Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vytėnų projektai“ atstovui advokatui M. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vytėnų projektai“ skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl administracinio akto dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu ir prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. A1-1453 dalį, kuriuo į Nenaudojamos valstybinės žemės sklypų 2022 metų sąrašą (toliau – Sąrašas) buvo įtraukti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vytėnų projektai“ priklausantys žemės sklypai:

1) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas;

2) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas;

3) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas;

4) unikalus Nr(duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas;

5) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas;

6) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas;

7) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas;

8) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas;

9) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas (toliau – Žemės sklypai).

Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu visiškai palaikė skundo reikalavimus ir paaiškino, kad Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 6 punktas numato, jog Kauno miesto seniūnai seniūnijų teritorijose nustato nenaudojamos žemės sklypus, surenka įrodymus (surašo apžiūros aktus su išsamiai aprašyta vaizdine medžiaga, kurioje nurodyta fiksavimo data (aprašymai, nuotraukos žemėlapiai ir pan.), ar kitaip užfiksuoja požymius, kad žemės sklypas atitinka Aprašo 5 punktą), registruotais laiškais įspėja žemės sklypų savininkus ir nuomininkus (naudotojus) apie ketinimą įtraukti į Sąrašą ir nustato protingą terminą (ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų) nustatytiems Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių (toliau – Tvarkymo ir švaros taisyklės) pažeidimams pašalinti ir atlieka pakartotinę tokių sklypų patikrą. Pažymėtina, kad pareiškėja nebuvo informuota ir nežinojo apie ketinimą Žemės sklypus įrašyti į Nenaudojamos valstybinės žemės sklypų 2022 metų sąrašą ar apie kokias nors pretenzijas dėl žemės sklypo naudojimo ir priežiūros. Priešingai, pareiškėja įstatymų nustatyta tvarka vykdė šių žemės sklypų naudojimą pagal jų naudojimo paskirtį (kita), žemės sklypo naudojimo būdą (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos), prižiūrėjo Žemės sklypus ir vykdė juose parengiamuosius statybos ir teisinius administracinius darbus. Pareiškėjos teisės buvo pažeistos ir dėl to, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyrius, nesilaikydamas Aprašo 10 punkte ir 10.1 papunktyje numatytos tvarkos, nepranešė registruotu laišku pareiškėjai apie jos valdomų Žemės sklypų įrašymą į Sąrašą ir apmokestinimą Savivaldybės tarybos nustatytu mokesčio tarifu. Taigi, skundžiamas administracinis teisės aktas yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pažeidžiant Kauno miesto savivaldybės tarybos priimto teisės akto imperatyvias procedūras buvo pažeistos pareiškėjos teisės ir teisėti interesai.

Pažymėjo, kad pareiškėjos Žemės sklypai į Nenaudojamos valstybinės žemės sklypų 2022 metų sąrašą buvo įtraukti tinkamai ir objektyviai neištyrus aplinkybių, kadangi pareiškėja Žemės sklypus naudojo pagal paskirtį ir juos prižiūrėjo. Pareiškėja 2022 metais vykdė šių žemės sklypų naudojimą pagal jų naudojimo paskirtį (kita), žemės sklypo naudojimo būdą (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos), nes juos naudojo ir naudoja vykdydama naują gyvenamųjų namų statybą, įstatymų nustatyta tvarka projektuojant ir organizuojant gyvenamosios paskirties dviejų butų ir vieno buto gyvenamųjų namų statybą. Visiems Žemės sklypams 2022 m. liepos mėn. išdavus statybą leidžiančius dokumentus – statybos leidimus, Žemės sklypuose prasidėjo ir šiuo metu yra vykdomos statybos. Esant šioms aplinkybėms yra visiškai nepagrįstai nustatyta teisiškai reikšminga aplinkybė, kad pareiškėja Žemė sklypų nenaudojo ir neprižiūrėjo, nes tai neatitinka faktinio sklypų naudojimo pagal paskirtį ir įstatymų reikalavimo vykdyti statybas tik turint statybą leidžiančius dokumentus (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnis).

Pareiškėja nuo 2020 metų formavo, pertvarkė, projektavo ir pagal paskirtį naudojo Žemės sklypus, juose įstatymų nustatyta tvarka atlikdama teisinio administracinio pobūdžio procedūras, pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą ir kitus statybą reglamentuojančius teisės aktus siekdama teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendinti statytojo teises ir teisėtai įvykdyti statybas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra teisinio pagrindo manyti, kad ginčo Žemės sklypai pagal Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286 (Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 15 d. sprendimo Nr. T-441 redakcija), nuostatas išvis gali būti laikomi nenaudojama žeme. Kol nebuvo baigti rengti statybos projektai, nebuvo baigtos administracinės procedūros, negauti statybą leidžiantys dokumentai, pareiškėja šių žemės sklypų teisėtai kitaip ir negalėjo naudoti, negalėjo vykdyti statybų, nes tai būtų prieštaravę imperatyvioms Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatoms, už kurių pažeidimus yra numatyta teisinė atsakomybė.

Aprašo 4 punkte numatyta, kad sąvoka „nenaudojama žemė“ reiškia žemės sklypą ar jo dalį, kurie yra nenaudojami ir neprižiūrimi (pažeidžiamos Tvarkymo ir švaros taisyklės). Kaip pareiškėja jau yra paaiškinusi, ginčo Žemės sklypus 2022 metais ji naudojo pagal jų paskirtį, vykdė administracines ir projektavimo procedūras gyvenamosios paskirties pastatų statybai, todėl vien pagal šį požymį Žemės sklypai į Nenaudojamos valstybinės žemės sklypų sąrašą negalėjo būti įtraukti. Be to, iki prasidedant statyboms nurodyti žemės sklypai buvo tinkamai tvarkomi, nebuvo gauta jokių nusiskundimų nei iš kaimyninių sklypų savininkų, nei iš kitų asmenų, už jų tvarkymą UAB „Vytėnų projektai“ buvo paskyrusi atsakingą asmenį A. Ž..

