- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-15
- Bylos Nr.
- 2A-413-124/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00237-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Agota Regina Gutauskienė, Laisvė Aleknavičienė (pran.), Danutė Matiukienė
- Ieškovas
- I. B.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Eurifeka“
- Kategorijos
- 14.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja L. Aleknavičienė Civilinė byla Nr. 2A-413-124/2011
Teisėja A. Butkuvienė Teisminio proceso Nr.2-29-3-00237-2011-2
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Šiauliai, 2011 m. liepos 15 d.
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. B. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-535-853/2011 pagal I. B. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Eurifeka“ dėl darbo užmokesčio, vidutinio darbo užmokesčio už pradelstą atsiskaityti laikotarpį, delspinigių, susijusių su darbo santykiais priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė I. B. ieškiniu (1–2 b. l.) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jos atleidimo iš darbo metu ir iki teismo posėdžio neišmokėtą atsiskaitymą - darbo užmokestį bei už nepanaudotas eilines atostogas 800 Lt ir vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo 2010 08 03 d. iki 2011-01-03 d., viso sumoje 3392,50 Lt, 0,07 procento dydžio delspinigius sumoje 166,56 Lt už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną ir bylinėjimosi išlaidas.Atsakovė nurodė, kad 2008-05-13 su atsakovu UAB „Eurifeka“ pasirašė neterminuotą darbo sutartį Nr. 17 soliariumo studijos darbuotojos pareigoms. Pagal minėtos darbo sutarties 3 punktą darbdavys įsipareigojo ieškovei kas mėnesį mokėti 800 Lt darbo užmokestį. 2010-08-03 ieškovė buvo atleista iš darbo pagal LR DK 127 straipsnį. Atleidimo dieną darbdavys turėjo pilnai atsiskaityti su ieškove ir išmokėti visas jai priklausančias sumas. Kadangi atleidimo dieną atsakovas pinigų neturėjo, todėl atleidimo dieną 2010-08-03 šalys tarpusavyje pasirašė susitarimą, kuriuo atsakovas UAB „Eurifeka“ įsipareigojo atsiskaityti iki 2010 m. spalio 30d. Atsakovas UAB „Eurifeka“ 2011-11-05 pervedė 395,18 Lt skolos, 2010 m. gruodžio 23 d.- 500 Lt ir liko skolingas 800 Lt. Kadangi atsakovas nuo 2010-08-03 iki pat šiol su ieškove pilnai neatsiskaitė, todėl faktiškai iš atsakovo turi būti priteistas neišmokėtas darbo užmokestis už 5 mėn. sumoje 3392,50 Lt (nuo 2010-08-03 iki 2011-01-03.
Kadangi darbdavys iki kreipimosi į teismą dienos neišmokėjo viso priklausančio darbo užmokesčio ir kitų išmokų, todėl vadovaujantis DK 207 straipsniu, atsakovas privalo mokėti įstatymu nustatyto 0,07 procento dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, o tai sudaro 166,56 Lt. Viso iš atsakovo ieškovei turėtų būti priteista 3559,06 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį (22–25 b. l.) atsakovas UAB „Eurifeka“ su pareikštu ieškiniu dalyje dėl darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas nesutiko, nurodydamas, kas su ieškove jis pilnai atsiskaitė. Dalyje dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti priteisimo prašė netaikyti atsakovui sankcijos, nes tai pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Nesutiko ir su reikalavimu priteisti delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 31 d. sprendimu (841–84 b. l. ) ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei I. B. 835,06 Lt darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad ieškovė I. B. nuo 2008-05-13 pagal neterminuotą darbo sutartį Nr. 17 dirbo UAB „Eurifeka“ soliariumo studijos darbuotoja, nuo 2009-12-01 jai mokant valandinį atlygį 4,85 Lt. Ieškovė 2010-08-03 su atsakovu nutraukė darbo sutartį darbuotojos prašymu( LR Darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalis). Ieškovė ir atsakovas 2010-08-03 pasirašė susitarimą, pagal kurį darbdavys UAB „Eurifeka“ įsipareigojo su darbuotoja I. B. visiškai atsiskaityti iki 2010-10-30 ir išmokėti jai 1064,58 Lt darbo užmokesčio, 931,20 Lt – už kasmetines atostogas, iš viso 1995,78 Lt. Atleidimo dieną, išskaičiavus mokesčius, ieškovei priklausė išmokėti 1695,18 