Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Cinino ir Aleno Piesliako,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. J. gynėjo advokato Fausto Vrubliausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Remiantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atliekant ją pataisos namuose.

Nukentėjusiosios S. P. civilinis ieškinys tenkintas ir jai iš R. G. J. priteistas 170 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. R. G. J. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2018 m. gruodžio 5 d., apie 22.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), trečiojo aukšto laiptinėje, staiga priėjęs prie S. P. jai iš nugaros, panaudodamas fizinį smurtą – ranka įstūmęs nukentėjusiąją į jos nuomojamo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vidų, ir tokiu būdu pats įsibrovęs į minėtą butą, uždaręs buto duris, panaudodamas specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą – dujų balionėlį, papurškė juo nukentėjusiajai S. P. į veidą – akis dujų, tuo sukeldamas jai veido – akių fizinį skausmą, ir taip atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis pagrobė iš jos striukės kišenės 170 Eur grynųjų pinigų, padarydamas nukentėjusiajai S. P. 170 Eur turtinę žalą. Šiais veiksmais R. G. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo R. G. J. advokato Fausto Vrubliausko skundas tenkinamas iš dalies.

5. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines įvykio aplinkybes, dėl ko netinkamai pritaikė baudžiamąją įstatymą, o būtent netinkamai kvalifikavo R. G. J. nusikalstamą veiką, ko pasėkoje netinkamai paskyrė ir subendrino bausmę, netinkamai išsprendė civilinio ieškinio bei tolimesnio nuosavybės teisių ribojimo būtinumo klausimus.

6. Apeliacinės instancijos teismui nekilo abejonių, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai patikimai patvirtina, jog kaltinime nurodytu metu ir nurodytoje vietoje R. G. J. panaudojo nukentėjusios S. P. atžvilgiu fizinį smurtą, o būtent ranka įstūmė nukentėjusiąją į jos nuomojamo buto vidų, kur panaudojo dujų balionėlį, papurškė dujų nukentėjusiajai S. P. į veidą – akis, taip sukeldamas jai veido – akių fizinį skausmą. Byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje detaliai aprašyti įrodymai dėl šių aplinkybių iš esmės sutapo, teisėjų kolegija sutinka su teismo pateikta įrodymų analize, abejonių dėl minėtų faktų nekilo. Tačiau įrodymai dėl minėtų veiksmų tikslo bei 170 Eur pagrobimo skiriasi, o būtent šios aplinkybės laikytinos reikšmingos sprendžiant veikos kvalifikavimo klausimą. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi byloje surinktus įrodymus, dėl šių aplinkybių pateikia savo išvadas.

