Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus (toliau – institucija) 2018 m. liepos 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-16288-2018 (ROIK: 18083950073) panaikinimo ir administracinio nusižengimo bylos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. rugpjūčio 20 d. Kauno apylinkės teisme gautas R. R. atstovo advokato padėjėjo Osvaldo Raščiukevičiaus skundas, kuriame prašoma administracinio nusižengimo bylą Nr. 20-ANR_N-16288-2018 R. R. atžvilgiu, neįrodžius jos veikoje pažeidimo, numatyto ANK 417 straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties, nutraukti.

Atstovo nuomone, esminę reikšmę interpretuojant Kelių eismo taisyklių 154 ir 158 punktus turi ne sąvoka „Kelias“, o sąvoka „Duoti kelią“, kadangi abiejose nuostatose vairuotojams imperatyviai liepiama duoti kelią. Kelių eismo taisyklėse sąvoka „Duoti kelią“ aiškinama kaip reikalavimas eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstu kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį. Atstovo vertinimu, institucija šiuo atveju neįrodė, kad R. R. nedavė kelio mikroautobusui „MB Sprinter“.

Atstovo teigimu, R. R. tiek eismo įvykio vietoje, tiek bylą nagrinėjant institucijoje, nurodė, kad ji išvažinėjo iš šalutinio kelio (Pašilės g.), apsidairiusi pirmoje eismo juostoje nematė kitų transporto priemonių, todėl atliko dešinio posūkio manevrą ir išvažiavo į Baršausko g. pirmąją eismo juostą. Jau išvažiavus į pagrindinį kelią (Baršausko g.), į pirmąją eismo juostą, kurioje jau buvo R. R., ėmė rikiuotis mikroautobusas „MB Sprinter“ vairuojamas E. V.. E. V. manevrą atliko neįsitikinęs, kad pirma eismo juosta yra laisva, todėl mikroautobuso galine (dešine) galimi nubraukė R. R. vairuoto „Chrysler stratus“ automobilio priekinę (kairę) dalį (buferį), dėl ko įvyko eismo įvykis. R. R. nurodė, kad eismo įvykis įvyko ne šalutinio-pagrindinio kelių sankryžoje, o už 6,5 metrų atstumo nuo šios sankryžos, t. y. pagrindiniame (Baršausko g.) kelyje, R. R. jau spėjus įvažiuoti į pagrindinį kelią. R. R. manymu, ji manevrą atliko įsitikinusi, kad pirmoji pagrindinio kelio eismo juosta laisva, o ar kitose eismo juostose buvo automobilių, reikšmės neturi, kadangi R. R. neatliko manevro ir neįvažiavo į kitas eismo juostas. Mikroautobusą „MB Sprinter“ vairavęs eismo įvykio dalyvis E. V. nurodė visai kitokias eismo įvykio aplinkybes ir teigė, kad važiavo pagrindiniu keliu (Baršausko g.) pirmąja eismo juosta ir nematė šalutiniame kelyje esančios R. R. vairuojamos transporto priemonės, sankryžoje ties pagrindiniu-šalutiniu keliu pajuto smūgį į dešinį mikroautobuso šoną. Daugiau aplinkybių nurodyti negalėjo.

Atstovo skunde teigiama, jog, esant situacijai, kai skiriasi abiejų eismo įvykio dalyvių parodymai, institucija privalėjo vadovautis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie patvirtintų, arba paneigtų R. R. kaltę. Tačiau administracinio nusižengimo protokolas R. R. buvo surašytas ir jos kaltė nustatyta tik vadovaujantis patrulių vidiniu įsitikinimu, kuris nebuvo pagrįstas objektyviu ir visapusišku įvykio aplinkybių ištyrimu. Patrulės tarnybinis pranešimas nei įrodo, nei paneigia R. R. kaltės, byloje esantys rašytiniai abiejų eismo dalyvių paaiškinimai atitinka jų duotus parodymus bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka institucijoje, jie prieštarauja vienas kitam, todėl jais vadovautis institucija taip pat negalėjo.

