- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-31
- Bylos Nr.
- 2S-1945-657/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13833-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Pareiškėjas
- V. J.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-22364-950/2019, kuria suinteresuotam asmeniui nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams šalinti.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi paliko nenagrinėtu pareiškėjo V. J. skundą dėl antstolės A. A. veiksmų (b.l. 16-17).
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 9 d. elektroniniu paštu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų elektroninio pašto adresu kauno.apylinkes@teismas.lt pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutarties (b.l. 22-28).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartimi pareiškėjui nustatė 7 dienų terminą, skaičiuotiną nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, pašalinti šioje nutartyje nurodytus atskirojo skundo trūkumus (b.l. 41-42).
4. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo V. J. 2019 m. rugsėjo 9 d. pateiktas atskirasis skundas yra pateiktas netinkamu būdu ir forma – tik elektroniniu paštu, nesilaikant dokumentų teikimo teismui reikalavimų, yra pareiškėjo asmeniškai nepasirašytas. Galimybė teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu, net ir pasirašytus elektroniniu parašu, nėra nustatyta, teikiant procesinius dokumentus teismui CPK 175¹ straipsnyje nustatyta tvarka – naudojantis informacinių ir elektroninių ryšių technologijomis, privaloma tai daryti pagal įstatymo leidėjo ir teisingumo ministro nustatytus reikalavimus. Teismui teikiami procesiniai dokumentai turi būti ne tik pasirašyti saugiu ir sertifikuotu elektroniniu parašu, tačiau jie taip pat turi būti pateikiami specialia tvarka – būtent per LITEKO VEP posistemį, o ne siunčiami teismui elektroniniu paštu.
5. Pagal CPK 113 straipsnio 1 dalies reikalavimus teismui pateikiama tiek procesinių dokumentų kopijų, kad po vieną tektų kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Vietoj procesinio dokumento kopijų gali būti pateikti keli procesinio dokumento egzemplioriai. Be to, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskirajame skunde pareiškėjas V. J. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo; prie bylos prijungti civilinės bylos Nr. 2-1539-945/2019 medžiagą; sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant spręsti, ar Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinio dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punktas atitinka Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalies, CPK 5 straipsnio 1 dalies bei Konstitucijos 30 straipsnio nuostatas; kreiptis į administracinį teismą, prašant patikrinti, ar norminis aktas – Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinio dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punktas atitinka Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalies, CPK 5 straipsnio 1 dalies nuostatas; kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos instituciją su prašymu pateikti preliminarų nutarimą dėl Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinio dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkto taikymo Lietuvos Respublikoje atitikimo Europos sąjungos teisės normoms – 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 25, 46 straipsnių nuostatoms, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos su pakeitimais pagal Protokolą Nr. 11 6 straipsnio 1 dalies, 10 straipsnio, 13-14 straipsnių nuostatoms (b.l. 52-53).
7. Atskirajame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad 2019 m. rugsėjo 12 d. teismui pateiktas atskirasis skundas pateiktas su trūkumais. Teismas neteisėtai nenustatė pareiškėjo skundo elektroninio parašo fakto, neteisėtai atsisakė pripažinti teisinę elektroninio parašo galią. Pareiškėjo elektroninis parašas ir procesinio dokumento pateikimas atitinka Tvarkos aprašo 11 punkto reikalavimus. Elektroninis paštas laikytinas viena iš elektroninių ryšio priemonių. Teismas nepagrįstai atsisakė taikyti Elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo nuostatas. Vidaus reikalų ministerijos išleistos Asmens atpažinimo elektroninėje erdvėje sertifikato ir kvalifikuoto elektroninio parašo sertifikato sudarymo ir tvarkymo sąlygos neapriboja V. J. elektroninio parašo naudojimo teismuose. Procesinio dokumento pateikimo būdas – elektroniniu paštu nereiškia, kad negalima nustatyti pareiškėjo asmens tapatybės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamu atveju nenustatyta.
9. Byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, todėl apelianto prašymas dėl civilinės bylos Nr. 2-1539-945/2019 medžiagos prijungimo prie bylos netenkintinas.
10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau Konstitucijos nuostatose įtvirtinta tik teisė kreiptis į teismą, o šios teisės realizavimo tvarka nenustatyta. Konstitucijoje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007). CPK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisė kreiptis į teismą siejama su jos įgyvendinimu įstatymo nustatyta tvarka, todėl ji priklauso nuo teisės kreiptis į teismą prielaidų buvimo ir tinkamo šios teisės įgyvendinimo sąlygų įvykdymo. Kreipimasis į teismą pozityvius teisinius padarinius suinteresuotam asmeniui gali sukelti tik tuo atveju, jeigu ši teisė bus įgyvendinama laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir sąlygų.
