Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-03-30 · Administracinė byla Nr. I2-1171-789/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-03-30Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-08-04Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-30
Bylos Nr.
I2-1171-789/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03556-2019-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Rasa Ragulskytė-Markovienė (pirm.), Violeta Petkevičienė, Eglė Žulytė-Janulionienė
Pareiškėjas
Ž. Š.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I2-1171-789/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03556-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 7.3.1; 55.1.3.
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Ž. Š. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja 2019 m. spalio 17 d. pateikė teismui skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2019 m. rugpjūčio mėn. (be datos) raštą Nr.(10.1E)DV_S- (toliau – ir Skyriaus Raštas); 2) panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba) 2019 m. rugsėjo 25 d. raštą Nr. (6.5)1-6897 „Dėl mokymosi laikotarpio studijų metu atliktos gamybinės praktikos Vilniaus valstybiniame V. Kapsuko universitete nuo 1971 m. iki 1978 m. birželio 25 d.“ (toliau – ir Valdybos Raštas); 3) įpareigoti Skyrių priimti sprendimą dėl įtraukimo į pareiškėjos senatvės stažą pareiškėjos studijų metu atliktos gamybinės praktikos Vilniaus valstybiniame V. Kapsuko universitete laikotarpiu nuo 1971 m. iki 1978 m. birželio 25 d.; 4) įpareigoti Skyrių priimti sprendimą dėl papildomos senatvės pensijos dalies mokėjimo už pareiškėjos Vilniaus valstybiniame V. Kapsuko universitete studijų metu atliktos gamybinės praktikos laikotarpį nuo 1971 m. iki 1978 m. birželio 25 d.; 5) priteisti pareiškėjai iš Skyriaus ir Valdybos, atstovaujančių Lietuvos valstybei, 500 Eur dydžio neturtinę žalą (b. l. 1–17).

Pareiškėja skunde paaiškino, kad 1971 m įstojo į Vilniaus valstybinį V. Kapsuko universitetą. Teigia, kad nuo 1972 m. kovo 13 d. iki 1977 m. liepos 30 d. atliko gamybinę praktiką, jai buvo mokamas atlyginimas. Nurodė, kad teikė Skyriui ir Valdybai prašymus dėl praktikos laikotarpio įtraukimo į darbo stažą, tačiau jos prašymai buvo netenkinti. Pažymėjo, kad Skyriaus ir Valdybos atsakymus pasirašė neįgalioti asmenys. Pareiškėja skunde teigia, jog aplinkybę, kad ji mokėsi Vilniaus valstybiniame V. Kapsuko universitete, patvirtina pareiškėjos pateiktas diplomas Nr. 107288. Pažymėjo, kad darbo knygelėje nebuvo įrašoma studijų metu atlikta praktika. Teigia, kad šią aplinkybę privalėjo žinoti Skyriaus ir Valdybos atstovai. Pažymėjo, kad, skiriant senatvės pensiją, pareiškėja nebuvo informuota, kad studijų metu atlikta praktika nėra įtraukta į jos stažą.

Pareiškėja skunde teigia, kad ji ėmėsi visų galimų priemonių reikalingiems dokumentams gauti, tačiau visų dokumentų gauti nepavyko. Teigia, kad pagal surinktus duomenis galima teigti, kad

pareiškėjai už darbą praktikos metu buvo mokamas darbo užmokestis, nuo kurio buvo atskaitomi mokesčiai. Skunde nurodė, kad pageidauja, jog praktikos metu dirbtas darbo laikas būtų įskaitytas į stažą papildomai senatvės pensijai gauti.

Pareiškėja skunde nurodė, kad dėl neteisėtų ir nepagrįstų Skyriaus ir Valdybos atstovų veiksmų ji patyrė neturtinę žalą, kurią prašo atlyginti. Pareiškėja teigia, kad ji patyrė dvasinius išgyvenimus, dėl to pablogėjo jos seikata. Pareiškėja jaučiasi pažeminta, kadangi ilgą laiką sąžiningai dirbo ir mokėjo mokesčius valstybei.

Atsiliepimas

Atsakovas Skyrius, atstovaujantis ir Lietuvos valstybei, pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 96–101). Nurodė, kad pareiškėjai nuo 2014 m. gegužės 17 d. Skyriaus 2014 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. PE_SP1-14253 paskirta socialinio draudimo senatvės pensija. Nurodė, kad, 2014 metais kreipdamasi dėl senatvės pensijos skyrimo, pareiškėja pateikė darbo knygelę KT-I Nr. 0302506, išduotą 1978 m. rugpjūčio 1 d., kurioje nėra įrašų apie gamybinės praktikos atlikimą. Kadangi pareiškėja nepateikė jokių duomenų apie gamybinės praktikos atlikimo laikotarpius bei vietą, Skyrius, skirdamas senatvės pensiją, negalėjo įskaityti į pareiškėjos stažą laikotarpius, apie kuriuos pensijos byloje duomenų nebuvo.

