Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Giedrės Seselskytės, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Garant Service“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Garant Service“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Horeca sprendimai“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Kadangi apeliantė teigia, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, dėl šių argumentų pagrįstumo bus pasisakyta kitoje nutarties dalyje.

6. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

7. Šioje byloje nustatytos tokios toliau nurodomos aplinkybės. Ieškovė ir atsakovė 2021 m. birželio 4 d. sudarė rangos sutartį, pagal ją ieškovė įsipareigojo atsakovės įrenginiui „(duomenys neskelbtini)“, serijos numeris 074, pagaminti, apdirbti ir aptekinti veleną su peiliais pagal atsakovės pateiktą pavyzdį, atlikti kitus sutartus su veleno gamyba ir jo montavimu susijusius darbus. Pagal 2021 m. birželio 2 d. preliminarų komercinį pasiūlymą Nr. OP002373, kuris yra rangos sutarties priedas ir neatskiriama jos dalis, ieškovės atliktų darbų rezultatas turėjo atitikti tokius reikalavimus: naujo veleno pusgaminio gamyba, galutinis apdirbimas ir aptekinimas pagal esamą originalų pavyzdį (peilių / dantų gamyba neįskaičiuota); pjovimo peiliai iš „Hardox 450“ plieno pagal užsakovės pateiktą pavyzdį, 20 vnt. (pasiūlymo 1.2 ir 1.3 punktai). Darbų ir gaminių kaina: už veleną – 9 700 Eur + PVM (pasiūlymo 1.2 punktas), už peilius – 1 930 Eur + PVM (pasiūlymo 1.3 punktas). 2021 m. birželio 5 d. šalys pasirašė galutinę sąmatą ir atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, ieškovė perdavė atsakovei atliktus Tiger įrenginio remonto darbus (veleną su peiliais, kitus darbus). Aktą pasirašė abi šalys, atsakovė pastabų dėl darbų kokybės akte nenurodė.

9. Taigi byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar rangovė tinkamai įvykdė rangos sutartį, ar atsakovė turėjo pagrindą nutraukti sutartį dėl esminio jos pažeidimo ir ar pagrįstai atsisako sumokėti už atliktus darbus.

10. Atsakovė jos įrodinėtus veleno defektus nustatė pasitelkusi specialių žinių turintį ekspertą mokslų daktarą J. G.. Ekspertas nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d. iki 2021 m. rugsėjo 6 d. atliko tyrimą ir 2021 m. spalio 14 d. surašė vertinimo ataskaitą. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog ieškovė iš esmės pažeidė rangos sutartį ir pagamino veleną su peiliais nelygiavertį originaliam, dėl to įrenginys negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį protingą terminą, kaip vienu iš įrodymų byloje rėmėsi nurodyto specialisto išvada. Ieškovė kvestionuoja šio įrodymo įrodomąją reikšmę tiek dėl eksperto šališkumo, tiek dėl kompetencijos, tiek dėl ataskaitos turinio trūkumų.

11. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovės argumentų dėl ataskaitos nepatikimumo pagrįstumą tiek eksperto šališkumo, tiek jo kompetencijos, tiek ataskaitos turinio aspektais. Apeliaciniame skunde ieškovė iš esmės nepateikia jokių naujų su ataskaitos nepatikimumu susijusių argumentų ir įrodymų, kurie nebuvo įvertinti pirmosios instancijos teisme, – taigi ieškovė iš esmės siekia, kad tų pačių argumentų ir įrodymų pagrindu būtų padaryta kitokia išvada. Įrodymų turinio, taip pat ir jų įrodomosios reikšmės įvertinimas yra teismo prerogatyva. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas. Teismas įvertino pateiktos ataskaitos kaip įrodymo reikšmę tiek sąsajumo, tiek leistinumo aspektais ir nusprendė vadovautis tyrimo ataskaita ir eksperto parodymais. Vien tai, kad ieškovė tų pačių duomenų pagrindu daro subjektyviai kitokias išvadas, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog ekspertas, surašęs ataskaitą, pirmosios instancijos teismo buvo apklaustas, jis pasisakė dėl ieškovės keliamų klausimų, susijusių su ataskaitos sudarymo data, jos turiniu, atliktais tyrimais ir jų metu gautais rezultatais; eksperto parodymai yra aiškūs, nuoseklūs, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi, šalindamas ieškovės reiškiamas abejones dėl ataskaitos. Nurodytų argumentų pagrindu atmestinas kaip nepagrįstas ieškovės argumentas, jog teismas perdėtai pasitiki kiekvienu atsakovės paaiškinimu dėl pakoreguotų byloje pateiktų ataskaitų (nesutampančių datų, akivaizdžiai pakoreguotos vertinimo ataskaitos Nr. 1 ir iš jos pašalintų ieškovei naudingų sakinių) ir šiais paaiškinimais grindžia sprendimą, o tai sudaro rimtą teisinį pagrindą abejoti teismo objektyvumu.

