- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-08
- Bylos Nr.
- TA-408-968/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02022-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas (pirm.), Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Žemesnės instancijos teismas
2. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. spalio 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. iki 2019 m. rugpjūčio 6 d. ir priėmė skundo dalį dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d. iki 2019 m. spalio 2 d.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
3.1. Nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. iki 2019 m. spalio 2 d. buvo kalinamas Šiaulių TI pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjui kamerose tekdavo per mažai ploto, visose kamerose tualetas buvo gyvenamojoje patalpoje, atskirtas ne aukštesne, nei 1,5 m aukščio sienele, atskirtas užuolaida, nebuvo įrengtos kabinos, dėl to pareiškėją galėjo matyti kartu kalintys asmenys ir pareigūnai, pareiškėjas jautė diskomfortą, patyrė gilius dvasinius, psichologinius išgyvenimus, emocinę depresiją, nepilnavertiškumo jausmą. Pareiškėjas teigė, kad jis teikė skundus pataisos įstaigos administracijai, tačiau sąlygos nepasikeitė, be to, jį buvo bandoma įbauginti, kad neteiktų skundų, skundus pateikusiems asmenims kyla neigiamos pasekmės. Kameros neatitiko higienos normų reikalavimų, buvo pelėsio, grybelio, tvyrojo drėgmė, dulkės, trūko oro. Visos kameros sugriautos, suniokotos. Laikino sulaikymo patalpose buvo drėgmės, pelėsio, dulkių, sanitarinis mazgas neatitvertas nuo likusio ploto.
3.2. Maistas buvo tiekiamas šaltas, neatitinkantis nustatytų normų, jo buvo per mažai. Maisto dalinimo metu kyla grėsmė jį užteršti, ką nustatė Telšių valstybinės maisto veterinarijos tarnyba 2019 m. rugpjūčio 12 d. patikrinimo akte Nr. 63VMIP-185, šie pažeidimai tęsėsi ir ginčo laikotarpiu. Pareiškėjas turėjo galimybę kasdien pasivaikščioti kiemelyje tik pusantros valandos. Pasivaikščiojimo kiemeliuose buvo ištrupėjusios grindys, iš sienų krisdavo plytos, veisėsi pelėsis.
3.3. Šiaulių TI dažnai nėra šilto (karšto) vandens ir nėra sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau, kaip kartą per savaitę. Pareiškėjas po šiltu vandeniu galėjo nusiprausti tik po dviejų savaičių. Ventiliacija neveikė, puvo čiužiniai, veisdavosi parazitai, metalinės lovos rūdijo nuo drėgmės. Kamerose švaraus oro kiekis ir oro judėjimo greitis neatitiko teisės aktų reikalavimų. Kamerose nebuvo tinkamai užtikrinamas apšvietimas. Natūrali šviesa labai silpnai patekdavo į patalpas ir jų visai neapšviesdavo. Nuo lempų skaudėjo akis ir galvą, nebuvo galima išjungti naktinio apšvietimo. Nebuvo užtikrintas užimtumas.
Atsiliepimas
4. Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad:
4.1. Pareiškėjui kamerose teko nuo 6,56 iki 7,14 kv. m ploto. Sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių, sienelių aukščiai atitinka nustatytas normas, netgi jas viršija, o įėjimas į sanitarinius mazgus atitvertas durimis arba užuolaidėle. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir turimus resursus. 2018 m. balandžio mėn. kameroje Nr. 69 pakabintos pakabos, permontuotos lentynos, glaistytos ir perdažytos sienos, perklijuotos sienų plytelės. Kameroje Nr. 1 2019 m. sausio mėn. sumontuota nauja WC pertvara, glaistytos, perdažytos lubos ir sienos, pakabintos naujos spintelės, rūbų pakabos, įrengtas sėdimas tualetas, sumontuota nauja kriauklė, perdažytos grotos, perstatytos lovos, stalas, kėdės.
4.2. Įvertinus Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų turinį bei pridedamas kamerų nuotraukas matyti, jog pareiškėjo teiginiai apie „išgriautas“, „suniokotas“ kameras yra melagingi. Kitos pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl sąlygų Šiaulių TI yra nepagrįstos.
