- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-23
- Bylos Nr.
- e2-1287-924/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11016-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- N. R.
- Advokatai
- Karina Račkauskienė, Rokas Venslauskas
- Kategorijos
- 2.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovei N. R. dėl avanso priteisimo ir atsakovės N. R. priešieškinį ieškovui J. K. dėl žalos (nuostolių) atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Šalių reikalavimai ir atsikirtimų į juos argumentai
1. Ieškovas J. K. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 3000 Eur avansą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) preliminariu susitarimu, sudarytu tarp ieškovo ir atsakovės, buvo sutarta dėl nekilnojamojo turto pardavimo-pirkimo. Šios sutarties pasirašymo metu ieškovas sumokėjo atsakovei 3000 Eur avansą. Kadangi sutartyje nebuvo nurodytas terminas per kurį šalys turėjo įforminti pagrindinę sutartį, vadovaujantis CK 6.165 straipsnio 3 dalimi, pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta per metus laiko nuo preliminarios sutarties sudarymo. Ieškovui nesutikus su siūlomomis atsakovės sąlygomis, dėl kurių nebuvo tartasi preliminarios sutarties sudarymo metu, pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta. Ieškovas raštu kreipėsi į atsakovę dėl avanso grąžinimo, tačiau ji atsisakė grąžinti avansą, ir nurodė, kad ieškovo sumokėti 3000 Eur yra užskaityti į atsakovės reikalavimą dėl 3000 Eur netesybų sumokėjimo. Tačiau šalys dėl netesybų rašytinio susitarimo nebuvo sudarę, be to dėl jų nesitarė ir jokia kita forma, todėl atsakovė neturi jokio teisinio pagrindo įskaityti avansą į netesybas.
1.2. Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas savo iniciatyva jai perdavė 3000 Eur, sakydamas, jog ši pinigų suma užtikrins, jog jis tikrai pirks nekilnojamąjį turtą, t.y. tuo atveju jei apsigalvotų ir/ar atsisakytų jį pirkti 3000 Eur liktų jai kaip netesybos už tai, kad nebuvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Kadangi pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės, 3000 Eur buvo įskaityti kaip netesybos.
2. Atsakovė N. R. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškovo 6143,78 Eur nuotolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2.1. Atsakovė nurodė, kad ieškovas nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, todėl dėl tokių ieškovo veiksmų (neveikimo) patyrė 6143,78 Eur žalą. Ieškovas, kaip būsimas pastato – karvidės pirkėjas, neatlygindamas atsakovei naudojosi pastatu – karvide nuo (duomenys neskelbtini) iki 2016-08-08. Ieškovas naudojo 787,06 kv. m. pastato – karvidės bendrojo ploto bei gavo iš to naudos. Atsakovė patirtos žalos (nuostolių) dydžiui apskaičiuoti remiasi Nuomos sutartimi, sudaryta su UAB „Glansa“ dėl pastato – karvidės nuomos, kuria nustatyta pastato nuomos kaina – 1400 Eur/mėn.
Šalies argumentai
2.2. Ieškovas su pareikštu priešieškiniu nesutiko bei prašė jį atmesti. Nurodė, kad jis nesinaudojo atsakovei priklausančiomis patalpomis bei negavo iš to jokios naudos. Be to nesutiko su tuo, kad pagrindinė sutartis buvo sudaryta dėl jo kaltės. Ieškovo teigimu, pati atsakovė atsisakė parduoti turtą aptartomis sąlygomis, kėlė parduodamo turto kainą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinis atmestinas.
