Kauno apygardos teismo sprendimas

2020-12-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-537-919/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2020-12-09
Bylos Nr.
AN2-537-919/2020
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01254-2020-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Aurelijus Rauckis (pirm.)
Institucija
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-537-919/2020Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01254-2020-8Procesinio sprendimo kategorija: 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNutarTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 9 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aurelijus Rauckis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko V. L. (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 16 d. nutarties V. P. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. P. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės E. V. (duomenys neskelbtini) d. nutarimu nubaustas 28 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini) savivaldybėje vairuodamas transporto priemonę nustatytą 50 km/val. greitį viršijo 14 km/val., tai yra važiavo 64 km/val. greičiu įvertinus paklaidą.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su tokiu Institucijos (duomenys neskelbtini) d. nutarimu V. P. skundu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, kuris 2020 m. spalio 16 d. nutartimi skundą tenkino, Institucijos (duomenys neskelbtini) d. nutarimą panaikino ir grąžino bylą Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

3. Institucija nesutikdama su Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nutartimi apeliaciniu skundu prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

3.1. Skunde Institucija nurodo, kad nors Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 16 d. nutartyje nurodė, kad pateikta administracinio nusižengimo bylos medžiaga neatitinka teisės aktų reikalavimų, protokolas skiriasi nuo administracinio nusižengimo protokolo savo esme. Tačiau Institucija pažymi, kad šis teismo argumentas yra nepagrįstas, kadangi, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, taip pat yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad Konstitucinis teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (nutartis byloje Nr. N3-802/2007). Bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali.

3.2. Institucija pažymi, jog (duomenys neskelbtini) d. V. P. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ROIK (duomenys neskelbtini) dėl nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Minėtas procesinis dokumentas, kaip ir skundžiamas nutarimas išsiųstas ir įteiktas (duomenys neskelbtini) val. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Administracinių nusižengimų registre įdiegtas funkcionalumas, kuriuo automatiniu būdu iš Mokesčių mokėtojų registro gaunamas asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, elektroninio pašto adresas. Elektroninis paštas, lango „Asmuo“ eilutėje „Elektroninis paštas“ užsipildo automatiškai, kai ANR-e tikrinami asmens duomenys. Tokiu būdu gautas pašto adresas atitinka ANK 573 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Šiuo elektroninio pašto adresu išsiųsti procesiniai dokumentai atitinka ANK nustatytą dokumentų įteikimo tvarką.

3.3. Be to, Institucija pažymi, kad administracinio nusižengimo protokole, kurį gavo V. P. nurodyta, kad nusižengimas įvykdytas, vairuojant transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automatiškai suformuotame dokumente nurodomos nusižengimo padarymo vietos koordinatės, tačiau asmuo turėjo teisę susipažinti su bylos, tačiau ja nepasinaudojo. Susipažinimo metu būtų galėjęs sužinoti, kad nusižengimas padarytas (duomenys neskelbtini), kadangi, dėl Administracinių nusižengimų registro funkcionalumo į protokolą persikelia tik nusižengimo vietos koordinatės. Taip aukščiau aptarto administracinio nusižengimo protokolo skiltyje „Nusižengimui nustatyti panaudotos techninės priemonės“, nurodyta konkreti priemonė, paklaidos dydis, patikros sertifikato numeris. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nusižengimo padarymo vietoje leistinas greitis 50 km/h, užfiksuotas apelianto vairuotos transporto priemonės greitis 67 km/h, po paklaidos - 64 km/h, kas rodo, kad apeliantui skundžiamas nutarimas priimtas teisingai ir pagrįstai, kadangi, pažeidimo esmės grafoje būtent yra nurodyta, kad asmuo važiavo 64 km/h.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.

4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde nesutinkama, kad bylos nagrinėjimo ne teisme metu padarytos klaidos, protokolo ir nutarimo trūkumai yra tokie esminiai, kad jų negalėjo ištaisyti bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas. Taigi, administracinio nusižengimo byla apeliacine tvarka nagrinėjama šioje apimtyje.

5. Apeliaciniame skunde Institucija daug dėmesio skiria (duomenys neskelbtini) d. protokolo ir (duomenys neskelbtini) d. nutarimo išsiuntimui bei pristatymui administracinėn atsakomybėn patrauktam V. P.. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog pirmosios instancijos teismas šioje dalyje netenkino V. P. skundo, konstatuodamas, ne tai, kad procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo byloje administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo įteikti netinkamai, bet nustatęs Institucijos padarytus pažeidimus. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinio skundo negauta, todėl žemiau pasisakoma dėl tų skundo motyvų, kas susiję su pirmosios instancijos teismo konstatuotais procesiniais pažeidimais.

6. Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad administracinio nusižengimo protokole nėra nusižengimo padarymo vietos, kadangi protokolas formuojamas automatiškai ir pareigūnų nėra koreguojamas. Vietos koordinatės yra visuotinai pripažįstama GPS sistemos dalis, kurios pagalba galima nustatyti įvykio ar kito reiškinio vietą.

