Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. Š. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Virginija Paunovienė, D. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Suinteresuotas asmuo antstolė Virginija Paunovienė 2023 m. gruodžio 13 d. patvarkymu netenkino pareiškėjos skundo ir skundo nagrinėjimą perdavė teismui.

4. Nurodė, kad skolininkės draudžiamosios pajamos yra nedidelės, per keturis mėnesius ji padengė vos 521,10 Eur skolos (mokėdama tokio dydžio vidutinėmis įmokomis skolą kreditoriui sumokėtų po daugiau nei 16 metų), todėl skolininkės atžvilgiu taikytos numatytos priverstinio vykdymo priemonės, taip pat turto areštas. Viso areštuoto turto vertė nėra žinoma, todėl skolininkės argumentai, kad turto areštuota daugiau nei yra skolos dydis yra nepagrįsti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

11. Atskiruoju skundu (nors apeliantė įvardijo „Apeliacinis skundas“, tačiau pagal CPK 334 straipsnį turi būti „Atskirasis skundas“) pareiškėja A. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. sausio 18 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Šiuo metu solidarių skolininkų ir bendraturčių A. Š. ir E. Š. (antstolis Aleksandras Ščiukinas yra areštavęs E. Š. turtą) areštuoto turto bendra vertė pagal VĮ Registrų centro duomenis – 61 585 Eur, o įvertinus turtą ji siekia net 69 472 Eur, t. y. ženkliai daugiau nei išieškoma skola. Bendraskoliai yra dirbantys asmenys ir išieškojimas įmanomas iš darbo užmokesčio, todėl pažeisti CPK 664 straipsnio 2 dalies reikalavimai. Skolininkei nuosavybės teise priklausantis 2,78 ha žemės sklypas yra bendras su kitais asmenimis, tačiau nėra nustatyta dalis pagal CPK 667 straipsnį.

1.2. Antstolė yra pažeidusi CPK 681 straipsnio „Areštuoto turto įkainojimas“ reikalavimus. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos prašymą pateikti papildomus įrodymus dėl areštuoto turto rinkos vertės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikia naujus įrodymus: vykdomąjį raštą dėl išieškojimo iš solidaraus skolininko E. Š., kurį vykdo antstolis Aleksandras Ščiukinas, atliktus E. Š. mokėjimus, antstolio surašytą E. Š. turto arešto aktą, duomenis iš www.aruodas.lt dėl sklypų verčių, prašymą dėl įrodymų pateikimo ir bylos atidėjimo bei informaciją apie papildomą turto vertinimo atlikimą, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus.

15. Įstatymų leidėjo valia naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra itin ribojamas. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo ir turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Todėl asmuo, siekdamas pasinaudoti minėta išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti ir atitinkamą prašymą, ir pagrįsti jį svariais argumentais dėl jam taikytinos išimties iš bendrosios taisyklės.

16. Apeliantė pridėti pateiktų duomenų kaip naujų įrodymų neprašo ir CPK 314 straipsnyje nurodytų išimčių jų priėmimui apeliacinės instancijos teisme neįrodinėja. Be to, dalis duomenų apie atliktus E. Š. mokėjimus, antstolio surašytas E. Š. turto arešto aktas, prašymas dėl įrodymų pateikimo ir bylos atidėjimo bei informacija apie papildomą turto vertinimo atlikimą jau yra pateikti į bylą. Taip pat pats teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Kiti nauji įrodymai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neturi jokios esminės reikšmės teisingam ginčijamo klausimo išsprendimui. Taigi, kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą nepriimami.

Dėl atskirojo skundo esmės

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

18. Apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis nustatė, kad nagrinėjama civilinė byla užvesta iš antstolės gauto pareiškėjos skundo dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0186/23/1277 - Turto arešto akto pagrindu. Pareiškėja skundu prašė panaikinti 2023 m. liepos 24 d. turto arešto aktą pilnoje apimtyje arba sumažinti jo apimtį. Antstolė Virginija Paunovienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0186/23/01277 dėl 24 930,93 Eur skolos ir procesinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės A. Š.. Antstolė 2023 m. liepos 24 d. turto arešto aktu Nr. S-23-186-36213 areštavo nekilnojamąjį turtą: pirtį ir 0,0239 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini); butą, esantį (duomenys neskelbtini); 0,8868 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).; 2,78 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2023 m. spalio 26 d. priėmė patvarkymą dėl ekspertizės turto - 2,78 ha žemės sklypo vertei nustatyti skyrimo, 2023 m. lapkričio 15 d. priėmė patvarkymą dėl turto vertės nustatymo Nr. S-23-186-58122, kuriuo nustatė 2,7800 ha žemės sklypo kainą – 14 000 Eur.

19. Atskiruoju skundu pareiškėja skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0186/23/1277 - Turto arešto akto.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentai iš esmės yra tapatūs pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų argumentams, kuriuos pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus.

21. Pareiškėja ginčija antstolės vykdomą išieškojimo eiliškumą, nurodydama, kad antstolė pažeisdama CPK 664 straipsnyje nustatytą išieškojimo iš fizinio asmens turto eiliškumą netinkamai pasirinko areštuotiną turtą.

22. Pinigų išieškojimas nenukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą su vykdymo išlaidomis galima išieškoti per 6 mėnesius, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, - per 18 mėnesių, darant CPK 736 straipsnyje nustatyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų pajamų (CPK 663 straipsnio 1 dalis). Pagal bylos duomenis pareiškėja per keturis mėnesius sumokėjo 521,10 Eur, o jos sutuoktinis per 5 mėn. sumokėjo 506,92 Eur . Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad darant išskaitas iš gaunamų pajamų skola su vykdymo išlaidomis bus išieškota per 6 mėnesius. Akivaizdu, kad išieškojimas iš darbo užmokesčio gali užtrukti ilgą laiką ir būti neveiksmingas. Pagal teismų praktiką, jei gautinos sumos yra mažos, be to, taikomi išieškojimo apribojimai, tai lemia, kad išieškojimas iš lėšų gali užtrukti ilgą laiką ir būti neveiksmingas. Tokiu atveju yra pagrindas spręsti dėl išieškojimo iš kito skolininkui priklausančio turto. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustačiusi jog skolininkas neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su išieškotoju, antstolis turi teise pradėti ir išieškojimo iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020). Taigi, antstolės sprendimas nukreipti išieškojimą į kitą pareiškėjos turtą yra pagrįstas ir teisėtas.

23. Pareiškėjos nuomone, antstolė turto areštą pritaikė turtui neproporcingai ir nepagrįstai, turto areštavo ženkliai daugiau nei išieškoma skola. Teigia, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas konstatuoti CPK 675 straipsnio 2 dalies pažeidimą, nes antstolės areštuoto nekilnojamojo turto bendra vertė – 61 585 Eur (pagal VĮ Registrų centro duomenis), o atlikus turto vertinimą - 69 472 Eur, t. y. tris kartus didesnė nei vykdymo procese išieškoma suma.

24. CPK 675 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas neareštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši įstatymo nuostata sistemiškai turi būti aiškinama taip, kad antstolis, vykdydamas jam pateiktus vykdomuosius dokumentus, turi imtis priemonių surasti ir areštuoti skolininko turto tiek, kad jo realiai pakaktų atsiskaityti su išieškotoju ir vykdymo išlaidoms kompensuoti. Taigi, taikomas turto areštas turi būti veiksmingas, juo turi būti ne formaliai apribojamos skolininko teisės, bet taikomais apribojimais sukuriamas pagrindas realiai patenkinti išieškotojo reikalavimus. Teisinga pusiausvyra tarp išieškotojo ir skolininko interesų yra pasiekiama tada, kai išieškotojo reikalavimai yra patenkinami veiksmingai, greitai ir realiai, o skolininko turtui nėra taikomi neproporcingi ir iš esmės pertekliniai apribojimai, nebūtini išieškotojo interesams patenkinti. Ar skolininko turtui buvo taikomi neproporcingi, iš esmės pertekliniai apribojimai, nebūtini veiksmingam, greitam ir realiam išieškotojo interesų patenkinimui, nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus išieškojimą iš atitinkamo turto reglamentuojančias taisykles ir atsižvelgus į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020).

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytas areštuoto nekilnojamojo turto verčių dydis pats savaime dar neleidžia spręsti, ar buvo pažeistas CPK 675 straipsnio 2 dalies reikalavimas neareštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Pažymėtina, kad pagal VĮ Registrų centro nurodytas vidutines rinkos vertes, areštuoto turto vertė sudaro 46 699 Eur (35 841 Eur bendros jungtinės nuosavybės ir 10 858 Eur asmeninės nuosavybės), o po antstolės nustatytos vieno žemės sklypo vertės – iš viso 49 841 Eur (35 841 Eur bendros jungtinės nuosavybės ir 14 000 Eur asmeninės nuosavybės). Esminės aplinkybės, turinčios reikšmės vertinimui, ar nebuvo pažeista CPK 675 straipsnio 2 dalies taisyklė, yra šios: visų pirma aplinkybė, kad skolininkė neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su išieškotoju; antra, kad išieškojimas vykdomas iš pareiškėjos, o pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklauso tik 2,7800 ha žemės sklypas, kurio nustatyta (po ekspertizės rinkos vertei nustatyti) vertė – 14 000 Eur, todėl būtina nukreipti išieškojimą į bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimą skolininkės turto dalį, trečia – bendrosios jungtinės nuosavybės turtas yra įkeistas hipotekos kreditoriui pagal sutartį.

