- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-30
- Bylos Nr.
- 2A-507-370/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10769-2009-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Ieškovas
- L. T.
- Atsakovas
- D. J.
- Advokatai
- Darius Sauliūnas
- Kategorijos
- 35.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-507-370/2011
2011 m. birželio 30 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Žydrūno Bertašiaus, sekretoriaujant Jelenai Ušakovai, atsakovo atstovui advokatui Dariui Sauliūnui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-833-474/2010 pagal ieškovės L. T. ieškinį atsakovui D. J. dėl skolos priteisimo bei atsakovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-09-07 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu teismo prašė jai priteisti iš atsakovo 57 700 Lt skolos, 10 178,28 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2005-12-19 atsakovui paskolino 57 700 Lt. Paskolos sutarties sudarymo faktą atsakovas patvirtino paprastuoju vekseliu. Skolą ieškovas nei sutartu terminu, t. y. iki 2006-02-19, nei vėliau negrąžino. Skaičiuojant 5 proc. dydžio metines palūkanas atsakovas už laikotarpį nuo 2006-02-19 iki ieškinio padavimo teisme dienos 2009-09-03 privalo sumokėti 10 178,28 Lt palūkanų.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė nepagrįstai teigia, kad tarp jos ir atsakovo buvo sudaryta paskolos sutartis, kurią atsakovas patvirtino išrašydamas paprastąjį vekselį. Šalys vedė su ieškove bendrą ūkį, vekselis buvo pasirašytas draugystės pradžioje. Vekselyje nurodytą pinigų sumą atsakovas ieškovei grąžino, tai matė liudytojas D. M. Iš viso atsakovas ieškovei grąžino apie 160 000 Lt. Atsakovui grąžinus pinigus ieškovė vekselio neatidavė, nurodydama, kad vekselis yra dingęs. Atsakovas suklydo nepaprašydamas pakvitavimo, ieškovė sukčiauja prašydama priteisti vekselyje nurodytą pinigų sumą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-09-07 sprendimu ieškinį tenkino visiškai: iš atsakovo priteisė 57 700 Lt skolos, 10 178,28 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą skolos sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2009-09-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei ir 2 036 Lt žyminio mokesčio valstybei. Nurodė, kad atsakovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių jo nesutikimo su ieškiniu aplinkybes, t. y. nepateikė teismui nei pakvitavimo, nei įrašo apie prievolės įvykdymą grąžinamame skolos dokumente. Liudytojo D. M. paaiškinimai neįrodo fakto, kad atsakovas būtų grąžinęs nurodytą vekselyje skolos sumą ieškovei, nes liudytojo paaiškinimu negalima pakeisti prievolės patvirtinimo rašytine forma. Ieškovė ieškinio aplinkybes įrodė vekselio originalo pateikimu teismui.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, iki bus išspręsta baudžiamoji byla, panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-09-07 sprendimą, priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2010-08-24 teismui pateikė prašymą sustabdyti civilinę bylą, iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla pagal atsakovo pareiškimą dėl ieškovės sukčiavimo panaudojant dar 2007 m. apmokėtą vekselį, tačiau teismas prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra dar nėra priėmusi sprendimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, ir baigė bylos nagrinėjimą iš esmės iki 2010-09-07 atidėdamas teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą. 2010-08-30 ikiteisminis tyrimas pagal minėtą atsakovo pareiškimą buvo pradėtas. Atsakovo atstovas 2010-09-01, t. y. likus 6 dienoms iki sprendimo priėmimo ir paskelbimo, apie tai informavo teismą ir pateikė prašymą civilinę bylą sustabdyti, tačiau teismas tik 2010-09-13 priėmė nutartį, kuria atsakovo prašymą paliko nenagrinėtą tuo pagrindu, kad prašymas pateiktas baigus bylą nagrinėti iš esmės. Akivaizdu, kad teismas, būdamas sprendimo priėmimo stadijoje ir gavęs aiškius įrodymus, jog baudžiamąja tvarka tiriamos tos aplinkybės, kuriomis remdamasis ketina priimti sprendimą civilinėje byloje, negali jų ignoruoti. CPK 163 str. 3 p. numato teismui pareigą tokiais atvejais stabdyti bylą. Remdamasis CPK 257 str. teismas privalėjo pripažinti, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, ir