Lt. Atsakovas UAB „Eurifeka“ su ieškove atsiskaitė 2011-02-10, įsiskolinimą mokėdamas dalimis. Teismas nurodė, kad atsakovo atsiskaitymas su ieškove dalimis įrodo, jog iš tikrųjų atsakovo padėtis buvo sunki ir jis neturėjo galimybių tinkamai laikytis įstatymo reikalavimų ir visiškai atsiskaityti su atleidžiama darbuotoja nei atleidimo dieną, nei iki susitarime numatytos datos. Be to, atsakovas yra įdarbinęs dar keturis darbuotojus, kuriems moka atlyginimus bei turi kitų finansinių įsipareigojimų. Teismas ieškinį dalyje dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo tenkino dalyje, priteisė 835,06 Lt., taikydamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo , proporcingumo kriterijus ir priteistiną sumą skaičiavo nuo uždelsto atsikaitymo sumos ir kalendorinių dienų skaičiaus. Konstatavus, kad pagal susiformavusią teismų praktiką delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta sankcija –delspinigiai darbdaviui laiko atžvilgiu gali būti taikoma, kol darbuotoją ir darbdavį sieja darbo santykiai, o po darbo santykių pasibaigimo delspinigių skaičiavimas nutraukiamas, nes darbuotojo teisės apginamos sumokant jam vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką, atmetė ieškinį dalyje dėl delspinigių priteisimo.
Šalies argumentai
Ieškovė I. B. apeliaciniu skundu (87–89 b. l.) prašo pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011-03-31 sprendimą ir priteisti likusius 2557,44 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimą atsiskaityti, 0,07 procento dydžio delspinigius sumoje 166,56 Lt, bylinėjimosi išlaidas ir valstybės patirtas išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Atsakovas su atleidžiamu darbuotoju privalėjo atsiskaityti atleidimo dieną, tačiau to nepadarė. Šalys 2010-08-03 pasirašė susitarimą, kad atsakovas UAB „Eurifeka“ su ieškove visiškai atsiskaitys iki 2010-10-30, su kuo ieškovė sutiko. Tačiau ir iki 2010-10-30 atsakovas su ieškove I. B. neatsiskaitė. Kadangi atsakovas su ieškove neatsiskaitė ir iki 2010-10-30, todėl ieškovei turi būti priteista žymiai didesnė neišmokėto vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimą atsiskaityti laiką suma, nei priteista 835,06 Lt.
2. Iki šiol atsakovas sėkmingai vykdo savo veiklą, pastoviai turi klientų ir kas mėnesį gauna pakankamai pajamų, todėl turėjo galimybę laiku atsiskaityti su ieškove. Ieškovės padėtis yra ypač sunki, ji yra bedarbė, jokių pašalpų iš valstybės negauna, yra socialiai remtina ir savo pragyvenimui jokių pajamų neturi. Tačiau teismas, nagrinėdamas bylą, neatsižvelgė į šią svarbią aplinkybę ir pateisino tik atsakovo turtinius sunkumus.
Žemesnės instancijos teismas
3. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurodė, kad po darbo santykių pasibaigimo delspinigių skaičiavimas nutraukiamas, o darbuotojo teisės apginamos sumokant jam vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką. Nors darbdavys neatsiskaitė atleidimo dieną, tačiau teismas nepriteisė ieškovei priklausančio vidutinio darbo užmokesčio už visą uždelsimo atsiskaityti laiką.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (94–96 b. l.) atsakovas UAB „Eurifeka“ prašo pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimo dalį dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti priteisimo, netaikant atsakovui šios sankcijos, priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Ieškovei atsakovas atleidimo dieną buvo skolingas 1695,18 Lt. Tačiau, atsakovo finansinė padėtis buvo kritiška, ieškovės atleidimo dienai atsakovas nedisponavo ne tik anksčiau minėta suma, bet neturėjo lėšų net Valstybinio socialinio draudimo įmokoms sumokėti. Atsakovo įmonės sąskaitos bankuose buvo areštuotos iki pilno atsiskaitymo su SODRA. Be to, atsakovas turi finansinių įsipareigojimų bankui pagal kredito ir lizingo sutartis. UAB „Eurifeka“ patyrė didelių finansinių nuostolių, mokėdamas bankui kreditą ir palūkanas, o laiku negaudamas pajamų iš savo veiklos, vėluodavo atsiskaityti su darbuotojais. Todėl, esant sunkiai finansinei padėčiai, tarp ieškovės ir atsakovo 2010-08-03 buvo pasirašytas susitarimas ir atsiskaitymo su darbuotoju data nukelta į 2010-10-30.
