Telšių apylinkės teismo sprendimas

ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Mažeikių rajono savivaldybei, trečiasis asmuo, be savarankiškų reikalavimų, M. Š., dėl turtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Lietuvos draudimas“ ieškiniu prašo iš atsakovės Mažeikių rajono savivaldybės priteisti 1564,71 Eur turtinės žalos, 8,79 Eur palūkanų, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodo, jog 2021 m. birželio 4 d. automobilis „BMW X5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Mažeikių m., Kalnėnų g., ties namu Nr. 44, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais. Įvykio metu minėtas automobilis buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė apskaičiavo ir išmokėjo 1564,71 Eur draudimo išmoką. Kadangi atsakovė yra kelio savininkė ir valdytoja, todėl privalo atlyginti atsiradusią žalą.

Atsakovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius Saulius Šiurys pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo nesutiko su ieškovės reikalavimais.

Ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovė teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė, jog ginčo nėra dėl to, jog atsakovė yra minėto kelio savininkė ir valdytoja. Ieškovė reikalavimą reiškia CK 6.266 straipsnio pagrindu, bet ne CK 6.271 straipsniu, kurį nurodo atsakovė. Mano, jog ieškinys įrodytas, nes atsakovės atsakomybė yra griežtoji, o ieškinio aplinkybes patvirtina ir ekspertinė pažyma, o atsakovės subjektyvūs pamąstymai nėra nieko nepagrįsti.

Atsakovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atstovas teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė, jog nėra priežastinio ryšio, o duobė nurodyta tik po 39 min.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Dėl teisinių santykių kvalifikavimo ir žalos priteisimo

Byloje nustatyta, kad automobilis „BMW X5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis), nuosavybės teise priklauso UAB „MAKRITAS“, kurį vairavo trečiasis asmuo, be savarankiškų reikalavimų, M. Š.. Laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 12 d. iki 2021 m. lapkričio 11 d. minėtas automobilis draustas transporto priemonių draudimu (toliau – kasko) AB „Lietuvos draudimas“. Telšių AVPK Mažeikių r. PK Eismo įvykio informacijoje (ROIK: 07-21-9549892) nurodyta, jog eismo įvykis įvyko 2021 m. birželio 4 d. 07.50 val. Mažeikių m., Kalnėnų g. 44, vairuotojui M. Š., vairavusiam automobilį „BMW X5 XDRIVE35D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užvažiavus ant kliūties bei nustatyti automobilio apgadinimai (sugadinimai) priekinis dešinės pusės ratas, užpakalinis dešinės pusės ratas. Tą pačią įvykio dieną apie įvykį informuota AB „Lietuvos draudimas“, pateiktas prašymas išmokėti draudimo išmoką. UAB „Edvardo servisas“ remonto sąmatoje Nr. 17548 nurodė, jog automobilio „BMW X5 XDRIVE35D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), remonto kaina yra 2050,60 Eur su PVM, 1694,71 Eur be PVM. Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. 2673500 informavo UAB „MAKRITAS“, jog draudimo išmoką perves į UAB „Edvardo servisas“ sąskaitą, išskaičius draudimo išskaitą. 2021 m. spalio 29 d. ekspertinėje pažymoje Nr. 2673500 nurodyta, jog automobilio „BMW X5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dešinieji ratai galėjo būti sugadinti nurodomomis aplinkybėmis nurodomoje vietoje Kalnėnų gatvėje, Mažeikiuose. Ant šių ratų nėra sugadinimų, kurie galėjo būti padaryti kitur kitomis aplinkybėmis. Byloje pateiktos fotonuotraukose, kuriose užfiksuoti automobilio pažeidimai.

CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.

CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Be to, veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veiksmu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009). Atsakomybei pagal CK 6.266 straipsnį kilti užtenka šių sąlygų: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) priežastinis ryšys tarp daikto trūkumų ir žalos atsiradimo. Kaltė formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kelias, esantis Mažeikių m., Kalnėnų g., nuosavybės teise priklauso Mažeikių rajono savivaldybei. Šią aplinkybę taip pat patvirtino atsakovės atstovas teismo posėdžio metu. Duomenų, kad buvo sudaryta rangos sutartis su kokia nors įmone, kuri būtų atsakinga už kelio priežiūrą, byloje nėra. Atsižvelgiant į išdėstytą, laikytina, kad atsakovė, yra atsakinga už šio kelio priežiūrą, taisymą.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais – Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK medžiaga (ROIK: 07-21-9549892), trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, M. Š. paaiškinimais, 2021 m. spalio 29 d. ekspertine pažyma, nustatyta, kad kelyje, esančiame Mažeikių m., Kalnėnų g. ties namu Nr. 44, 2021 m. birželio 4 d. buvo duobė, kurios gylis apie 5 cm, ir kuri nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais. Nors atsakovė, atsikirsdama į ieškinį ir nurodė, kad abejoja, jog trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, M. Š. vairuojamas automobilis būtent čia prakirto padangas ir sulaužė ratlankius ir tuo, jog nėra priežastinio ryšio, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK surinkta medžiaga, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, M. Š. paaiškinimais. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad minėto kelio būklė įvykio dieną buvo tvarkinga bei tai, jog įvykis galėjo įvykti kitoje vietoje, pvz., Mažeikių m., Algirdo g. Taigi, atsakovė, kaip kelio savininkė (valdytoja), privalėjo pasirūpinti tinkamu duobės pažymėjimu ar aptvėrimu.