Atstovo teigimu, iš eismo įvykio schemos matyti, kad abi transporto priemonės stovi pirmoje eismo juostoje, 6,5 metrų atstumu nuo pagrindinio-šalutinio kelio sankryžos. Ji buvo nubraižyta pagal eismo įvykių parodymus, į eismo įvykio vietą atvykusių patrulių vertinimą bei vidinį įsitikinimą. Schema taip pat nėra įrodymu neginčijamai patvirtinančiu, kad eismo įvykis įvyko dėl R. R. kaltės. Iš eismo įvykio fotonuotraukų matyti ryški purvo dėmė pirmoje pagrindinio kelio eismo juostoje, 6,5 metrų už pagrindinio-šalutinio kelio sankryžos. Pagal nuotraukose užfiksuotus automobilių apgadinimus, atstovo teigimu, matyti kad R. R. vairuoto automobilio „Chrysler stratus“ priekinės dalies kairė pusė yra tarsi nubraukta, nubraižyta, kas labiau tikėtina ne smūgis priekine dalimi į E. V. vairuoto mikroautobuso „MB Sprinter“ šoninę dalį, o braukimą, todėl pagal automobilių apgadinimų pobūdį labiau tikėtina R. R. nurodyta eismo įvykio versija.

Atstovas vertina kaip abejotinus E. V. („MB Spinter“ vairuotojo) parodymus, kadangi jis yra suinteresuotas šios bylos baigtimi asmuo, todėl dėl jo parodymų subjektyvumo, remtis jais, įrodinėjant R. R. kaltę, institucija negalėjo, juolab, kad E. V. neturėjo nei vieno liudytojo, kuris galėtų patvirtinti vieno ar kito eismo įvykio dalyvio versiją. Taip pat nebuvo išsaugoti ir laiku išreikalauti „MB Sprinter“ vaizdo registratoriaus duomenys.

Atstovo nuomone, atsižvelgiant į išdėstytą, nutarimas, kuriuo R. R. paskirta nuobauda už sukeltą eismo įvykį, yra nepagrįstas, todėl naikintinas nenustačius jos veikoje pažeidimo įvykio ir sudėties, o administracinio nusižengimo byla nutrauktina.

R. R. teismo posėdyje parodė, kad ji važiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį, būdama įsitikinusi, kad tai padaryti buvo saugu. Tuo metu mikroautobuso vairuotojas rikiavosi iš antros juostos į pirmą ir ją kliudė. Ji neturėjo kur sustoti, nes pas ją net nebuvo greičio. Mikroautobuso vairuotas prieš tai važiavo antra eismo juosta ir buvo pakankamai toli ir išsukti buvo saugu. Pagal mikroautobuso vairuotojo parodymus, ji išsuko tiesiai į jį, o tai nerealu, nes ji vairuoja trylika metų ir jokių nusižengimų nei avarijų neturi. Tokioje situacijoje jaučiasi kalta be kaltės. Automobilių kontakto metu jos mašina jau tiesioje pozicijoje. Šias aplinkybes siekė įrodyti ieškodama objektyvių duomenų. Mikroautobuso vairuotojas iš pradžių teigė, kad jis neturi vaizdo registratoriaus, vėliau paaiškėjo, kad turi.

Liudytojas E. V. parodė, kad pareiškėja dėl įvykio nurodė melagingas aplinkybes. Įvykio vietoje jis važiavo Baršausko gatve, kadangi kelias buvo laisvas, matydamas priekyje mikroautobusą stabdantį žmogų, esant laisvai eismo juostai, jis rodė posūkio ženklą ir stojo paimti jį stabdžiusią moterį. Iš Pašilės g. išsukinėjančio automobilio nematė, stebėjo tik savo kelio važiuojamą dalį, kurioje kliūčių nebuvo, ir į šonus nesidairė, pajuto smūgį, galvojo, kad kažkas atsitrenkė į automobilio galinę dalį, nesuprato kur. Jis važiavo leistinu greičiu. Po barkštelėjimo iš karto sustojo. Posūkį, sustodamas, rodo visada. Pradžioje vairuotoja sakė, kad „nesuveikė stabdžiai“, po to atvažiavo kažkoks vyras ir ji pradėjo kalbėti visai kitaip ir kaltinti jį. Tas vyras pradėjo nurodinėti kaip viskas turi būti, pradėjo kažkur skambinėti. Pėdsakai kažkokie ant kelio buvo, tačiau nepatvirtina, kad tai šio įvykio pėdsakai, tai galėjo būti likę ir kitų kažkokių kitų įvykių žymės. Mikroautobuse esančio vaizdo registratoriaus pagrindinė funkcija (kamera lubose) stebėti ar išduodami bilietai, jos paskirtis fiksuoti sąžiningą bilietų išdavimą ir ar jos veikia ar ne, jam nežinoma, nes jas reguliuoja ne vairuotojas. Po įvykio paskambinus į „Kautrą“ niekas neatsiliepė, vėliau, kai domėjosi dėl vaizdo įrašo, jam pasakė, kad įrašas neišsaugotas.