Šalies argumentai

Paaiškino, kad pareiškėja Skyriui 2019 m. spalio 8 d. pateikė prašymą dėl gamybinės praktikos atlikimo laikotarpio įskaitymo į stažą bei Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto 2019 m. rugsėjo 25 d. pažymą apie studijas Nr. (1.6)150000-S-543, kurioje nurodyti gamybinės praktikos atlikimo laikotarpiai nuo 1972 m. kovo 13 d. iki 1977 m. liepos 30 d. Teigia, kad pateiktoje Vilniaus universiteto pažymoje nenurodyti dokumentai, kuriais remiantis išduota minėta pažyma, bei nepateikti duomenys apie gamybinės praktikos metu pareiškėjos eitas pareigas bei priskaičiuotą darbo užmokestį. Pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 1976 m. birželio 22 d. iki 1976 m. rugpjūčio 1 d. gamybinę praktiką pareiškėja atliko Rygos respublikinėje ligoninėje, todėl šie duomenys buvo persiųsti Valdybos Užsienio išmokų tarnybai, kuri yra kompetentinga kreiptis į Latvijos kompetentingas institucijas. Nurodė, kad, gavęs papildomus duomenis, Skyrius spręs dėl pareiškėjos senatvės pensijos perskaičiavimo. Pažymėjo, kad šiuo metu nėra priimtas galutinis sprendimas dėl gamybinės praktikos atlikimo laikotarpio įskaitymo į pareiškėjos stažą.

Atsiliepimas

Atsakovas Skyrius atsiliepime teigia, kad į pareiškėjos prašymus atsakyta teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais. Mano, kad Skyrius neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Nurodo, kad skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti žalos padarymą, todėl nesutinka su pareiškėjos skundo reikalavimu priteisti jai 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valdyba, atstovaujantis ir Lietuvos valstybei, pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 61–64). Atsiliepime nurodė iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir Skyrius. Papildomai paaiškino, kad Valdyba, įvertinusi pareiškėjos pensijos bylos dokumentus, nustatė, jog pensijos byloje nėra dokumentų apie jos priėmimą į darbą gamybinei praktikai atlikti ir apie gamybinės praktikos atlikimo laikotarpį. Pažymėjo, kad tokių įrašų nėra ir pareiškėjai 1978 m. rugpjūčio 1 d. išduotoje darbo knygelėje KT-I Nr. 0302506.

Teigia, kad Skyrius Raštu pareiškėją tinkamai informavo, kad, neturėdamas informacijos apie jos gamybinės praktikos atlikimą, Skyrius negalėjo įvertinti šių aplinkybių, ir pasiūlė pareiškėjai kreiptis į įstaigą, kurioje ji atliko gamybinę praktiką, dėl dokumentų, patvirtinančių šį darbo laikotarpį, arba pateikti Skyriui prašymą padėti gauti stažui apskaičiuoti reikalingus dokumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš bylos duomenų matyti, kad Skyriaus 2014 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. PE_SP1-14253 pareiškėjai paskirta senatvės pensija nuo 2014 m. gegužės 17 d. (b. l. 111). Pareiškėja šio Skyriaus 2014 m. gegužės 19 d. sprendimo Nr. PE_SP1-14253 Valdybai neginčijo. Pareiškėja dėl mokymosi Vilniaus universitete laikotarpiu atliktos praktikos įskaitymo į stažą į Skyrių kreipėsi 2019 m. rugpjūčio 7 d. prašymu (b. l. 124). Skyrius Rašte pareiškėjai nurodė, kad pareiškėjos darbo knygelėje nėra duomenų apie gamybinės praktikos atlikimą (b. l. 62–63, 125–126). Pareiškėja, nesutikdama su Skyriaus Raštu, pateikė Valdybai skundą, kuriame dėsto aplinkybes apie jos atliktą gamybinę praktiką (b. l. 91). Valdyba Rašte pareiškėjai nurodė, kad Skyrius išnagrinėjo pareiškėjos prašymus, pateikė jos prašomus duomenis, informavo apie stažo tikslinimo bei jai paskirtos senatvės pensijos perskaičiavimo galimybę (b. l. 34–35).

Teismas pažymi, kad ginčas šioje administracinėje byloje yra kilęs dėl pareiškėjos Vilniaus universitete mokymosi laikotarpiu atliktos gamybinės praktikos laikotarpio nuo 1971 m. iki 1978 m. birželio 25 d. įskaitymo į stažą senatvės pensijai gauti. Pareiškėja skunde teigia, kad minėtas laikotarpis turi būti įskaitytas į pareiškėjos stažą pensijai gauti, tuo tarpu atsakovė ir trečiasis suinteresuotas asmuo šioje byloje ginčijamais administraciniais aktais nurodė, kad pareiškėjos nurodytas praktikos atlikimo laikotarpis negali būti įskaitomas į jos stažą pensijai gauti, bei pasiūlė pareiškėjai pateikti papildomus duomenis.

Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymas (toliau – ir Įstatymas) nustato socialinio draudimo pensijų rūšis ir jų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 12 punktą pensijų socialinio draudimo stažas – tai laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka buvo mokamos arba turėjo būti mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos, ir šio įstatymo nurodyti pensijų socialinio draudimo stažui prilyginti laikotarpiai. Įstatymo priedo „Laikotarpiai, prilyginami stažui“ 2 punkte nustatyta, kad asmens stažui prilyginami iki 1994 m. gruodžio 31 d. buvęs mokymosi laikas aspirantūroje, doktorantūroje, klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje) ir internatūroje.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 patvirtinti Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (toliau – ir Nuostatai) nustato kreipimosi dėl socialinio draudimo pensijų ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas skyrimo, pensijų ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo bei mokėjimo tvarką. Nuostatų 1 priede „Asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus iki Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo (1991 m. birželio 1 d.) turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas, įskaitytinas į socialinio draudimo stažą“ 1.26 papunktyje nustatyta, kad studentų ir moksleivių gamybinės praktikos laikas, jeigu jie dirbo mokamą darbą arba ėjo pareigas, už kurias buvo mokama.

Teismas pažymi, kad teisės aktai, reguliuojantys ginčo santykius nenumato, kad praktikos atlikimas turi būti įskaitomas į socialinio draudimo stažą senatvės pensijai gauti, neįrodžius papildomų aplinkybių – apmokamo darbo atlikimo arba apmokamų pareigų ėjimo. Iš bylos duomenų matyti, kad 2019 m. spalio 4 d. pareiškėja pateikė Skyriui raštą (b. l. 49) bei prie jo pridėjo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto 2019 m. rugsėjo 25 d. pažymą Nr. (1.6) 150000-S-543, kurioje nurodyta, kad pareiškėja studijų metu atliko gamybinę praktiką pagal studijų planą (iš viso 13 savaičių) (b. l. 22). Teismas pažymi, kad byloje pateikti duomenys patvirtina aplinkybę, kad pareiškėja jos nurodytu laikotarpiu atliko praktiką. Tačiau nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar pareiškėjai praktikos atlikimo metu buvo mokama už darbą.

Pareiškėja skunde teigia, kad pagal surinktus duomenis galima teigti, kad pareiškėjai už darbą praktikos metu buvo mokamas darbo užmokestis, nuo kurio buvo atskaitomi mokesčiai. Teismas pažymi, kad aukštojo mokslo baigimo diplomas (b. l. 18) nėra dokumentas, įrodantis pareiškėjos gautas pajamas praktikos atlikimo metu. Byloje taip pat pateikta Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto 2019 m. rugsėjo 25 d. pažyma Nr. (1.6) 150000-S-543, kurioje nurodyta, kad pareiškėja studijų metu atliko gamybinę praktiką pagal studijų planą (iš viso 13 savaičių) (b. l. 22). Teismas pažymi, kad šio dokumento pagrindu taip pat nėra galimybės konstatuoti, ar pareiškėjos praktikos atlikimo metu ji gavo pajamas. Byloje pateikta pareiškėjos darbo knygelė Nr. KT-1 0302506 (b. l. 24–27, 43–47). Teismas pažymi, kad joje nėra duomenų apie pareiškėjos darbą jos nurodytu laikotarpiu. Pirmasis įrašas apie darbą minėtoje darbo knygelėje nurodytas 1978 m. rugpjūčio 1 d. Kitų duomenų apie pareiškėjos galimai gautas pajamas byloje nėra pateikta. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad pareiškėja nėra pateikusi dokumentų, patvirtinančių, kad gamybinės praktikos metu ji dirbo apmokamą darbą.

Teismas pažymi, kad pareiškėja skunde teigia, kad ji ėmėsi visų galimų priemonių reikalingiems dokumentams gauti, tačiau visų dokumentų gauti nepavyko. Nuostatų 5 punkte nustatyta, kad, jeigu asmuo kartu su prašymu pateikia ne visus dokumentus, kurių reikia pensijai ar kompensacijai skirti, Valdybos administravimo įstaiga per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos kreipiasi į asmenį, prašydama pateikti trūkstamus dokumentus arba ją informuoti, jei dokumentų pateikti negali. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad Skyrius Raštu informavo pareiškėją, jog ji nėra pateikusi dokumentų, kurie sudarytų pagrindą pareiškėjos nurodomą laikotarpį įtraukti į jos stažą, tačiau Nuostatose nustatyta tvarka pareiškėjai nepasiūlė pateikti šių dokumentų.