15. Kolegija pažymi, jog ieškovė, siekdama įrodyti, kad rangos sutartį įvykdė tinkamai ir pagamino kokybišką gaminį, galėjo kreiptis į kitą specialistą dėl įrenginio įvertinimo. Tačiau byloje patikima kito specialisto išvada nepateikta. Taigi ieškovė nesiėmė pakankamų priemonių įrodinėjimo pareigai įgyvendinti, o jos pateikti argumentai iš esmės yra tik subjektyvūs jokia objektyvia medžiaga nepagrįsti ataskaitos turinio ir eksperto šališkumo vertinimai. Ieškovė pateikė į bylą tik UAB „Vakarų centrinės laboratorija“ tyrimų ataskaitą Nr. 97A2/034/828//054//225, laboratorija ištyrė „Hardox“ plieno lakštą. J. G. vertinimo ataskaitoje nurodyta, jog peiliai atsakovei buvo pagaminti ne iš šio metalo. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, velenas atsakovei perduotas 2021 m. birželio 5 d., o sąskaita, serija BOIN, Nr. 190792, už „Hardox“ plieno įsigijimą ieškovei išrašyta 2021 m. rugpjūčio 9 d. Taigi teismas padarė išvadą, jog ieškovės pateikta UAB „Vakarų centrinė laboratorija“ 2021 m. gruodžio 14 d. ataskaita dėl medžiagos, panaudotos veleno peilių gamybai, kelia abejonių, nes tyrimo mėginiai nebuvo paimti vietoje (kur buvo ginčo velenas ir jo peiliai), tyrimas atliktas jau po rangos sutarties nutraukimo, neaišku, ar ieškovė kaip pavyzdį nusiuntė plieno lakštą, iš kurio pagaminti pirminiai, ar jau pataisyti peiliai, ar apskritai peiliai pagaminti iš plieno lakšto, ieškovės nusiųsto UAB „Vakarų centrinė laboratorija“. Be to, tyrimų ataskaitoje nenurodytas nei tyrimo atlikusio specialisto išsilavinimas, nei patirtis, į teismą liudyti pakviestas jis nebuvo. Kolegija visiškai sutinka su ieškovės pateiktos ataskaitos turinio ir patikimumo kritika. Nėra jokių pagrįstų įrodymų, jog peiliai buvo pagaminti būtent iš ištirto plieno lakšto. Šios ataskaitos trūkumo neeliminuoja tas faktas, jog ieškovė skunde nurodo, kad teismui buvo pateikta ir kitos datos – 2021 m. kovo 26 d. – PVM sąskaita ­faktūra, serija BOIN, Nr. 190689, pagal kurią ieškovė įsigijo „Raex 450 / Hardox 450“ plieną iš metalo tiekėjo ir iš jo išpjovė velenui panaudotus peilius. Nors ieškovė pateikė ankstesnės datos sąskaitą faktūrą, tačiau šis įrodymus nėra pakankamas neginčytinai išvadai, jog būtent šis plieno lakštas panaudotas peilių gamybai, ypač, kai atsakovės pateiktos ataskaitos duomenys yra priešingi. Kaip teisingai pabrėžė pirmosios instancijos teismas, tyrimo mėginiai vietoje, kur buvo ginčo velenas su peiliais, paimti nebuvo.

