Kauno apygardos teismo nutartis

2013-05-30 · Civilinė byla Nr. 2A-790-436/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-30
Bylos Nr.
2A-790-436/2013
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-02295-2012-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Raimondas Buzelis (pirm.), Arūnas Rudzinskas (pran.)
Ieškovas
R. B.
Atsakovas
D. B.
Civilinė byla Nr. 2A-790-436/2013Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02295-2012-2Procesinio sprendimo kategorija: (S) 121.18.; 121.14.; 121.21.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininko), N. M. ir Arūno Rudzinsko (pranešėjo), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2807-90/2012 pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui D. B., institucija, teikianti išvadą, Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo ir atsakovo priešieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovė ieškiniu prašė sūnaus K. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ja ir priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad atsakovas yra jos sūnaus tėvas, kuris gyvena skyrium, vaiką aplanko, atsakovo darbo užmokestis daugiau kaip 2000 Lt, vaiko išlaikymui lėšas skiria nepastoviai.

Atsakovas priešieškiniais (21-23; 37-38 b.l.) su ieškiniu sutiko iš dalies: sutiko, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, tačiau vaiko išlaikymui sutiko mokėti po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nurodė, kad sūnaus išlaikymui gegužės mėnesį persiuntė 500 Lt, kitais mėnesiais po 400 Lt, prašė nustatyti bendravimo su sūnumi tvarką.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. K. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatė su motina R. B. pagal jos gyvenamąją vietą. Priteisė iš D. B. sūnaus K. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 500 (penkis šimtus) Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šio sprendimo priėmimo dienos iki K. pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, pavedant šias lėšas tvarkyti R. B. uzufrukto teise. Nustatė atsakovo bendravimo su sūnumi K. B. tokią bendravimo tvarką:

1. Antradieniais ir ketvirtadieniais 17 valandą tėvas pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos ir grąžina iki 19 valandos;

Kas antrą savaitgalį tėvas pasiima iš gyvenamosios vietos penktadienį 18 valandą ir grąžina motinai iki 19 valandos šeštadienį; Tėvas atostogų metu turi teisę bendrauti su sūnumi dvi savaites, atostogų laiką suderinęs su motina iš anksto; K. T. dieną ir tėvo gimimo dieną gruodžio 13 d. sūnus praleidžia su tėvu nuo 10 iki 19 valandos, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį atgal; Kasmetinių švenčių metu: lyginiais kalendoriniais metais tėvas su vaiku bendrauja per Naujuosius metus, Jonines, Kalėdas, nelyginiais – Velykas, Mindaugo karūnavimo dieną, Žolinę. Apie galimas bendravimo kliūtis su vaiku tėvai vienas kitam praneša iš anksto.

Žemesnės instancijos teismas

Taip pat priteisė iš D. B. 180 Lt žyminį mokestį, ir 16,47 Lt įteikimo išlaidų, viso 196 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Teismas nurodė, kad vaikas gyvena pastoviai su motina, kuri tinkamai juo rūpinasi, todėl jo gyvenamoji vieta nustatytina su motina pagal jos gyvenamąją vietą, nesant ginčo tarp šalių. Kadangi vaikas mažas jo poreikiai nėra dideli, atsakovo materialinė padėtis nebloga, jis geranoriškai teikia vaiko išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2013 m. pradžios didinama minimali alga, atsakovas nori bendrauti su sūnumi, dažniau bendraudamas su juo turės daugiau išlaidų, todėl priteisė vaiko išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki Kajaus pilnametystės. Ieškovei neprieštaraujant, kad tėvas turi bendrauti su sūnumi, bendrauti su vaiku nori ir atsakovo motina, todėl nustatė bendravimo tvarką, atsižvelgiant į vaiko amžių, jo norus (CK 3.170 str. 4 d.)