Teismas pažymi, kad pareiškėja po Skyriaus Rašto priėmimo tiek Skyriui, tiek teismui pateikė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto 2019 m. rugsėjo 25 d. pažymą Nr. (1.6) 150000-S-543, kurioje nurodyta, kad pareiškėja studijų metu atliko gamybinę praktiką pagal studijų planą (iš viso 13 savaičių) (b. l. 22). Teismas šiame sprendime konstatavo, kad minėto dokumento ar kitų pareiškėjos skunde nurodytų duomenų ar argumentų pagrindu negalima daryti išvados dėl to, ar pareiškėjai buvo mokamas užmokestis už atliktą praktiką. Esant šioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo Skyriaus Raštą ir Valdybos Raštą vertinti kaip nemotyvuotus ir nepagrįstus.

Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jei pateikiami papildomi laikotarpių, buvusių iki pensijos paskyrimo, stažo ir (ar) darbo užmokesčio duomenys, asmens senatvės ar netekto darbingumo pensijos bendroji ir (ar) individualioji dalys (šio įstatymo 17, 18, 29 ir 30 straipsniai) nustatomos iš naujo, atsižvelgiant į papildomus stažo ir (ar) darbo užmokesčio duomenis. Taigi, teisės aktuose nustatyta tvarka pareiškėjai pateikus duomenis, įrodančius jos gautą atlygį už atliktą praktiką, jos stažas pensijai gauti gali būti tikslinamas. Teismas šiame sprendime nustatė, kad šiuo metu Skyriui ir Valdybai nėra pateikti pakankami dokumentai daryti išvadai dėl pareiškėjos gauto apmokėjimo praktikos atlikimo metu. Teismas pažymi, kad ši išvada savaime nereiškia, kad tokio pobūdžio dokumentai negali būti pateikiami.

Šiuo aspektu teismas pažymi, kad kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų. Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą. Teismas pažymi, kad, pareiškėjai siekiant įrodyti jos turimą stažą pensijai gauti, tiek Skyriui, tiek Valdybai tenka aktyvi pareiga padėti pareiškėjai įgyvendinti jos teises kreipiantis dėl pareiškėjos stažo patikslinimo. Atsižvelgiant į pareiškėjos amžių ir sprendžiamo klausimo sudėtingumą, Skyrius ir Valdyba turėtų pasiūlyti pareiškėjai pagalbą, siekiant jai gauti dokumentus, patvirtinančius aplinkybes, kad už jos atliktą gamybinę praktiką jai buvo atlyginama.

Pareiškėjai taip pat išaiškinama, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 26 skirsnyje nustatytos civilinio proceso teisės normos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Administraciniams teismams nėra priskirta kompetencija nagrinėti bylas dėl juridinio fakto konstatavimo. Jeigu pareiškėjai iš mokymosi įstaigos ar kitų įstaigų nepavyktų gauti duomenų apie jos gautas pajamas gamybinės praktikos atlikimo metu, pareiškėja turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl apmokėjimo už jos atliktą gamybinę praktiką gavimo.

Pareiškėja skunde taip pat teigia, kad pareiškėjai pateikti Skyriaus Raštas ir Valdybos Raštas yra pasirašyti pensijų skyriaus patarėjų, t. y. neįgaliotų asmenų. Teismas pažymi, kad byloje pateiktas pensijų skyriaus patarėjo pareigybės aprašymas, iš kurio 5.7, 5.12. 5.13 punktų nuostatų matyti, kad Skyriaus Raštą ir Valdybos raštą pasirašę asmenys yra įgalioti nagrinėti asmenų skundus, pasirašyti atsakymus dėl stažo apskaičiavimo (b. l. 108–110). Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos skunde nurodyti argumentai dėl netinkamai pasirašytų Skyriaus Rašto ir Valdybos Rašto yra atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl pareiškėjos reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra nurodęs, kad CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti būtinos trys civilinės atsakomybės sąlygos: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atlikti neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) asmens patirta žala (CK 6.249 straipsnis); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejantis priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (LVAT 2015 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015). Teismui nenustačius Skyriaus ir Valdybos neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

Atsižvelgęs į šias aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad Skyrius ir Valdyba išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, iš esmės teisingai taikė teisės normas, priėmė pagrįstus ir teisėtus Skyriaus Raštą ir Valdybos Raštą. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos Ž. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Violeta PetkevičienėRasa Ragulskytė-MarkovienėEglė Žulytė-Janulionienė