- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-09
- Bylos Nr.
- e2S-1101-432/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13486-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- Luminor bank AS veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Compensa Vienna Insurance Group
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjasVisvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) E. J. atskirąjįskundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-05-19 nutarties civilinėje byloje pagalpareiškėjo E. J. skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų, suinteresuotieji asmenys: antstolis Irmantas Gaidelis ir Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas prašė panaikinti antstolio 2020-04-21 patvarkymą Nr. S-20-8-14354 ir įpareigoti antstolį atlikti visus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 723 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytus veiksmus, prieš taikant CPK 723 straipsnio 3 dalies nuostatas. Anot pareiškėjo, antstolio Irmanto Gaidelio kontoroje vykdomas vykdomasis dokumentas dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos kreditoriaus Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus prašymą. Prievolei įvykdyti pagal sutartinės hipotekos sandorį įkeistas turtas– žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini). Skelbtos pirmosios ir antrosios varžytynės neįvyko, išieškotojas perimti turtą atsisakė. Teigė, jog skundžiamu 2020-04-21 patvarkymu antstolis nusprendė tęsti turto pardavimą iš varžytynių ir atlikti naują turto vertinimą. Anot pareiškėjo, antstolis, negrąžinęs neparduoto iš dviejų varžytynių ir neperimto išieškotojo turto skolininkui, neįvykdęs CPK 723 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimų, ėmėsi naujų varžytynių organizavimo, nors turto skolininkui neperdavė, nenukreipė išieškojimo į kitą skolininkui priklausantį turtą. Be to, pareiškėjo teigimu, iš naujo nustatoma turto vertė dėl šalyje paskelbto karantino gali būti nustatyta per žema.
2. Antstolis Irmantas Gaidelis 2020-05-11 patvarkymu skundo nepatenkino. Antstolis nurodė, kad CPK 723 straipsnyje nustatytos pasekmės išieškotojams atsisakius perimti nerealizuotą neįkeistą turtą ir aiškiai įtvirtinta, kad šis apribojimas netaikomas, kai turtas yra įkeistas pagal hipotekos taisykles. Dėl nustatytos turto kainos antstolis nurodė, kad skolininko skunde dėstomi tik deklaratyvūs, bendro pobūdžio teiginiai, tačiau nepateikiama objektyvių tai galinčių pagristi įrodymų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-05-19 nutartimi atmetė pareiškėjo skundą.
4. Skundžiamąją nutartį priėmęs teismas teigė, jog išieškotojo atsisakymo paimti iš antrųjų varžytynių neparduotą turtą pasekmės reglamentuotos CPK 723 straipsnyje. Jeigu išieškotojas atsisako paimti CPK 722 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka jam perduodamą turtą arba per antstolio nustatytą terminą nepraneša apie sutikimą paimti perduodamą turtą ar per nustatytą terminą neįmoka pradinės parduodamo turto kainos ir jo daliai tenkančių lėšų skirtumo, turtas grąžinamas skolininkui. Pakartotinai į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus išieškojimas gali būti nukreipiamas praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui. Šis apribojimas netaikomas, kai turtas yra įkeistas pagal hipotekos taisykles (CPK 723 straipsnio 1 ir 3 dalys).
5. Pirmosios instancijos teismas paaiškino, kad šios teisės normos lemia akivaizdžią išvadą, kad antstolis išieškojimą vykdė teisėtai, tinkamai taikė CPK 723 straipsnio 3 dalies nuostatas, kai turtas yra įkeistas pagal hipotekos taisykles. Taip pat atmestini, kaip nepagrįsti-neįrodyti pareiškėjo teiginiai, susiję su galimu neteisingu turto vertės nustatymu, t. y. pareiškėjo teiginiai, kad turtas „greičiausiai nebeatitiks įprastų nekilnojamojo turto vertės nustatymo sąlygų“, vertintini kaip deklaratyvios ir tik pareiškėjo asmenine nuomone grindžiamos prielaidos. Remdamasis šiais motyvais, pirmosios instancijosteismas skundą atmetėkaip nepagrįstą(CPK 510, 513 straipsniai).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą esmė.
6. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą dėl 2020-05-19 nutarties. Apeliantas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-05-19 nutartį ir išspręsti klausimą iš emės- pareiškėjo skundą patenkinti.