4.3. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus jo laikymo sąlygų. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių TI sąlygomis. Šiaulių TI pagal galimybes įgyvendino ir siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus, nagrinėjamu atveju nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, pareiškėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo tik periodinis ir nesukėlė ilgalaikių neigiamų pasekmių.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. vasario 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista, o pareiškėjo reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais atmetė.
6. Teismas nustatė, jog iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų (I t., b. l. 178–183) matyti, kad patikrinimų metu gyvenamojoje kameroje Nr. 1 nustatyti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 12 punkto pažeidimai (lango rėmas turi aštrias briaunas), gyvenamojoje kameroje Nr. 69 nustatyti Higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimai (nėra dalies lango stiklo, metalinis praustuvas yra nesaugus, turi aštrias briaunas). Kitų higienos pažeidimų šiose kamerose nenustatyta. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų (I t., b. l. 190, 191) matyti, kad 2019 m. liepos 4 ir 15 d. pasivaikščiojimo kiemeliuose nustatyti Higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimai (sienų ir grindinio danga nutrupėjusi), kitų pažeidimų nenustatyta. Iš Šiaulių TI Ūkio skyriaus pažymos apie atliktus darbus 2018 metais (I t., b. l. 155–165) matyti, kad 2018 m. balandžio mėn. buvo suremontuota gyvenamoji kamera Nr. 69, pasivaikščiojimo kiemelių stogai. Bylai aktualiu laikotarpiu kitose patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas (pareiškėjo laikymo metu ar praėjus neilgam laiko tarpui prieš ar po pareiškėjo patalpinimo į šias patalpas), nebuvo atlikti sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimai, taip pat byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų apie patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, atitikimą higienos normų reikalavimams. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas buvo laikomas gyvenamosiose kamerose Nr. 1 ir 69, kurios neatitiko higienos normų reikalavimų, taip pat buvo vedamas į pasivaikščiojimo kiemelius, kurie neatitiko higienos normų reikalavimų.
7. Kitus pareiškėjo nusiskundimus teismas atmetė kaip nepagrįstus. Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu, t. y., nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d. iki 2019 m. spalio 2 d. pareiškėjas buvo laikomas vienas kamerose Nr. 1 ir Nr. 69. Gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Teismas atmetė pareiškėjo nusiskundimus dėl ventiliacijos, nurodydamas, kad vėdinimas per langus atitinka teisės aktų reikalavimus.
8. Teismas atmetė pareiškėjo nusiskundimus dėl privatumo naudojantis tualetu neužtikrinimo, nustatęs, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinis mazgas atitvertas atitvarine konstrukcija, kurios aukštis yra 2,02 m (kamera Nr. 1) ir 1,99 m (kamera Nr. 69). Analogiškai atitvertas sanitarinis mazgas ir laikino sulaikymo patalpose. Sanitarinis mazgas yra atitvertas nuo kameros erdvės sienele, o įėjimas į sanitarinį mazgą uždengiamas užuolaida arba uždaromas durimis, todėl teismas konstatavo, kad atsakovas paneigė pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl sanitarinio mazgo neatitvėrimo.
9. Teismo vertinimu, pareiškėjo nusiskundimai dėl neužtikrinto užimtumo yra abstraktūs ir juos paneigia atsakovo atstovo pateikti duomenys. Dėl pasivaikščiojimo teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė jokių faktinių aplinkybių, kad Šiaulių TI direktoriaus įsakymas dėl pasivaikščiojimo trukmės nebuvo vykdomas, taip pat nenurodė jokių aplinkybių, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta minimali pasivaikščiojimo trukmė, todėl su tuo susijusius pareiškėjo argumentus atmetė.