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė R. B. prašo pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimą: priteisti iš atsakovo D. B. išlaikymą sūnui K. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 800 litų išlaikymą kas mėnesį nuo 2012-06-01 iki pilnametystės, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Lėšų uzufrukto teise valdytoja paskirti R. B.. Nustatyti tokią bendravimo su sūnumi tvarką:

- antradieniais ir ketvirtadieniais 17 valandą tėvas pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos ir grąžina iki 19 valandos;

- kas antrą savaitgalį tėvas pasiima iš gyvenamosios vietos keletui valandų: nuo 10.00 iki 13.00 arba nuo 16.00 iki 19.00 šeštadienį ir sekmadienį;

- tėvas atostogų metu turi teisę bendrauti su sūnumi vieną savaitę, kiekvieną dieną paimdamas iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas nuo 10.00 iki 17.00 val., atostogų laiką suderinęs su motina iš anksto;

- kasmet Tėvo dieną ir tėvo gimimo dieną gruodžio 13 d. sūnus praleidžia su tėvu nuo 16 iki 19 valandos, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina jį atgal;

- kasmetinių švenčių metu: lyginiais kalendoriniais metais tėvas su vaiku bendrauja per Naujuosius metus, Kalėdas nuo 10.00 iki 13.00 val., nelyginiais - Velykas nuo 10.00 iki 13.00 val.

- priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

1. Apeliantė nurodo, kad prašydama teismo priteisti iš atsakovo mažamečio K. B. išlaikymui po 800 litų kiekvieną mėnesį iki jo pilnametystės, atsižvelgė į nurodytus kriterijus ir faktines aplinkybes. Vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį reikia apie 1023 Lt. Prašomas išlaikymo dydis nėra per didelis atsakovui, nes jis dirba UAB „Marco pallets“, gauna daugiau kaip 2500 Lt darbo užmokestį (pateiktoje darbo užmokesčio pažymoje per metus išmokėta suma yra 31057,24 Lt, kurią padalinus iš 12 mėnesių, mėnesio vidurkis - 2588,10 Lt), turi nekilnojamojo turto. Toks išlaikymo dydis - 800 Lt leistų sudaryti normalias gyvenimo sąlygas sūnui, būtų proporcingas atsakovo turtinei padėčiai, nes apeliantės galimybės prisidėti prie sūnaus išlaikymo yra ženkliai mažesnės, todėl turi būti nukrypstama nuo lygių dalių principo teikiant išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Teismas iš esmės tinkamai aiškino vaiko poreikius, tai yra, nustatė konkretaus vaiko - K. B. poreikių turinį. Byloje pateikta vaiko poreikių lentelė, pateikti išlaidų kvitai. Šie duomenys patvirtina, kad K. B. per mėnesį reikalinga 1023 litų sumą. Teismas šio fakto detaliau nevertino, apsiribojo tik teismų praktikoje taikomu minimalios mėnesinės algos dydžiu.

2. Teismas netinkamai taikė ir aiškino tėvų turtinės padėties proporcingumo reglamentavimą. Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, taip pat turi būti atsižvelgta į kitą tėvų turimą turtą, kitus pagal įstatymą išlaikomus asmenis. Byloje nustatyta, kad atsakovas gauna apie 2500 litų darbo užmokestį, turi nekilnojamojo turto. Apeliantė kreipimosi į teismą metu buvo registruota darbo biržoje, dirbti pradėjo tik 2012 metų lapkričio pabaigoje - 2012-11-30, gauna minimalų darbo užmokestį, jokio nekilnojamojo turto neturi. Akivaizdu, kad realizuodama proporcingumo principą ir skirdama sūnui tiek pat, kaip ir atsakovas - po 500 litų per mėnesį, likusios iš gaunamo darbo užmokesčio pinigų sumos - kiek daugiau nei 200 litų - nepakaks pragyventi ir tenkinti minimalius pačios apeliantės poreikius.

3. Teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 3.192 str. normas, nesivadovavo vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties pusiausvyros (proporcingumo) principu. Teismas nevertino atsakovo ženkliai geresnės turtinės padėties ir jo galimybės skirti vaikui didesnę išlaidymo dalį, tai yra nukrypti nuo lygių dalių principo. Šios teisės normos teismas netaikė, nenustatė, kokio dydžio išlaikymą skirs apeliantė. Tik galima numanyti, kad atsakovui skiriant 500 litų, likusi dalis - 523 Lt teks apeliantei, didesnioji dalis pagal vaiko poreikius.