Atsakovė su skundu nesutinka, jos atstovė teismo posėdžio metu visiškai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir paaiškino, kad Žemės sklypai (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso pareiškėjai.

Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Aleksoto seniūnijos (toliau – Seniūnija) nenaudojamos žemės patikrinimo aktuose (2022 m. birželio 3 d. Nr. 01-8-242, 2022 m. birželio 3 d. Nr. 01-8-243, 2022 m. birželio 3 d. Nr. 01-8-244, 2022 m. birželio 3 d. Nr. 01-8-245, 2022 m. birželio 3 d. Nr. 01-8-246, 2022 m. birželio 3 d. Nr. 01-8-247, 2022 m. birželio 3 d. Nr. 01-8-248, 2022 m. birželio 3 d. Nr. 01-8-249, 2022 m. birželio 3 d. Nr. 01-8-250) nurodyta, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklausantys Žemės sklypai nešienaujami, apaugę aukšta žole, krūmais. Aktuose pažymėta, kad pažeidžiamas Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.1 papunktis – valyti ir prižiūrėti kiemus, sklypus, gatves, šaligatvius ir kitas jiems priskirtas teritorijas, surinkti ir išvežti šiukšles ir atliekas, 7.3 papunktis – priskirtose teritorijose prižiūrėti, kad neaugtų krūmai ir piktžolės, teritoriją šienauti periodiškai taip, kad žolės aukštis būtų ne daugiau kaip 12 cm, 25.14 papunktis – draudžiama palikti netvarkomą, apleistą invaziniais augalais ir piktžolėmis nuosavybės teise priklausantį, nuomojamą, naudojamą ar kitaip valdomą žemės sklypą.

Seniūnijai pakartotinai apžiūrėjus pareiškėjai nuosavybės teise priklausančius pirmiau nurodytus Žemės sklypus, surašyti nenaudojamos žemės patikrinimo aktai (2022 m. rugpjūčio 17 d. Nr. 01-8-466, 2022 m. rugpjūčio 17 d. Nr. 01-8-467, 2022 m. rugpjūčio 17 d. Nr. 01-8-468, 2022 m. rugpjūčio 17 d. Nr. 01-8-469, 2022 m. rugpjūčio 17 d. Nr. 01-8-470, 2022 m. rugpjūčio 17 d. Nr. 01-8-471, 2022 m. rugpjūčio 17 d. Nr. 01-8-472, 2022 m. rugpjūčio 17 d. Nr. 01-8-473, 2022 m. rugpjūčio 17 d. Nr. 01-8-474), kuriuose nurodyta, jog Žemės sklypai nešienaujami, apaugę aukšta žole, krūmais. Aktuose pažymėta, kad pažeidžiamas Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.1 papunktis – valyti ir prižiūrėti kiemus, sklypus, gatves, šaligatvius ir kitas jiems priskirtas teritorijas, surinkti ir išvežti šiukšles ir atliekas, 7.3 papunktis – priskirtose teritorijose prižiūrėti, kad neaugtų krūmai ir piktžolės, teritoriją šienauti periodiškai taip, kad žolės aukštis būtų ne daugiau kaip 12 cm, 25.14 papunktis – draudžiama palikti netvarkomą, apleistą invaziniais augalais ir piktžolėmis nuosavybės teise priklausantį, nuomojamą, naudojamą ar kitaip valdomą žemės sklypą.

Atliekant nurodytų Žemės sklypų patikrinimus, buvo padarytos fotonuotraukos, kuriose akivaizdžiai matosi aktuose užfiksuotos aplinkybės bei nustatyti pažeidimai.

Kauno miesto savivaldybės administracija po pirmųjų atliktų Žemės sklypų patikrinimų pareiškėją apie pareigą prižiūrėti Žemės sklypus, jai priklausančius nuosavybės teise, ir apie galimai teksiančią prievolę mokėti maksimalų žemės mokestį, jeigu Žemės sklypų priežiūra nepasikeis ir Seniūnijai nebus pateikti įrodymai, jog faktinė situacija yra pasikeitusi, informavo 2022 m. birželio 10 d. raštu Nr. 01-2-400 „Dėl ketinimo įtraukti į Nenaudojamos žemės sąrašą“. Raštas išsiųstas registruota pašto siunta (siuntos Nr. RS211742145), kuri, kaip matyti iš siuntos sekimo duomenų „SAMUS“, pareiškėjai įteikta 2022 m. liepos 2 d. Be to, po pirminių Žemės sklypų patikrinimų 2022 m. birželio 1 d. (papildyta 2022 m. birželio 22 d.) informacija apie pareiškėjai priklausančių Žemės sklypų įtraukimą į Nenaudojamos žemės pirminį sąrašą patalpinta svetainėje www.kaunas.lt, http://www.kaunas.lt/verslas- finansai/turtas/, taip pat, kaip jau buvo minėta, prieš įtraukiant į Sąrašą, Žemės sklypai buvo kelis kartus apžiūrėti, faktinė padėtis buvo užfiksuota vaizdinėje medžiagoje, pirmiau minėtu Seniūnijos raštu pareiškėjos buvo reikalaujama imtis priemonių, kad nustatyti pažeidimai būtų pašalinti ir visuose Žemės sklypuose būtų nuolat užtikrinama tvarka bei švara. Apie reikalavimų įvykdymą pareiškėjos prašoma raštu informuoti Seniūniją ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo dienos. Taip pat rašte pažymėta, jog, suėjus pirmiau nurodytam terminui, bet ne vėliau kaip iki liepos 31 d., bus atliekamos Žemės sklypų pakartotinės apžiūros, po kurių bus priimamas galutinis sprendimas dėl valdomo / naudojamo žemės sklypo įtraukimo ar neįtraukimo į Sąrašą.