7. Nuteistojo R. G. J. ir nukentėjusios S. P. parodymai dėl 170 Eur pagrobimo išsiskyrė. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad nuteistasis įvykdė plėšimą ir, panaudojęs fizinį smurtą, kuriuo atėmė nukentėjusiajai galimybę priešintis, pagrobė iš jos 170 Eur, rėmėsi nukentėjusios parodymais, kuriuos vertino kaip nuoseklius. Teisėjų kolegija, dar kartą išanalizavusi visus nukentėjusios parodymus, duotus proceso eigoje, taip pat sugretinusi juos su kitais byloje esančiais įrodymais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada juos vertinti kaip nuoseklius ir patikimus, nes nukentėjusioji pakankamai nuosekliai nurodė nagrinėjamų įvykių seką ir detales, jos parodymus iš dalies patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pati nukentėjusioji aplinkybę, jog incidento metu R. G. J. paėmė iš jos striukės kišenės ten buvusius 170 Eur, nurodė tik kaip savo prielaidą. Iš nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų (t. 1, b. l. 68-71) matyti, kad paties pinigų paėmimo momento ji nematė, nes, pasak jos, R. G. J. įėjęs į buto koridorių iš karto papurškė jai į veidą ir akis dujų, dėl ko jai labai skaudėjo, ji nieko aiškiai nematė, po papurškimo išgirdo uždaromas duris, kurias apgraibom užrakino. Nukentėjusioji taip pat tvirtino, kad pinigų pasigedo tik kitą dieną, apžiūrėjusi striukę. Kadangi bute daugiau nieko nebuvo, o ji tikrai turėjo pinigus kišenėje grįždama iš parduotuvės, todėl ir sprendė, kad pinigus užpuolimo metu paėmė R. G. J.. Vertindama šiuos parodymus teisėjų kolegija atsižvelgė ir į kitas nukentėjusios nurodytas aplinkybes, kurios leidžia spręsti, kad nukentėjusioji galėjo ir sąžiningai klysti dėl pinigų dingimo aplinkybių. Nukentėjusioji tvirtino, kad grįždama iš parduotuvės laikė ranką striukės kišenėje ir jautė joje buvusias pinigų kupiūras bei raktus, tad maža tikimybė, kad eidama galėjo pamesti pinigus. Tačiau ji taip pat nurodė, kad įėjusi į namo laiptinę striukę nusiėmė. Tuo pačiu ji turėjo ištraukti ranką ir iš striukės kišenės, kur buvo pinigai. Be to, pagal jos parodymus prieš užpuolimą ji atsirakino buto duris, taigi, tam ji turėjo ištraukti buto raktus, buvusius kišenėje kartu su pinigais. Šios aplinkybės neleidžia atmesti galimybės, kad kišenėje buvę pinigai galėjo iškristi laiptinėje nukentėjusiajai lipant laiptais ir nešant nusiimtą striukę arba traukiant iš jos kišenės raktus. Kitų įrodymų, patikimai patvirtinančių 170 Eur pagrobimo aplinkybes, byloje nėra. Šias kilusias abejones sustiprina ir tai, kad, pasak nukentėjusios, ją užpuolęs R. G. J. neišsakė jai jokių reikalavimų atiduoti turtą. Jos teigimu, prieš papurkšdamas dujų jis jai pasakė, kad čia yra jų teritorija ir ji čia nedirbs. Tokie žodžiai labiau atitinka siekį įbauginti nukentėjusiąją, kad ši nutrauktų vykdomą seksualinių paslaugų teikimo veiklą, o ne siekį pagrobti jos turtą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, pasak nukentėjusios, R. G. J. iš buto pasišalino labai greit. Nukentėjusiosios nurodyti pinigai buvo jos striukės išorinėje kišenėje, tai yra užpuolikui nebuvo iš karto vizualiai matomi. Byloje nėra jokių duomenų, kad R. G. J. galėjo būti žinoma apie nukentėjusios striukės kišenėje laikomus pinigus, o laiko jų paieškai jis turėjo labai nedaug. Nukentėjusioji nenurodė girdėjusi/jautusi kokius nors grobtino turto paieškos veiksmus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vizualiai matyto mobilaus ryšio telefono, pasak nukentėjusios, nukritusio ant žemės, nuteistasis nepaėmė. Pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad to jis nepadarė todėl, kad telefoną sunkiau realizuoti, didesnė rizika būti išaiškintam, tėra prielaidos. Visi šie argumentai kelia pagrįstų abejonių dėl tikrųjų R. G. J. veiksmų tikslų ir 170 Eur dingimo aplinkybių. Šias abejones sustiprina ir tai, kad nuteistasis R. G. J., pripažinęs dujų papurškimo aplinkybes, pinigų paėmimo faktą kategoriškai neigė viso proceso metu. Be to, kaip patvirtina jo atžvilgiu priimtas ir įsiteisėjęs 2019-01-24 teismo baudžiamasis įsakymas (t. 2, b. l. 65-69), nuteistasis tuo pačiu laikotarpiu yra įvykdęs dar dvi nusikalstamas veikas labai panašiomis aplinkybėmis, o būtent, jis pagal skelbimus susirasdavo seksualines paslaugas teikiančią merginą, susitaręs telefonu atvykdavo pas ją, merginai atidarius buto duris papurkšdavo dujų ir pabėgdavo. Nei vienu iš šių atvejų turto pagrobimas nebuvo nustatytas. Nei viena iš nukentėjusiųjų taip pat nenurodė, kad užpuolikas būtų reikalavęs ar ieškojęs materialinių vertybių. Be to, viena iš nukentėjusiųjų tvirtino, kad prieš papurkšdamas dujas R. G. J. pasakė, kad ji čia daugiau nedirbs. Šie duomenys leidžia spręsti, kad R. G. J. turi nusistovėjusį nusikalstamos veikos modelį, kurio neatitinka tik šioje byloje jam inkriminuojamas 170 Eur pagrobimas.

8. Baudžiamajame procese galioja nekaltumo prezumpcijos principas. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, teismų turi būti vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai. Šių reikalavimų nesilaikymas laikomas ne tik Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatų, bet ir vieno iš esminių baudžiamojo proceso principų pažeidimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-281-746/2016). Aukščiau aptartų teismui kilusių abejonių pašalinti nėra galimybės, tad jos turi būti vertinamos R. G. J. naudai. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra įrodyta, jog R. G. J. būtent plėšimo tikslu įsibrovė į nukentėjusios butą ir panaudojo dujų balionėlį, taip atimdamas galimybę priešintis. Byloje taip pat nėra įrodyta, kad tokiu būdu jis pagrobė iš S. P. striukės kišenės 170 Eur grynųjų pinigų, padarydamas tokio dydžio turtinę žalą nukentėjusiajai. Šios aplinkybės yra būtini BK 180 straipsnio 2 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tad jų nekonstatavus darytina išvada, kad nustatyta nusikalstama veika neatitinka BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių.