Liudytojas G. P. parodė, kad jis surašė 2018 m. liepos 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 18083950073 dėl R. R. nubaudimo. R. R. kaltė buvo įrodyta vadovaujantis įrodymų visuma – eismo įvykio dalyvių paaiškinimus, eismo įvykio vietos schemą, fotonuotraukose užfiksuotus pažeidimus. Autoįvykis įvyko išsukant iš šalutinio kelio. Transporto priemonės „MB Sprint“ buvo apgadintas galinis sparnas, tai parodo, kad transporto priemonė, judėjimo vertinimu, buvo jau pravažiavusi, o automobilio „Chrysler“ apgadinimas koncentruotas jo priekinėje, o ne šoninėje dalyje ir braukimo žymė nueina į kairę bamperio pusę (šoninę). Skaitmeninėse spalvotose nuotraukose šis pažeidimas aiškiai matomas. Mikroautobuso MB pažeidimo vietoje yra ne nubraukimas, o įdubimas – įspausta, kas rodo susidūrimo mechanizmą. Be to, nurodomas atstumas, 6,4 m nėra pakankamas, kad vairuotojas galėtų sustabdyti transporto priemonę. Automobilio stabdymo ir slydimo kelias nurodomi oficialiai internetinėse svetainėse. R. R. įsukimas į pagrindinį kelią iš šalutinio buvo pagrindinė priežastis kilti eismo įvykiui. Ar buvo kitų eismo dalyvių pirmojoje juostoje, duomenų nėra. Prieštaravimai buvo tame, kad R. R. nurodė, jog pirma eismo juosta buvo laisva, o E. V. teigė, jog jis važiavo pirma eismo juosta, tačiau labiau tikėtina, kad E. V. vairuojamas automobilis rikiavosi iš antrosios juostos į pirmąją, kadangi susidūrimo vieta buvo nutolusi nuo dešiniojo kelio krašto ir automobilių kontaktas įvyko prie pat sankryžos.

Liudytojas V. G. parodė, kad jis braižė eismo įvykio schemą. Moteris išvažinėjo iš šalutinio kelio, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio ir įvyko eismo įvykis. Schema nubraižyta pagal tai, kaip automobiliai stovėjo po įvykio. Pagal situacija buvo akivaizdu, kad dėl eismo įvykis buvo sankryžoje ir dėl jo buvo kalta moteris, kadangi ji nepraleido mikroautobuso, važiavusio pagrindiniu keliu ir visiškai nepriklauso kuria eismo juosta važiavo automobilis, ji privalėjo jį praleisti. Mikroautobusui persirikiuoti iš antros į pirmą eismo juostą jokių draudžiamų ženklų nebuvo. Ar buvo eismo įvykio metu pabirusių detalių, neprisimena, schemoje užfiksuotos tik galimo susidūrimo vietos pagal vairuotojų parodymus, jei būtų rastos detalės, jos schemoje būtų pažymėtos. Dėl vaizdo registratoriaus ar domėjosi pas vairuotojus, neprisimena.