Atsižvelgiant į tai, jog, atlikus pirminius Žemės sklypų patikrinimus, buvo fiksuoti anksčiau nurodyti Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimai, pareiškėjai pažeidimų nepašalinus bei Seniūnijai pakartotinai nustačius nepakitusią situaciją, konstatuota, kad pareiškėja nevykdė teisės aktais jai nustatytos pareigos tvarkyti Žemės sklypus, o atsakovė, neviršydama jai priskirtos kompetencijos ir nepažeisdama pagrindinių akto priėmimo procedūrų, pareiškėjos Žemės sklypus, priimdama skundžiamą įsakymą, pagrįstai įtraukė į Sąrašą.

Žemės, kuriai taikomas padidintas mokesčio tarifas, sąrašo sudarymo procedūras reglamentuoja Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286 patvirtintas Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašas. Aprašo 4 punkte nenaudojama žemė apibrėžiama kaip žemės sklypas ar jo dalis, kurie yra nenaudojami, neprižiūrimi (pažeidžiamos Tvarkymo ir švaros taisyklės). Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų 2014 m. lapkričio 6 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-559, 3 punkte įtvirtinta nuostata, kad asmenys tvarko ir palaiko švarą jiems įstatymų nustatyta tvarka priskirtose arba faktiškai naudojamose teritorijose patys arba sudaro sutartis su kitais asmenimis dėl tokių darbų atlikimo. Įstatymų nustatyta tvarka priskirta teritorija – teritorija (žemės sklypas), suformuota kaip daiktas ir įregistruota valstybės įmonės Registrų centro Kauno filiale. Jeigu teritorijų planavimo dokumentuose teritorija nėra apibrėžta (nurodyta), faktiškai naudojama teritorija laikoma teritorija iki gretimos teisės aktų nustatyta tvarka priskirtos ar faktiškai naudojamos teritorijos, bet ne daugiau kaip 50 metrų nuo pastatų išorinių atitvarų arba pagal Savivaldybės nustatytas prižiūrimų teritorijų schemas.

Tvarkymo ir švaros taisyklių 7 punkte įtvirtinta teritorijų naudotojų pareiga nuolat užtikrinti švarą ir tvarką jiems priskirtose teritorijose, 7.1 papunktyje – valyti ir prižiūrėti kiemus, sklypus, gatves, šaligatvius ir kitas jiems priskirtas teritorijas, surinkti ir išvežti šiukšles ir atliekas, 7.3 papunktyje – priskirtose teritorijose prižiūrėti, kad neaugtų krūmai ir piktžolės, teritoriją šienauti periodiškai taip, kad žolės aukštis būtų ne daugiau kaip 12 cm, 25.14 papunktyje nurodyta, jog draudžiama palikti netvarkomą, apleistą invaziniais augalais ir piktžolėmis nuosavybės teise priklausantį, nuomojamą, naudojamą ar kitaip valdomą žemės sklypą.

Aprašo 6 punkte numatyta, kad Kauno miesto seniūnai, nustatę nenaudojamos žemės sklypus, surenka įrodymus ar kitaip užfiksuoja požymius, kad žemės sklypas atitinka Aprašo 5 punktą, registruotais laiškais įspėja žemės sklypo savininkus ir nuomininkus (naudotojus) apie ketinimą įtraukti į Sąrašą, nustato protingą terminą nustatytiems Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimams pašalinti ir atlieka pakartotinę tokių sklypų patikrą.

Liudytojas V. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Seniūnijos specialistu. Patvirtino, kad atliko ginčo Žemės sklypų patikrinimą, kurie buvo apleisti. Žolė buvo virš metro, todėl per tokią žolę jie nebrido patikrinti, ar yra šiukšlių. Pirmas patikrinimas buvo birželį, kitas – gal rugpjūtį. Po antro patikrinimo dalis sklypų, nors ir prastai, bet buvo nušienauti, tai tie sklypai nebuvo įtraukti į Sąrašą. Į vieną sklypą buvo atvežti blokai. Statybos darbai vykdomi nebuvo. Rugpjūčio mėn. pradėti statybos darbai nebuvo.

Liudytojas V. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis dirba Seniūnijos vyr. specialistu. Sklypų patikrinimai vyksta per du kartus, kaip buvo padaryta ir nagrinėjamu atveju. Ginčo Žemės sklypuose buvo aukšta žolė. Anksčiau labai skundėsi vaikų darželis dėl aukštos žolės. Kai žolė būna 12 cm, tai tokių sklypų tikrai į Sąrašą netraukia, bet žolė buvo žymiai aukštesnė, tarpais virš metro. Patikrinimo metu statybos darbai pradėti nebuvo.

Liudytojas A. Ž., teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra bendrovės vadovas ir pagal sutartį bendrovė atliko pareiškėjos Žemės sklypų priežiūrą. Konkrečiai šiuos sklypus prižiūri nuo 2018 metų, žolę pjauna 3 kartus per sezoną. Pavasarį pjovė žolę, liepą–rugpjūtį jau vyko statybos darbai.

Pareiškėjos skundas netenkintinas.

Pareiškėja prašo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. A1-1453 dalį, kuriuo į Nenaudojamos valstybinės žemės sklypų 2022 metų sąrašą buvo įtraukti pareiškėjai UAB „Vytėnų projektai“ priklausantys žemės sklypai:

1) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas;

2) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas;

3) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas;

4) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas;

5) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas;

6) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas;

7) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas;

8) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas;

9) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas.

Ginčas administracinėje byloje kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. A1-1453 dalies, kuria į Nenaudojamos valstybinės žemės sklypų 2022 metų sąrašą buvo įtraukti pareiškėjai priklausantys žemės sklypai, esantys Kaune, Šančių seniūnijoje, pagrįstumo ir teisėtumo.

Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, jog Žemės sklypai ((duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso pareiškėjai.