3. Dėl avanso grąžinimo (dėl ieškinio).
Byloje nustatyta, kad ieškovas J. K. ir atsakovė N. R. (duomenys neskelbtini) susitarė dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto: karvidės ir silosinių, esančių (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo. Pagal šalių susitarimą šie nekilnojamojo turto objektai turėjo būti parduoti už 155000 Eur, šios sutarties sudarymo metu pirkėjas (ieškovas) sumokėjo pardavėjai (atsakovei) 3000 Eur avansą, juos raštelyje atsakovė įvardindama rankpinigiais (susitarimas surašytas ir pasirašytas tik atsakovės). Nors atsakovė procesiniuose dokumentuose ginčija, kad buvo sutarta ir dėl silosinių pradavimo, tačiau iš pačios atsakovės ranka rašyto teksto akivaizdu, kad buvo tartasi ir dėl silosinių pardavimo „Karvidės ir silosinių pardavimo kaina 155000 (vienas šimtas penkiasdešimt penki tūkstančiai eurų)“, be to atsakovė bylos nagrinėjimo metu pati pripažino, kad buvo tartasi su ieškovu ne tik dėl karvidės pardavimo, bet ir dėl silosinių. Būtent tokį šalių susitarimą patvirtina ir tolimesni šalių veiksmai derinant pagrindinės pirkimo-pardavimo sąlygas, t.y. atsakovei kreipiantis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos dėl sutikimo perleisti žemės, kurioje yra silosinės, nuomos teises, šalių vykimas pas notarą konsultacijos dėl šio nekilnojamo turto sandorio sudarymo, nesant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimo.
Tarp šalių nekyla ginčas dėl 3000 Eur perdavimo atsakovei, tačiau šalys skirtingai vertina šios sumos paskirtį. Ieškovas šią sumą vertina kaip avansą, atsakovė – kaip netesybas („rankpinigius“).
Byloje esantis (duomenys neskelbtini) raštelis, kuriame nurodyta, kad atsakovė iš ieškovo gavo 3 000 Eur rankpinigius, teismo vertinimu, laikytinas avansu. Pažymėtina, jog CK 6.98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog rankpinigiais negali būti užtikrinama preliminarioji sutartis, taip pat sutartis, kuriai pagal įstatymus privaloma notarinė forma. Vertinant (duomenys neskelbtini) raštelį darytina išvada, jog jis turi preliminaraus susitarimo dėl karvidės ir silosinių pirkimo bruožų, nors jame ir nėra nurodytas terminas iki kada turi būti sudaryta pagrindinė sutartis, taip pat nėra pirkėjo J. K. parašo. CK 6.165 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu preliminariojoje sutartyje nenurodytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti, tai pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo.
CK 6.309 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pinigų sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Kasacinio teismo praktikoje avansas apibrėžiamas kaip išankstinis mokėjimas, kurio paskirtis – apmokėti pagrindinį mokėjimą ar jo dalį. Jis paprastai atlieka mokėjimo funkciją – yra įskaitomas į būsimas įmokas, taip pat gali atlikti įrodomąją funkciją (tiek galiojančiam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutartį ateityje), bet neatlieka užtikrinamosios funkcijos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008, 2011 m. gegužės 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2011).
Ieškovo teigimu, 3000 Eur atsakovei buvo perduoti kaip dalies kainos sumokėjimas. Šalių pasirašytame raštelyje nenurodyta, kad 3000 Eur yra prievolės užtikrinimo būdas, pvz. bauda, nuostoliai. Pažymėtina, kad tiek preliminariajai sutarčiai, tiek minėtiems prievolių užtikrinimo būdams būtinas rašytinis šalių susitarimas, privalomos rašytinės formos nesilaikymas daro susitarimą negaliojantį (CK 1.93 straipsnis). Teismas sprendžia, kad šalims nesusitarus, jog 3000 Eur yra skiriami sutarties užtikrinimui, jie nelaikytini netesybomis. Pažymėtina ir tai, kad nors ieškovas 2018-01-25 teismo posėdžio metu nurodė, kad jis perdavė 3000 Eur atsakovei kaip garantą, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis bus sudaryta, taip pat galvojo, kad jei dėl jo kaltės nebus tarp šalių pasirašyta ši sutartis, pinigai liks atsakovei. Tačiau pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes akivaizdu, kad nei rašytinio, nei žodinio šalių susitarimo dėl netesybų nebuvo, o ieškovo iškelta byla dėl sumokėto avanso grąžinimo tik patvirtina šią ieškovo poziciją, įvertinat teisinį reglamentavimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jei šalys būtų taręsi dėl netesybų, tuomet ir atsakovės atžvilgiu jos būtų nustatytos, tačiau byloje tokių duomenų nėra.
