Telšių apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. Ieškovė A. K. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (toliau – ir ieškinys), kuriuo prašo pripažinti bendrąja daline ieškovės A. K. ir atsakovo D. G. nuosavybe pastatą - gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir gyvenamasis namas), ir kitus inžinerinius statinius - šulinį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir šulinys), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau visas šis turtas kartu – ir Turtas), ir atidalinti šį turtą, priteisiant atsakovui D. G. natūra pastatą - gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius statinius - šulinį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), o iš atsakovo D. G. ieškovei A. K. priteisiant 42 300 Eur piniginę kompensaciją, ir priteisti iš atsakovo valstybės naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė A. K. ieškinyje nurodė, kad 2016 metų vasario mėnesio pabaigoje pradėjo kartu gyventi su atsakovu D. G.. Bendro gyvenimo pradžia buvo (duomenys neskelbtini), nuomojosi būstą. Vedė bendrą ūkį, kūrė bendrus šeiminius santykius, buvo tiesiog faktinė šeima. Tų pačių metų pavasarį atsakovas pradėjo važinėti dirbti į užsienį. Kadangi planavo bendrą ateitį, todėl nutarė bendromis jėgomis pradėti ir namo statybą. Atsakovas ieškojo įsigyti žemės sklypą. Kadangi jis tuo metu turėjo jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, todėl nutarė jį parduoti ir gautas lėšas panaudoti kito sklypo pirkimui, kuriame planavo statyti gyvenamąjį namą. Kol atsakovas dirbo užsienyje, iki atsakovo sodo sklypo pardavimo, ji šį sodo sklypą prižiūrėjo, periodiškai važiuodavo nupjauti žolę, palaikyti sklype tvarką. Tais pačiais metais atsakovas rado tinkamą pirkimui žemės sklypą ir 2016 m. gruodžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu jį įsigijo. Žemės sklypo adresas - (duomenys neskelbtini). Kitų metų pradžioje su atsakovu pradėjo planuoti gyvenamojo namo statybos darbus, pirkti reikalingas statybines medžiagas. Tuo pačiu metu persikėlė gyventi į kitą išsinuomotą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas dirbo užsienyje, o ji organizavo ir dirbo įvairius statybos darbus: vežė žvyrą, dujų silikono blokelius performavo reikalinga forma, lygino gruntą, statybos aplinkoje pjovė žolę ir pan. Kai tam tikrais periodais į Lietuvą grįždavo atsakovas, jis statė namą, o ji jam padėjo, paduodavo, nešiojo reikalingas medžiagas, lentas ir t. t. Kai atsakovas vėl išvykdavo į užsienį, armavo sienas, tepė hidroizoliaciją, ruošė pamatus ir sienas šiltinimui, sudėjo šiltinimo medžiagą namo viduje, prižiūrėjo pasamdytų statybininkų darbą. Vėliau dažė pastogines, kolonas, atliko visus tvarkymo darbus, glaistė, šveitė ir dažė sienas ir lubas, padėjo uždėti ant lubų garo izoliacines medžiagas, gipso plokštes, iškasti geriamojo vandens šulinį. Nuolat dalyvavo namo statyboje ir dirbo labai daug darbų. Kai atsakovas būdavo išvykęs, nuolat palaikė ryšį, siųsdavo jam nuotraukas, aprašymus apie tai, kas ir kiek padaryta. Abu kalbėjosi ir tarėsi dėl tolesnių darbų ir pan. 2023 m. lapkričio 25 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu atsakovo D. G. vardu buvo įregistruota nuosavybė į pastatytą gyvenamąjį namą, esantį tuo pačiu adresu kaip ir anksčiau minėtas žemės sklypas ((duomenys neskelbtini)). Kai namo statyba buvo baigta, atsakovas 2023 metais grįžo ir įsidarbino Lietuvoje. Kartu gyveno. Tačiau pasikeitė atsakovo elgesys jos atžvilgiu. Jis pradėjo jai priekaištauti, kad ji, neva, per mažai dirbanti, per mažai rūpinasi šeimos reikalais. Jam nepatiko, kad bendrauja su kitomis moterimis, draugėmis ar kolegėmis. Atsakovui pradėjo nepatikti ir jos darbo pobūdis bei jos vaikas, kurį augina iš ankstesnių santykių, atsirado daug kitų nesutarimų. 