16. Kolegija taip pat atmeta kaip visiškai nepagrįstą ieškovės argumentą, jog teismas nusprendė dėl neįtraukto į bylą trečiojo asmens UAB „Bos Inox“ materialiųjų teisių ir pareigų, ir tai sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą. CPK 266 straipsnyje nustatyta, kad teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų yra teismo nusprendimas dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 360 straipsnis). Nusprendimas šiuo atveju suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad šių teisės normų tikslas – užtikrinti, jog teismuose nebūtų nagrinėjami su asmens teisėmis bei pareigomis susiję klausimai, šiam apie tokį nagrinėjimą nežinant ir negalint išreikšti savo pozicijos, t. y. tokiu reguliavimu siekiama užtikrinti asmens teisę būti išklausytam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2010).

17. Kolegijos vertinimu, teismo sprendimas niekaip nesusijęs su ieškovės nurodomo trečiojo asmens – metalo tiekėjos UAB „Bos Inox“ – teisėmis ir pareigomis, niekaip jų nekeičia, teisių trečiajam asmeniui nesukuria, nemodifikuoja, nepanaikina. Trečiojo asmens parduodamo metalo rūšis ir kokybė nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, taip pat byloje nebuvo sprendžiama dėl kokių nors metalo tiekėjo veiksmų, parduodant metalą. Taigi sprendime nenustatyti jokie prejudiciniai faktai, turintys įtakos trečiojo asmens teisėms ir pareigoms. Nurodytų argumentų pagrindu ieškovės argumentai dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimo atmestini kaip nepagrįsti.

18. Ieškovė taip pat kritikuoja pirmosios instancijos teismo atliktą faktinių aplinkybių vertinimą ir išvadą, jog ieškovė persigalvojo dėl vizito pas atsakovę ekspertizei atlikti. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog atsakovės atstovė nurodė, kad ieškovė iki sutarties nutraukimo kreipėsi į atsakovę dėl veleno peilių ištyrimo. Suabejojusi, kad ieškovė bus sąžininga ir nuėmusi peilį nuo veleno ištirs būtent tą peilį, o ne bet kokį plieno lakšto pavyzdį, atsakovė paprašė, jog antstolis užfiksuotų, kas bus tiriama. Ieškovė iš pradžių sutiko, tačiau vėliau persigalvojo dėl ekspertizės atlikimo ir atšaukė vizitą, motyvuodama tuo, kad pirminių peilių nebėra, taigi nėra tikslo tirti naujuosius ištaisytus peilius. Apeliaciniame skunde ieškovė pažymi, kad sutiko pasitelkti antstolį faktinėms aplinkybėms konstatuoti, tačiau vizitą atšaukė ne dėl to, kad persigalvojo, o dėl to, kad po ilgų derybų dėl vizito laiko atsakovė galiausiai nurodė, kad pirminiai peiliai neva yra perduoti ieškovės darbuotojams, kurie buvo atvažiavę šalinti trūkumų. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog atsakovė sunaikino arba paslėpė pirminius peilius. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, 2022 m. kovo 23 d. ieškovė pateikė atsakovei prašymą leisti darbuotojams atvykti ir demontuoti ieškovės pagamintus peilius (ar peilį), siekiant juos perduoti detalesnei medžiagų analizei sertifikuotoje laboratorijoje atlikti. Atsakovė informavo, kad pirminių ieškovės pagamintų veleno peilių neturi, perdavė juos ieškovės darbuotojams šiems atvykus šalinti defektų. Ieškovė pateikė projektų vadovo D. Ž. paaiškinimus, kad pirminių peilių ieškovės darbuotojai defektų šalinimo metu neperėmė.