Kauno miesto savivaldybės administracijos nenaudojamos žemės patikrinimo aktuose (2022 m. birželio 3 d. Nr. 01-8-242, 2022 m. birželio 3 d. Nr. 01-8-243, 2022 m. birželio 3 d. Nr. 01-8-244, 2022 m. birželio 3 d. Nr. 01-8-245, 2022 m. birželio 3 d. Nr. 01-8-246, 2022 m. birželio 3 d. Nr. 01-8-247, 2022 m. birželio 3 d. Nr. 01-8-248, 2022 m. birželio 3 d. Nr. 01-8-249, 2022 m. birželio 3 d. Nr. 01-8-250) nurodyta, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklausantys Žemės sklypai nešienaujami, apaugę aukšta žole, krūmais. Aktuose pažymėta, jog pažeidžiamas Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.1 papunktis – valyti ir prižiūrėti kiemus, sklypus, gatves, šaligatvius ir kitas jiems priskirtas teritorijas, surinkti ir išvežti šiukšles ir atliekas, 7.3 papunktis – priskirtose teritorijose prižiūrėti, kad neaugtų krūmai ir piktžolės, teritoriją šienauti periodiškai taip, kad žolės aukštis būtų ne daugiau kaip 12 cm, 25.14 papunktis – draudžiama palikti netvarkomą, apleistą invaziniais augalais ir piktžolėmis nuosavybės teise priklausantį, nuomojamą, naudojamą ar kitaip valdomą žemės sklypą.

Seniūnijai pakartotinai apžiūrėjus pareiškėjai nuosavybės teise priklausančius pirmiau nurodytus Žemės sklypus, surašyti nenaudojamos žemės patikrinimo aktai (2022 m. rugpjūčio 17 d. Nr. 01-8-466, 2022 m. rugpjūčio 17 d. Nr. 01-8-467, 2022 m. rugpjūčio 17 d. Nr. 01-8-468, 2022 m. rugpjūčio 17 d. Nr. 01-8-469, 2022 m. rugpjūčio 17 d. Nr. 01-8-470, 2022 m. rugpjūčio 17 d. Nr. 01-8-471, 2022 m. rugpjūčio 17 d. Nr. 01-8-472, 2022 m. rugpjūčio 17 d. Nr. 01-8-473, 2022 m. rugpjūčio 17 d. Nr. 01-8-474), kuriuose nurodyta, jog Žemės sklypai nešienaujami, apaugę aukšta žole, krūmais. Aktuose pažymėta, jog pažeidžiamas Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.1 papunktis – valyti ir prižiūrėti kiemus, sklypus, gatves, šaligatvius ir kitas jiems priskirtas teritorijas, surinkti ir išvežti šiukšles ir atliekas, 7.3 papunktis – priskirtose teritorijose prižiūrėti, kad neaugtų krūmai ir piktžolės, teritoriją šienauti periodiškai taip, kad žolės aukštis būtų ne daugiau kaip 12 cm, 25.14 papunktis – draudžiama palikti netvarkomą, apleistą invaziniais augalais ir piktžolėmis nuosavybės teise priklausantį, nuomojamą, naudojamą ar kitaip valdomą žemės sklypą.

Atliekant pirmiau nurodytų Žemės sklypų patikrinimus, buvo padarytos fotonuotraukos, kurios pateiktos byloje.

Teismo posėdžio metu atsakovė pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybės administracija po pirmųjų atliktų Žemės sklypų patikrinimų pareiškėją apie pareigą prižiūrėti Žemės sklypus, jai priklausančius nuosavybės teise, ir apie galimai teksiančią prievolę mokėti maksimalų žemės mokestį, jeigu Žemės sklypų priežiūra nepasikeis ir Seniūnijai nebus pateikti įrodymai, jog faktinė situacija yra pasikeitusi, informavo 2022 m. birželio 10 d. raštu Nr. 01-2-400 „Dėl ketinimo įtraukti į Nenaudojamos žemės sąrašą“. Raštas išsiųstas registruota pašto siunta (siuntos Nr. RS211742145), kuri, kaip matyti iš siuntos sekimo duomenų „SAMUS“, pareiškėjai įteikta 2022 m. liepos 2 d. Be to, po pirminių Žemės sklypų patikrinimų 2022 m. birželio 1 d. (papildyta 2022 m. birželio 22 d.) informacija apie pareiškėjai priklausančių Žemės sklypų įtraukimą į Nenaudojamos žemės pirminį sąrašą patalpinta svetainėje www.kaunas.lt, http://www.kaunas.lt/verslas-finansai/turtas/. Apie reikalavimų įvykdymą pareiškėjos prašoma raštu informuoti Seniūniją ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo dienos. Taip pat rašte pažymėta, jog, suėjus pirmiau nurodytam terminui, bet ne vėliau kaip iki liepos 31 d., bus atliekamos Žemės sklypų pakartotinės apžiūros, po kurių bus priimamas galutinis sprendimas dėl valdomo / naudojamo žemės sklypo įtraukimo ar neįtraukimo į Sąrašą.

Pareiškėja, atsakovės nuomone, nevykdė teisės aktais jai nustatytos pareigos tvarkyti Žemės sklypus, todėl atsakovė juos, priimdama skundžiamą įsakymą, įtraukė į Sąrašą.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punktas numato, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra vietinių rinkliavų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka. Žemės apmokestinimo žemės mokesčiu tvarką nustato Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, mokesčio tarifas nustatytas nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog savivaldybės taryba iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 dienos nustato konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje kitą mokestinį laikotarpį, neviršydama šio straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų. Šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje savivaldybės tarybai suteikta teisė nustatyti konkrečius mokesčio tarifus, kurie gali būti diferencijuojami atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: 1) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį; 2) žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį; 3) žemės sklypo naudojimą arba nenaudojimą; 4) žemės sklypo dydį; 5) mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį); 6) žemės sklypo buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus). Tai duoda pagrindą išvadai, kad Kauno miesto savivaldybės tarybai yra suteikta teisė priimti norminio pobūdžio administracinius teisės aktus, kuriais ji gali nustatyti konkretų žemės mokesčio tarifo dydį bei jį diferencijuoti priklausomai nuo žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo ir pobūdžio, žemės sklypo naudojimo sąlygų (priežiūros). Kauno miesto savivaldybės taryba 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. T-201 nustatė žemės mokesčio tarifus, šis teisės aktas buvo paskelbtas oficialioje Savivaldybės svetainėje ir Teisės aktų registre, todėl laikytina, kad apie jo turinį visiems asmenims, kuriems jis gali sukelti teises ir pareigas, tapo žinoma nuo jo paskelbimo dienos.