Atsižvelgusi į išdėstytas į aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovas ginčijamą sumą atsakovei sumokėjo kaip avansą už iš atsakovės ketinamą įsigyti nekilnojamąjį turtą, tai yra, ieškovas, perduodamas avansą, siekė pirkimo-pardavimo sutarties su atsakove sudarymo. Kvalifikavus ginčo sumą kaip avansą, nesudarius pirkimo-pardavimo sutarties, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti šiais pinigais ir jie turi būti grąžinami arba priteisiami ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2007; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2009; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2011; kt.).
Kadangi byloje nustatyta, kad šalys nebuvo sudariusios susitarimo dėl netesybų taikymo, teismas sprendžia, kad ieškovas turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtą avansą, todėl ieškovo ieškinys pagrįstas bei tekintinas (CK 6.237 str. 1 d.). Kadangi ieškovo atsakovei perduoti 3 000 Eur nelaikytini netesybomis, todėl atsakovės argumentai dėl ieškovo atsakomybės (kaltės), jog nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis, neturi teisinės reikšmės priimtam sprendimui, todėl teismas šioje sprendimo dalyje jų nevertina.
Ieškovo prašymu taip pat iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo (2017-06-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
4. Dėl žalos (nuostolių) atlyginimo (dėl priešieškinio).
Atsakovė N. R. priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo 6143,78 Eur nuotolių už tai, kad ieškovas, kaip būsimas pastato – karvidės pirkėjas, neatlygindamas atsakovei naudojosi 787,06 kv. m. pastato – karvidės dalimi nuo (duomenys neskelbtini) iki 2016-08-08, bei iš to gavo naudos.
Atsakovė nurodo, jog ieškovas nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, todėl dėl tokių ieškovo veiksmų (neveikimo) patyrė žalą. Atsakovė patirtus nuostolius sieja su ieškovo nauda (CK 6.249 straipsnio 2 dalis), gauta naudojantis atsakovei priklausančių karvidžių dalimi. Ieškovas nurodė, kad jis atsakovės karvidėmis nesinaudojo, o pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, nes atsakovė atsisakė parduoti turtą šalių aptartomis sąlygomis, kėlė papildomas sąlygas.
4.1. Dėl ieškovo naudojimosi karvidėmis.
Atsakovė nurodė, kad ji leido ieškovui naudotis karvidėmis nuo preliminarios sutarties sudarymo iki šalių sutarto laiko dėl karvidės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, t.y. nuo (duomenys neskelbtini) iki 2016-08-08, tuo tarpu ieškovas neigia, kad naudojosi atsakovės karvidėmis.