2024 m. kovo 30 d. atsakovui būnant neblaiviam, tarp jų vėl kilo konfliktas, kurio metu atsakovas pareikalavo, kad iki balandžio 12 d. išsikraustytų iš jų bendrų namų, kurių nuosavybė buvo įregistruota tik atsakovo vardu. Tačiau po dviejų dienų atsakovas nuomonę pakeitė, sakydamas, kad nori su ja gyventi ir puoselėti bendrus santykius. Savaitę gyveno ramiai, o tuomet atsakovas vėl nuomonę pakeitė ir pradėjo ją iš namų vyti lauk. Tuo metu jai priklausė greta esantis žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), ir šiame sklype buvęs pastatas, kuriame ji buvo įsirengusi savo darbo vietą - grožio saloną. Su atsakovu buvo sutarę, kad abiejuose pastatuose - tiek jo vardu įregistruotame gyvenamajame name, tiek ir jos vardu įregistruotame pastate - bus naudojamasi vienu elektros įvadu ir vienu vandens įvadu, nes taip buvo pigiau. Tačiau, norėdamas ją iškraustyti iš namų, apimtas pykčio atsakovas atjungė elektrą jos darbo vietai, taip norėdamas jai pakenkti. Susiklosčius tokiai situacijai, ji išsikraustė iš bendrų namų į išsinuomotą butą, išsigabendama dalį daiktų, o vėliau pasiėmė ir kitus, pas atsakovą likusius jos daiktus. Atsakovas nepripažįsta, kad yra jos didžiulis indėlis statant gyvenamąjį namą. Tačiau ji mano, kad dalis šios nuosavybės turėtų būti pripažinta ir jos nuosavybe, nes ji prie šio namo statybos prisidėjo lėšomis, o, daugiausiai prisidėjo savo darbu. Nors su D. G. rašytinės jungtinės veiklos sutarties ir nebuvo sudarę, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 nurodė, kad nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. Su atsakovu D. G., nepertraukiamai gyveno nuo 2016 m. vasario mėn. iki 2024 m. balandžio mėnesio pradžios. Jie vedė bendrą ūkį, planavo bendrą ateitį, tiesiog gyveno bendrą faktiškai santuokinį gyvenimą, tik neįregistravę santuokos teisės aktų nustatyta tvarka. Nors ir šį veiksmą planavo, tačiau dėl pasikeitusio atsakovo elgesio to nebepadarė. Mano, kad visos šios ir aukščiau nurodytos aplinkybės atitinka kriterijus, kuriais remiantis nustatoma, ar tarp asmenų buvo susiformavę sutartiniai turtiniai santykiai, atitinkantys jungtinės veiklos sutartį. Pateikė Valstybės įmonės Registrų centro išduotą gyventojų registro 2024 m. gruodžio 2 d. išduotą pažymą Nr. GR.3A-11091, iš kurios matyti, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) jos gyvenamoji vieta buvo deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). Tai tik patvirtina jos nurodomas aplinkybes apie bendrą jų su atsakovu gyvenimą jo vardu įregistruotoje nuosavybėje. Geruoju susidariusios problemos atsakovas spręsti nesutinka. Dėl susiklosčiusių su atsakovu konfliktiškų santykių, jie vienu gyvenamuoju namu, ypač dėl to, kad tai yra vieno buto gyvenamosios paskirties pastatas, jie gyventi tikrai negalės. Iš pateikiamos namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad bendra namų valdos vertė yra 101 000 Eur, iš kurių žemės sklypo vertė 16 400 Eur, gyvenamojo namo – 84 500 Eur, šulinio – 100 Eur. Todėl iš atsakovo, atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypą atsakovas įsigijo iš asmeninių lėšų, atidalijant turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, prašys priteisti 42 300 Eur piniginę kompensaciją ((84 500+100) / 2 = 42 300).