Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartis

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotam atstovui D. M. (per „Zoom“ platformą),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. V., gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo R. T. 2022 m. spalio 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. 2022 m. rugsėjo 29 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariatui pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 29 d. apie 10 val. į jos gyvenamąjį namą pasibeldė asmuo, atvykęs lengvuoju automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Asmuo reikalavo sūnaus mobiliojo telefono numerio. Paklaustas, dėl ko jam reikalingas telefono numeris, atvykėlis pareiškė, kad jo reikia jo viršininkui. Atsisakius duoti nepažįstamajam sūnaus telefono numerį, atvykėlis ją iškoliojo, šaukdamas: „k***, b***“. Prašė surasti asmenį, atvykusį minėtu automobiliu, ir pradėti tyrimą dėl nepagarbos, necenzūrinių, užgaulių, šmeižikiškų žodžių panaudojimo pareiškėjos gyvenamojoje teritorijoje, jai aiškiai girdint.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo R. T. 2022 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena. Pareigūno nutarime nurodoma, kad nebuvo surinkta jokių objektyvių, neginčijamų ir pagrįstų duomenų, leidžiančių teigti, jog A. L. įžeidžiamai kibo prie R. V., kitais tyčiniais veiksmais siekė pažeisti viešąją tvarką ir R. V. rimtį. Kadangi A. L. veikoje nėra nustatyta administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 481 str. 1 d. (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas), požymių, todėl remiantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaujantis ANK 591 str. 1 d. 1 p. (aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima), administracinio nusižengimo bylos teisena A. L. atžvilgiu nutraukiama.

Teismo posėdyje liudytojas A. V. parodė, kad A. L. iki įvykio jam nebuvo pažįstamas. Viskas vyko namuose. Išgirdo, kad kažkas pakeltu tonu kieme šneka. Išbėgo į lauką, išgirdo necenzūrinius žodžius ir pamatė, kad išvažiavo. Išgirdo žodžius „b***, k**“. Užsirašė mašinos numerius, o jis išvažiavo. Galėjo būti rugsėjo 29 diena. Galėjo būti apie 10 val. Viskas vyko adresu (duomenys neskelbtini). Kai išgirdo žodžius, išėjo į kiemą. Kol apėjo aplink pavėsinę, ten gal kokius 10-20 m reikia paeiti, jis išvažiavo. Mamą rado toje vietoje, kur stovėjo mašina. Girdėjo kaip trinktelėjo dureles ir pamatė išvažiuojančią mašiną. To žmogaus ir mamos pokalbis įvyko kieme. Jis pats buvo kambaryje ir išgirdo, kad kažkas kalbasi pakeltu balsu. Išėjo į lauką, išgirdo necenzūrinius žodžius ir A. L. išvažiavo. Negali pasakyti, ar jis beldė į duris, tik išgirdo necenzūrinius žodžius. Buvo kambaryje, kurio langai į kiemo pusę, ir dar šunys lojo, tai suprato, kad kažkas atvažiavo. Tas vyras motinos klausė telefono numerio, ji nedavė ir jis ją iškoliojo. Mama nenorėjo duoti jo telefono nepažįstamam asmeniui. Pokalbio pradžios tarp jo ir mamos negirdėjo. Negirdėjo, kaip jis atvažiavo. Pakeltas tonas buvo to vyro, kuris atvažiavo. Kai policija atvažiavo ir pasakė, kad tai buvo A. L., suprato, kad tai dėl to metalo, kurį jis pats pasiėmė. Kai griovė fermas, jie pasisavino visas medžiagas, o kadangi jos priklauso jam, tai jis pasiėmė armatūrą. Dabar yra sprendžiamas ginčas su savivaldybe, pradėtas procesas, jis pats yra ieškovas, turi pretenzijų savivaldybei, nes ji pasamdė (duomenys neskelbtini), kad nugriautų tą fermą. Namuose tuo momentu nieko nebuvo, nežino, ar kas nors dar galėjo išgirsti tą konfliktą tarp mamos ir A. L.. Jis pats pakeltą balsą išgirdo kieme ir išbėgo į lauką.

