- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-16
- Bylos Nr.
- ATP-648-519/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-03110-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gražvydas Poškus
- Kategorijos
- 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. nutarimo, kuriuo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutarimas panaikintas ir priimtas naujas nutarimas – E. T. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 124 straipsnio 3 dalį ir skirta jam administracinė nuobauda – 190 litų bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. T. nubaustas už tai, kad jis 2014 m. sausio 20 d. 9 val. 8 min. (duomenys neskelbtini) rajone, kelyje (duomenys neskelbtini) 5,60 km , vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esant leistinam važiavimo greičiui 70 km/val., važiavo 91 km/val. greičiu, viršijo leistiną greitį 21 km/val.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu E. T. prašo panaikinti jam paskirtą nuobaudą.
Skunde nurodo, kad automobilis yra ne jo, nuotraukose jis neužfiksuotas, vienintelis įrodymas, kad jis vairavo yra Šiaulių apygardos prokuratūros raštas. Teigia, kad jis nurodė abejones dėl rašte užfiksuotos informacijos atsiradimo aplinkybių (ūkvedžio M. B. elgesį ir jo paties abejones), kad negali patvirtinti, jog vyko būtent šiuo automobiliu, nes prokuratūra naudoja keletą automobilių, kad automobilį patys vairuoja tik išimtinais atvejais, nes dažniausiai juos veža vairuotojai. Kas konkrečiai vairavo automobilį pažeidimo padarymo metu, apeliantas teigia neprisimenantis, o teismas nesiėmė jokių priemonių šiai informacijai patikrinti ir šioms abejonėms pašalinti. Teismas nevertino jo argumentų, neapklausė M. B., vairuotojų. Mano, kad teismas turėjo išsireikalauti kelionės lapus, kurių pagrindu prokuratūra ir surašė savo raštą, bet teisėjas nematė reikalo padaryti ir to. Atkreipia dėmesį į tai, kad ir išsireikalavus kelionės lapus, juose užfiksuota informacija neįrodo jo kaltės, nes kaip paaiškino teisme, automobilio priėmimo–perdavimo dokumentai nėra rašomi, o kelionės lapų paskirtis yra kita (jie patvirtina vykimo į vietovę faktą, o ne konkretų vairuotoją ir vykusius asmenis). Teigia, kad 2014 m. rugpjūčio mėnesio kelionės lape taip pat yra jo parašas, nors automobilį vairavo vairuotojas S.. Tokiu būdu būtų reikalinga kviesti liudytoju ir šį vairuotoją, bei išsireikalauti ir to mėnesio kelionės lapą. Apelianto manymu, teisėjui šie faktai neatrodė verti nei tikrinimo, nei vertinimo.
Nurodo, kad kitas argumentas dėl paties pažeidimo fakto yra tas, kad teisėjas nutarime nurodė, jog iš fotonuotraukos matyti, kad jokios kitos transporto priemonės nebuvo. Pasak apelianto, nevertintos jo abejonės, jog pirmosios eismo juostos, kuria galėjo važiuoti kitas automobilis, nuotraukoje net nesimato. Policijos atstovas teisme paaiškino, kad radaras sumontuotas taip, kad fiksuoja tik pažeidimą, tačiau liudytojas negalėjo paaiškinti, kas būtų, jei 2 automobiliai važiuotų šalia vienas kito, kurią juostą radaras fiksuotų. Teigia, kad iš priimto nutarimo susidaro įspūdis, kad labiausiai jo kaltę įrodo radaro „metrologinis patikrinimas“ ir neatsižvelgta į jo paaiškinimus, jų teismas nevertino.
Taip pat skunde nurodo, kad teismas skirdamas nuobaudą atsižvelgė tik į tai, kad jis anksčiau nebaustas, nėra sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, tačiau visiškai nevertino pažeidimo pobūdžio, neatsižvelgė į jo esamas lengvinančias aplinkybes, kad padeda išsiaiškinti ir gailisi dėl pažeidimo, pažeidimas galimai padarytas viršijant būtinojo reikalingumo sąlygas, jis padarytas atstovaujant valstybės interesus ir skyrė per griežtą baudą. Teigia, kad teismas nepasisakė, kodėl jo atžvilgiu netaikomas ATPK 30¹ str.