Šalies argumentai
2. Ieškovė apeliaciniame skunde klaidina teismą ir nurodo, kad atsakovas UAB „Eurifeka“ su ieškove atsiskaitė tik tada, kai ieškovė pateikė teismui ieškinį. Pažymėtina, kad ieškovė ieškinį teismui pateikė 2011-01-31, o atsakovas iki ieškinio teismui pateikimo dienos didžiąją dalį, t. y. 1195, 18 Lt, jau buvo pervedęs ieškovei. Atsakovas vykdė pareigą atsiskaityti su buvusia darbuotoja tiek, kiek leido įmonės finansinė padėtis.
3. Ieškovės apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas nei dėl reikalavimo dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką atsiskaityti priteisimo, nei dėl 0,07 procentų delspinigių priteisimo. Ieškinio patenkinimas atsakovo UAB „Eurifeka“ veiklai būtų pražūtingas, nes įmonė yra ant bankroto ribos (Šiaulių apygardos teisme jau kartą buvo nagrinėjama byla dėl UAB „Eurifeka“ paskelbimo bankrutuojančia), be to, įmonėje dirba dar 4 darbuotojai, kuriems taip pat reikia mokėti darbo užmokestį, o taip pat ir kreditą bankams.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje ginčas kilęs dėl to, kad darbdavys atsakovas UAB „Eurifeka“ 2010-08-03 d., atleisdamas iš darbo ieškovę, kuri nuo 2008-05-13 d dirbo pas atsakovą soliariumo studijos darbuotoja, uždelsė atsiskaityti su atleidžiama darbuotoja ieškove I. B., kaip to reikalauja DK 141 str.1 ir 2 d., todėl ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką. Taip pat ieškovė prašė priteisti delspinigius 166,56 Lt už nesavalaikį atlyginimo išmokėjimą už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškinį ir pripažino, kad atsakovas pažeidė Darbo kodekso normas.
Dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo
DK 141 str. 1 d. nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį. Byloje pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu konstatuota, kad atsakovas (darbdavys) nesilaikė nurodytų įstatymo nuostatų. DK 141 str. 3 d. nustatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už visą uždelsimo laiką. Šioje normoje nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos; antra – tai sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Teismas, priteisdamas iš darbdavio darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, turi nustatyti priežastis, dėl kurių visiškas atsiskaitymas su atleidžiamu darbuotoju buvo uždelstas, ar buvo kitoks susitarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl atsiskaitymo tvarkos pakeitimo. Atleidžiant ieškovę iš darbo, esant sunkiai įmonės finansinei padėčiai, šalys susitarė dėl kitokios atsiskaitymo tvarkos (DK 141 str. 1 d.), perkėlė visiško atsiskaitymo su ieškove laikotarpį, pasirašydamos susitarimą, kad nesumokėtą atlyginimą už 2010 metų birželio, liepos mėnesius bei kompensaciją už atostogas išskaičius mokesčius, kas sudarė 1695,18 Lt, atsakovė sumokės iki 2010 spalio 30 d. (6 b. l). Tokiu būdu atsakovė iki nurodytos datos turėjo visiškai atsiskaityti su ieškove. Kaip patvirtina bylos medžiaga su ieškove galutinai buvo atsiskaityta tik 2011 vasario 10 d., atsiskaitymą mokant dalimis, t. y. 2010-11-05 –395,18 Lt, 2010-12-23 –500 Lt, 2010-11-19– 300 Lt ir 2011-02-10 – 500 Lt. Kolegija nesutinka su apeliantės nuomone, išsakyta apeliacinėje instancijoje, kad atsakovei neatsiskaičius su ieškove nustatytu terminu, tokiu atveju visiško atsiskaitymo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo atleidimo iš darbo dienos. Taip teigdama apeliantė nesiremia jokia darbo kodekso norma. Byloje nėra nuneigtas visiško atsiskaitymo šalių suderinto termino atšaukimas. Todėl atsakovui laiku neatsiskaičius šiuo atveju lieka galioti šalių suderinta visiško atsiskaitymo su ieškove tvarka, terminas už kurį priteistinas vidutinis darbo užmokestis skaičiuotinas nuo 2010 spalio 30 dienos.
Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kad ieškovei priklausančios su darbo santykiais susijusios išmokos būtų neišmokėtos dėl ieškovės kaltės, ką apeliacinėje instancijoje patvirtino ir atsakovo atstovė. Kadangi ieškovės kaltės dėl nesavalaikio atsiskaitymo nėra, tai darbdaviui-atsakovui kyla neigiamų padarinių dėl neatsiskaitymo laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Č. v. UAB „ Stelalita“, bylos Nr. 3K-3-625/2008; 2009 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. UAB „ Geotechnikos grupė“, bylos Nr. 3K-3-305/2009). Atsakovo atstovė nesavalaikį atsiskaitymą su ieškove motyvuoja tuo, kad įmonė negalėjo atsiskaityti dėl sunkios finansinės padėties, todėl atsiskaitymą vykdė dalimis pagal finansines galimybes. Tačiau LR Darbo kodeksas nenumato išimčių, kad tokiu atveju nebūtų taikomos sankcijos darbdaviui. Pažymėtina, kad priimdamas sprendimą nukelti atsiskaitymo terminą, darbdavys turėjo įvertinti visas galimybes atsiskaityti su ieškove šalių sutartu terminu.
Priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei ne vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaitymo laikotarpį, tačiau priteistiną sumą skaičiavo proporcingai nuo uždelstos atsiskaitymo sumos ir kalendorinių dienų skaičiaus. Tuo teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje D. L. v. UAB „ Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008, pažymėta, kad, nustačius, jog su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną nebuvo visiškai atsiskaityta ir kad dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas, teismai turi taikyti DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytus padarinius, tačiau tais atvejais, kai atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta tik dalis jam priklausančio darbo užmokesčio, už uždelstą atsiskaityti laiką taikomos sankcijos dydį sudaro neišmokėta darbo užmokesčio dalis, nes tada DK 141 straipsnio 3 dalies pagrindu mokėtinos išmokos dydžio nustatymas taikant vien gramatinį šios normos aiškinimą prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei reikštų neproporcingos teisės pažeidimui sankcijos darbdaviui taikymą. Taigi, pagal kasacinio teismo praktiką DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta suma – vidutinis darbo užmokestis už visą uždelsimo atsiskaityti laiką – mokėtina (išieškotina) tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau) darbo užmokestis. Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta mažesnė už jo vidutinį darbo užmokestį suma, tokiais atvejais pagal DK 141 straipsnio 3 dalį mokėtinos išmokos dydį sudaro neišmokėto darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. L. v. UAB „ Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v. UAB „ Swiss logistic“, bylos Nr. 3K-3-267/2008; 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. T. v. UAB „Diena Media news“, bylos 3K-3-66/2011; kt.)
Šioje byloje teismas pagrįstai nustatė atsakovo uždelsimo atsiskaityti su ieškove faktą, nes atleidimo iš darbo dieną bei sutartu su ieškove terminu nebuvo visiškai atsiskaityta, jai nebuvo išmokėtas visas priklausantis išmokėti darbo užmokestis – 1694,96 Lt. Ieškovei neišmokėta darbo užmokesčio suma yra žymiai didesnė už jos vieno vidutinio mėnesio darbo užmokestį, kuris pagal šalių darbo sutartį buvo 629,69 Lt. (99 b. l.), todėl išmokos pagal DK 141 straipsnio 3 dalį dydis apskaičiuotinas ieškovės vidutinį darbo užmokestį (o ne jo neišmokėtą dalį) dauginant iš uždelsimo atsiskaityti laiko. Kolegija atkreipia dėmesį, kad darbo sutarties 3 punktas buvo pakeistas, numatant, kad ieškovei yra mokamas valandinis atlygis 4,85 Lt ir buvo nustatyta, jog mėnesinis atlyginimas priklauso nuo išdirbto laiko per mėnesį, nėra taikoma suminė darbo laiko apskaita. Šiuo atveju pagal Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo nuostatas ir byloje pateiktus duomenis apie ieškovei apskaičiuotą darbo užmokestį, jos dirbtą laiką, įvertinus darbo sutarties pakeitimus, ieškovės vidutinis vieno mėnesio darbo dienos užmokestis per tris paskutinius darbo mėnesius yra 629,69 Lt, o vienos darbo dienos vidutinis darbo užmokestis yra 46,06 Lt. Pagal bylos duomenis su ieškove galutinai atsiskaityta 2011-02-10 d., todėl atsakovo uždelsimas atsiskaityti su ieškove, prasidėjęs 2010 m. spalio 31 d., tęsėsi 3 pilnus kalendorinius mėnesius ir 7 darbo dienas. Taigi pagal DK 141 straipsnio 3 dalį apskaičiuotos išmokos už uždelsimo atsiskaityti laiką dydis – 2 211,49 Lt. Nors ieškovė prašė priteisti vidutinį darbo užmokestį tik iki 2011 01 03 d., tačiau darbo bylose yra numatyta teismo teisė viršyti ieškinio bei apeliacinio skundo ribas, todėl uždelsimo laikotarpis skaičiuotinas už faktinį neatsiskaitymo laiką (CPK 417 str.)
