Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo MB „Alba prima“ ieškinį atsakovui G. P. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinys teisme priimtas 2018-10-18, ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

CPK 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovui teismo procesiniai dokumentai (ieškinio, jo priedų kopijos ir CPK 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo pranešimas) buvo įteikti 2018 m. gruodžio 7 d. (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Kadangi atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismas priima sprendimą už akių.

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad pagal Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi UAB „Petjus“ iškelta bankroto byla, kurio bankroto administratoriumi paskirtas MB „Alba prima“. Vilniaus apygardos teismo minėtoje nutartyje konstatuota, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, siekdamas išieškoti įsiskolinimą 2017-09-19 priėmė sprendimą Nr. (7.2) 7-10-115127 Dėl UAB „Petjus“ skolos išieškojimo priverstine tvarka ir pateikė prašymą vykdyti antstoliui, tačiau skola iki šiol neišieškota. Iš Juridinių asmenų registrui pateikto bendrovės paskutinio balanso už 2016 metus matyti, kad įmonė turi turto už 62 875,00 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 50 594,00 Eur, taigi – įmonė nemoki; bendrovė kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Įmonės vadovas G. P. nepateisinamai ilgai delsė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, didino kreditorinius įsiskolinimus ir sukūrė tokią situaciją, kad įmonė neturi turto. Pagal VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenų bazėje esančius duomenis direktoriaus pareigas nuo 2017-08-01 iki bankroto bylos iškėlimo ėjo G. P.. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartimi, be kita ko, patvirtino 2 200 Eur administravimo išlaidų sąmatą, iš jų 1 200,00 Eur administratoriaus atlyginimui ir 1 000 Eur administravimo išlaidoms. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje ieškovas su UAB „Petjus“ direktoriaus pareigas nuo 2016-04-22 iki 2017-08-01 ėjusia A. D. 2018 m. gruodžio 4 d. sudarė taikos sutartį dėl 1 100,00 Eur žalos atlyginimo, kurią teismas patvirtino 2018 m. gruodžio 17 d. nutartimi, todėl iš atsakovo G. P. ieškovas prašo priteisti 1 100,00 Eur žalos atlyginimo (bankroto administratoriaus administravimo išlaidų).

Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 4 dalį, įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kasacinio teismo praktikoje, taip pat laikomasi nuomonės, jog atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju, įmonei, taip pat jos kreditoriams kilusia žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis.

Kaip minėta, iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Petjus“ iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirta MB „Alba prima“. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. balandžio 30 d., 2018 m. liepos 5 d. patvirtinta administravimo išlaidų sąmata bei patvirtintas kreditorių sąrašas. 2018 m. rugpjūčio 6 d. nuspręsta taikyti supaprastintą bankroto procesą. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartimi patvirtinta 2 200 Eur administravimo išlaidų sąmata. Kaip žinia, administratorius, vykdantis bendrovės bankroto procedūras, turi teisę gauti už tai atlyginimą ir išlaidų, patirtų vykdant bendrovės bankroto administravimą, kompensavimą. Nesant bendrovės turto ar jo nepakankant teismo administravimo išlaidoms apmokėti, ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalis numato prisiėmusio riziką administratoriaus teisę bankroto proceso metu teismine tvarka išieškoti administravimo išlaidų sumą iš bendrovės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis / šie bendrovei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Kadangi asmeniui pateikusiam pareiškimą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo nebuvo pasiūlyta ir šis neįmokėjo į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatyto dydžio sumos, skirtos teismo ir administravimo išlaidoms padengti, todėl kreditorių patvirtintas administratoriaus atlyginimas – 1 200,00 Eur, ir administravimo išlaidos – 1 000,00 Eur, iš viso 2 200,00 Eur, yra įmonės patirta žala, kurią privalo atlyginti atsakovas. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje ieškovas su UAB „Petjus“ direktoriaus pareigas nuo 2016-04-22 iki 2017-08-01 ėjusia A. D. 2018 m. gruodžio 4 d. sudarė taikos sutartį dėl 1 100,00 Eur žalos atlyginimo, likusią dalį žalos – 1 100,00 Eur, privalo atlyginti atsakovas G. P.. Duomenų, kad atsakovas šias lėšas butų panaudojęs įmonės veikloje, grąžinęs šią sumą į įmonės kasą, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

Pagal CK 6.253 straipsnio 1 ir 2 dalis, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalį, deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Nagrinėjamu atveju, atsakovas neįvykdė įstatymu nustatytos pareigos – laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo jai tapus nemokia (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis), todėl bendrovės finansiniai įsipareigojimai kreditoriams tik didėjo. Taigi, akivaizdu, jog įmonė patyrė nuostolius būtent dėl to, jog atsakovas laiku neįvykdė įstatyminės pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokia tapusiai bendrovei (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Juridinio asmens dalyvio (savininko) atsakomybė įmonės kreditoriams kildintina ne tik iš specialiųjų, imperatyvių teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimo, bet ir iš CK 2.50 straipsnio 3 dalies, kuri numato, kad kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu. Taigi, nustačius atsakovo kaip vadovo ir kaip juridinio asmens dalyvio neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, bendrovės administracijos vadovo ir juridinio asmens dalyvio kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio1 dalis, 2 dalis, 3 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovui iš atsakovo priteistina 1 100,00 Eur nuostolių atlyginimo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalimi numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; etc.). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 100,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. spalio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų apie ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos – nepriteisiamos.

Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą, ieškovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, jos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą, t. y. 33,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, valstybė patyrė 7,33 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2011 m. lapkričio 11 d.) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur, todėl atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau ir ieškinį patenkinus visiškai, valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, iš viso – 40,33 Eur, priteisiamos iš atsakovo (CPK 92, 93 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti iš atsakovo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo MB „Alba prima“, juridinio asmens kodas 304097569, naudai: 1 100,00 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 100,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. spalio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 40,33 Eur (keturiasdešimt eurų, 33 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovui išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas privaloma sumokėti pavedimu į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (kodas 188728721) pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.