7. ANK 609 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokole be kitų duomenų turi būti nurodoma administracinio nusižengimo padarymo vieta, kuri yra vienas iš būtinų administracinio nusižengimo sudėties požymių. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, tai yra nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, Nr. 2AT-97-942/2017, Nr. 2AT-53-788/2017, Nr. 2AT-10-693/2018, Nr. 2AT-6-628/2019). Taigi, kai nustatomi administracinio nusižengimo protokolo trūkumai, trukdantys nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, tai yra, kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio nusižengimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes.

8. Iš (duomenys neskelbtini) d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) (administracinio nusižengimo byla ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 1-3) matyti, kad langelyje, kuriame turi būti nurodyta administracinio nusižengimo padarymo vieta, įrašyta „(duomenys neskelbtini). sav., X: (duomenys neskelbtini), Y: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) min.“. Nors sutiktina su Institucija, kad šiuo atveju administracinio nusižengimo protokolas buvo suformuotas automatiniu būdu, pažeidimą užfiksavus mobiliu greičio matuokliu, o vietos koordinatės yra visuotinai pripažįstama GPS sistemos dalis, kurių pagalba galima nustatyti įvykio vietą, tačiau tai dar nereiškia, jog protokole neturi būti nurodomas nusižengimo padarymo vietos adresas (gatvė, namo numeris, kelio kilometras ir pan.). Pažymėtina, kad nurodytas koordinates X ir Y nėra lengva patikrinti asmeniui, kuris nėra tos srities specialistas. Be to, dažniausiai naudojami internetiniai puslapiai ar programėlės, kurių pagalba peržiūrimi žemėlapiai, prašo ilgumą ir platumą nurodyti laipsniais, minutėmis ir sekundėmis, o ne X ir Y ašimis (pvz., Google maps). Aukštesniojo teismo vertinimu, nors ir Institucijai įstatymu nėra draudžiama administracinio nusižengimo padarymo vietą fiksuoti nurodant jos koordinates, tačiau, tai nepanaikina tiek iš įstatymo, tiek iš šioje nutartyje aptartos teismų praktikos suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių, kylančios pareigos privalomai nurodyti pažeidimo padarymo vietą taip, kad ji būtų aiški ir suprantama bet kuriam administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Vien tik X ir Y ašių nurodymas protokole, aukštesniojo teismo vertinimu, nėra pakankamas, nes toks protokolas nėra aiškus ir suprantamas, bei leidžiantis administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui gintis nuo pareikštų kaltinimų. Apibendrinant daroma išvada, kad protokole privalomai turi būti nurodytas kiek įmanoma tikslesnis administracinio nusižengimo padarymo vietos adresas (vieta), o koordinatės (ašys) galėtų būti nurodomos tik kaip fakultatyvus (papildomas) vietos patikslinimas. Todėl sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad (duomenys neskelbtini) d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4-5; administracinio nusižengimo byla ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 4-5) nėra nurodyta administracinio nusižengimo padarymo vieta, nes įrašyta tik „(duomenys neskelbtini) sav.“, tačiau neaišku kurioje tiksliai vietoje buvo padarytas administracinis nusižengimas.

9. Taigi, akivaizdu, jog šiuo atveju suformuluotas kaltinimas yra ydingas, o (duomenys neskelbtini) d. protokole ir (duomenys neskelbtini) d. nutarime užfiksuoti duomenys apie nusižengimo aplinkybes tarpusavyje skiriasi, dėl ko buvo pažeista V. P. teisė žinoti, kokio administracinio nusižengimo padarymu jis yra kaltinamas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje esantis administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas yra surašyti pažeidžiant ANK 609 ir 618 straipsnių reikalavimus, ir tokie administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo trūkumai riboja administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisę į gynybą.

10. ANK įtvirtintos teisės normos nesudaro galimybės teismui papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, tai yra keisti administracinio nusižengimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, Nr. 2AT-97-942/2016, Nr. 2AT-53-788/2017, Nr. 2AT-66-976/2017, Nr. 2AT-10-693/2018). Taigi, nagrinėjamu atveju apygardos teismas neturi galimybės keisti administracinio nusižengimo protokole ir priimtame nutarime nurodytų esminių galimo nusižengimo aplinkybių, tai yra keisti juose suformuluotą kaltinimo turinį, nes tai, kaip jau minėta, esmingai pažeistų V. P. įstatymo garantuojamas procesines teises žinoti, kuo yra kaltinamas, ir nuo to kaltinimo gintis.

11. Pritariama apeliacinio skundo argumentui, jog teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas ir nustatęs tam tikras bylos nagrinėjimo ne teisme metu padarytas klaidas ar trūkumus gali juos pats ištaisyti. Vis dėlto, šiuo konkrečiu atveju, apygardos teismo vertinimu, grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą yra tikslinga dėl administracinio nusižengimo byloje neaiškiai suformuluoto kaltinimo. Ir teismo „aktyvumas“ negali būti aiškinamas ir suprantamas tokia apimtimi, kaip skunde mini apeliantas, nes tai prieštarautų ir jau aukščiau minėtai teismų praktikai.

12. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva byloje esančių proceso pažeidimų negalėjo pašalinti, todėl byla pagrįstai buvo grąžinta tyrimą atlikusiai institucijai, kad ji galėtų pašalinti esminius proceso teisės pažeidimus. Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartis yra teisėta ir ją naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą ir (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko V. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Aurelijus Rauckis