4. Akivaizdu, jog skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nevertinami įrodymai, nepasisakyta, neargumentuota, kurie įrodymai atmesti ir kodėl. Iš sprendimo turinio neaišku, kodėl teismas netaikė neproporcingo išlaikymo nepilnamečiam vaikui skyrimo, kodėl išlaikymas priteisiamas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, jei pripažįstama, kad ne visa priteisto išlaikymo suma buvo skiriama nuo kreipimosi į teismą dienos.

5. Rezoliucinėje dalyje nustatyta bendravimo tvarka prieštarauja išdėstytiems motyvams motyvuojamojoje dalyje bei faktiniams bylos duomenims. Atsakovas su sūnumi bendrauja, tačiau tai nėra artimas bendravimas. Atsakovas nemoka arba nenori iš tikrųjų artimai bendrauti su vaiku, sudominti jį žaidimu, knygelėmis, rasti bendrą užsiėmimą. Atsakovo bendravimas su sūnumi yra epizodinis, paviršutiniškas. Būtina pažymėti, kad atsakovas, atsakydamas į klausimus, negalėjo atsakyti, ką vaikas geria, ką valgo, ką mėgsta ir ko nemėgsta. Pats atsakovas pripažino, kad nemoka gaminti mažamečiui vaikui pritaikyto maisto. Apklausta liudytoja atsakovo motina L. N. B. pripažino, kad jos sūnus (atsakovas) nemoka gaminti maisto. Apklausti liudytojais K. K., R. K., S. B. nurodė, kad sūnus K. nelieka su kitais žmonėmis, kad jis gerai jaučiasi tik tada, kai šalia yra motina, užmiega tik savo lovelėje.

6. Teismas, priimdamas sprendimą ir nustatydamas bendravimo su vaiku tvarką neatsižvelgė ne tik į apeliantės argumentus, liudytojų nurodytas aplinkybes, bet ir į VTAS atstovės išsakytą poziciją. Kaip jau minėta, motyvuojamojoje sprendimo dalyje nepasisakyta, kodėl atmetami liudytojų ir VTAS atstovės teiginiai, kokiais įrodymais vadovaujantis nustatoma bendravimo su vaiku tvarka. Ir šioje sprendimo dalyje pažeisti CPK 270 str. 4 d. reikalavimai, keliami sprendimo turiniui.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas D. B. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas.

1. Nurodo, kad pareigą išlaikyti vaikus tėvai privalo įgyvendinti sąžiningai, nepiktnaudžiauti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo principu, suteikiančiu teisę reikalauti, kad, priteisiant išlaikymą nepilnamečiui vaikui, būtų atsižvelgiama į jų turtinę padėtį ir dirbtinai nebloginti kito tėvo turtinės padėties. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie realią jų turtinę padėti. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2006). Bylos eigoje ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, jog jos turtinė padėtis dėl ligos ar kokių nors kitų objektyvių priežasčių yra žymiai blogesnė už manąją. Tuo vadovaujantis teismas tinkamai įvertino šalių turtinę padėtį ir nepilnamečio vaiko poreikius ir pagrįstai iš manęs sūnaus išlaikymui priteisė po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išlaidomis.

2. CK 3.175 straipsnyje, reglamentuojančiame ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, nustatyta, jog gyvenančiam skyrium tėvui (motinai) turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daroma apribojimų bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti. Dėl to, nesant duomenų, kad nuolatinis maksimalus bendravimas pakenks vaikų interesams, turi būti nustatoma tokia vieno iš tėvų, gyvenančio skyrium nuo vaikų, bendravimo tvarka, kuri užtikrintų šio tėvo maksimalų galimą dalyvavimą auklėjant vaikus, galimybę vaikui bendrauti su artimaisiais giminaičiais, negyvenančiais kartu su vaikais, t. y. kuri atitiktų vaikų interesus bei būtų protinga, sąžininga ir teisinga tiek dėl vaikų tėvo, giminaičių, tiek ir dėl kito tėvo bei pačių vaikų. Pažymėtina, kad ieškovės siekis neleisti atsakovui pakankamai bendrauti su sūnumi, pirmiausiai pažeidžia vaiko interesus, kurie, sprendžiant tokio pobūdžio bylas, yra prioritetiniai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Patikrinęs apeliacinių skundų faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl išlaikymo dydžio vaikui priteisimo.

Lietuvoje ratifikuotos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Taigi jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-259/2004.

CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas išlaikymo teisiniuose santykiuose taikytinas, atsižvelgiant į specialias išlaikymą reglamentuojančias teisės normas – materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Taigi išlaikymo teisiniuose santykiuose gali būti nukrypta nuo tėvų valdžios lygybės principo, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, tačiau išlaikymo prievolė, nepriklausomai nuo tėvų turtinės padėties, išlieka abiem tėvams.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi bendrą sūnų K., gimusį (duomenys neskelbtini) (b.l. 4). Šalys santuokos nėra sudarę, be to šiuo metu kartu negyvena. Atsakovas tėvystę pripažino 2010 m. balandžio 2 d. (b.l. 5). Nuo 1998 m. gruodžio 1 d. ieškovės deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), pas jos tėvą J. B. kartu su ja deklaruota gyvenamoji vieta ir sūnaus K. (b.l. 7, 10). Kreipimosi į teismą dieną, ieškovė jokių pajamų negaudavo (b.l. 8-9). Apeliaciniame skunde nurodo, jog nuo 2012 m. gruodžio mėnesio dirba ir gauna minimalų darbo užmokestį, tačiau ateityje atlyginimas turi kilti. Todėl apeliantė prašo priteisti iš atsakovo sūnaus K. išlaikymui po 800 Lt per mėnesį, nurodydama, kad vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį reikia apie 1023 Lt, prašomas išlaikymo dydis nėra per didelis atsakovui, nes jis dirba UAB „Marco pallets“, gauna daugiau kaip 2500 Lt darbo užmokestį, turi nekilnojamojo turto.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovo pajamos per mėnesį sudaro maždaug 2500 Lt (b.l. 45-46). Duomenų, kad ieškovė turėtų savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, byloje nėra. Apeliantė nurodo, kad turi transporto priemonę. Atsakovo vardu nuo 2012-07-12 yra registruota ¼ dalis žemės sklypo ir ¼ dalis gyvenamojo namo su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), kurią paveldėjo po savo tėvo mirties (b.l. 47-49). Atsakovo vardu yra registruota viena transporto priemonė R. L. (b.l. 67). Atkreiptinas dėmesys, kad 2011 m. gegužės 10 d. atsakovas D. B. ir ieškovė R. B. su AB DNB banku sudarė Kreditavimo sutartį Nr. K-0900-2011-36, pagal kurią šalims bendrai buvo suteiktas 7000,00 Lt kreditas vartojimo reikmėms (b.l. 25). Apeliantė su atsakovu kartu nebegyveno nuo 2013 m. gegužės pradžios, todėl darytina išvada, kad gauta paskola ir buvo panaudota šalių poreikių tenkinimui. Iš byloje esančios AB DNB banko 2012-09-27 pažymos Nr. 3.20-620-203 matyti, kad suteiktą kreditą bankui grąžina atsakovas ir kredito likutis 2012-09-27 dienai sudarė 2.863,68 Lt, galutinis kredito grąžinimo terminas 2016-04-16 (b.l. 66). Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalys gimus sūnui, gyveno kartu. Kaip jau buvo minėta, apeliantė 2012 m. gegužės pradžioje išėjo gyventi pas savo tėvą. Nuo to laiko atsakovas geranoriškai pervedinėjo ieškovei po 400 Lt – 500 Lt (b.l. 68).

Apeliantė nurodo, kad sūnaus išlaikymui reikia 1023 Lt per mėnesį bei prašo teismo nukrypti nuo lygių dalių principo ir iš atsakovo priteisti po 800 Lt vaiko išlaikymui. Tačiau pažymėtina, kad bendrieji vaiko poreikiai yra būdingi visiems vaikams, nepriklausomai nuo jų amžiaus, išsilavinimo, įgimtų ar įgytų savybių. Tai vaiko maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio poreikiai. Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką, kad vienos minimalios mėnesinės algos dydžio kriterijus būtų pakankamas minimaliems vaiko poreikiams tenkinti. Į šią sumą įeina ir vaikų maistas, būtiniausi rūbai, gyvenamojo būsto išlaikymas, laisvalaikio užsiėmimai, reikalingi dvasiniam, kultūriniam vystymuisi ir kt. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (1996 m. kovo 14 d. įstatymas Nr. I-1234, Žin., 1996, Nr. 33-807) 21 straipsnio 2 dalį, abu tėvai vienodai privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Kaip jau buvo nustatyta, ieškovė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, tačiau ji gyvena tėvui nuosavybės teise priklausančiame bute, prisideda prie būsto išlaikymo, išlaidos gyvenamajam būstui išlaikyti priskirtinos prie būtinųjų išlaidų. Tuo tarpu atsakovas vienas grąžina bankui bendrai šalių paimtą kreditą, geranoriškai prisideda pinigais prie vaiko išlaikymo, be to, apeliantė taip pat yra dirbanti, gauna pastovias pajamas. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl apeliantės reikalavimai priteisti iš atsakovo po 800 Lt per mėnesį vaiko išlaikymui atmestini kaip nepagrįsti.