Kasacinis teismas, plėtodamas DK 141 straipsnio 3 dalies aiškinimo bei taikymo praktiką, 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje F. B. ir kt. v. UAB „ Neo ranga“, bylos Nr. 3K-3-365/2010, yra išaiškinęs, kad taikant šią teisės normą būtina atsižvelgti į DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus; pagal darbuotojo (ieškovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į DK 2, 35 straipsniuose, 36 straipsnio 1, 2 dalyse, 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei nurodytą šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, taip pat, į nustatytas bylos faktines aplinkybes, tarp jų – į uždelstos išmokėti išmokos ir apskaičiuotos išmokos už uždelsimo atsiskaityti laiką, dydžius, į trumpą ieškovę ir darbdavį siejusių darbo santykių laikotarpį, į tai, kad atsakovas iš dalies atsiskaitinėjo su ieškove ir laikotarpiu nuo 2010- 12- 23 d. iki galutinio atsiskaitymo liko skolingas mažiau negu vidutinį darbo užmokestį (500 Lt), bei į byloje pateiktus duomenis apie sunkią turtinę atsakovo padėtį (atsakovas dirba nuostolingai, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai žymiai viršija įmonės turtą (55 b.l.), konstatuoja, kad apskaičiuotos išmokos už uždelsimo atsiskaityti laiką – 2211,49 Lt priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu. Dėl to, teisėjų kolegija mažina priteistinos sumos dydį ir ją priteisia už 3 mėnesius, kas sudarytų 1889,07 Lt. Nustatant šį išmokėtiną dydį, laikotarpį, atsižvelgtina į tai, kad ieškovė irgi darė nuolaidas ir sutiko atidėti atsiskaitymo išmokėjimą.
Nustatytas netinkamas materialiosios teisės normų taikymas yra pagrindas pakeisti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria, taikant DK 141 straipsnio 3 dalį, ieškovės naudai priteistas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo atsiskaityti laiką (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl delspinigių priteisimo .
DK 207 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai. Delspinigių dydį, mokėjimo sąlygas reglamentuoja Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad kai ne dėl darbuotojo kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui sumokami delspinigiai; delspinigių dydį sudaro 0,06 procento priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos teisės aktuose ar kolektyvinėje (jeigu jos nėra – darbo) sutartyje arba darbdavio nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos, ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų išmokėjimo dieną; įstatymo nustatytas delspinigių dydis kartą per metus indeksuojamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Byloje nenustatyta ieškovės kaltė, įmonė nebankrutavusi, vykdė veiklą, todėl dėl nesavalaikio darbo užmokesčio išmokėjimo kaltas darbdavys. Teisėjų kolegija šios bylos kontekste konstatuoja, kad nurodytuose teisės aktuose nustatyta delspinigių sankcija darbdaviui laiko atžvilgiu gali būti taikoma tol, kol darbuotoją, kuriam nustatytu laiku nebuvo išmokėtos atitinkamos išmokos, ir darbdavį sieja darbo santykiai; po darbo santykių pasibaigimo, darbdaviui neįvykdžius DK 141 straipsnio 1 dalyje bei 206 straipsnyje nustatytos prievolės, taikoma DK 141 straipsnio 3 dalyje nurodyta sankcija, o delspinigių skaičiavimas nutraukiamas. Darbo sutarties nutraukimas neatleidžia darbdavį nuo pareigos sumokėti neišmokėtą darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas ir įstatymo nustatyto dydžio delspinigius už pavėluotą atsiskaitymą.