Nurodo, kad nepagrįstai buvo pratęstas terminas skirti administracinę nuobaudą, nutarime pratęsti terminą nebuvo nurodytas pagrindas, kodėl tas terminas pratęstas. Teigia ir tai, kad termino tęsimo nutarime nurodytas ne tas protokolo numeris.
ATPK 124 str. 3 d. numatyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 20, bet ne daugiau kaip 30 kilometrų per valandą – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. T. apeliaciniame skunde kelia abejones dėl jo kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, teigia, kad automobilis yra ne jo, nuotraukose jis neužfiksuotas, o vienintelis įrodymas yra tik Šiaulių apygardos prokuratūros pateiktas raštas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą.
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolo, Šiaulių apygardos prokuratūros 2014 m. gegužės 30 d. rašto Nr. S5-32076, Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismo išvados dėl apelianto kaltės padarius ATPK 124 str. 3 d. numatytą pažeidimą, pagrįstos ir motyvuotos, priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus byloje esančius įrodymus.
Tai, kad 2014 m. sausio 20 d. 9.08 val. (duomenys neskelbtini)r. kelyje (duomenys neskelbtini) 5,60 kilometre buvo užfiksuotas automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esant leistinam važiavimo greičiui 70km/h, 91 km/h greitis, t. y. greitis viršytas 21 km/h, įrodo Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokole užfiksuoti duomenys. Tai, kad pažeidimo padarymo metu automobilį vairavo E. T., įrodo Šiaulių apygardos prokuratūros 2014 m. gegužės 30 d. pateiktas raštas Nr. S5-32076. Minėtame rašte nurodoma, kad 2014 m. sausio 20 d. 9.08 val. automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras E. T.. Nei pirmosios instancijos teismui, nei skundą nagrinėjančiam teismui pateiktas prokuratūros raštas abejonių nekelia, nesiremti minėtame rašte užfiksuotais duomenimis, taip pat nėra pagrindo. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad pats apeliantas neneigia aplinkybės, jog 2014 m. sausio 20 d. jis, kaip valstybės kaltintojas, dalyvavo teisme ir tarnybiniu automobiliu vyko į (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Apelianto skunde nurodomos aplinkybės, kad teismas neapklausė M. B., vairuotojų, neišreikalavo kelionės lapų, nors pats teigia, kad kelionės lapuose užfiksuota informacija jo kaltės neįrodo, jog iš fotonuotraukos nesimato, ar kas važiavo pirma eismo juosta, pažymima, kad teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, jog įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis – jų turi būti surenkama tiek, kad pakaktų neabejotinoms išvadoms dėl asmens kaltės padaryti. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl E. T. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą ir tai patvirtinančių įrodymų pakankamumo.
Apeliantas skunde teigia, kad nepagrįstai buvo pratęstas terminas skirti administracinę nuobaudą, nutarime pratęsti terminą nebuvo nurodytas pagrindas.
ATPK 35 straipsnio 1 dalis inter alia įtvirtina, jog administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Tuo tarpu ATPK 35 straipsnio 3 dalis inter alia numato, jog jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams. Atkreiptinas dėmesys, jog ši nuostata baigtinio sąrašo pagrindų, dėl kurių galima pratęsti bendrąjį šešių mėnesių terminą skirti administracinę nuobaudą, nenustato.
Pagal ATPK bylose suformuotą praktiką, termino pratęsimo priežastys administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti objektyviai užkertančios kelią išnagrinėti administracinę bylą ir jos turi būti nustatytos bei motyvuotas sprendimas dėl termino pratęsimo turi būti priimtas dar nepasibaigus ATPK 35 straipsnyje nustatytiems terminams. Jei šie terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistės 2014 m. liepos 18 d. nutarimas dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo priimtas dar nesuėjus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytam šešių mėnesių terminui nuo pažeidimo padarymo dienos (šiuo atveju – nuo 2014 m. sausio 20 d.). Institucijos 2014 m. liepos 18 d. nutarime nurodyta administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo priežastis – 2014-05-15 administracinio teisės pažeidimo byla persiųsta iš Vilniaus į Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biurui tolesniam tyrimui, 2014-06-02 E. T. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu, kuris išsiųstas registruotu laišku pagal gyvenamąją vietą, 2014-07-05 administracinis nurodymas grįžo neįteiktas, 2014-07-14 pakartotinai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu, jog administracinis nurodymas turi būti įvykdytas iki 2014-07-29 ir registruotu laišku buvo išsiųstas į darbovietę. Kadangi administracinės nuobaudos skyrimo terminas baigėsi 2014 m. liepos 20 d., terminas skirti administracinę nuobaudą pratęstas. Atsižvelgus į tai, spręstina, kad Institucijos pareigūnai laiku ėmėsi aktyvių ir protingų veiksmų, siekdami išaiškinti administracinio teisės pažeidimą, tačiau dėl aplinkybių, objektyviai užkirtusių kelią išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, to padaryti nepavyko, todėl apelianto teiginys, jog nepagrįstai buvo pratęstas terminas skirti administracinę nuobaudą, nutarime pratęsti terminą nebuvo nurodytas pagrindas yra nepagrįstas. Konstatuotina, jog E. T. administracinės nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas nepažeidžiant ATPK 35 straipsnio reikalavimų, o minėtos aplinkybės pripažįstamos pagrįstu administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo pagrindu.