Nagrinėjant civilines bylas yra taikoma įrodymų pakankamumo taisyklė, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008 nurodė, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-471/2006). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2004 ir kt.).

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad automobilis „BMW X5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas. Nustatyti dešinės pusės priekinės ir galinės padangų bei ratlankių apgadinimai. Labiau tikėtina, jog minėti apgadinimai atsirado 2021 m. birželio 4 d. įvykio metu, įvažiavus į kelyje Mažeikių m., Kalnėnų g. ties namu Nr. 44, buvusią duobę, kuri nebuvo paženklinta jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais, t. y. yra priežastinis ryšys tarp eismo įvykio mechanizmo ir užfiksuotų automobilio apgadinimų. Tai patvirtina byloje esantys įrodymai: Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK eismo įvykio informacija, nuotraukos, ekspertinė pažyma, kuriuose užfiksuoti automobilio apgadinimai, kad automobiliui apgadinti dešinės pusės abu ratai, įtrūkę ratlankiai. Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. Š., kuris ir vairavo automobilį. Duomenų, kad policijos pareigūnams būtų kilę įtarimų, jog sugadinimai neatitinka M. Š. nurodytų įvykio aplinkybių, byloje nėra. Todėl kaip visiškai nepagrįstas atmestinas atsakovės argumentas, kad neįrodyta, jog būtent ginčo duobė galėjo sukelti ir ji (tik ji) sukėlė nurodytus automobilio sugadinimus. Atsakovė, ginčydama priežastinį ryšį tarp kelio trūkumo ir atsiradusios žalos, nenurodė ir nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių šias abejones, tik deklaratyviai nurodė, jog galėjo būti ir kitoje vietoje duobė. Tačiau šis atsakovės argumentas taip pat atmestinas kaip neįrodytas, nes analogiški automobilio apgadinimai nurodyti Telšių AVPK Mažeikių rajono PK medžiagoje.

Atsakovė nurodo, kad dėl kilusios žalos, įvažiavus į duobę, kaltas yra pats automobilio vairuotojas, nes neatsižvelgė į vairavimo sąlygas, kelio būklę, nebuvo atidus ir atsargus iškilus grėsmei eismo saugumui, ir taip sudarė sąlygas žalai atsirasti. Tokią išvadą atsakovė daro atsižvelgdama į tai, kad vairuotojas į duobę įvažiavo ne tik priekiniu, bet ir galiniu ratu, vasaros sezonu, šviesiu paros metu, esant geram matomumui. Tačiau teismas su tokia atsakovės išvada sutikti negali.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. Š. KET nepažeidė (Telšių AVPK Mažeikių r. PK Eismo įvykio informacija). Todėl tik tas faktas, kad vairuotojas įvažiavo į duobę, neįrodo vairuotojo kaltės dėl atsitikusio eismo įvykio ar vairuotojo tyčios, didelio neatsargumo, kas yra būtina pagal CK 6.266 straipsnį, norint eliminuoti kelio savininko atsakomybę. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog automobilio vairuotojas M. Š. kaip nors pažeidė KET ir dėl to kilo minėtas eismo įvykis. M. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad važiavo leistinu greičiu, bandė duobės išvengti, bet nepavyko. Taigi, atsakovė vairuotojo kaltę iš esmės grindžia tik prielaidomis, kad jis buvo neatidus, neatsargus, tačiau tai patvirtinančių įrodymų byloje nepateikė. Be to, nesant jokių ženklų, įspėjančių apie kelio sugadinimą (duobę), vairuotojas apie ją negalėjo žinoti, todėl neturėjo pareigos važiuoti lėčiau, nei leistinu maksimaliu greičiu, taip pat pareigos mažinti greitį ar net stabdyti. Byloje nustatytas faktas, kad atsakovės valdomame kelyje buvo duobė, reiškia, kad atsakovė netinkamai prižiūrėjo kelio ruožą, kuriame įvyko eismo įvykis. Atsakovė neužtikrino tinkamos kelio priežiūros, laiku nesiėmė veiksmų kelio defektams pašalinti, todėl dėl atsakovės, kaip kelio savininkės, tinkamo pareigų nevykdymo kelio dangoje atsirado duobė, o dėl jos, įvyko eismo įvykis, todėl atsakovė Mažeikių rajono savivaldybė privalo atlyginti žalą. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar kitų aplinkybių (CK 6.253 straipsnis, 6.282 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų sumokėjusi ieškovės prašomą priteisti žalą.

Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą bei teismo nustatytas faktines aplinkybes, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 1564,71 Eur turtinė žala.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, ieškovei priteistina 8,79 Eur palūkanų, paskaičiuotų už 41 kalendorinę dieną nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2021 m. spalio 1 d.) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.<...> Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Ieškovės bylinėjimosi išlaidos šioje byloje sudaro: 35,00 Eur žyminis mokestis ir 455,58 Eur už advokato teisines paslaugas. Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, todėl ieškovės 490,58 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės Mažeikių rajono savivaldybės, j. a. k. 111103928, ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, naudai:

– 1564,71 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 71 ct) žalą;

– 8,79 Eur (aštuonis eurus 79 ct) palūkanų;

– 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, tai yra 1573,50 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2022 m. vasario 14 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

– 490,58 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt eurų 58 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.