Teismų formuojamoje praktikoje konstatuojama, jog „Žemės apmokestinimo žemės mokesčiu tvarką nustato Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, mokesčio tarifas – nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog savivaldybės taryba iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 dienos nustato konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje kitą mokestinį laikotarpį, neviršydama šio straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, savivaldybės tarybai suteikta teisė nustatyti konkrečius mokesčio tarifus, kurie gali būti diferencijuojami atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: 1) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį; 2) žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį; 3) žemės sklypo naudojimą arba nenaudojimą; 4) žemės sklypo dydį; 5) mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį); 6) žemės sklypo buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus). Tai duoda pagrindą išvadai, kad Kauno miesto savivaldybės tarybai yra suteikta teisė priimti norminio pobūdžio administracinius teisės aktus, kuriais ji gali nustatyti konkretų žemės mokesčio tarifo dydį, bei jį diferencijuoti, priklausomai nuo žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo ir pobūdžio, žemės sklypo naudojimo sąlygų (priežiūros).“ (Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-1621-644/2019).

Žemės, kuriai taikomas padidintas mokesčio tarifas, sąrašo sudarymo procedūras reglamentuoja Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286 patvirtintas Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašas. Aprašo 4 punkte nurodyta, kad nenaudojama žemė apibrėžiama kaip žemės sklypas ar jo dalis, kurie yra nenaudojami, neprižiūrimi (pažeidžiamos Tvarkymo ir švaros taisyklės). Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų 2014 m. lapkričio 6 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-559, 3 punkte įtvirtinta nuostata, kad asmenys tvarko ir palaiko švarą jiems įstatymų nustatyta tvarka priskirtose arba faktiškai naudojamose teritorijose patys arba sudaro sutartis su kitais asmenimis dėl tokių darbų atlikimo. Įstatymų nustatyta tvarka priskirta teritorija – teritorija (žemės sklypas), suformuota kaip daiktas ir įregistruota valstybės įmonės Registrų centro Kauno filiale. Jeigu teritorijų planavimo dokumentuose teritorija nėra apibrėžta (nurodyta), faktiškai naudojama teritorija laikoma teritorija iki gretimos teisės aktų nustatyta tvarka priskirtos ar faktiškai naudojamos teritorijos, bet ne daugiau kaip 50 metrų nuo pastatų išorinių atitvarų arba pagal Savivaldybės nustatytas prižiūrimų teritorijų schemas.

Tvarkymo ir švaros taisyklių 7 punkte įtvirtinta teritorijų naudotojų pareiga nuolat užtikrinti švarą ir tvarką jiems priskirtose teritorijose, 7.1 papunktyje – valyti ir prižiūrėti kiemus, sklypus, gatves, šaligatvius ir kitas jiems priskirtas teritorijas, surinkti ir išvežti šiukšles ir atliekas, 7.3 papunktyje – priskirtose teritorijose prižiūrėti, kad neaugtų krūmai ir piktžolės, teritoriją šienauti periodiškai taip, kad žolės aukštis būtų ne daugiau kaip 12 cm, 25.14 papunktyje nurodyta, jog draudžiama palikti netvarkomą, apleistą invaziniais augalais ir piktžolėmis nuosavybės teise priklausantį, nuomojamą, naudojamą ar kitaip valdomą žemės sklypą.

Aprašo 6 punktas numato, kad Kauno miesto seniūnai seniūnijų teritorijose nustato nenaudojamos žemės sklypus, surenka įrodymus (surašo apžiūros aktus su išsamiai aprašyta vaizdine medžiaga, kurioje nurodyta fiksavimo data (aprašymai, nuotraukos žemėlapiai ir pan.), ar kitaip užfiksuoja požymius, kad žemės sklypas atitinka Aprašo 5 punktą), registruotais laiškais įspėja žemės sklypų savininkus ir nuomininkus (naudotojus) apie ketinimą įtraukti į Sąrašą ir nustato protingą terminą (ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų) nustatytiems Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimams pašalinti ir atlieka pakartotinę tokių sklypų patikrą.

Pareiškėja skundą grindžia pagrindiniais dviem aspektais. Pirma, ji nurodo, kad nebuvo informuota ir nežinojo apie ketinimą Žemės sklypus įrašyti į Nenaudojamos valstybinės žemės sklypų 2022 metų sąrašą ar apie kokias nors pretenzijas dėl žemės sklypo naudojimo ir priežiūros. Priešingai, pareiškėja įstatymų nustatyta tvarka vykdė šių žemės sklypų naudojimą pagal jų naudojimo paskirtį (kita), žemės sklypo naudojimo būdą (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos), prižiūrėjo Žemės sklypus ir vykdė juose parengiamuosius statybos ir teisinius administracinius darbus. Pareiškėja pažymi, kad jos teisės buvo pažeistos ir dėl to, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyrius, nesilaikydamas Aprašo 10 punkte ir 10.1 papunktyje numatytos tvarkos, nepranešė registruotu laišku apie jos valdomų Žemės sklypų įrašymą į Sąrašą ir apmokestinimą Savivaldybės tarybos nustatytu mokesčio tarifu. Atsakovei pažeidus savo imperatyvią pareigą užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą bei pareigą apie procedūrinius veiksmus pranešti registruotu laišku, pareiškėjai UAB „Vytėnų projektai“ buvo sukeltos sunkios teisinės pasekmės, nes jai buvo pritaikytas maksimalus 4 proc. žemės mokesčio tarifas, tuo pažeidžiant pareiškėjos teises. Už 2022 metus Žemės mokesčio deklaracijoje yra nepagrįstai apskaičiuota 9 021,85 Eur mokėtina žemės mokesčio suma, nes turėjo būti 563,87 Eur žemės mokesčio suma.