7. Apeliantas nurodo, kad pagal CPK 723 straipsnio 2 dalies nuostatas, antstolis turėjo pareigą panaikinti hipoteka įkeisto turto areštą, tačiau to nepadaręs vėl atlieka priverstiniam hipoteka įkeisto turto pardavimui būtinus veiksmus. Vykdydamas CPK 723 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, antstolis grąžinęs iš varžytinių neparduotą ir išieškotojų neperimtą nuosavybėn turtą, turėtų gauti išieškotojo prašymą vėl areštuoti hipoteka įkeistą turtą. Teigia, jog pagal CPK 723 straipsnio 4 dalies nuostatas, neparduotą iš varžytinių turtą grąžinus skolininkui, išieškojimas gali būti nukreipiamas bendra tvarka į kitą skolininkui priklausantį turtą, t.y. pvz. į pinigines lėšas, gaunamas iš darbo santykių. Apeliantas laikosi pozicijos, jog antstolis netinkamai taikė CPK 723 straipsnio nuostatas, t.y. pažeidė CPK 723 straipsnio dalyse išdėstytą procesinių veiksmų eiliškumą.
8. Pamini ir tai, jog nuo 2020-03-14 šalyje įvestas karantinas, kurio suvaržymai paveikė nekilnojamojo turto rinką. Teigia, kad šiuo metu atliktas turto vertinimas nebeatitiks įprastų nekilnojamojo turto vertės nustatymo sąlygų, buvusių iki karantino paskelbimo ar atsirasiančių pasibaigus karantinui. Turto vertė gali būti nustatyta neproporcingai žema, o tokiu atveju, bus iš esmės pažeisti skolininko interesai.
Atsiliepimas
9. Antstolis pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė procesinės teisės normas, nutartį motyvavo, sprendimą priėmė pagal pateiktų ir ištirtų įrodymų visumą.
10. Suinteresuotasis asmuo Luminor Bank AS atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas netinkamai– be pagrindo pernelyg siaurai ir kartu izoliuotai nuo kitų proceso įstatymo nuostatų– interpretuoja CPK 723 straipsnio 3 dalyje reglamentuotą išlygą iš taisyklės, kad, esant atitinkamoms faktinėms aplinkybėms, vienerius metus negali būti nukreiptas pakartotinis išieškojimas į tą patį turtą. Šios išlygos esmė yra ta, kad priverstinio išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto veiksmų vykdymas yra tęsiamas tais atvejais, jeigu neįvyksta antrosios varžytynės ir išieškotojas atsisako paimti neparduotą turtą. Priešingai negu argumentuoja pareiškėjas, antstolis priverstinio išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto atvejais neturi ne tik pareigos, bet ir teisės, neįvykus antrosioms varžytynėms ir išieškotojui atsisakius paimti neparduotą turtą, panaikinti turto areštą ir grąžinti turtą skolininkui. Pažymi, kad kitoks aiškinimas prieštarautų ne tik pirmiau įvardytai principinei nuostatai dėl vykdymo veiksmų tęstinumo priverstinio išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto atvejais, bet ir pamatiniams principams, kuriais yra grindžiamas hipotekos institutas, t. y. hipotekos kreditoriaus turimos daiktinės teisės absoliutumo, jo privilegijuotos padėties prieš kitus kreditorius, greito ir efektyvaus hipotekos kreditoriaus reikalavimo realizavimo principams.
11. Suintersuotasis asmuo taip pat teigia, jog pareiškėjas tiek skunde dėl antstolio veiksmų, tiek atskirajame skunde kelia abejones dėl areštuoto turto įkainojimo pagrįstumo,tačiau nepateikė argumentų ir įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad antstolis skundžiamame patvarkyme CPK 681 straipsnio prasme netinkamai įkainojo areštuotą turtą. Būtent pareiškėjui, keliančiam tokias abejones, tenka įrodinėjimo pareiga. Suinteresuotojo asmens įsitikinimu, pareiškėjo argumentas dėl ekstremaliosios padėties ir karantino įtakos turto kainai pats savaime nesudaro pagrindo abejoti antstolio atliktu turto įkainojimu. Nurodo ir tai, kad pareiškėjas teigia, jog antstolis, esant pirmiau įvardytoms priežastims, turėtų atidėti areštuoto turto įkainojimą. Suinteresuotasis asmuo, atsikirsdamas į šį pareiškėjo argumentą, nurodo, jog toks antstolio sprendimas be teisinio pagrindo prailgintų vykdymo proceso trukmę, atitolintų vykdymo proceso pabaigą ir taip paneigtų suinteresuotojo asmens, kaip išieškotojo, teisę gauti kuo greitesnį ir realų savojo reikalavimo priverstine tvarka patenkinimą, kurisexpressisverbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) prioritetiškai pripažįstamas proceso įstatyme (CPK 634 straipsnio 2 dalis).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
13.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, yra teisėta.
14. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai- skolininkas, išieškotojas ir antstolis- privalo griežtai laikytis Civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis- tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (intravires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007). Pagal Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.
Žemesnės instancijos teismas
15. Skundą pareiškėjas grindė tvirtindamas, kadantstolis, ėmęsis naujų varžytynių organizavimo procedūrų įgyvendinimo, pažeidė CPK 723 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, o pirmosios instancijos teismas nepašalino šių antstolio pažeidimų. Teigė, jog antstolis, neįvykus antrosioms varžytynėms, turėjo panaikinti areštą, grąžinti jam, kaip skolininkui, turtą ir, tik gavęs suinteresuotojo asmens, kaip išieškotojo, prašymą, iš naujo vykdyti priverstinio išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto veiksmus.
16. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, jog antstolis Irmantas Gaidelis vykdo 2017-05-25 vykdomąjį įrašą Nr. MK-4703 dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos kreditoriaus Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus prašymą. Prievolei įvykdyti pagal sutartinės hipotekos sandorį, identifikavimo kodas 01120080025648, įkeistas turtas– žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (vykdomosios bylos Nr. 0008/17/01094 l. 1-3) Vykdymo proceso metu skelbtos pirmosios ir antrosios varžytynės neįvyko. Antstolis pasiūlė išieškotojams perimti iš varžytynių neparduotą turtą, tačiau išieškotojai neišreiškė noro perimti nerealizuoto iš varžytynių turto. Skundžiamu 2020-04-21 patvarkymu Nr. S-20-8-14354 antstolis nusprendė tęsti turto pardavimą iš varžytynių ir tam nusprendė rengti naują turto vertinimą.
17. Hipotekos instituto principų ir CPK bei CK įtvirtintų hipotekos santykius reglamentuojančių teisės normų sisteminės analizės pagrindu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo įstatymo aiškinimo ir taikymo taisyklę, pagal kurią vykdant išieškojimą pagal hipotekos kreditoriaus pareiškimą netaikomas CPK723 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas apribojimas atnaujinti išieškojimą ne anksčiau, negu po metų po turto grąžinimo skolininkui. Tokia kasacinio teismo pozicija inter alia grįsta tuo, kad hipoteka, kaip skolinio įsipareigojimo įvykdymo nekilnojamojo daikto įkeitimu užtikrinimo būdas, pasižymi greitomis supaprastintomis kreditoriaus reikalavimo patenkinimo procedūromis. Hipotekos institutą sudarančios materialiosios teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį kitų kreditorių atžvilgiu, siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto. Tokiai specifinei hipotekos kreditoriaus padėčiai užtikrinti, hipotekos instituto esmei išlaikyti egzistuoja ir specialiosios proceso teisės normos. Jos taikomos, sprendžiant klausimus, kylančius iš hipotekos teisinių santykių, o kai nėra specialiųjų normų, reglamentuojančių aktualų klausimą, taikomos bendrosios normos, tačiau būtina atsižvelgti į sprendžiamo klausimo specifiką, taip pat įvertinti, ar nebus iškreipta taikomo teisės instituto esmė, pažeisti jo principai. Kadangi hipotekos sutarties šalys susitaria prievolės įvykdymą užtikrinti įkeičiamu daiktu, tai, skolininkui neįvykdžius hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo, išieškojimas visų pirma nukreipiamas į hipoteka įkeistą daiktą. Hipotekos kreditoriaus teisė gauti reikalavimo patenkinimą būtent iš hipoteka įkeisto turto nulemia šio išieškotojo specifinę padėtį turto realizavimo procese. Hipotekos kreditorius skiriasi nuo kitų kreditorių tuo, kad reikalavimo patenkinimą gauna iš hipoteka įkeisto turto, ir tik jeigu jis parduodamas už mažesnę kainą, nei būtina reikalavimui patenkinti, po to hipotekos kreditorius gali reikalauti išieškojimo iš kito skolininko turto bendra įstatymo nustatyta tvarka (CK4.193 straipsnio 1 dalis). Jeigu hipotekos kreditoriui būtų taikomi visi bendrosiose turto realizavimą reglamentuojančiose normose nustatyti reikalavimai, konkrečiai– CPK723 straipsnio 2, 3 dalys, tai hipotekos kreditoriaus privilegija gauti patenkinimą visų pirma iš įkeisto daikto būtų nepagrįstai apribota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2004; 2005 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2005; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010; teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2011).