Atsakovė šias aplinkybes įrodinėjo liudytojų parodymais. Liudytojas R. J., kuris naudojosi ginčo patalpomis nuo 2015 m. lapkričio mėnesio (atsakovės sutikimu) iki 2016 metų rugpjūčio, patvirtino, kad atsakovės nurodomoje karvidės dalyje buvo laikoma ieškovo technika. Tačiau apie tai, kad ten buvo laikoma būtent ieškovo technika jis suprato tik iš techniką atvairavusių darbuotojų, kurie J. K. vadindavo „šefu“, todėl nėra pagrindo vien tik iš šio liudytojo parodymų, spręsti kad karvidėje buvo laikoma ieškovo technika. Pažymėtina ir tai, kad ta aplinkybė, kad ieškovas jį ragino greičiau išsikraustyti, nepatvirtina ieškovo naudojimosi ginčo patalpomis. Kaip patvirtino liudytojas R. J., nepaisant to, kad ieškovas jį ragino greičiau išsikraustyti, jis toliau neatlygintinai patalpomis naudojosi (dėl atsiskaitymo susitardavo su atsakovės sūnumi, t.y. „duodavo darbo“). Kaip nurodė liudytojas, iš patalpų atsakovės prašymu išsikraustė tik tuomet, kai atsakovė išnuomojo patalpas UAB „Glansa“ (nuomos sutartis sudaryta 2016-10-16). Liudytojas V. Č. taip pat patvirtino, kad tik iš kalbų yra girdėjęs, kad karvidėse laikoma technika (ekskavatorius, krautuvas „bobcat“, sunkvežimis) yra J. K.. Šis liudytojas taip pat nurodė, kad matė, jog J. K. 2-3 kartus rakino karvidės duris, tačiau tiksliai pasakyti kada negalėjo. Nurodė, kad vasaros pabaigoje ar rudenį, nors, atsakovės teigimu, ieškovas naudojosi patalpomis nuo (duomenys neskelbtini) iki 2016-08-08, t.y. iš esmės nuo 2015 m. žiemos iki 2016 m. rugpjūčio. Liudytojas D. Š. nurodė, kad nematė, jog ieškovas rakintų karvidės duris, tačiau pravažiuodamas matė, kad karvidės brūkšniuotoje dalyje (liudytojui parodžius atsakovės pateiktą karvidės schemą (priešieškinio priedas Nr. 1), buvo technika (sunkvežimiai). Tačiau liudytojas D. Š. nepatvirtino, kad ši technika buvo būtent ieškovo. Pažymėtina ir tai, kad liudytojas A. A. nurodė, kad yra tik iš kitų asmenų, tame tarpe atsakovės, girdėjęs, kad ieškovas karvidėse laiko techniką. Taip pat liudytojas A. A. nurodė, kad pravažiuojant pro karvides galima matyti tik karvidės priekį, kas toliau yra nematyti, tačiau liudytojas D. Š. patvirtino ir tą aplinkybę, kad matė, kas yra karvidės viduje ne tik priekyje, kas kelia abejones šių liudytojų parodymų tikslumu. Nepaisant to, šie liudytojai negalėjo neginčijamai patvirtinti, kad karvidėse laikoma technika buvo būtent ieškovo ar laikoma ieškovo iniciatyva, o juolab, kokia karvidės dalimis ieškovas naudojosi.
Tuo tarpu kiti byloje apklausti liudytojai, liudytojas R. P. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis naudojosi karvidėmis nuo 2016 m. sausio mėnesio iki 2016 m balandžio mėnesio atsakovės sūnaus leidimu ir per tą laikotarpį nematė, kad ieškovas lankytųsi karvidėse. Liudytojas A. B. taip pat patvirtino, kad jam naudojantis karvidėmis (laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio iki 2017 metų) niekada ieškovo J. K. nėra matęs karvidėse. Liudytojas D. Č. patvirtino, kad karvidėmis naudojosi ne ieškovo, o atsakovės sūnaus leidimu (tokias pat aplinkybes patvirtino ir liudytojas A. B.), o ieškovo niekada nematė šiose patalpose. Pažymėtina ir tai, kad liudytojas V. P., kuris nuo 2015 metų laikė plytas toje karvidės dalyje, kuria atsakovės teigimu naudojosi ieškovas, taip pat patvirtino, kad jam dėl plytų išvežimo nurodymus (paskambinusi 2016 m. pavasarį) davė atsakovė N. R., atkreipdama dėmesį, kad karvides perleidžia J. K., o vėliau, t.y. praėjus 4-5 mėnesiams, paskambinusi pasakė, kad perleidžia karvides kitam asmeniui, todėl prašė išsivežti plytas. Atkreiptinas dėmesys, kad ta aplinkybė, jog V. P., atsakovės nurodymu susiskambinęs su J. K. dėl plytų išsivežimo, suprato, kad gali plytas toliau laikyti, nes J. K. jam nurodė neskubėti, nepatvirtina tos aplinkybės, kad ieškovas naudojosi ginčo patalpomis. Ieškovo naudojimąsi ginčo patalpomis neigė ir liudytojas J. K. (ieškovo tėvas), nurodydamas, kad nebuvo reikalo naudotis atsakovės karvidėmis, nes patys turi pakankamai patalpų kuriose gali laikyti techniką.