10. Teismas nustatė, jog iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad dėl patalpų dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos, taip pat patalynės dezinfekcijos pažeidimų nenustatyta. Aplinkybes, kad įstaigoje nuolat atliekama kamerų dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija, patvirtina atsakovo pateikti dezinfekcijos planai. Įvertinęs tai, kad pareiškėjas nenurodė, kuo pasireiškė neturtinė žala dėl iškvietimo mygtuko neįrengimo, jo teiginiai deklaratyvūs, teismas konstatavo, kad neįrodyta, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl pavojaus mygtuko nebuvimo. Taip pat kaip abstrakčius ir nedetalizuotus teismas vertino ir pareiškėjo teiginius dėl šilto vandens nebuvimo. Teismas byloje nenustatė duomenų, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę prausti visą kūną po šiltu dušu. Pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo maitinimo taip pat abstraktūs, jis nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kada jis gavo nekokybišką maistą ar jo buvo per mažai. Iš Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimo akto (I t., b. l. 196–199, II t., b. l. 1–8) matyti, kad dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių pažeidimų nenustatyta.
11. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, sveikatos istoriją, priėjo prie išvados, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, jog pareiškėjui pablogėjo sveikata būtent dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu.
12. Teismas, įvertinęs tai, kad nustatytas higienos sąlygų pažeidimas nebuvo intensyvus, byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, nenustatęs pareiškėjo sveikatos sutrikimų dėl kalinimo sąlygų Šiaulių TI, sprendė, kad pažeidimo pripažinimas šiuo atveju yra teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.
III.
13. Pareiškėjas V. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 19 d. sprendimą ir priteisti pareiškėjui iš atsakovo 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja jo skunde išdėstytas aplinkybes dėl privatumo naudojantis tualetu neužtikrinimo, detalizuoja su tuo susijusius nepatogumus, t. y. kad jį tualete matydavo abiejų lyčių pareigūnai ir kiti kartu kameroje laikomi asmenys, kad dėl to kildavo konfliktai, pakartoja skunde nurodytas aplinkybes dėl to, jog jį bandoma įbauginti, kad jis neteiktų skundų, kad skundus pateikusiems asmenims kyla neigiamos pasekmės. Taip pat pareiškėjas dėsto skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamo maisto, papildomai akcentuodamas Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos 2019 m. rugsėjo 30 d. rašte Nr. B6-(4.16)-2795 nurodytus pažeidimus. Pakartoja skunde nurodytas aplinkybes dėl pasivaikščiojimo trukmės ir netinkamos pasivaikščiojimų kiemelių būklės, dėl parazitų. Taip pat pareiškėjas pakartoja jo skunde išdėstytus nusiskundimus dėl nepakankamo gyvenamojo ploto ir neužtikrinto užimtumo. Pareiškėjas nurodo, kad nebuvo įrengtas iškvietimo mygtukas ir dėl to naktį pasijutus blogai tekdavo daužyti į duris, dėl to kildavo konfliktai tarp nuteistųjų.
Šalies argumentai
15. Be to, pareiškėjas apeliaciniame skunde papildomai išdėsto nusiskundimus, kurių nebuvo nurodęs pirmosios instancijos teismui pateiktame patikslintame skunde: dėl to, kad tualeto pertvaros neatsparios valymui, drėgmei ir dezinfekcinėms medžiagoms, dėl atskiros tualeto oro šalinimo sistemos nebuvimo, dėl Šiaulių TI veikiančios parduotuvės veiklos, dėl to, kad maistas buvo patiekiamas žalias, supuvęs, pasibaigusio galiojimo laiko, kad maistas į Šiaulių TI pristatomas netinkamomis sąlygomis. Taip pat pareiškėjas nurodo naujas aplinkybes, kad jis skelbė bado akciją ir atsakovas į tai nereagavo, kad nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu, apšvietimo lempos buvo be gaubtų, sienos suskilusios, netvarkingos, nuo lubų byrėjo tinkas ir kalkės. Taip pat pareiškėjas dėsto nusiskundimus dėl netinkamų stomatologinių paslaugų teikimo sąlygų, kurių nebuvo nurodęs pirmosios instancijos teismui teiktame skunde.
16. Pareiškėjas nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjo teisių pažeidimas buvo tęstinis, ir neįvertino jo masto. Nežmoniškos gyvenimo sąlygos, žeminančios elementarų žmogaus orumą, sukelia didelius dvasinius skausmus, depresiją, žaloja sveikatą ir yra prilyginamos kankinimams, todėl turi būti atlyginta neturtinė žala. Pažeidimai yra susiję su prigimtinių žmogaus teisių, užtikrinančių pareiškėjo fizinį ir dvasinį vientisumą, pažeidimu.
17. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (toliau – ir LVAT) 2020 m. lapkričio 9 d. gautas pareiškėjo prašymas, kuriuo pareiškėjas teikia papildomą dokumentą – Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2020 m. rugsėjo 23 d. raštą Nr. 4D-2019/1-1113/3D-2491 ir 2020 m. rugsėjo 22 d. pažymą Nr. 4D-2019/1-1113, taip pat Europos Komisijos Teisingumo ir vartotojų reikalų generalinio direktorato 2019 m. spalio 3 d. raštą Nr. JUST.DDG.B.2/EF, Europos ombudsmeno 2019 m. lapkričio 13 d. raštą dėl skundo Nr. 1941/2019/FPG.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
18. Šioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui V. S. iš atsakovo Lietuvos valstybės dėl neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d. iki 2019 m. spalio 2 d.
Žemesnės instancijos teismas
19. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs Higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimus (kameroje Nr. 1 lango rėmas turi aštrias briaunas, kameroje Nr. 69 nėra dalies lango stiklo, metalinis praustuvas nesaugus, turi aštrias briaunas, pasivaikščiojimo kiemeliuose nutrupėjusi sienų ir grindinio danga) sprendė, kad yra pagrindas pripažinti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimą, o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.
20. Pareiškėjas apeliaciniame nurodo papildomus nusiskundimus (žr. Nutarties 15 p.), kurių nebuvo nurodęs savo patikslintame skunde, teiktame pirmosios instancijos teismui. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. LVAT praktikoje yra išaiškinta, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-902-858/2018; 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1400-575/2018). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytos naujos aplinkybės, kurių jis nebuvo nurodęs pirmosios instancijos teismui teiktame skunde, apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtinos.
21. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė papildomus dokumentus. ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta taisyklė, kuri nustato, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2020 m. rugsėjo 22 d. pažyma Nr. 4D-2019/1-1113 ir 2020 m. rugsėjo 23 d. raštas Nr. 4D-2019/1-1113/3D-2491, kuriuo buvo pateikta minėta pažyma, sudaryti jau po to, kai byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, todėl jie prijungiami prie bylos. Kiti teikiami dokumentai, t. y. Europos Komisijos Teisingumo ir vartotojų reikalų generalinio direktorato 2019 m. spalio 3 d. raštas Nr. JUST.DDG.B.2/EF ir Europos ombudsmeno 2019 m. lapkričio 13 d. raštas dėl skundo Nr. 1941/2019/FPG buvo sudaryti bei egzistavo jau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjas nenurodė priežasčių, dėl ko nepasinaudojo galimybe juos teikti pirmosios instancijos teismui. Dėl šių priežasčių pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai – Europos Komisijos Teisingumo ir vartotojų reikalų generalinio direktorato 2019 m. spalio 3 d. raštas Nr. JUST.DDG.B.2/EF ir Europos ombudsmeno 2019 m. lapkričio 13 d. raštas dėl skundo Nr. 1941/2019/FPG – apeliacinės instancijos teisme nebus vertinami.
22. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.
23. Akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).
24. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą. Teismo sprendimas yra pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, todėl pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų motyvų ir padarytų išvadų nebekartoja, o tik jas papildo atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus.
25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde perrašė jo skunde, teiktame pirmosios instancijos teismui, nurodytas aplinkybes, papildomai nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjo teisių pažeidimas buvo tęstinis, ir neįvertino jo masto, bei pabrėždamas, kad nežmoniškos gyvenimo sąlygos, žeminančios elementarų žmogaus orumą, sukelia didelius dvasinius skausmus, depresiją, žaloja sveikatą ir yra prilyginamos kankinimams, todėl turi būti atlyginta neturtinė žala.
26. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde dėstydamas nusiskundimus dėl netinkamo maitinimo, akcentuoja Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos 2019 m. rugsėjo 30 d. rašte Nr. B6-(4.16)-2795 nustatytus pažeidimus. Šiame rašte be pažeidimų, kurie nesusiję su pareiškėjo skunde teismui nurodytomis aplinkybėmis, nustatyta, kad vieno iš penkių atvežtų ir tikrintų patiekalų temperatūra buvo žemesnė nei 68 °C (62,3 °C) (ši aplinkybė fiksuota Telšių valstybinės maisto veterinarijos tarnybos 2019 m. rugpjūčio 12 d. patikrinimo akte Nr. 63VMĮP-185). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad minėtame Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos rašte taip pat nurodyta, jog Telšių valstybinė maisto veterinarijos tarnyba 2019 m. rugpjūčio 12 d. atliko dar vieną patikrinimą (2019 m. rugpjūčio 12 d. patikrinimo aktas Nr. 63VMĮP-185), kurio metu, be kita ko, tikrintos patiekalų terminio apdorojimo bei pateikimo temperatūros ir pažeidimų nenustatyta. Atsižvelgiant į tai ir įvertinus, kad 2019 m. rugpjūčio 12 d. patikrinimo akte Nr. 63VMĮP-185 užfiksuoto patikrinimo metu tik vieno iš penkių patiekalų temperatūra buvo nepakankama, be to, Šiaulių valstybinės maisto veterinarijos tarnybos 2019 m. rugpjūčio 27 d. patikrinimo metu (patikrinimo akto Nr. 57VMĮP-397) visi tikrinti patiekalai buvo tinkamos temperatūros, t. y. byloje esant nevienareikšmiškiems duomenims dėl tiekiamų patiekalų temperatūros, pagal kuriuos dauguma tikrintų patiekalų vis tik buvo tinkamos temperatūros, ir atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, jog maistas tiekiamas šaltas, nedetalizuodamas, nei kada tiksliai gavo šaltą maistą, nei koks tai buvo patiekalas, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo dėl tiekiamo atšalusio maisto.
27. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjo teisių pažeidimas buvo tęstinis, ir neįvertino jo masto, primintina, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo Higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimus (kameroje Nr. 1 lango rėmas turi aštrias briaunas, kameroje Nr. 69 nėra dalies lango stiklo, metalinis praustuvas nesaugus, turi aštrias briaunas, pasivaikščiojimo kiemeliuose nutrupėjusi sienų ir grindinio danga). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
28. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).
29. Vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus (pvz., nesudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, įrenginiai ir baldai nešvarūs, patalpose ant sienų ir lubų paviršių yra pelėsio, neišduota švari patalynė, trūksta sanitarinių įrenginių ir pan.), tačiau nesant kitų pažeidimų, administracinių teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas paprastai laikomas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra priteisiamas (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1819-520/2017; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1874-575/2017; 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1005-756/2017; 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-758-575/2020).
30. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų pažeidimų pobūdį ir trukmę (nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d. iki 2019 m. spalio 2 d. nebuvo užtikrintos higienos normas atitinkančios kalinimo sąlygos: visą šį laikotarpį pasivaikščiojimo kiemeliuose buvo nutrupėjusi sienų ir grindinio danga, nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d. iki 2019 m. rugpjūčio 16 d., nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. iki 2019 m. rugpjūčio 29 d. ir nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. iki 2019 m. spalio 2 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 1, kurioje lango rėmas turi aštrias briaunas, bei nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d. iki 2019 m. rugpjūčio 22 d. ir nuo 2019 m. rugsėjo 3 d. iki 2019 m. rugsėjo 5 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 69, kur nebuvo dalies lango stiklo, metalinis praustuvas nesaugus, turi aštrias briaunas), atsižvelgusi į tai, kad nenustatyta, jog pareiškėjui dėl nustatytų pažeidimų būtų kilę kokie nors ilgalaikio pobūdžio neigiami padariniai (pvz., sveikatos sutrikimai) ar kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, neturi pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui kilo tokio masto pasekmės, kad būtų pagrindas pareiškėjo patirtą neturtinę žalą atlyginti pinigais. Atsižvelgiant į tai, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.
31. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.