11. Apelianto teigimu, procesinio dokumento pateikimas elektroniniu paštu yra tinkamas jo pateikimo teismui būdas, o pareiškėjo elektroninis parašas patvirtina jo asmens tapatybę. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sutikti su atskirojo skundo argumentais neturi teisinio pagrindo.
Dėl atskirojo skundo esmės
12. CPK nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai turi atitikti šio kodekso 111-114 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Pagal CPK 111 straipsnio 1 dalies nuostatas visi procesiniai dokumentai teismui pateikiami raštu. To paties straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas.
13. CPK 175¹ straipsnio 2 dalyje ir Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami ir elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, o procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Pagal CPK 175¹ straipsnio 6 dalį elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas.
14. Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje, savo ruožtu asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.
15. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) įtvirtinta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų (toliau – ir LITEKO VEP) posistemiu (Aprašo 3 p.). Asmuo prie šio posistemio paskyros gali prisijungti interneto svetainėje www.e.teismas.lt (Aprašo 4 p.). Jungdamasis prie minėto posistemio paskyros, asmuo privalo patvirtinti savo tapatybę vienu iš dviejų Aprašo 5 punkte nurodytų būdų: 1) naudodamasis valstybės informacinės sistemos, per kurią asmenims teisės aktų nustatyta tvarka teikiamos institucijų viešosios ir administracinės elektroninės paslaugos, teikiamomis priemonėmis (t. y. per elektroninius valdžios vartus jungiantis internetinės bankininkystės prisijungimo priemonėmis ar su elektronine atpažinties priemone (pavyzdžiui, sertifikuotu elektroniniu parašu); arba 2) naudodamasis teismo suteiktais asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis. Aprašo 13 punkte taip pat paaiškinta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami pildant LITEKO VEP posistemyje esančias procesinių dokumentų formas (šablonus) arba į jį gali būti įkeliami jau parengti procesiniai dokumentai tais formatais, kuriuos palaiko sistema išskyrus Aprašo 18, 19, 20 punktuose nurodytus procesinius dokumentus. Procesiniai dokumentai pateikiami teismui, kai dokumentus teikiantis asmuo LITEKO VEP posistemyje patvirtina konkrečių dokumentų siuntimą (Aprašo 15 p.). LITEKO VEP posistemyje teismui pateikti procesiniai dokumentai automatiškai gaunami teismo LITEKO paskyroje (Aprašo 17 p.).
16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutarties Kauno apylinkės teismui pateikė elektroniniu paštu. Tačiau iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad toks procesinių dokumentų pateikimo teismui būdas nėra galimas. Byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę visus procesinius dokumentus teismui pateikti elektroninių ryšių priemonėmis, naudojantis LITEKO VEP posistemiu, arba pateikti tinkamai pasirašytus jų originalus. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo atskirasis skundas pateiktas su trūkumais ir nustatė terminą nurodytiems trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d.).
Dėl bylos sustabdymo ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, administracinį teismą bei Europos Sąjungos teisminę instituciją
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad klausimas dėl individualią bylą nagrinėjančio teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą, administracinį teismą ar į Europos Sąjungos teisminę instituciją yra priskirtinas bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai, o pagrindu teismui kreiptis į nurodytas institucijas su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstos abejonės dėl nagrinėjamoje byloje taikytino teisės akto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, norminiam teisės aktui.
18. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl apelianto nurodomų teisės aktų atitikimo tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tiek kitiems norminiams teisės aktams, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo ir kreipimosi į aukščiau nurodytas institucijas (CPK 163 str. 7-9 p.). Pažymėtina, kad Europos Parlamento ir Tarybos 2014 m. liepos 23 d. Reglamento (ES) Nr. 910/2014 25 ir 46 straipsnių normose kalbama apie elektroninių parašų ir elektroninių dokumentų teisinę galią, ir tai nepaneigia CPK nuostatos, jog procesinis dokumentas turi būti pasirašytas (CPK 175¹ str. 6 d.), teisingumo, nes, kaip jau minėta, asmens tapatybė gali būti patvirtinta tik jungiantis prie LITEKO VEP posistemio paskyros vienu iš Aprašo 5 punkte nurodytų būdų, o ne siunčiant atskirąjį skundą teismui elektroniniu paštu.
19. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas trūkumų šalinimo institutą nagrinėjamu atveju taikė pagrįstai, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.