Šioje byloje ieškovė reiškė reikalavimą dėl delspinigių priteisimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netenkino šio ieškovės reikalavimo. Teisėjų kolegija, remdamasi teisės aktuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, pirmosios instancijos teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis bei faktiniais bylos duomenimis, daro išvadą, kad atsakovas šalių darbo sutartyje nustatytu laiku neišmokėjo ieškovei 665,79 Lt darbo užmokesčio už 2010 birželio mėnesį. Pagal šalių darbo sutarties 3 punktą atsakovas 665,79 Lt darbo užmokesčio už 2010 m. birželio mėnesį ieškovei turėjo išmokėti ne vėliau kaip iki 2010 liepos 10 d. Šios sumos neišmokėjus, 2010 m. liepos 18 d. turi būti pradedami nuo jos skaičiuoti delspinigiai. Šiuo metu atsižvelgiant į infliaciją, delspinigių dydis – 0,07 procento (1996-02-20 Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo Nr. I-1214 2003 m. sausio 28 d. redakcija Nr. Ix-1331 ; 2009-01-29 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas Nr. A1-32 dėl delspinigių dydžio patvirtinimo).
Byloje nustatyta, kad ieškovė atleista iš darbo 2010 rugpjūčio 3 d. , tačiau iki tol ieškovei buvo neišmokėtas jai priklausantis atlyginimas 2010 birželio mėnesį ir už tai turėjo būti priskaičiuoti delspinigiai, kurie turėjo būti išmokėti, ieškovę atleidžiant iš darbo. Tokiu būdu remiantis kasacinio teismo praktika delspinigiai yra skaičiuotini iki atleidimo iš darbo dienos ir sudaro 7,90 Lt (665,79 x 0,007 x 17). Dėl netinkamo įstatymo aiškinimo ir taikymo, teismo priimtas sprendimas ieškovės reikalavimų dalyje dėl delspinigių priteisimo turėtų būti tenkinami, pakeitus teismo sprendimą šioje dalyje.
Dėl bylinėjimosi išlaidų .
Pakeitus teismo sprendimą, keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str.4 dalis). Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai (LR CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovei I. B. teikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (17 b. l.). Valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos – 400,00 Lt (68 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė UAB „Eurifeka“ 500,00 Lt neišmokėtą darbo užmokestį sumokėjo bylos nagrinėjimo metu, minėta suma priskaičiuotina prie patenkintų reikalavimų dalies. Ieškovės patenkintų ieškinio reikalavimo dalį sudaro 53,30 proc., todėl iš atsakovės priteistina 213,20 Lt (400,00 Lt x 53,30 proc.) bylinėjimosi išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybei. Iš ieškovės priteistina 93,40 Lt (400,00 Lt x 46,70 proc.) – 50 proc.) bylinėjimosi išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybei.
Ieškovė, paduodant ieškinį nuo žyminio mokesčio yra atleista (LR CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl proporcingai patenkintai reikalavimų daliai iš atsakovės priteistina 56,90 Lt (1896,97x3 proc.) žyminio mokesčio valstybei (CPK 96 str.).
Taip pat iš šalių proporcingai priteistinos valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios nagrinėjant bylą sudarė 11,38 Lt, priteisiant iš ieškovės 5,31 Lt, iš atsakovo 6,07 Lt valstybei (LR CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 330 straipsniu teisėjų kolegija
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. sprendimą pakeisti.
„Priteisti iš atsakovės UAB „Eurifeka“ ieškovei I. B. 1889, 07 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniasdešimt devynis litus 07 ct.) išmokėtina suma vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimą atsiskaityti ir 7,90 Lt (septynis litus 90 ct.) delspinigių.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovės UAB „Eurifeka“ 56,90 Lt (penkiasdešimt šešis litus 90 ct.) žyminio mokesčio, 213,20 Lt (du šimtus trylika litų ir 20 ct.) atstovavimo išlaidų, 6,07 Lt (šešis litus 07 ct.) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.
Priteisti iš ieškovės I. B. 93,40 Lt (devyniasdešimt tris litus 40 ct.) antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 5,31 Lt (penkis litus 31 ct.) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.“