Liudytojas A. M. parodė, kad eismo įvykio vietoje nebuvo, jis surašė protokolą pagal pateiktus duomenis. Vienareikšmiškai dėl eismo įvykio, jo vertinimu, kalta R. R.. Liudytojas nurodė, kad Kelių policijoje dirba 25 metus, Eismo įvykių registravimo skyriuje 14 metų. Pagal automobilių sugadinimo pobūdį, nebuvo šoninio susidūrimo, kaip bandė pateikti R. R., automobilio „Chrysler“ pažeidimo vieta priekinis bamperis, todėl nėra pagrindo vertinti, kad susidūrimas vyko jai jau įsukus ir judant pagrindiniu keliu.

Liudytoja A. M.-R. parodė, kad ji dėl 2018 m. gegužės 18 d. įvykusio eismo įvykio surašė tarnybinį pranešimą. Atvykus į eismo įvykio vietą, moteris nurodė, kad ji važiavo pagrindine Baršausko gatve, o mikroautobuso vairuotojas teigė, kad moteris išsukinėjo iš Pašilės g. Gatvių sankryžoje buvo šukių, pagal automobilių apgadinimus, liudytojos nuomone, buvo galima spręsti, kad moters vairuojamas automobilis susidūrimo metu dar nebuvo pagrindiniame kelyje, o išsukinėjo iš šalutinio kelio. Buvo nufotografuota eismo įvykio vieta, nubraižyta schema ir surašytas tarnybinis pranešimas. Atvykus į eismo įvykio vietą, automobiliai stovėjo pagrindiniam kelyje, toliau už sankryžos, arčiau sankryžos buvo šukės ir žymės ant asfalto. Vairuotojas minėjo, kad jo automobilyje yra vaizdo registratorius.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalis).

Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn patrauktos R. R. atstovo skundo, jame iš esmės neigiama, kad R. R. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje ir nesutinka su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto komisaro inspektoriaus priimtu 2018 m. liepos 20 d. nutarimu, atliktu faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimu, mano, kad byloje buvo netinkamai buvo įvertintos faktinės aplinkybės, todėl prašo administracinio nusižengimo bylą nutraukti, neįrodžius jos veikoje pažeidimo įvykio ir sudėties.

Pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už Kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymą, važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą, apsisukimą pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimą į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios prieš priešais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymą, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimą.

R. R. ir jos atstovas ginčija faktines įvykio aplinkybes, nurodo, kad R. R., išvažiuodama iš šalutinio kelio – Pašilės g. – įvertino eismo situaciją Baršausko gatvėje t. y. tai, kad pirmoji eismo juosta buvo tuščia ir, atlikusi įsukimo į Baršausko g. manevrą, pajuto smūgį į jos automobilį. Tuo pačiu ir ginčija aplinkybę, kad mikroautobusas „MB Sprinter“ važiavo pirma eismo juosta. Šias skunde nurodytas aplinkybes R. R. patvirtino ir teismo posėdžio metu.

Teismo posėdžio metu, siekiant pašalinti prieštaravimus, buvo apklausti tiek administracinėn atsakomybėn patraukta R. R., tiek liudytojai vairuotojas E. V. bei policijos pareigūnai, atvykę į eismo įvykio vietą bei administracinio nusižengimo byloje surašę protokolą ir nutarimą.

Liudytojas E. V. mikroautobuso „MB Sprinter“, dalyvavusio eismo įvykyje, vairuotojas, apklausiamas teismo posėdžio metu, nurodė, kad važiavo Baršausko gatve leistinu greičiu, kadangi kelias buvo laisvas, matydamas priekyje mikroautobusą stabdantį žmogų, esant laisvai eismo juostai, jis rodė posūkio ženklą ir stojo paimti jį stabdžiusią moterį. Iš Pašilės g. išsukinėjančio automobilio nematė, stebėjo tik savo kelio važiuojamą dalį, kurioje kliūčių nebuvo. Pajutęs smūgį, galvojo, kad kažkas atsitrenkė į automobilio galinę dalį, nesuprato kur. Liudytojų policijos pareigūnų nurodomos aplinkybės iš esmės atitinka eismo įvykio situaciją, tačiau, jų vertinimu, galėjo būti ir vairavimo situacija, kuomet „MB Sprinter“ mikroautobuso vairuotojas galėjo vykdyti ir persirikiavimo iš antros juostos į pirmąją manevrą. Apie tikėtiną mikroautobuso persirikiavimą iš antrosios eismo juostos į pirmąją nurodė ir R. R.. Tačiau ši aplinkybė, teismo vertinimu, nėra esminė ir teisinanti, sprendžiant R. R. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimą.