19. Kolegijos vertinimu, ši ieškovės įrodinėjama aplinkybė – jog atsakovė paslėpė arba sunaikino pirminius peilius – iš esmės nėra teisiškai reikšminga, nes šios bylos esmė buvo nustatyti, ar ieškovės sumontuotas velenas su peiliais buvo kokybiškas ir atitiko sutarties sąlygas. Dėl šios priežasties pirminių peilių medžiagiškumas neturi esminės reikšmės šioje byloje, nes iš esmės vertintinas po defektų šalinimo pataisytų ir ant veleno iki šiol esančių peilių medžiagiškumas. Taigi, nusprendžiant dėl vieno iš veleno su peiliais kokybės defektų – netinkamos ieškovės pagamintų peilių medžiagos, svarbi ne pirminių peilių, kurie buvo pakeisti kitais, kokybė, bet po defektų šalinimo sumontuotų peilių kokybė ir medžiagiškumas. Eksperto J. G. ataskaitoje nurodyta, jog veikiančio įrenginio būgno peilių, kurie buvo pakeisti (pagaminti nauji), medžiagos ne tokios kaip originaliose detalėse, jos kur kas silpnesnės ir naujų dalių tarnavimo laikas bus trumpesnis dešimtis kartų; pagaminta konstrukcija nelygiavertė originaliai konstrukcijai dėl gamyboje panaudotų kitokios sudėties medžiagų, tokia naujai pagaminta (neoriginali) konstrukcija negalės būti tinkamai eksploatuojama agresyvioje terpėje, kadangi įrenginio Tiger veleno peiliai pagaminti iš netinkamos medžiagos (matavimo rezultatai pateikti 1 ir 3 lentelėje ir tarpusavyje palyginti); medžiaga, iš kurios pagaminti peiliai, neužtikrins būtinų mechaninių, tribologinių, fizikinių savybių, esant agresyviai aplinkai; atlikti medžiagų kietumo matavimai parodė, jog originalių detalių kietumas siekia 88,8 HRC, naujai pagamintų (neapvirintų) – 41,2 HRC, todėl peiliai dyla ir dils itin sparčiai, įrenginys tinkamai neveiks, nes pakeistos dalys neoriginalios ir neatitinka originalių dalių mechaninių, fizikinių ir medžiagos cheminių savybių; peiliai tarnaus labai trumpai – apytiksliai iki 2 mėnesių, vėliau jie nudils ir neužtikrins darbo našumo; virš peilių nėra apvirintų, sustiprintų vietų, kurios tiesiogiai kontaktuoja su apdirbamomis atliekomis, todėl agresyvi terpė neigiamai veiks veleno konstrukciją, ją ardys. Taigi ekspertas konstatavo ieškovės pagaminto gaminio neatitiktį originalui iš esmės dviem aspektais – skiriasi medžiagiškumas ir konstrukciniai sprendimai. Kaip iš J. G. vertinimo ataskaitos, atsakovės atstovės paaiškinimų, eksperto ir kitų liudytojų parodymų nustatė pirmosios instancijos teismas, ekspertizė atlikta jau po ieškovės atlikto trūkumų šalinimo (peilių pakeitimo ir papildomo apvirinimo), taigi ieškovės atsisakymas atvykti gaminio ekspertizės dėl to, jog atsakovė neva paslėpė ar sunaikino pirminius peilius, nepagrindžia, jog atsakovė yra atsakinga už ieškovės įrodinėjimo pareigos įgyvendinimo trūkumus.

20. Ieškovės argumentas, jog draudikė kritiškai įvertino jai pateiktą kitą to paties eksperto vertinimo ataskaitą dėl sieto kokybės kitoje byloje, neturi jokios įrodomosios reikšmės šioje byloje – šis vertinimas laikytinas gynybine šalies pozicija, vertinti jos pagrįstumą šioje byloje pagrindo nėra, nes šios bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia šalių pareikšti reikalavimai, nurodomas jų pagrindas ir pagrindą pagrindžiantys įrodymai. Be to, kaip jau minėta, įrodymų įrodomosios reikšmės įvertinimas yra teismo prerogatyva – byloje nedalyvaujančio asmens nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio teismui neprivaloma.