26. CPK 667 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas įpareigoja antstolį areštuoti visą bendrąjį turtą ir toks areštas turėtų būti taikomas iki tol, kol bus nustatyta skolininkui priklausanti bendro turto dalis. Tai reiškia, kad iki tol, kol bus nustatyta skolininkui priklausanti bendro turto dalis, bus areštuota ir kito bendraturčio, kuris nėra skolininkas vykdomojoje byloje, turto dalis. Kasacinis teismas tai pat yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai išieškojimas nukreipiamas į bendrą su kitais asmenimis turimą turtą, šios taisyklės taikymo tikslais turi būti vertinama, kiek turto areštu ribojimai buvo pritaikyti pačiam skolininkui. Šiuo atveju neturi reikšmės aplinkybė, kad, areštuojant bendrą turtą, kartu areštuojama ir kito bendraturčio, kuris nėra skolininkas vykdomojoje byloje, dalis, nes išieškotojo reikalavimus bus galima patenkinti tik iš skolininkui priklausančios bendro turto dalies. Tačiau vertinant pačiam skolininkui pritaikytų ribojimų apimtį turi būti atsižvelgiama į išieškojimo iš skolininko turimos bendro turto dalies ypatumus. Tais atvejais, kai skolininkas turi bendro su kitais asmenimis turto ir jam priklausanti bendro turto dalis nėra nustatyta, kyla skolininko turto dalies neapibrėžtumo rizika, nes iki bus nustatyta skolininkui priklausanti bendro turto dalis, nėra aišku, kokia konkrečiai turto dalis priklauso skolininkui ir kokia apimtimi galės būti patenkinami išieškotojo interesai nukreipiant išieškojimą į tokį turtą. Tokiu atveju objektyviai yra pateisinama, kad tokio turto turės būti areštuojama daugiau, negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Nors tiek bendrosios dalinės nuosavybės, jeigu dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 3 dalis), tiek bendrosios jungtinės nuosavybės (CK 3.117 straipsnis) atveju yra taikoma lygių dalių prezumpcija, ši prezumpcija gali būti nuginčyta. Tai reiškia, kad yra tikimybė, jog skolininko turto dalis, į kurią gali būti nukreipiamas išieškojimas, gali būti ir mažesnė nei 1/2 dalis. Kartu gali kilti ir kitų rizikų, pvz., galimybės nustatyti skolininko turto dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti, rizika, turto, kuris priklausys keliems asmenims, dalies likvidumo rizika ir kt. rizikų, susijusių būtent su tuo, kad išieškojimas bus nukreiptas į skolininko turto, kuris yra skolininko bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalį. Šios rizikos turi reikšmės sprendžiant, kokia apimtimi turi būti areštuotas skolininko turtas, kad būtų galima patenkinti išieškotojo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020).

27. Kaip nustatyta, antstolė areštavusi pareiškėjos nekilnojamąjį turtą už 35 841 Eur bendros jungtinės nuosavybės ir 14 000 Eur asmeninės nuosavybės. Pritaikius įstatymo nustatytą lygių dalių prezumpciją, pareiškėjos – skolininkės vykdomojoje byloje – dalies vertė sudarytų apie 31 920,50 Eur, o išieškojimas vykdomas dėl 24 930,93 Eur skolos, papildomai priskaičiuojamos procesines palūkanas už uždelstą teismo sprendimo vykdymą, vykdymo išlaidos. Taigi, įvertinus šios nutarties 25 p. nurodytas esmines aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamos bylos atveju nebuvo areštuota skolininkės turto iš esmės daugiau, negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.

28. Pareiškėja taip pat nesutinka su teismo atsisakymu priimti jos prašymą leisti pateikti į bylą turto vertinimo išvadą, ją gavus.

29. Kaip nurodyta šios nutarties 18 p. pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo šią bylą pagal pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų - antstolės 2023 m. liepos 24 d. turto arešto akto panaikinimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad pateiktu prašymu pareiškėja iš esmės nesutiko su antstolės 2023 m. gruodžio 5 d. patvarkymu dėl turto įkainavimo, kas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

30. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, ir iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu (CPK 185 straipsnis) bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams.

31. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. CPK 443 straipsnio, reglamentuojančio ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumus, 6 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

33. Nagrinėjamos bylos atveju yra pagrindas konstatuoti, kad dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, todėl spręstinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

34. Suinteresuotas asmuo antstolė Virginija Paunovienė pateikė prašymą priteisti jai iš pareiškėjos patirtas 344,85 Eur bylinėjimosi išlaidas rengiant atsiliepimą į pareiškėjos atskirąjį skundą.

35. Atmetus pareiškėjos atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas priteisti antstolės patirtas bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjos. Prašomų priteisti išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, yra pagrįstos, todėl priteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337, 338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti suinteresuotam asmeniui antstolei Virginijai Paunovienei iš pareiškėjos A. Š. 344,85 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.