Pirmiausiai pažymėtina tai, kad mikroautobusas „MB Sprinter“ važiavo pagrindiniu keliu – Baršausko gatve. Vairuotojui E. V. atlikti manevrus – persirikiuoti į kitą juostą ar važiuoti tiesiai, sustoti kelkraštyje išleisti ar paimti keleivius nedraudė jokie kelio ženklai. Priešingai, nei automobilį „Chrysler“ vairavusiai R. R.. R. R. veiksmus, vairuojant automobilį, ribojo prie Pašilės gatvės sankryžos su Baršausko gatve pastatyti keli kelio ženklai. Pažeidimo atžvilgiu esminis iš jų – Nr. 203, kurio reikalavimas „Duoti kelią“, t. y. vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamu keliu. Aplinkybių ar išimčių šio ženklo reikalavimų nesilaikyti, esant laisvai vienai ar kelioms pagrindiniame kelyje esančioms eismo juostoms, KET nenumato.

Teismo vertinimu, iš ištirtų duomenų matyti, kad šio eismo įvykio kilimą įtakojo ir tai, kad R. R., atlikdama vairavimo manevrą – išsukdama iš šalutinio kelio į pagrindinį ir vertindama saugaus išsukimo galimybę, neatsižvelgė, jog jai šiam manevrui atlikti neužteks pakankamai laiko ir ji sutrukdys pagrindiniu keliu važiuojančiam transportui. R. R. automobilio atliekamas manevras, įvertinant gatvių sankirtą, kai išsukama į pagrindinį kelią stačiu kampu, akivaizdžiai įtakoja ir išsukančio automobilio greitį, t. y. automobilio išsukimas galimas (ir šiuo atveju) gali vykti tik transporto priemonei judant lėtai, t. y. priešingai, nei galimas mikroautobuso „MB Sprint“ judėjimo greitis. E. V. vairuojamas mikroautobusas, judėdamas tiesia trajektorija pagrindiniu keliu leistinu greičiu, net ir numatydamas priekyje sustojimo vietą, važiavo bendru automobilių srauto greičiu, jį tolygiai lėtindamas, tačiau ne tokiu greičiu, kuris būdingas atliekant išsukimo manevrą ir šalutinės gatvės bei galimai iš stovėjimo padėties. Šių automobilių skirtingų greičių bei išsukimo iš šalutinės gatvės manevro atlikimo R. R. laiko neapskaičiavimas, o taip pat neabejotinai nustatytos automobilių pažeidimo vietos, neginčytinai leidžia spręsti apie eismo įvykio kilimo mechanizmą. T. y. mikroautobuso, važiavusio pagrindiniu keliu, po automobilių kontakto pažeidimas nustatytas mikroautobuso galiniame sparne, kas patvirtina, jog transporto priemonė „MB Sprinter“, judėjimo vertinimu, dalinai buvo jau pravažiavusi kelių sankirtą, ką patvirtina ir automobilio „Chrysler“ apgadinimas koncentruotas jo priekinėje, braukimo žymei nueinant į kairę bamperio pusę o ne šoninėje dalyje. Mikroautobuso MB pažeidimo vietoje yra ne nubraukimas, o įdubimas – įspausta, kas rodo susidūrimo mechanizmą – automobilio „Chrysler“ atsirėmimą į mikroautobuso „MB Sprinter“ galinio sparno dalį kelių sankirtoje ir toliau nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto. Šias aplinkybes patvirtina tiek eismo įvyko schema (administracinio nusižengimo byloje b. l. 13), tiek teisminio nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų G. P., A. M., A. M.-R., V. G. parodymai, kurie dėl eismo kilimo priežasties sutampa su mikroautobuso vairuotojo E. V. parodymais. Detalizuojant pažymėtina, kad liudytojo G. P. parodymais nustatyta, jog mikroautobuso „MB Sprinter“ galinio sparno pažeidimo vietoje yra ne nubraukimas, o įdubimas, kas rodo susidūrimo mechanizmą, leidžiantį vertinti, kad R. R. įsukimas į pagrindinį kelią iš šalutinio buvo pagrindinė priežastis kilti eismo įvykiui, susidūrimo vieta buvo nutolusi nuo dešiniojo kelio krašto ir automobilių kontaktas įvyko prie pat sankryžos. Liudytojo V. G. parodymais nustatyta, kad jis braižė eismo įvykio schemą, nustatė, kad moteris išvažinėjo iš šalutinio kelio, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio ir įvyko eismo įvykis. Schema nubraižyta pagal tai, kaip automobiliai stovėjo po įvykio. Užfiksuota situacija neabejotinai leido spręsti, kad eismo įvykis buvo sankryžoje ir dėl jo buvo kalta moteris, kadangi ji nepraleido mikroautobuso, važiavusio pagrindiniu keliu ir situacija visiškai nepriklausė kuria eismo juosta važiavo mikroautobusas, ji privalėjo jį praleisti. Mikroautobusui persirikiuoti iš antros į pirmą eismo juostą jokių draudžiamų ženklų nebuvo. Todėl, sprendžiama, jog šioje dalyje įvardijami prieštaravimai tarp E. V. ir R. R. parodymų dėl mikroautobuso judėjimo pagrindiniame kelyje pirmąja juosta ar persirikiuojant iš antrosios į pirmąją juostą esminės reikšmės neturi. Liudytojo A. M. parodymais nustatyta, kad vertinant eismo įvykio duomenis, surašant administracinio nusižengimo protokolą, pagal automobilių sugadinimo pobūdį, nebuvo pagrindo vertinti, kad susidūrimas vyko automobiliui „Chrysler“ jau įsukus ir judant pagrindiniu keliu, t. y. nėra jokių aplinkybių, kuriomis vadovaujantis būtų galima spręsti apie mikroautobuso „MB Sprinter“ atsitrenkimą į automobilį „Chrysler“, kaip tai siekia savo skunde interpretuoti pareiškėja R. R. ir jos atstovas. Liudytojos A. M.-R. parodymai patvirtino, kad 2018 m. gegužės 18 d. atvykus į eismo įvykio vietą, moteris nurodė, kad ji susidūrimo metu jau važiavo pagrindine Baršausko gatve, o mikroautobuso vairuotojas teigė, kad moteris išsukinėjo iš Pašilės g., tačiau pagal visas nustatytas aplinkybes buvo sprendžiama, kad moters vairuojamas automobilis susidūrimo metu dar nebuvo pagrindiniame kelyje, o išsukinėjo iš šalutinio kelio.