21. Ieškovė teigia, jog teismo sprendimas prieštarauja eksperto ataskaitos turiniui, nes teismas įvardijo daugiau gaminio defektų, nei nurodyta ataskaitoje. Kolegija atmeta šį ieškovės argumentą kaip nepagrįstą. Eksperto ataskaita laikytina tik vienu iš byloje esančių įrodymų, kuris neturi išskirtinės įrodomosios reikšmės. Kaip numatyta CPK 218 straipsnyje, eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Teismas įrenginio kokybės trūkumus nustatė ištyręs ir įvertinęs į bylą pateiktų įrodymų visumą – rašytinius įrodymus, šalių atstovų paaiškinimus, eksperto J. G. ir liudytojų parodymus. Ieškovė jokiais patikimais įrodymais nepaneigė teismo konstatuotų gaminio kokybės trūkumų, taigi teismo išvados šiuo klausimu laikytinos pagrįstomis, padarytomis tinkamai ištyrus ir kompleksiškai įvertinus į bylą pateiktus įrodymus.

22. Remdamasi ankstesniame nutarties punkte nurodytu teisiniu reglamentavimu ir aptarta ekspertizės akto įrodomąja reikšme, kolegija kaip nepagrįstus taip pat atmeta ieškovės argumentus, jog teismas nepagrįstai eksperto ataskaitą prilygino ekspertizės aktui, nes ekspertui ir ekspertizės aktui keliami papildomi reikalavimai. Kolegija šiuo aspektu pažymi, jog teismo ekspertizė šioje byloje paskirta nebuvo, teismas rėmėsi atsakovės pateikta jos užsakymu sudaryta ataskaita, taigi nėra jokio pagrindo vertinti šios ataskaitos turinio ir eksperto kompetencijos atitiktį reikalavimams, keliamiems teismo ekspertui ir teismo ekspertizei, o dėl konkretaus eksperto kompetencijos atlikti tokio pobūdžio tyrimus pasisakyta ankstesnėje nutarties dalyje. Be to, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas nesuabsoliutino ataskaitos įrodomosios reikšmės – įvertino ją kompleksiškai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

24. Civilinio kodekso 6.666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog, jeigu įstatymas ar rangos sutartis nenustato ko kita, užsakovas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl darbų rezultato trūkumų su sąlyga, jei jie buvo nustatyti per šiame straipsnyje nustatytus terminus; pagal šio straipsnio 3 dalį, užsakovas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl darbų rezultato trūkumų, kurie buvo nustatyti per garantinį terminą. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti, kad defektų atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Defektų faktą privalo įrodyti užsakovas, bet jų susidarymo priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę, privalo įrodyti rangovas.

25. Pagal šalių sudarytos rangos sutarties 5.1 punktą, atliktiems darbams galiojo 6 mėnesių garantija. Velenas įrenginiui buvo pagamintas ir sumontuotas, darbų rezultatas atsakovei buvo perduotas 2021 m. birželio 5 d. pasirašytu darbų priėmimo–perdavimo aktu. Nuo šio momento skaičiuotinas 6 mėnesių garantinis terminas, taigi garantija galiojo iki 2021 m. gruodžio 5 d. Pakeistoms veleno konstrukcijoms, kurios perduotos 2021 m. rugsėjo 5 d. priėmimo–perdavimo aktu, garantinis terminas skaičiuojamas nuo jų pakeitimo momento, taigi šių darbų rezultatui garantinis terminas baigiasi 2022 m. kovo 5 d.

26. Sutiktina su atsakovės pozicija, jog darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymas nereiškia, kad atsakovė prarado teisę pareikšti reikalavimą dėl atliktų darbų trūkumų per garantinį laikotarpį. Įstatyme užsakovo pareiga sumokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą reguliavimą, apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus, užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Paprastai (jeigu ko kita nenustatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Kartu pažymėtina, kad nurodyta taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais. Teismo praktikoje dėl rangos darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms išaiškinta, kad, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismai turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005).