9. Tačiau byloje surinktais įrodymais nustatytos įvykio faktinės aplinkybės atitinka kitos nusikalstamos veikos sudėtį, aprašytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią ir perkvalifikuotini nuteistojo veiksmai. Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais pripažintina, kad byloje yra įrodyta, jog R. G. J. 2018 m. gruodžio 5 d., apie 22.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), trečiojo aukšto laiptinėje, staiga priėjęs prie S. P. jai iš nugaros, panaudodamas fizinį smurtą – ranka įstūmęs nukentėjusiąją į jos nuomojamo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vidų, ir tokiu būdu pats įsibrovęs į minėtą butą, uždaręs buto duris, panaudodamas specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą – dujų balionėlį, papurškė juo nukentėjusiajai S. P. į veidą – akis dujų, taip sukeldamas jai veido – akių fizinį skausmą.

10. Teisėjų kolegija sprendžia, kad perkvalifikavus nuteistojo veiką iš BK 180 straipsnio 2 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį jo procesinės teisės nebus pažeistos, nes pirmosios instancijos teismo posėdžio metu jis buvo tinkamai informuotas apie tokią kaltinimo pakeitimo galimybę, tad galimybę gintis nuo tokio kaltinimo turėjo. Atkreiptinas dėmesys, kad su tokiu kaltinimu nuteistasis pilnai sutiko, kaltę pripažino.

11. Netinkamai kvalifikavus nusikalstamą veiką, tuo pačiu buvo netinkamai paskirta bei subendrinta bausmė. Skiriant nuteistajam bausmę už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką teismas atsižvelgia į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nuteistasis kaltę dėl fizinio skausmo sukėlimo pilnai pripažino, nurodė įvykio aplinkybes, taip padėdamas jas išaiškinti (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių inkriminuota nebuvo. Nuteistasis padarė nesunkų, tyčinį, smurtinį nusikaltimą. Jo veiksmai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, trukusį kelias valandas. Iki nusikalstamos veikos padarymo nuteistasis buvo teistas 3 kartus, po jos – dar vieną kartą, tame tarpe ir už smurtines veikas. Jis taip pat baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų. Iki sulaikymo R. G. J. nedirbo, užimtumo tarnyboje nebuvo registruotas, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi. Įvertinus visumą šių aplinkybių spręstina, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti parenkant jam sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, nustatant jos trukmę, kiek trumpesnę nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatyto termino vidurkis, su BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais įpareigojimais.

12. Šioje byloje konstatuotą nusikalstamą veiką R. G. J. įvykdė iki jo atžvilgiu buvo priimtas 2019 m. sausio 24 d. teismo baudžiamasis įsakymas (įsiteisėjo 2019 m. balandžio 9 d.), todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, atsižvelgus ir į aukščiau minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė bendrintina su galutine bausme, skirta 2019 m. sausio 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, jas visiškai sudedant. Į bausmę įskaitytinas šioje byloje laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas, taip pat pagal minėtą teismo baudžiamąjį įsakymą įskaitytas ir atliktas bausmės laikas.

13. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad nukentėjusiosios nurodytų 170 Eur pagrobimo aplinkybės nėra įrodytos, jos pareikštas ieškinys dėl tokio dydžio turtinės žalos atlyginimo yra atmetamas. Tuo pačiu naikintinas ir taikytas laikinas nuteistojo nuosavybės teisių apribojimas į 40,90 Eur, pagal 2019 m. sausio 15 d. kvitą A, serija AAC Nr. 004852, perduotus saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Materialinio aprūpinimo poskyriui (t. 2, b. l. 6). Ši procesinės prievartos priemonė taikyta siekiant užtikrinti nukentėjusios pareikštą civilinį ieškinį, tad yra nebereikalinga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1-4 punktais,

nusprendžia:

nuteistojo R. G. J. gynėjo advokato Fausto Vrubliausko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. nuosprendį pakeisti.

Nuteistojo R. G. J. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalies į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – 10 mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta subendrinta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme jas visiškai sudedant ir paskirti R. G. J. galutinę subendrintą bausmę – 1 metų ir 4 mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. gruodžio 20 d. iki 2019 m. spalio 3 d. ir 2019 m. sausio 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu įskaitytą laikotarpį, vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom, ir konstatuoti, kad R. G. J. šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę atliko.

Nuteistąjį R. G. J. paleisti teismo salėje.

Nukentėjusiosios S. P. civilinį ieškinį atmesti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, paskirtą R. G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtui – 40,90 eurų, saugomiems Vilniaus apskr. VPK Finansų skyriaus kasoje, panaikinti ir pinigus grąžinti R. G. J..

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.