priimti nutartį dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo. Minėtų procesinių teisės normų pažeidimas sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažeidė materialinės teisės normas, kadangi nemotyvuodamas sprendime vekselį, t. y. vertybinį popierių, kuriam taikomas atskiras Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau – ĮPVĮ), vertino kaip paskolos sutartį, vekselį vadino „skolos rašteliu“. Teismas be jokių motyvų rėmėsi ieškovės pateikta vekselio vertinimo versija ir atmetė atsakovo pateiktą vekselio vertinimo versiją. Teismo sprendimo nemotyvavimas yra vienas iš pagrindų sprendimą panaikinti ir grąžinti nagrinėti iš naujo. Faktas, kad atsakovas ieškovei išrašė paprastąjį vekselį, nereiškia, jog ginčo šalis siejo teisiniai paskolos sutarties santykiai. Ieškovė pagal vekselį reikalavimus atsakovui turėjo pareikšti per vienerius metus nuo vekselio mokėjimo datos, t. y. iki 2007-02-19. Ieškovė per šį terminą nesikreipė nei į atsakovą dėl vekselio apmokėjimo, nei į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Ieškovės iškelta prielaida, kad praleidus vekselio pateikimo apmokėti terminą, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, yra tik ieškovės niekuo nepagrįsta versija, kurios ieškovė negali pagrįsti jokiais kitais tai patvirtinančiais įrodymais, nes pats praterminuotas vekselis savaime neįtvirtina atsakovo pareigos atsiskaityti su ieškove. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie padėtų kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, todėl negalima spręsti dėl atsakovo pareigos įvykdyti piniginę prievolę, t. y. sumokėti ieškovei vekselyje nurodytą pinigų sumą. Atsakovas savo prievolę ieškovei sumokėti vekselyje nurodytą pinigų sumą yra visiškai įvykdęs dar 2007 m. pradžioje. Atsižvelgiant į tai, kad vekselio galiojimo metu šalis siejo artimi asmeniniai santykiai, atsakovas neturėjo pagrindo nepasitikėti ieškove ir reikalauti grąžinti išrašytą vekselį. Aplinkybę, kad atsakovas ieškovei prievolę pagal vekselį yra įvykdęs, patvirtino liudytojas, taip pat patvirtina ir tos aplinkybės, kad ieškovė dėl vekselio apmokėjimo nesikreipė į atsakovą ĮPVĮ nustatyta tvarka, nesikreipė į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo per ĮPVĮ nustatytą terminą, nesikreipė į teismą dėl termino vekseliui pateikti atnaujinimo. Beveik visų minėtų aplinkybių, išskyrus liudytojo parodymus, teismas nevertino, nesiaiškino, koks galiojantis teisinis santykis sieja vekselio davėją ir gavėją, todėl nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
Apeliantas taip pat apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą CPK 163 str. 3 p. pagrindu.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog negalėjimas išnagrinėti civilinę bylą, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, jog teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Atsakovas piktnaudžiauja savo teisėmis ir nori sudaryti sąlygas vilkinti bylą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skolos sudarymo faktą, kurį atsakovas patvirtino skolos lapeliu, pavadintu paprastuoju vekseliu, įvertino kaip paskolos sutartį remdamasis CK 6.873 str. Teismas tinkamai įvertino nustatytas aplinkybes, kad rašytinės formos sutartis tarp šalių buvo sudaryta. Teisme nebuvo nustatyta kokių nors kitų, nei paskolos teisinių santykių, egzistavimas tarp šalių, todėl ieškovės pateikti įrodymai – skolos raštelis – patvirtina 57 700 Lt perdavimą atsakovui paskolos sutartinių teisinių santykių pagrindu. Svarbu yra tai, kad ieškovė minėtu skolos rašteliu įrodė pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktą, o atsakovas šio esminio paskolos sutartinių santykių elemento, t. y. kad jis pasiskolintus pinigus grąžino, neįrodė. Kadangi teismas tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius kvalifikavo kaip paskolos, atsakovo reikalavimas taikyti ĮPVĮ numatytą ieškinio senatį yra nepagrįstas. Atsakovas klaidina teismą, kad jis yra įvykdęs savo prievolę, kylančią iš skolos lapelio.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad atsakovas ieškovei 2005-12-19 išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriame be sąlygų įsipareigojo ieškovei iki 2006-02-19 sumokėti 57 700 Lt sumą (b. l. 92).