Teismo posėdyje specialusis liudytojas A. L. parodė, kad paskambino viršininkas ir paprašė, kad nuvažiuotų paimti A. V. telefono numerio, nes prieš tai jis pats buvo nuvažiavęs, jam davė, bet tą numerį pametė. Nuvažiavo pas V. Paskambino į duris, išėjo senyvo amžiaus moteriškė, paklausė, kur sūnus, sakė, kad nėra. Paklausė, dėl ko atvažiavo, atsakė, kad viršininkas liepė paimti telefono numerį. Paklausė dėl ko, atsakė, kad dėl metalo. Ji užsipuolė. Jis jai pasakė, kad nereikia vogti metalo, apsisuko ir išvažiavo. Šiaip jį patį užsipuolė. Užsipuolė, dėl to, kad jis atvažiavo į jų nuosavybę. Atsakė, kad nėra bomžai ir gali gražiai kalbėtis. Sakė, kad nereikia vogti ir niekas nevažiuos pas juos. Jo tikslas buvo paimti telefono numerį ir perduoti jį savo viršininkui. Moteris sakė, kad vyksta teismas, kad niekas to metalo negrąžins ir viskas. Pats atvažiavo, paskambino į duris, pasisveikino, pasakė, kokiu tikslu atvažiavo ir viskas. Nei ten jo problemos, nei ten kažką žino. Jo viršininkas paprašė, todėl ir nuvažiavo. (duomenys neskelbtini) turi pretenzijų tam žmogui, nes dingo metalas. Kai dingo tas metalas, išsikvietė policiją, vienas ūkininkas pasakė, kad matė pas A. V. prikrautą priekabą metalo, o daugiau, tai ten jie aiškinasi. Tas metalas priklauso (duomenys neskelbtini). Nežino, ar vyksta dėl to ginčas teisme. Neišsakė necenzūrinių žodžių tos moters atžvilgiu. Buvo atvykęs su kolega, bet jis liko mašinoje, o jis nuėjo. Mašina nuo tos vietos stovėjo apie 20-30 metrų atstumu. Su ta moterimi bendravo prieangyje, prie durų. Buvo dar senukas išlindęs iš ūkinio pastato, paklausė, ar yra viršininkas, jis sakė, kad tūrėtų būti. Priėjo, pasiskambino į duris ir išėjo moteriškė. Tas senukas atgal į ūkinį pastatą įėjo. Atvažiavo, pasiskambino, pasakė, kad atvažiavo dėl metalo. Moteris jį užsipuolė, kad metalas ne jo, jokio numerio jam neduos. Sako taip, kaip buvo. Nemeluoja. Iki jam išvažiuojant A. V. nematė nei kieme, nei išeinančio iš namų. Tik matė tą senuką, kuris išėjo iš ūkinio pastato. Paklausė jo, ar yra viršininkas, sakė, kad ieškotų name, gal ten ras.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ANK 591 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.

ANK 481 straipsnio 1 dalis numato, kad necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Taigi, atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš nurodytų alternatyvių veiksmų. Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje nurodytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą, tai yra į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus, jų intensyvumą ir trukmę, kilusius padarinius ir vietos specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 d. sausio 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-1-1073/2019). Be to, administracinis nusižengimas pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, tai yra, asmuo turi suvokti savo veiksmus ir jais siekti pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Todėl šiuo atveju svarbu yra nustatyti A. L. vidines paskatas aptariamo įvykio metu.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, tyrimas buvo pradėtas pagal R. V. pareiškimą policijai dėl to, kad 2022 m. rugsėjo 29 d. apie 10 val. į jos gyvenamąjį namą pasibeldė asmuo, atvykęs lengvuoju automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris reikalavo sūnaus mobiliojo telefono numerio, kurį atsisakius duoti, išplūdo ją necenzūriniais, užgauliais, šmeižikiškais žodžiais.

Atliekant administracinio nusižengimo bylos tyrimą, nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 29 d. apie 10 val. automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pas R. V. į namus, adresu: (duomenys neskelbtini), atvyko A. L..

Nors R. V. pareiškime policijai bei teisminio nagrinėjimo metu tvirtino, kad A. L., negavęs prašomo mobiliojo telefono numerio, 2022 m. rugsėjo 29 d. apie 10 val., adresu: (duomenys neskelbtini) išplūdo ją necenzūriniais, užgauliais, šmeižikiškais žodžiais, tačiau jos pozicija nėra pagrįsta faktinių duomenų visuma.

Tiek apklaustas administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu, tiek teisme A. L. nuosekliai ir detalizuotai pasakojo įvykio aplinkybes, paaiškindamas, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigose. 2022 m. vasarą (duomenys neskelbtini) vykdė darbus (duomenys neskelbtini). Ten dirbo ir jis. Ardant fermas buvo susidaręs metalo laužas, kurį išsivežė A. V.. Vėliau dėl šio įvykio įmonė kreipėsi į policiją. Jo viršininkas T. P. paprašė nuvažiuoti pas A. V. paimti jo telefono numerio, kad jie galėtų pabendrauti dėl metalo laužo atsiėmimo. Tada jis tą pačią dieną automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo pas A. V. į jo kiemą. Paskambino į duris, išėjo senyvo amžiaus moteriškė, jos paklausė, kur sūnus, ji atsakė, kad nėra, jis sakė, kad viršininkas liepė paimti sūnaus telefono numerį, kad dėl metalo. Tuomet moteris jį užsipuolė, pradėjo šaukti, jis jai pasakė, kad nereikia vogti metalo, apsisuko ir išvažiavo. Jai buvo pasakęs, kad nėra „bomžai“ ir gali gražiai kalbėtis. Suprato, kad telefono numerio neduos, todėl numojęs ranka sėdo į automobilį. Jis sėsdamas išgirdo, kaip ta moteriškė šaukė, kad na dabar jam bus, ką ji turėjo omenyje, jis nežino. Jo tikslas buvo paimti telefono numerį ir perduoti jį savo viršininkui. Kai su moterimi bendravo, necenzūrinių žodžių jos atžvilgiu nevartojo, prie jos įžeidžiamai nekibo ir tikrai nenorėjo pažeisti viešosios tvarkos ir tos moters rimties.