Antra, kad pareiškėjos Žemės sklypai į Nenaudojamos valstybinės žemės sklypų 2022 metų sąrašą buvo įtraukti tinkamai ir objektyviai neištyrus aplinkybių, jog pareiškėja Žemės sklypus naudojo pagal paskirtį ir juos prižiūrėjo. Pareiškėja 2022 metais vykdė šių žemės sklypų naudojimą pagal jų naudojimo paskirtį (kita), žemės sklypo naudojimo būdą (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos), nes juos naudojo ir naudoja vykdydama naują gyvenamųjų namų statybą, įstatymų nustatyta tvarka projektuojant ir organizuojant gyvenamosios paskirties dviejų butų ir vieno buto gyvenamųjų namų statybą. Visiems Žemės sklypams 2022 m. liepos mėn. išdavus statybą leidžiančius dokumentus – statybos leidimus, Žemės sklypuose prasidėjo ir šiuo metu yra vykdomos statybos. Esant šioms aplinkybėms yra visiškai nepagrįstai nustatyta teisiškai reikšminga aplinkybė, kad pareiškėja Žemė sklypų nenaudojo ir neprižiūrėjo, nes tai neatitinka faktinio sklypų naudojimo pagal paskirtį ir įstatymų reikalavimo vykdyti statybas tik turint statybą leidžiančius dokumentus (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnis). Pareiškėja nuo 2020 metų formavo, pertvarkė, projektavo ir pagal paskirtį naudojo Žemės sklypus, juose įstatymų nustatyta tvarka atlikdama teisinio administracinio pobūdžio procedūras, pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą ir kitus statybą reglamentuojančius teisės aktus siekdama teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendinti statytojo teises ir teisėtai įvykdyti statybas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra teisinio pagrindo manyti, kad ginčo Žemės sklypai pagal Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286 (Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 15 d. sprendimo Nr. T-441 redakcija), nuostatas išvis gali būti laikomi nenaudojama žeme. Be to, iki prasidedant statyboms nurodyti žemės sklypai buvo tinkamai tvarkomi, nebuvo gauta jokių nusiskundimų nei iš kaimyninių sklypų savininkų, nei iš kitų asmenų, už jų tvarkymą pareiškėja buvo paskyrusi atsakingą asmenį A. Ž..

Kaip jau minėta, žemės, kuriai taikomas padidintas mokesčio tarifas, sąrašo sudarymo procedūras reglamentuoja Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašas, patvirtintas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286 „Dėl Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Aprašo 4 punkte nenaudojama žemė apibrėžiama kaip žemės sklypas ar jo dalis, kurie yra nenaudojami, neprižiūrimi (pažeidžiamos Tvarkymo ir švaros taisyklės). Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų 2014 m. lapkričio 6 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-559 „Dėl Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių“, 3 punkte įtvirtinta nuostata, kad asmenys tvarko ir palaiko švarą jiems įstatymu nustatyta tvarka priskirtose arba faktiškai naudojamose teritorijose patys arba sudaro sutartis su kitais asmenimis dėl tokių darbų atlikimo. Įstatymų nustatyta tvarka priskirta teritorija – teritorija (žemės sklypas), suformuota kaip daiktas ir įregistruota valstybės įmonės Registrų centro Kauno filiale. Jeigu teritorijų planavimo dokumentuose teritorija nėra apibrėžta (nurodyta), faktiškai naudojama teritorija laikoma teritorija iki gretimos teisės aktų nustatyta tvarka priskirtos ar faktiškai naudojamos teritorijos, bet ne daugiau kaip 50 metrų nuo pastatų išorinių atitvarų arba pagal Savivaldybės nustatytas prižiūrimų teritorijų schemas.

Tvarkymo ir švaros taisyklių 7 punkte nurodyta, kad teritorijų naudotojai privalo nuolat užtikrinti švarą ir tvarką jiems priskirtose teritorijose. Šių taisyklių 7.3 papunktyje numatyta pareiga priskirtose teritorijose prižiūrėti, kad neaugtų krūmai ir piktžolės, teritoriją šienauti periodiškai taip, kad žolės aukštis būtų ne daugiau kaip 12 cm. Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.5 papunktyje numatyta tvarkyti žaliąsias atliekas (šakas, lapus, nupjautą žaliųjų vejų žolę) Savivaldybės tarybos patvirtintų Kauno miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka. Šių taisyklių 25.14 papunkčiu draudžiama palikti netvarkomą, apleistą invaziniais augalais ir piktžolėmis nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Pareiškėja pažeidė visus šiuos Tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimus, todėl atsakovė jos Žemės sklypus įtraukė į Sąrašą. Pareiškėja nėra nurodžiusi pagrįstų teisinių pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti.

2022 m. birželio 10 d. Seniūnijos raštas Nr. 01-2-400 „Dėl ketinimo įtraukti į Nenaudojamos žemės sąrašą“ pareiškėjai įteiktas 2022 m. liepos 2 d., pastaroji tinkamai informuota apie nustatytus Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimus, įspėta apie privalomą Žemės sklypų priežiūrą bei apie tai, jog Žemės sklypai gali būti įtraukti į Sąrašą. Be to, informacija apie Sąrašo patvirtinimą ir pats Sąrašas 2022 m. birželio 22 d. buvo paskelbti savivaldybės tinklapyje www.kaunas.lt/verslas-finansai/turtas/. Taigi, darytina išvada, kad ji buvo informuota apie priimtą Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimą ir kad Savivaldybės administracija laikėsi privalomos įspėjimo tvarkos.