Apeliacinis skundas grindžiamas procesinių ir materialinių teisės normų pažeidimu, t. y. kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesustabdė bylos esant įstatymo numatytam privalomam bylos stabdymo pagrindui bei netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius civilinius teisinius santykius kaip paskolos, todėl neatskleidė bylos esmės.
Dėl procesinių teisės normų pažeidimo.
Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismui dar nepriėmus sprendimo byloje egzistavo privalomasis CPK 163 str. 3 p. numatytas civilinės bylos sustabdymo pagrindas, nes pagal atsakovo pareiškimą 2010-08-30 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra suformavęs teismų praktiką, kad CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu civilinė byla privalo būti sustabdyta tik tuo atveju, jeigu šio punkto reikalavimus atitinkanti baudžiamoji byla yra nagrinėjama teisme. Ikiteisminis tyrimas nėra pagrindas privalomai sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą. Tik paraleliai vykstantis teismo procesas, nepriklausomai civilinis, baudžiamasis ar administracinis, gali būti privalomasis pagrindas civilinės bylos sustabdymui, bet tokiu pagrindu negali būti kitokia procesine forma vykstantis tyrimo procesas, tarp jų ir ikiteisminio tyrimo procesas, kaip yra nagrinėjamo ginčo atveju (LAT nutartys civilinėse bylose 2010-01-04 Nr. 3K-3-8/2010, 2009-04-14 Nr. 3K-3-188/2009, 2008-01-25 Nr. Nr. 3K-3-17/2008, 2007-09-25 Nr. 3K-3-339/2007, 2006-03-29 Nr. 3K-3-238/2006). Tačiau ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, priimti procesiniai sprendimai gali būti rašytiniais įrodymais civilinėje byloje, todėl atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo atlikimas gali būti pagrindu sustabdyti civilinę bylą pagal CPK 164 str. 4 punktą (LAT 2007-01-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2007). Teismas turi įvertinti ir, tik įsitikinęs, kad jis, šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys šių veiksmų negali atlikti ar neekonomiška tai daryti, ar dėl kitų priežasčių neįmanoma ar netikslinga tai daryti civilinėje byloje, gali konstatuoti būtinumą sustabdyti bylą, kol vyksta tyrimas ikiteisminio tyrimo institucijoje. Jeigu tokios aplinkybės gali būti nustatomos operatyviau civilinio proceso tvarka, tai jį sustabdyti dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo yra pernelyg abstraktu, ypač nemotyvuojant, kokių duomenų rinkimui ir kuriam laikui civilinės bylos nagrinėjimas sustabdomas. Jeigu civilinė byla sustabdoma dėl konkrečių įrodymų gavimo, konkrečių tyrimo veiksmų atlikimo, tai tokiomis aplinkybėmis turi būti motyvuojama. Kitu atveju motyvai yra nekonkretūs, neatitinka teisinio apibrėžtumo reikalavimų, neužtikrina civilinio proceso intensyvumo ir gali pažeisti jo operatyvumą. Taip sudaromos prielaidos nevykdyti Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teismą tinkamo įgyvendinimo (LAT 2008-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2008). Šioje byloje nagrinėjamu atveju prašydamas sustabdyti bylą atsakovas nenurodė svarbos konkrečių ikiteismine tvarka surinktinų įrodymų, kurie teismui galėtų sudaryti pagrindą spręsti klausimą dėl bylos sustabdymo pagal CPK 164 str. 1 dalį būtinumo. Bet kokiu atveju teismas turi diskrecijos teisę sustabdyti bylą CPK 164 str. 4 punkto pagrindu, bet ne pareigą. Išdėstytų motyvų pagrindu apelianto argumentai dėl procesinės teisės normų pažeidimo atmestini.
Tais pačiais motyvais atmestinas ir apeliacinės instancijos teismui pateiktas analogiškas atsakovo prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą.
Dėl materialinių teisės normų pažeidimo.