18. Spręstina, jog vykdant priverstinį išieškojimą pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimą, hipoteka įkeisto turto nerealizavus antrosiose varžytynėse, netaikoma CPK723 straipsnio 3 dalies norma, pagal kurią, neįvykus antrosioms varžytynėms ir kreditoriui neperėmus turto, pakartotinai į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus išieškojimas gali būti nukreipiamas praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui. Išieškojimas pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimą gali būti atnaujintas šio veiksmo neribojant vienerių metų terminu(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-85-469/2015).Tam, kad išieškojimas vyktų be CPK 723 straipsnio 3 dalyje numatyto apribojimo (užtikrinant tolesnį išieškojimą iš įkeisto turto, neįvykus antrosioms varžytynėms ir skolininkui neperėmus turto), tęsiant išieškojimą iš įkeisto turto, grąžinti jį skolininkui nėra nei prasmės, nei pagrindo, kadangi grąžinus turtą, į jį vėl iškart būtų nukreiptas išieškojimas. CPK 723 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta išlyga, kad šioje dalyje įtvirtintas apribojimas vienerius metus pakartotinai nukreipti išieškojimą į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus netaikomas, kai turtas yra įkeistas pagal hipotekos taisykles, pritaikius CPK 7 straipsnyje įtvirtintą proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą, panaikina ir CPK 723 straipsnio 1 ir 2 dalyje įtvirtintų nuostatų taikymo galimybę, kai vykdomas išieškojimas iš turto, įkeisto pagal hipotekos taisykles. Toks CPK 723 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių aiškinimas ir taikymas nulemtas šios teisės normos loginės struktūros ir tikslo, kurio siekta, priėmus šią teisės normą (įkeistam pagal hipotekos taisykles turtui ši teisės norma negalioja, kadangi, esant įkeitimo teisiniams santykiams, nukreipti išieškojimo į kitą, išskyrus įkeistą, turtą nėra nei pagrindo, nei prasmės).Turto grąžinimas skolininkui, jo arešto panaikinimas ir iškart skirtinas naujas to paties turto areštas bei naujo išieškojimo iš šio turto pradžia būtų neracionalūs, neekonomiški (pagal CPK 7 staipsnio nuostatas) ir prasmės neturintys veiksmai. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog apelianto atskirasis skundas yra nepagrįstas, pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikėCPK723 straipsnio 3 dalies normas.
19. Apeliantas taip pat teigia, jog turto vertės nustatymas, esant paskelbtai ekstremaliajai padėčiai ir įvedus karantiną, nebus objektyvus, o turto ekspertizės kaina gali padidinti vykdymo išlaidas ir pabloginti pareiškėjo, kaip skolininko, padėtį, todėl antstolis turėtų atidėti turto įkainojimą. Minėti argumentai atmestini, kaip nepagrįsti ir deklaratyvūs. Apeliantas nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie galimą skolininko areštuoto turto kainos sumažėjimą dėl ekstremalios padėties. CPK nenumato trečiųjų varžytynių galimybės ir antstolio teisės, neįvykus antrosioms varžytynėms, parduodamo turto kainą toliau mažinti antstolio pasirinktais procentiniais intervalais (nagrinėjamu atveju– iki 40 procentų CPK681 straipsnio tvarka nustatytos turto kainos). Tuo atveju, kai po neįvykusių antrųjų varžytynių išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto tęsiamas, antstolis turi iš naujo įvertinti parduodamą turtą CPK681 straipsnyje nustatyta tvarka ir iš naujo vykdyti varžytynes pagal CPK718–722 straipsniuose nustatytas taisykles. Tokia išvada atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2011). Konstatuotina, jog antstolis pagrįstaipriiėmė2020-04-21 patvarkymą Nr. S-20-8-14354 ir nusprendė tęsti turto pardavimą iš varžytynių bei rengti naują turto vertinimą.
20. Dėl ankstesnėse pastraipose išdėstytų aplinkybių ir teisinių argumentųspręstina, kad skundžiamoji pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta,tinkamai pritaikius proceso teisės normas.Dėl to nėra teisinio ir faktinio pagrindo panaikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, ji paliktina nepakeista, skolininko atskirasis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti apelianto E. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-05-19 nutarties civilinėje byloje pagalpareiškėjo E. J. skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Irmantas Gaidelis ir Luminor Bank AS, veikiantis per filialą Lietuvoje.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-05-19 nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.