Dėl nuobaudos skyrimo, apeliantas teigia, kad teismas neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad padėjo išsiaiškinti ir gailisi dėl pažeidimo, pažeidimas galimai padarytas viršijant būtinojo reikalingumo sąlygas, nes jis padarytas atstovaujant valstybės interesus, nevertintas pažeidimo pobūdis, skiriant jam nuobaudą nepasisakė dėl ATPK 30¹ str. taikymo.
Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas skirdamas E. T. nuobaudą atsižvelgė į teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, į tai, kad anksčiau nebaustas administracine tvarka, nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių ir skyrė sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – baudą, artimą sankcijoje numatytos baudos vidurkiui. Paskirta nuobauda, aukštesnės instancijos teismo nuomone, yra ne per griežta.
Galimybę skirti mažesnę nei įstatymo numatytą administracinę nuobaudą arba jos neskirti numato ATPK 30¹ str. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi ATPK 30¹ str. numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų. Ši išimtis taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga. Įvertinus šios bylos medžiagą daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo E. T. taikyti ATPK 30¹ str. nuostatų. Tai, kad E. T. anksčiau administracinių teisės pažeidimų nėra padaręs, jog jis yra prokuroras, atstovauja valstybės interesus, augina tris mažamečius vaikus, žmona nedirba, nėra išimtinės aplinkybės, leidžiančios skirti asmeniui išskirtinai švelnią administracinę nuobaudą ir negali būti traktuojama kaip ypatingai pažeidėjo atsakomybę švelninančios aplinkybės.
Skunde teigiama, kad nepagrįstai nenustatyta apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą, tačiau aukštesnysis teismas neturi pagrindo su tokia nuomone sutikti. ATPK 31 str. 1 d. 1 p. nurodyta, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis. Iš E. T. paaiškinimų tiek jo paaiškinime-prašyme, tiek teisme matyti, kad iš esmės paties pažeidimo fakto, t. y. to, kad jis yra vairavęs tarnybinį automobilį, E. T. neginčija, tačiau jo paaiškinimai, kad jis pripažįsta padaręs pažeidimą, bet nežino, ar tai yra tiesa, ar jis važiavo tuo automobiliu pažeidimo padarymo dieną, ar ne, jog automobilį galėjo vairuoti prokuratūros vairuotojas, nesudaro pagrindo išvadai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais ar tik apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju pažeidimas išaiškintas ne E. T. dėka, o Institucijos, kuri rinko duomenis, nustatinėjo kas vairavo transporto priemonę pažeidimo metu, taigi negalima teigti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo būtų padėjęs išaiškinti pažeidimą.
Taip pat nėra pagrindo pripažinti E. T. atsakomybe lengvinančia aplinkybe tai, kad pažeidimas galimai padarytas viršijant būtinojo reikalingumo sąlygas. Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant antram tam tikrą žalą. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga palyginti su išvengtąja, tai yra būtinojo reikalingumo sąlygos, numatytos įstatymo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju viršyti leistiną greitį 21 km/h, siekiant nuvykti į teismo posėdį ir palaikyti valstybinį kaltinimą, negali būti laikoma mažesnė žala, nei ta, kurios siekiama išvengti, šiuo atveju laiku atvykti į posėdį. Pažymėtina, kad E. T. turėjo galimybę įspėti teismą, jog vėluoja ir važiuoti tarnybiniu automobiliu neviršydamas leistino greičio.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
E. T. apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.