Netikėti liudytojų G. P., A. M., A. M.-R., V. G. parodymais teismas neturi pagrindo. Jų parodymai nuoseklūs, vieni kitus papildantys ir leidžiantys suprasti eismo įvykio metu buvusią veiksmų seką, susidariusią eismo situaciją ir priežastis įtakojusias šio eismo įvykio kilimą. Be to, nėra nustatyta jokių aplinkybių, susijusių su šių liudytojų galimu suinteresuotumu bylos baigtimi. Šie liudytojai – policijos pareigūnai, dirbantys savo darbą, atliekant savo tarnybines pareigas, jie nėra pažįstami ar draugai nei su E. V., nei su R. R., todėl, teismo vertinimu, jie neturi jokio pagrindo apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį R. R., ar subjektyviai vertinti duomenis E. V. naudai. Be to, pareigūnų kasdieninė darbo patirtis, aiškinantis įvairias eismo įvykio situacijas, yra neabejotinai didesnė, nei kitų eismo dalyvių, kurie tokiose situacijose nebūna arba jose atsiduria labai retai.

Įvertinus aplinkybių visumą, byloje nenustatyta jokių objektyvių duomenų, kad E. V. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą ar matė iš šalutinio kelio išsukinėjantį R. R. vairuojamą automobilį „Chrysler“, o juo labiau jį tariamai jau judantį pirmąja juosta. Mikroautobuso vairuotojas, nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių, važiuodamas pagrindiniu keliu, ar tai ta pačia eismo juosta, ar persirikiuodamas iš vienos eismo juostos į kitą, neprivalo kitų eismo dalyvių vertinti, kaip potencialių Kelių eismo taisyklių pažeidėjų, kadangi kiekvienas eismo dalyvis turi atsakyti tik už savo padarytus pažeidimus ar eismo situacijose priimtus netinkamus sprendimus.

R. R. parodymai bei jos užimta pozicija dėl padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo, dėl kurio kilo eismo įvykis, vertintini kritiškai, kaip prieštaraujantys kitiems byloje esantiems įrodymams – liudytojų parodymams, rašytinei bylos medžiagai, kurie neginčijamai įrodo ir patvirtina loginę eismo įvykio seką. Administracinėn atsakomybėn patrauktos R. R. teiginiai dėl automobilių kontaktavimo mechanizmo ir vietos (jog „MB Sprinter“ atsitrenkė į jos vairuojamą automobilį „Chrysler“, jai jau judant pirmąja eismo juosta pagrindiniame kelyje) vertinami kaip nepagrįsti ir subjektyvūs. R. R., prieš išsukinėdama iš šalutinio kelio į pagrindinį, privalėjo visapusiškai ir objektyviai įvertinti situaciją, automobilių buvimą pagrindiniame kelyje ne tik pirmojoje juostoje, bet ir bendrą jų srautą visose juostose, jų judėjimo greitį bei savo gebėjimą, įsitikinus, kad pagrindiniu keliu nevažiuoja kitos transporto priemonės, saugiai atlikti posūkio manevrą. Tačiau to tinkamai nepadarė, išsuko į pagrindinį kelią ir atsitrenkė pagrindiniu keliu važiuojančio mikroautobuso „MB Sprinter“ galinį sparną ir tokiu būdu R. R. savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto, numatančio, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, ir 154 punkto, numatančio, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, reikalavimus, nevykdė kelio ženklo „Duoti kelią“ reikalavimų (1 priedo 203 p.), todėl yra pagrįstai nubausta, kaip padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje.

Teismo vertinimu, nepritariama skunde išdėstytiems motyvams dėl tariamo purvo pėdsakų ar transporto priemonių smulkių nuolaužų išsibarstymo. Šios aplinkybės ar objektai nėra užfiksuoti eismo įvykio schemoje, dėl jų buvimo kitos objektyvios informacijos byloje nėra, todėl jų vertinimas negalimas.

Teismas taip pat nepasisako dėl skunde dėstomų aplinkybių, susijusių su mikroautobuso „MB Sprinter“ vaizdo registratoriaus duomenų neišsaugojimu, kadangi tai jokios įrodomosios reikšmės dėl kilusio eismo įvykio neturi.

Teismas pažymi, kad tiek Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus 2018 m. liepos 20 d. nutarime, tiek skundą nagrinėjant teisme, duomenų, pagrindžiančių R. R. kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo pakanka.

Teismas atmeta, kaip nepagrįstą skundo argumentą dėl eismo įvykio vertinimo aplinkybių ir rezultato panašioje byloje Nr. II-1835-437/2008, kurioje 2008 m. lapkričio 27 d. priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarimas. Pažymėtina, kad šioje byloje eismo situacija nėra tapati situacijai pavyzdžiu nurodomoje byloje, kurioje priimtame nutarime padaryta išvada, jog įrodymai yra prieštaringi dėl liudytojų (draugų) parodymų subjektyvumo, kas šioje byloje nekonstatuojama, todėl vertinti šios bylos situaciją, kaip labai panašią į nagrinėjamą, nėra jokio pagrindo.

Atsižvelgiant į išdėstytą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus 2018 m. liepos 20 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-16288-2018 (ROIK: 18083950073), pagrįstas ir teisėtas, todėl naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus 2018 m. liepos 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-16288-2018 (ROIK: 18083950073) palikti nepakeistą ir R. R. atstovo advokato padėjėjo Osvaldo Raščiukevičiaus skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.