Pareiškėjai žinoma apie Tvarkymo ir švaros taisyklėse nustatytą pareigą tvarkyti ir palaikyti švarą savo žemės sklypuose. Ši pareiga yra bendro pobūdžio ir suprantama protingam bei apdairiam asmeniui, tinkamai besirūpinančiam savo turtu. Reikalavimas būtinai įteikti siuntą su pranešimu dėl ketinimo žemės sklypą įtraukti į apleistų žemės sklypų sąrašą sukurtų galimybę asmenims išvengti teisinės atsakomybės tyčia neatsiimant jiems skirtų registruotų siuntų.

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės padarytomis išvadomis, kad pareiškėja pagal Aprašą buvo tinkamai informuota. Taigi, šioje konkrečioje byloje Seniūnija, vadovaudamasi Aprašo 3 ir 6 punktais, išsiuntė informaciją pareiškėjai bei ją paskelbė savo interneto svetainėje, kaip to reikalauja Aprašas, todėl procedūrinių pažeidimų padaryta nebuvo. Be to, tai, kad pareiškėja neatsiėmė vienos iš registruotų pašto siuntų su siunčiamais raštais, neapribojo jos teisės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

Nors pareiškėja nurodo, jog nebuvo informuota apie ketinamą priimti sprendimą dėl jai nuosavybės teise priklausančių Žemės sklypų įtraukimo į Sąrašą ir apmokestinimą Savivaldybės tarybos nustatytu mokesčio tarifu, paminėtina, kad ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2016 m. lapkričio 30 d. sprendime Nr. 1-4073-554/2016 konstatuota, jog Tvarkymo ir švaros taisyklių „nuostatų analizė duoda pagrindą išvadai, kad jose įtvirtinti bendri elementarūs ir visiems suprantami reikalavimai, kuriais protingas ir apdairus asmuo vadovaujasi nuolat, net ir nežinodamas šio norminio administracinio akto konkretaus turinio“. Su šia teismo išvada sutiko ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT). Todėl, vadovaujantis šia suformuota teismų praktika, informaciją paskelbus viešai, nėra pagrindo papildomai, t. y. kitomis ryšio priemonėmis, dar kartą informuoti turto savininkus apie jiems kylančias pareigas ir šių pareigų nevykdymo pasekmes. Dar kartą pabrėžtina, kad informacija apie galimai trauktinus ir įtrauktus sklypus į Sąrašą buvo skelbiama Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje ir toks informavimo būdas laikytinas pakankamu, kad asmenys, veikdami pagal vidutiniškai rūpestingo piliečio elgesio standartus, galėtų tinkamai sureaguoti ir pateikti reikalingus dokumentus.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje analogiškose bylose nėra reikalaujama žemės sklypo, kurį ketinama įtraukti į Nenaudojamų žemės sklypų sąrašą, savininkus informuoti asmeniškai. Šiaulių apygardos administracinis teismas sprendime tinkamu žemės sklypų savininkų informavimu apie ketinimą jiems priklausančius žemės sklypus įtraukti į Nenaudojamų kitos paskirties žemės sklypų sąrašą pripažino paskelbimą laikraštyje, seniūnijų skelbimų lentose ir savivaldybės interneto svetainėje ir sprendime akcentavo, kad buvo laikomasi Apraše nustatytos paskelbimo tvarkos (Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-1427-257/2016). Pabrėžtina, kad ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. sausio 14 d. administracinėje byloje Nr. A-552-494/2013 konstatavo, kad toks informavimo būdas, kai informacija skelbiama viešai, laikytinas pakankamu, kad suinteresuoti asmenys, veikdami pagal vidutiniškai rūpestingo piliečio elgesio standartus, galėtų tinkamai sureaguoti ir pateikti reikalingus dokumentus.

Vadovaujantis formuojama LVAT praktika, bylose dėl žemės sklypų įtraukimo į Nenaudojamų žemės sklypų sąrašą žemės sklypų savininkų neinformavimas registruotu laišku nėra laikomas pagrindu pripažinti, kad pats įsakymas, kuriuo žemės sklypas įtrauktas į apleistų žemės sklypų sąrašą, yra neteisėtas. LVAT yra išaiškinęs, kad „Šis atsakovo pažeidimas nesudaro pagrindo pripažinti, kad pats atsakovo Įsakymas (jo dalis dėl pareiškėjo turimo žemės sklypo) yra neteisėtas iš esmės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, netinkamas informavimas apie priimtų Įsakymų yra procedūrinis pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms tik ta apimtimi, kiek jam sutrukdė teisinę galimybę inicijuoti ginčo sprendimo pakeitimų“, ir konstatavęs, jog „ginčas dėl atsakovo Įsakymo yra nagrinėjamas teisme, yra pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjo teisė inicijuoti ginčo sprendimo pakeitimų nebuvo iš esmės apribota“.

Kitoje byloje LVAT akcentavo, kad „negalima teigti, jog negavę įspėjimų apie galimų Žemės sklypų įtraukimą į Sąrašus, pareiškėjai negalėjo ir neprivalėjo laikytis Taisyklėse nustatytų reikalavimų“. LVAT taip pat yra pasisakęs, kad „Tvarkymo ir švaros taisyklių nuostatų analizė duoda pagrindų išvadai, kad jose įtvirtinti bendri elementarūs ir visiems suprantami reikalavimai, kuriais protingas ir apdairus asmuo vadovaujasi nuolat, net ir nežinodamas šio norminio administracinio akto konkretaus turinio“. Pareiškėja, net ir nežinodama apie ketinimą Žemės sklypus įtraukti į Sąrašą, nežinodama apie Tvarkymo ir švaros taisykles, veikdama pagal vidutiniškai rūpestingo asmens elgesio standartus, galėjo ir privalėjo tinkamai prižiūrėti Žemės sklypus, tačiau ji tinkamos jų priežiūros neužtikrino.