Pažymėtina ir tai, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-259/2004). Šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2013 m. sausio 1 d. patvirtinta minimalioji mėnesinė alga 1000 litų (Žin. 2012-12-22 Nr.152-7772). Teisėjų kolegija įvertinusi nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasi teismų praktika, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo vaiko išlaikymui priteisė 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta (CK 3.156 straipsnis). Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į abiejų šalių galimybes maksimaliai dalyvauti vaiko auklėjime, taip pat atsižvelgė į tai, kad šiuo metu vaikas yra mažametis, labiau prisirišęs prie motinos. Iš byloje apklaustų šalių bei liudytojų paaiškinimų matyti, kad atsakovas yra rūpestingas tėvas, gero charakterio, moka pasirūpinti savo mažamečiu sūnumi, geranoriškai stengiasi kuo daugiau bendrauti su sūnumi. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė šalių bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, todėl daro išvadą, kad nėra pagrindo šioje dalyje tenkinti apeliacinio skundo ir keisti bendravimo su vaiku tvarką.

Apeliantės argumentai, kad teismas neatsižvelgė į VTAS išvadą atmestini, kaip nepagrįsti. Iš byloje esančios Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2012-06-29 išvados Nr. SD-4928(6.10) matyti, kad apeliantė mažamečiam vaikui užtikrina gyvenimo sąlygas būtinas vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi, nustatė, kad tarp motinos ir sūnaus yra stiprus biologinis ir emocinis ryšys, todėl pirmosios instancijos teismas ir nustatė vaiko gyvenamąją vietą su apeliante. Tačiau ši išvada nesuteikia pagrindo apeliantei riboti vaiko bendravimą su jo tėvu, šioje byloje atsakovu. Kaip jau buvo minėta, tėvas turi teisę maksimaliai dalyvauti auklėjant sūnų, be to, atsižvelgtina į tai, kad vaikas auga, šiuo metu jam jau yra suėję trys metukai, todėl pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, teisėjų kolegijos vertinimu, vaiko interesams nekenkia (CK 3.175 str 2 d.).

Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija kitus apeliacinio skundo argumentus ginčo atveju laiko teisiškai nereikšmingais ir dėl jų nepasisako bei sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistu, o ieškovės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apeliantės (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Nustatyta, kad atsakovas, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, advokatui sumokėjo 500 Lt, todėl iš apeliantės atsakovo naudai priteistina 500 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.

Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė už apeliacinį skundą sumokėjo 100 Lt, nuo likusios sumos mokėjimo prašo atleisti. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė iš esmės apeliaciniu skundu skundė sprendimą dėl išlaikymo dydžio dalyje dėl 300 Lt, todėl apeliacinio skundo suma yra 3600 Lt (300 Lt x 12 mėn.), nuo šios sumos mokėtinas žyminis mokestis yra 108 Lt. Esant apeliantės prašymui atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės prašymo patenkinti nėra pagrindo, kadangi ji buvo pajėgi sumokėti beveik visą 100 Lt dydžio žyminį mokestį, todėl trūkstamas 8 Lt dydžio žyminis mokestis priteistinas iš apeliantės valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 - 98 straipsniais

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės R. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 500,00 Lt (penkis šimtus litų) atsakovo D. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) naudai už suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės R. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 8,00 Lt (aštuonis litus 00 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Teisėjai Raimondas BuzelisNerijus MeilutisArūnas Rudzinskas