Pažymėtina ir tai, kad net jei ir būtų nustatyta aplinkybė, kad ieškovas atsakovės leidimu naudojosi ginčo patalpomis, vien ši aplinkybė nepatvirtintų ieškovo neteisėtus veiksmus bei iš to gautą atsakovės priešieškinyje nurodytą naudą. Šalys jokių rašytinių susitarimų dėl naudojimosi patalpomis (ar jų dalimi) iki bus sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudarę, ginčo patalpos yra vientisos, jose veiklą atsakovės (jos sūnaus) leidimu vykdė ir kiti asmenys, laikė daiktus (plytas), įvairią techniką, kurią ten pat remontavo. Teismo vertinimu, atsakovės sąmoningai prisiimta galimų nuostolių atsiradimo rizika, savo iniciatyva perduodant ginčo patalpų dalį neatlygintinai naudotis ieškovui nepasirašius dėl to jokio susitarimo, taip pat nepasirašius preliminarios sutarties, kurioje būtų aiškiai aptarti šalių ketinimai bei sąlygos dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, netesybos, nėra pagrindas ieškovo civilinei atsakomybei kilti.
4.2. Dėl ieškovo neteisėtų veiksmų, (ne) sąžiningumo.
Atsakovės teigimu, ieškovas buvo nesąžininga ikisutartinių santykių šalis, nepagrįstai atsisakiusi (vengusi) sudaryti pagrindinę sutartį.
Šalims pradėjus derybas dėl tam tikros sutarties sudarymo, tarp jų susiklosto tam tikri (ikisutartiniai) santykiai. Ikisutartiniai šalių veiksmai bei susiklostę santykiai tampa reikšmingi tais atvejais, kai tokios derybos nepasibaigia sutarties pasirašymu. Ikisutartiniams santykiams yra svarbus sąžiningumas, nes tik sąžiningai šalims elgiantis ikisutartinių santykių stadijoje galima tikėtis, kad šie santykiai transformuosis į sutartinius. Dėl to, nors ir nėra šalių pareigos sudaryti sutartį, tačiau sąžiningumas reikalauja, kad toli pažengusios derybos nebūtų nutrauktos be pakankamos priežasties, nes tokiose derybose viena ar kita šalis jau turi visiškai pagrįstą pagrindą tikėtis, jog priešingos šalies ketinimai yra rimti ir sutartis tikrai bus sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-592/2007 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-592/2007).
Kaip jau buvo nustatyta, tarp šalių buvo susitarimas/derybos tiek dėl karvidės, tiek dėl silosinių pirkimo-pardavimo. Susitarimo metu abiems šalims buvo žinoma, kad šiam sandoriui sudaryti bus reikalingas Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas, nes žemės sklypas, ant kurio pastatytos silosinės priklauso valstybei. Apie tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba neduoda sutikimo, šalys sužinojo apie 2016 metų vasario mėnesį. Tačiau šalys vis dar nebaigė derybų dėl pagrindinės sutarties sudarymo, t.y. ieškovas ieškojo būdų įsigyti tiek karvides, tiek silosines. 2016-06-16 šalys dėl konsultacijos buvo nuvykę pas notarą.