27. Ieškovė teigia, jog netinkamo veleno svorio ir netinkamai ištekintos guoliavietės trūkumai nėra paslėpti, tačiau kolegija, atsižvelgdama į trūkumų pobūdį, daro išvadą, jog jie nėra akivaizdūs. Atsakovė reikšti pretenzijas dėl įrenginio pradėjo dar 2021 m. liepos 9 d., kai atsakovės technikos vadovas išsiuntė ieškovei laišką dėl veleno svorio (teigia, jog iki to dėl defektų bendravo su ieškove žodžiu); 2022 m. rugpjūčio 9 d., 10 d. išsiųsti laiškai dėl sudilusių veleno dantų ir guolių. Kolegijos vertinimu, atsakovė, pastebėjusi trūkumus, ieškovei apie juos pranešė per protingą terminą, be to, dar galiojant darbų kokybės garantijai, o, kaip numatyta CK 6.666 straipsnio 4 dalyje, užsakovas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl darbų rezultato trūkumų, kurie buvo nustatyti per garantinį terminą.

28. Pati svarbiausia rangovo pareiga yra atlikti tam tikrą darbą ir gauti jo rezultatą. Reikšminga šios pareigos sudėtinė dalis yra pareiga užtikrinti darbo rezultato kokybę, kitaip dar vadinama rangovo pareiga garantuoti darbų kokybės atitiktį sutarčiai, – atitikties sutarčiai garantija arba kokybės garantija pagal įstatymą (CK 6.663 straipsnis, 6.665 straipsnio 1 dalis). Rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus rangos sutarčiai: jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato darbų rezultato kokybės garantinį terminą, darbų rezultatas turi atitikti nustatytus kokybės reikalavimus visą garantinį terminą (Civilinio kodekso 6.664 straipsnio 1 dalis).

29. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali nustatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus. Spręsdamas tarp rangovo ir užsakovo kilusį ginčą dėl darbų kokybės, teismas negali apsiriboti rangos sutarties vertinimu ir konstatavimu, kad atlikti darbai atitinka sutarties sąlygas, rangos darbų kokybė taip pat turi būti įvertinta pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020, 36 punktas).

30. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdai įtvirtinti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose (pvz., CK 6.207, 6.209, 6.213, 6.217, 6.256, 6.261 straipsniuose), tiek ir specialiosiose (pvz., CK 6.665 straipsnyje). Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015). Specialieji užsakovo rangos sutartyje teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 6.665 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020, 45 punktas). Pagal Civilinio kodekso 6.665 straipsnio 3 dalį, jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius.

31. Nagrinėjamu atveju užsakovė pasinaudojo CK 6.665 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu savo teisių gynimo būdu – 2021 m. spalio 14 d. surašė ieškovei pretenziją, jog nuo 2021 m. spalio 29 d. nutraukia sutartį. Pretenzijoje pažymėta, jog velenas netinkamas naudoti, gaminys nekokybiškas, panaudotos netinkamos medžiagos, Tiger įrenginys su tokiu velenu negali būti naudojamas net ir tuo atveju, jei visos kitos detalės būtų naujos ir originalios, taigi rangovė veleno trūkumų ištaisyti negali – jie yra esminiai ir nepašalinami. Remdamasi nurodytu teisiniu reglamentavimu ir ištirtomis faktinėmis aplinkybėmis, pasisakydama dėl užsakovės pasirinkto savo teisių gynimo būdo proporcingumo, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, padarytai kompleksiškai įvertinus bylos duomenis (pateiktus dokumentus, šalių atstovų paaiškinimus, eksperto J. G. ir liudytojų parodymus), kad atsakovė įrodė, jog ieškovė iš esmės pažeidė rangos sutartį – veleną su peiliais Tiger įrenginiui pagamino nelygiavertį originaliam, dėl to įrenginys negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį protingą terminą; net iš dalies ištaisius atliktų darbų trūkumus, velenas su peiliais dėl netinkamos jų konstrukcijos, medžiagiškumo ir netinkamo sutvirtinimo negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį; atsižvelgiant į trūkumų pobūdį, jie negalėjo būti pašalinti per garantinį laikotarpį. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovei buvo itin svarbus nepertraukiamas ir sklandus Tiger įrenginio darbas (tai ji ieškovei akcentavo elektroniniuose laiškuose): atsakovė turėjo įsipareigojimų klientams, o netinkamas įrenginio darbas sukeldavo atsakovei nuostolių dėl to, jog atsakovė negalėdavo laiku suteikti klientams atliekų perdirbimo paslaugų. Taigi atsakovė dėl įsipareigojimų klientams įvykdymo terminų negalėjo laukti, kol ieškovė garantiniu laikotarpiu pašalins darbų trūkumus.

32. Kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovė neįrodė, kad įrenginio trūkumai atsirado dėl netinkamo jo naudojimo, taigi, atsakovei įrodžius ieškovės atliktų darbų trūkumus, taip pat pagrindus poreikį savo teises ginti sutarties nutraukimu dėl to, jog trūkumai buvo esminiai ir nepašalinami, konstatuotina, užsakovė pagrįstai ir teisėtai nutraukė sutartį ir atsisakė sumokėti už netinkamai atliktus darbus. Ieškovė teigia, jog byloje yra daugybė įrodymų apie tai, kad Tiger įrenginys buvo eksploatuojamas pažeidžiant gamintojo nurodytus eksploatacijos reikalavimus: nesilaikant gamintojo instrukcijos, montuojant neoriginalias detales, atliekant Tiger įrenginio remonto darbus. Šiuo aspektu kolegija pažymi, jog, kaip konstatuota, atsakovė įrodė, kad ieškovės pagamintas velenas su peiliais negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį dėl to, jog buvo netinkamos konstrukcijos, medžiagiškumo, netinkamai sutvirtintas, – šie gaminio defektai sąlygojo įrenginio veiklos trikdžius; neįrodyta, jog įrenginio trūkumai būtų atsiradę dėl netinkamos jo eksploatacijos.

34. Liudytojų parodymai turi būti įvertinti pagal visus įrodymams keliamus reikalavimus: ar jie išsamūs ir tikslūs, ar siejasi su byloje nustatinėjamomis aplinkybėmis, ar yra objektyvūs ir patikimi; išvada dėl jų patikimumo darytina pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis). Įvertinusi skundžiamą procesinį sprendimą, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškove, kad kaip liudytojai apklausti ieškovės nurodomi asmenys – ekspertas, atsakovės mechanikas ir technikos vadovas – būtų davę melagingus parodymus. Kolegija pabrėžia, jog dėl subjektyvaus suvokimo ir vertinimo tarp skirtingų asmenų parodymų apie tas pačias faktines aplinkybes gali būti neatitikčių, parodymuose gali pasireikšti tam tikro pobūdžio nenuoseklumas, tačiau teismas, įvertindamas parodymų įrodomąją reikšmę, turi šiuos prieštaravimus pašalinti, sugretindamas parodymus tarpusavyje ir su kitais byloje esančiais įrodymais, įvertinti, kiek parodymai yra objektyvūs ir patikimi. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad liudytojai būtų davę melagingus parodymus. Kita vertus, liudytojų parodymai nebuvo tas pagrindinis įrodymas, kurio pagrindu priimtas sprendimas, – teismas sprendimą grindė visų byloje surinktų įrodymų kompleksine analize ir įvertinimu, todėl liudytojų parodymai nelaikytini turėjusiais esminę įtaką dalies ieškinio reikalavimų atmetimui.

35. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.

Dėl bylos procesinės baigties

36. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, pagrindo jį panaikinti ar pakeisti nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

37. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, apeliacinio proceso metu patirtos bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

38. Atsakovė pateikė įrodymus, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 2 238,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų, prašo šias išlaidas priteisti iš ieškovės. Nurodytos išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą numatyto maksimalaus tokio pobūdžio išlaidų dydžio, todėl, ieškovės apeliacinį skundą atmetus, atsakovei iš ieškovės priteistinas teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Horeca sprendimai“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Garant Service“ 2 238,50 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų trisdešimt aštuonių eurų 50 ct) teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.