Apeliantas ginčija, kad tarp jo su ieškove susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Teisėjų kolegija, sutikdama su apelianto argumentais dėl ieškovės ir pirmosios instancijos teismo vekselio netinkamo vertinimo kaip skolos raštelio, kartu pažymi, kad byloje nagrinėjamu atveju vekselio išrašymo pagrindu buvusių šalių civilinių teisinių santykių pobūdis neturi lemiamos reikšmės, nes ir atsakovo išrašytas vekselis atsakovui sukuria tapačias pinigines prievoles, kurių įvykdymo ieškiniu reikalavo ieškovė (ĮPVĮ 2 str. 4 d., 50 str. 1 d. 2 p., 77 str., 79 str., 80 str. 1 d., CK 1.101 str. 6 d., 6.38 str., 6.37 str., 6.210 str., 6.878 str.). Ieškovė pareiškė reikalavimą įvykdyti piniginę prievolę ir sumokėti palūkanas už jos įvykdymo uždelsimą bei nurodė ieškinio pagrindu esančias faktines bylos aplinkybes (CPK 135 str. 1 d. 2 p.), o aplinkybė, kad ieškovė galbūt nepagrįstai ieškinio teisiniu pagrindu nurodė paskolos santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, jos ieškinio reikalavimų pagrįstumui įtakos neturi atsakovui nepaneigus savo piniginės prievolės atsiradimo (ĮPVĮ 2 str. 1 d., CK 1.105 str. 1, 4 d., 6.2 str.) ar neįrodžius jos pabaigos vienu iš CK IX skyriuje numatytų pagrindų. Apeliantas nepagrįstai remiasi ieškinio senatimi, nes ĮPVĮ 72 str. 2 dalyje vekselio turėtojui nustatytas terminas ne pareikšti ieškiniui teisme, o pareikšti reikalavimams ĮPVĮ 81 straipsnyje nustatyta ne ginčo tvarka.
Pats atsakovas pripažino turėjęs piniginę prievolę pagal vekselį – ieškovei iki 2006-02-19 sumokėti vekselyje nurodytą sumą, tačiau nenuosekliai paaiškino apie savo prievolės pasibaigimo pagrindus: atsiliepime nurodė ją įvykdęs 2006 m. vasario mėn. ieškovei sumokėdamas 57 700 Lt vekselyje nurodytoje mokėjimo vietoje (duomenys neskelbtini) (b. l. 45), 2010-07-28 teismo posėdžio metu nurodė sumokėjęs ieškovei 160 000 Lt prieš 2,5 metų, išeitų – 2008 m. sausį (b. l. 84), pareiškime prokuratūrai nurodė, kad ieškovė davė pinigus jos butui įrengti ir atsakovas juos panaudojo šiai paskirčiai, tačiau taip pat nurodė, kad 2007 m. vidury nekilnojamojo turto įmonės UAB „City Lt“ patalpose I. Kanto g. 14–3, Klaipėdoje, ieškovei pinigus grąžino (b. l. 93). Atsakovo liudytojas D. M. nurodė, kad žinojo, jog ieškovė paskolino pinigų atsakovui, jis matė, kaip atsakovas ieškovei pinigus, apie 100 000 Lt, grąžino 2007 metais, kokiu pagrindu atsakovas ieškovei perdavė pinigus, be to, didesnę sumą, nei nurodyta vekselyje, liudytojas nenurodė.
Skolos dokumentas yra pas ieškovę, atsakovas neturi piniginės prievolės įvykdymą (sumokant vekselyje nurodytą pinigų sumą) galinčio patvirtinti pakvitavimo (CK 6.65 str., ĮPVĮ 41 str.), neįrodinėjo prievolę pasibaigus kitu CK IX skyriuje numatytu pagrindu. Atsakovas yra verslininkas ir teisėjų kolegijos neįtikina jo nurodytos aplinkybės, kad nereikalavo iš ieškovės pakvitavimo dėl gerų tarpusavio santykių, juo labiau, kad ir pats vekselis buvo išrašytas, kai šalių santykiai buvo artimi. Teisėjų kolegijos nuomone, nekonkretūs liudytojo parodymai, įvertinus atsakovo paaiškinimų dėl vekselio išrašymo ir pinigų grąžinimo aplinkybių nenuoseklumą, byloje nagrinėjamu atveju negali būti pakankamu prievolės, patvirtintos rašytiniu dokumentu (vekseliu), įvykdymo įrodymu (CPK 178, 185 str.). Teismo posėdžio apeliacinėje instancijoje metu pats atsakovo atstovas tai pripažino.
Esant tokioms aplinkybėms naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarties apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti apelianto D. J. prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.