Byloje nekilo ginčo, kad būtent ieškovas atsisakė 2016-08-08 pas notarą pasirašyti karvidės, mėšlidės ir kiemo statinių pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarties projektą. Tačiau, ieškovo teigimu, jis atsisakė sudaryti šią sutartį, nes šios sutarties projektas nebuvo su juo suderintas, atsakovė kėlė papildomas sąlygas dėl silosinių pardavimo, dėl kurių nebuvo tartasi anksčiau bei kurių jis negalėjo įvykdyti. Teismas sutinka su atsakove, kad dėl to, jog 2016-08-08 pas notarą nebuvo pasirašyta karvidės, mėšlidės ir kiemo statinių pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis (pagal į bylą pateiktą šios sutarties projektą) yra kaltas ieškovas. Nors ieškovas neigė, kad su juo buvo suderintas šios sutarties projektas, tačiau tiek pačios atsakovės, tiek notaro parodymai, patvirtina, kad Pagrindinės sutarties projektas buvo paruoštas pagal abiejų šalių suderintas sąlygas. Ieškovo argumentas, kad šalys nerado bendros pozicijos dėl statinių pardavimo kainos, nesant galimybės nupirkti silosinių, atmestinas kaip nepagrįstas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2016-08-08 sutarties projekte nurodoma perkamų daiktų, tarp kurių nėra silosinės, vertė yra 140 000 Eur, t.y. 15 000 Eur mažesnė kaina, nei pagal šalių susitarimą, jei būtų perkamos tiek karvidės, tiek silosinės. Ieškovas nurodė, kad silosinių kaina didesnė nei 15000 Eur, nes taip pat reikia įvertinti ir žemės sklypo kainą, kuris reikalingas silosinėms eksploatuoti. Tačiau ieškovui buvo žinoma, kad atsakovė neturi teisės perleisti nuosavybės teisių į valstybei priklausantį žemės sklypą, todėl tokie ieškovo argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Notaras taip pat patvirtino, kad šalims išaiškinus, kad pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas, nesant Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo, nėra galimas, šalys susitarė dėl kitų nekilnojamojo turto objektų pirkimo-pardavimo, jų kainos, į šią sutartį neįtraukiant jokių sąlygų dėl silosinių. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad liudytoju apklaustas ieškovo brolis M. K., kuriam priklausė žemė ant kurios stovėjo atsakovės parduodamos karvidės, iš ieškovo taip pat buvo žinoma apie šalių ketinimą 2016-08-08 vykti pas notarą bei jo laukė namuose. Ir tik likus 0,5-1 valandai iki paskirto laiko iš brolio sužinojo, kad jie nevyks pas notarą pasirašyti sutarties. Iš šio liudytojo parodymų galima spręsti, kad su ieškovu iš anksto buvo suderintas tiek vykimo pas notarą laikas, tiek ketinamos pasirašytos sutarties sąlygos. Tai, kad susitarus šalims dėl karvidės, mėšlidės ir kiemo statinių pirkimo-pardavimo išsimokėtinai, taip pat buvo tariamasi ir dėl silosinių pirkimo-pardavimo, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl ieškovo kaltės atsisakant pasirašyti 2016-08-08 sutarties projektą.
Tačiau nagrinėjamu atveju įvertintina ir ta aplinkybė, kad ieškovui J. K. ir atsakovei N. R. (duomenys neskelbtini) susitarus dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto: karvidės ir silosinių, esančių (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo, bei atsakovei 2016 m. vasario mėnesį ieškovą informavus apie tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba neduoda sutikimo sandoriui sudaryti dėl valstybinės žemės nuomos teisės perleidimo (žemės nuomos sutartis buvo nutraukta), šalys vis dar ieškojo galimybių šiai sutarčiai sudaryti, dar 2016 m. birželio mėnesį šalys buvo nuvykę pas notarą dėl konsultacijos, todėl nėra pagrindo spręsti, kad dėl ieškovo nesąžiningų veiksmų nepagrįstai ilgą laiką, t.y. nuo (duomenys neskelbtini) iki 2016-08-08, buvo delsiama pasirašyti pagrindinę sutartį, juolab, kad (duomenys neskelbtini) susitarime pagrindinės sutarties pasirašymo data nebuvo šalių sutarta, o sutarties sąlygos nebuvo aiškiai aptartos (tiksliai neįvardinti visi statiniai, kiekvieno jų kaina ir kt.). Kaip jau buvo minėta, tik po šio susitikimo pas notarą buvo šalių apsispręstą sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, į sutarties dalyką neįtraukiant silosinių, esančių valstybinėje žemėje. Atsakovė nurodė, kad dėl pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo buvo sutarta kitą kartą, t.y. 2017 metų rugpjūčio pradžioje, nuvykus pas notarą, šias aplinkybes iš esmės patvirtino ir notaras Modestas Valantiejus. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nuo šalių galutinio susitarimo dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo iki to laiko, kai atsakovė sužinojo, kad ieškovas atsisako pasirašyti notaro paruoštą sutarties projektą praėjo labai neilgas laiko tarpas (apie 8 dienos), o vien tai, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki 2016 m. rugpjūčio mėnesio tarp šalių vyko ikisutartiniai santykiai, kurių metų šalys vis dar derėjosi dėl sutarties sąlygų, nepatvirtina ieškovo neteisėtų veiksmų bei jo nesąžiningumo.