Kaip matyti, 2022 m. spalio 7 d. A. L. apklausoje nurodytos aplinkybės dėl nagrinėjamo įvykio iš esmės sutampa su tomis aplinkybėmis, kurios A. L. buvo nurodytos teisminio nagrinėjimo metu 2022 m. lapkričio 30 d.

Taigi, A. L. kategoriškai paneigė, kad 2022 m. rugsėjo 29 d. (duomenys neskelbtini) R. V. atžvilgiu vartojo necenzūrinius, užgaulius ar šmeižikiškus žodžius, tvirtino, kad nesiekė pažeisti viešosios tvarkos ir žmonių rimties, vykdė pavestas darbines funkcijas. Jo pozicija išsamiai išdėstyta, esminių prieštaravimų parodymuose nenustatyta.

Nukentėjusioji R. V. teisme pripažino, kad atvykęs A. L. prašė jos sūnaus mobiliojo telefono numerio, sakydamas: „prašau duoti sūnaus telefono numerį“, taip pat pasakė, kad telefono numerio reikia jo viršininkui, tačiau ji atsisakė duoti sūnaus telefono numerį, paaiškindama, kad nepažįstamiems žmonėms jo neduoda.

Akivaizdu, kad A. L. į R. ir A. V. gyvenamąją vietą atvyko turėdamas tikslą ne trikdyti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, o atlikdamas jam vadovo pavestą funkciją – gauti A. V. mobiliojo ryšio telefono numerį tam, kad būtų išspręstas klausimas dėl metalo atsiėmimo. Be to, ir pati R. V. parodė, kad A. V. telefono numerio jos buvo paprašyta. Kaip paaiškino A. L., supratęs, kad mobiliojo telefono numerio jam R. V. neduos, pokalbio su ja toliau nebetęsė, ėjo į automobilį ir išvažiavo iš kiemo. Jis taip pat paaiškino, jog pati R. V. jį užsipuolė, kad jis atvažiavo į jų nuosavybę, ant jo pradėjo šaukti, todėl jis pasakė, kad nėra „bomžai“ ir galima gražiai kalbėtis. Objektyvių, patikimų duomenų, galinčių paneigti tokias A. L. išsakytas aplinkybes, gauta nebuvo, o atsiliepime į skundą pagrįstai pažymėta ir tai, kad A. L., atvykęs į R. V. gyvenamąją vietą, pokalbio su ja metu galėjo būti nesuprastas, tai yra, jo žodžiai galėjo būti interpretuoti savaip, kaip įžeidžiantys asmenį. Tačiau vien tik subjektyvių interpretacijų pagrindu administracinė atsakomybė pagal ANK 481 straipsnį negali būti kildinama.

Nors liudytojas A. V. tiek tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu tvirtino, kad, būdamas namuose, girdėjo, jog kažkas kieme rėkauja, ir išėjęs pro duris išgirdo R. V. atžvilgiu išsakytus necenzūrinius žodžius bei pamatė nuvažiuojantį automobilį, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad A. V. yra nukentėjusiosios R. V. sūnus, jie kartu gyvena, be to, kaip nurodė pats, jis turi asmeninių konfliktų dėl metalo su (duomenys neskelbtini), kurios darbuotojas yra A. L., todėl šis liudytojas gali būti suinteresuotas bylos baigtimi ir jo duoti parodymai vertintini kritiškai.

Kaip minėta, administracinis nusižengimas pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, tai yra, asmuo turi suvokti savo veiksmus ir jais siekti pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Šuo atveju nenustatytos A. L. vidinės paskatos sutrikdyti viešąją tvarką ir rimtį. Taip pat byloje nesurinkta objektyvių, neginčytinų duomenų, jog A. L. apskritai išsakė R. V. atžvilgiu necenzūrinius, užgaulius žodžius ANK 481 straipsnio prasme.

Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-43-2014, 2AT-3-976/2015, 2AT-27-976/2015 ir kt.)

Išanalizavus byloje esančius duomenis, visiškai sutiktina su skundžiamame nutarime nurodytais argumentais, jog nagrinėjamu atveju nebuvo surinkta jokių objektyvių, neginčijamų ir pagrįstų duomenų, leidžiančių teigti, jog A. L. 2022 m. rugsėjo 29 d. apie 10 val. įžeidžiamai kibo prie R. V., kitais tyčiniais veiksmais siekė pažeisti viešąją tvarką ir R. V. rimtį, be to, kaip pasisakyta aukščiau, A. L., atvykdamas paimti A. V. mobiliojo telefono numerio, neturėjo ir tyčios pažeisti viešąją tvarką bei žmonių rimtį.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareigūnas, priimdamas 2022 m. spalio 10 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, tinkamai įvertino nustatytas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė įstatymą, todėl naikinti minėtą nutarimą R. V. skunde ir teisminio nagrinėjimo metu nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Apylinkės teismui pateiktas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

nukentėjusiosios R. V. 2022 m. spalio 26 d. skundą atmesti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo bet kuriuos rūmus.