Taigi, šioje konkrečioje byloje Seniūnija, vadovaudamasi Aprašo 3, 5, 6, 9 punktais, pareiškėją apie ketinimą jai nuosavybės teise priklausančius Žemės sklypus įtraukti į Sąrašą informavo 2022 m. birželio 10 d. raštu Nr. 01-2-400 „Dėl ketinimo įtraukti į Nenaudojamos žemės sąrašą“ (siuntos Nr. RS211742145), kuris pareiškėjai įteiktas, bei informaciją apie Sąrašo patvirtinimą ir patį Sąrašą 2022 m. birželio 22 d. paskelbė savo interneto svetainėje, kaip to reikalauja teisės aktų nuostatos, todėl procedūrinių pažeidimų padaryta nebuvo.

Aprašo 4 punkte nurodyta, kad nenaudojama žemė – žemės sklypas ar jo dalis, kurie yra nenaudojami, neprižiūrimi (pažeidžiamos Tvarkymo ir švaros taisyklės). Pagal Aprašo 4 punktą ir 4.7 papunktį, į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu tvirtinamą Sąrašą įrašoma fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausanti ar jų nuomojama (naudojama) valstybinė žemė, kuri pagal Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimą Nr. 1798 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimą Nr. 1387 yra pripažįstama mokesčio objektu ir, be kita ko, atitinka kriterijų: neprižiūrimas nenaudojamos žemės sklypas ar jo dalis (pažeidžiamos Tvarkymo ir švaros taisyklės). Laikantis šių nuostatų, pareiškėjai nuosavybės teise priklausantys Žemės sklypai atitinka Apraše nustatytus kriterijus (pažeidžiantys Tvarkymo ir švaros taisykles) įtraukti į Sąrašą. Pareiškėjos teiginiai apie tariamą Žemės sklypų naudojimą, o tiksliau – Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procedūrų vykdymą, niekaip nepaneigia Seniūnijos užfiksuotų Žemės sklypų netinkamos priežiūros faktų.

Nagrinėjamu atveju nustatytos tapačios aplinkybės, pirminės apžiūros metu nustatyti Žemės sklypų nepriežiūros faktai nebuvo paneigti ir panaikinti visa apimtimi, todėl, nustačiusi tęstinę sklypų nepriežiūrą ir kito patikrinimo metu, atsakovė galėjo priimti vienintelį sprendimą – įtraukti pareiškėjos Žemės sklypus į Sąrašą. Su skundu pateikti duomenys (statybą leidžiantys dokumentai) niekaip nepatvirtina tinkamos Žemės sklypų priežiūros ir nepaneigia Seniūnijos apžiūros aktuose ir fotofiksacijose užfiksuotų aplinkybių.

Darytina išvada, kad ginčijamas įsakymas priimtas nepažeidžiant Apraše numatytų procedūrinių reikalavimų, t. y. buvo pagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis (faktais), patvirtinančiais ginčo Žemės sklypų apleistumą ir nepriežiūrą (Aprašo 4 punktas). Atsakovė, priimdama skundžiamą sprendimą, tinkamai įvertino faktinių aplinkybių apimtį bei pateiktas vaizdines priemones. Dėl to galima daryti išvadą, kad skundžiamas sprendimas atitinka esminius Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, todėl yra pagrįstas ir teisėtas. Skundžiamo akto turinys yra aiškus ir pakankamas, leidžiantis šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą. Nustačiusi visus teisinę reikšmę turinčius faktus, atsakovė priėmė įsakymo dalį dėl Žemės sklypų įtraukimo į 2022 m. Sąrašą, kuri neprieštarauja teisės aktų reikalavimams. Naikinti šio administracinio sprendimo pareiškėjos skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėja prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 127 straipsnio 3 dalies nuostatas šios įstatymų nuostatos:

1) Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punktas (aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 29 punktas) ta apimtimi, kiek joje numatyta išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija nustatyti vietinių rinkliavų, įmokų ir mokesčių tarifus;

2) Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo (Lietuvos Aidas, Nr. 128; 1992, Nr. 21-612; Žin., 2011, Nr. 163-7743; aktuali redakcija 2022 m. liepos 1 d.) 6 straipsnio 2 dalis ta apimtimi, kiek joje yra numatyta, kad savivaldybės taryba, siekdama, kad naujas konkretus mokesčio tarifas galiotų šios savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, naują konkretų mokesčio tarifą turi nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos.

Nagrinėjamoje byloje (pirmiau) teismas pateikė ginčo išsamų teisės aktų reglamentavimą bei nurodė suformuotą teismų praktiką nagrinėjamu klausimu. Teismui nekelia abejonių Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punkto (aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 29 punktas) ir Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo (Lietuvos Aidas, Nr. 128; 1992, Nr. 21-612; Žin., 2011, Nr. 163-7743; aktuali redakcija 2022 m. liepos 1 d.) 6 straipsnio 2 dalies atitiktis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 127 straipsnio 3 dalies nuostatoms, todėl kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar atitinka nurodytų teisės aktų nuostatos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 127 straipsnio 3 dalies nuostatas, nėra pagrindo.

Likusieji tiek pareiškėjos, tiek ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos teisinės reikšmės kilusiam ginčui išspręsti, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama atsižvelgiant į konkrečių bylos aplinkybių kontekstą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96). LVAT jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnis) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-216/2013).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjos atstovas advokatas M. Š. pateikė prašymą priteisti 4 062,60 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovės.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kaip matyti, pareiškėjos skundas nepatenkintas, todėl ji nelaikytina bylą laimėjusia šalimi ir prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas (ABTĮ 40, 41 straipsniai).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vytėnų projektai“ skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.