4.3. Dėl atsakovės nuostolių (žalos).
Atsakovės teigimu, ieškovas, kaip būsimas pastato – karvidės pirkėjas, neatlygindamas atsakovei nuo (duomenys neskelbtini) iki 2016-08-08 naudojosi 787,06 kv. m. dalimi pastato – karvidės, bei iš to gavo 6143,78 Eur naudos. Atsakovė patirtos žalos (nuostolių) dydžiui apskaičiuoti remiasi 2016-10-06 Nuomos sutartimi, sudaryta su UAB „Glansa“ dėl pastato – karvidės nuomos, kuria nustatyta pastato nuomos kaina – 1400 Eur/mėn. Tačiau vien ši 2016-10-06 atsakovės su trečiuoju asmeniu sudaryta nuomos sutartis, pagal kurią viso pastato nuomos kaina 1400 Eur/mėn., nepagrindžia ieškovo tokio paties dydžio gautą naudą. Pagal nuomos sutartį UAB „Glansa“ sumokėjo atsakovei tik dviejų mėnesių depozitą, be to pagal nuomos sutartį buvo nustatyta, kad nuomininkas patalpas naudos gamybos ir sandėliavimo veiklai, tačiau tokia veikla karvidėje negalima, todėl nuomos santykiai tarp šalių nebuvo tęsiami. Ieškovas, atsakovės teigimu, naudojosi ginčo patalpomis visiškai kitu tikslu (transporto priemonių laikymui), be to, kaip nurodo atsakovė, ieškovas naudojosi tik dalimi karvidžių.
4.4. Dėl civilinės atsakomybės sąlygų.
Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikia nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) (CK 6.246 straipsnis); kaltę, kuri preziumuojama, išskyrus įstatymo numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnis), ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 straipsnis). Pažymėtina, kad civilinė atsakomybė taikytina tik esant visoms įstatyme numatytoms privalomoms jos atsiradimo sąlygoms (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Teismo vertinimu, esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms (sprendimo 4.1.- 4.3. punktuose), atsakovė neįrodė nei ieškovo neteisėtų veiksmų, nei žalos, todėl spręstina, jog atsakovė neįrodė priešieškinio reikalavimo, atitinkamai priešieškinis atmestinas.
5. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus priešieškinį, o ieškinį patenkinus visiškai, sprendimas priimtas ieškovo naudai, todėl ieškovui iš atsakovės priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovės prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetamas.
Ieškovas pateikė įrodymus, kad šioje byloje patyrė: 68 Eur išlaidų sumokant žyminį mokestį, 1000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šios išlaidos yra pagrįstos, todėl iš atsakovės priteistinos ieškovui (CPK 79, 93, 98 straipsniai).
Įvertinus tai, kad priešieškinis atmestas, o ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovės valstybei priteisiama 9,07 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsakovei išaiškintina, kad valstybei priteistos bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės N. R. ieškovui J. K. 3000 Eur (tris tūkstančius eurų) avansą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo 2017-06-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1068 Eur (vieną tūkstantį šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės N. R. valstybei 9,07 Eur (devynis eurus 07 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.