Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2017-06-08 · Civilinė byla Nr. e2-9274-991/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-06-08
Bylos Nr.
e2-9274-991/2017
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-06831-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Neringa Ruibytė-Karimžanova
Ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus
Atsakovas
N. J., A. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-9274-991/2017Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06831-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.1.7.8; 2.6.10.5.2.17; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 8 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova,

rašytinio proceso tvarka už akių išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovams N. J. ir A. A. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovų solidariai priteisti 497,67 Eur žalos atlyginimo. Atsakovams nepateikus atsiliepimo į ieškinį, prašo priimti sprendimą už akių.

Atsiliepimas

Atsakovams apie iškeltą civilinę bylą bei ieškovo reikalavimus pranešta tinkamai, tačiau jie nepateikė atsiliepimų į ieškinį, todėl ieškovo prašymas priimti sprendimą už akių tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 125 straipsnio 2 dalis, 142 straipsnio 4 dalis ir 262 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-08-29 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-642-718/2016, kuris įsiteisėjo 2016-12-15, N. J. ir A. A. pripažinti kaltais dėl 2016-05-30 padarytos tyčinės nusikalstamos veikos. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nustatė, kad N. J. ir A. A. veikdami bendrininkų grupėje, panaudodami fizinį smurtą pasikėsino įvykdyti apiplėšimą panaudoję šaunamąjį ginklą. Dėl padarytos tyčinės nusikalstamos veikos nukentėjusioji Z. Š. patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, patyrė psichologinį sukrėtimą.

Dėl 2016-05-30 patirto psichologinio sukrėtimo nukentėjusioji kreipėsi į UAB „Mano šeimos gydytojas“ ir buvo pripažinta laikinai nedarbinga dėl ligos pagal (duomenys neskelbtini) kodą F07.2 (potrauminis sindromas). Dėl patirto psichologinio sukrėtimo Z. Š. laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-07-26 buvo laikinai nedarbinga.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2016-06-01 iki 2016-07-26 nukentėjusiajai Z. Š. paskyrė 497,67 Eur dydžio ligos pašalpą.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis numato, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.279 straipsnio 1 dalį, bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį atgręžtinio reikalavimo teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Remiantis CK 6.290 straipsnio 3 dalimi, draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai atlygino padarytą žalą.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas, kaip pagrįstas, tenkintinas, ieškovui iš atsakovų solidariai priteistina 497,67 Eur žalos atlyginimo.

Ieškovas, paduodamas ieškinį į teismą, buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Atsižvelgus į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai iš atsakovų priteistina po 7,50 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui solidariai iš atsakovų N. J. ir A. A. 497,67 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt septynis Eur 67 ct) žalos atlyginimo.

Priteisti iš atsakovų N. J. ir A. A. po 7,50 Eur (septynis Eur 50 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Priteistas bylinėjimosi išlaidas valstybei atsakovai privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“, įmokos kodą 5660.

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova