Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“, ieškinį atsakovams A. T., J. T., E. T., G. T. dėl skolos, nuostolių priteisimo, sutarties nutraukimo ir iškeldinimo, institucija, teikianti išvadą byloje Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išvadą teikianti institucija pareiškė, kad ieškinys negali būti tenkintinas. Nurodo, jog nuomos mokesčio nesumokėjimas neparodo atsakovų nesąžiningumo, nes tai yra skurdo pasekmė, o šeimos iškeldinimas pakenktų vaikų interesams. Žalą dėl gaisro iš atsakovų priteisti būtų galima, jei atsakovai būtų kalti dėl gaisro kilimo, tačiau elektros instaliacijos remontas yra ieškovo pareiga ir ieškovas neturi teisės šią naštą perkelti atsakovams, kurių turtinė padėtis sunki. Ieškovas turėjo pareigą elgtis protingai, rūpestingai ir senos statybos būstą suremontuoti bei apdrausti.

Ieškinio pareiškimas bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo įteiktas atsakovams tinkamai, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnį. Kadangi atsakovai nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį, o ieškovas ieškinyje pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pagal CPK 285 straipsnio 2 dalį nuostatas, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Dėl nuomos mokesčio ir delspinigių priteisimo.

Ieškovo teigimu atsakovas už buto nuomą laikotarpiu nuo 2018-07-01 iki 2018-10-15 yra skolingas 234,71 Eur ir 3,83 Eur delspinigių, prašo šią sumą solidariai priteisti iš atsakovų A. T. ir J. T..

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad butas esantis adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-474 perdavė ieškovui patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Ieškovas ir atsakovas A. T. 2015-10-07 sudarė Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos sutartį Nr. 1.41-G15/1103, pagal kurią buvo išnuomota butas esantis, (duomenys neskelbtini). 2015-10-12 Vilniaus miesto savivaldybės būsto perdavimo-priėmimo aktu Nr. 5.55-1103 išnuomotas butas buvo perduotas atsakovui A. T.. Nuomojamas būstas skirtas A. T. ir jo šeimai gyventi (sutarties 4 punktas). Nuomininkas turi pareigą mokėti nuomos mokestį, kurio dydis nustatomas LR Vyriausybės ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu (sutarties 5.2 ir 10 punktai). Nuomos mokestis už pirmąjį mėnesį sumokamas iki 2015-11-30, už kitus mėnesius mokamas kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito mėnesio 20 dienos (sutarties 12 punktas). Nuo laiku nesumokėto nuomos mokesčio taikomi delspinigiai, kurių norma 0,02 proc. už kiekvieną pradelstą dieną (sutarties 15 ir 16 punktai).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymą ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CPK 6.589 straipsnio 1 dalį, gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Duomenų byloje apie tai, kad atsakovai su ieškovu atsiskaitė nėra (CPK 178 straipsnis), todėl 238,54 Eur skola ir 3,83 Eur delspinigiai solidariai priteistini ieškovo naudai iš atsakovų A. T., J. T. (CK 6.38 straipsnis).

Dėl nuostolių už kilusį gaisrą priteisimo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2018-10-15 nuomojame bute kilo gaisras. Remiantis Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus pažyma apie gaisrą, tikėtina gaisro priežastis – elektros instaliacijos ar elektros įrenginio gedimas.

Ieškovas prašo taikyti atsakovui sutartinę atsakomybę, t. y. ieškinio 6 lape nurodo, kad pagal sutartį elektros instaliacijos remontas buvo paskirstas buto nuomininko atsakomybei. Atsakovas įsipareigojo laikyti būstą tvarkingą ir geros būklės, laikytis priešgaisrinės saugos reikalavimų (sutarties 5.3 p.), savo lėšomis daryti einamąjį būsto ir jame esančios įrangos ar baldų einamąjį remontą (sutarties 5.6 p.). Be to, sutarties 5.11 punkte įtvirtinta, kad nuomininkas įsipareigoja savo sąskaita likviduoti savivaldybės būste, pastate ar jų inžinerinėse sistemose įvykusias avarijas ar gedimus, inžinerinių sistemų funkcionavimo sutrikimus, taip pat tokių avarijų, gedimų ar sutrikimų pasekmes bei atstatyti savivaldybės būsto, pastatų ir ar jų inžinerinių sistemų ar kitos juose esančios įrangos ar įrengimų būklę, jeigu tai įvyko dėl nuomininko, jo šeimos narių, lankytojų ar kitų asmenų veikimo ar neveikimo, įskaitant tuos atvejus, jeigu tokios avarijos, gedimai ar sutrikimai įvyko dėl to, kad nuomininkas laiku neatliko ar netinkamai atliko būsto einamojo remonto ir kitus darbus, nurodytus sutarties 5.6 ir 5.7 punktuose.

Išvadą teikianti institucija nurodė, kad žalą dėl gaisro iš atsakovų priteisti būtų galima, jei atsakovai būtų kalti dėl gaisro kilimo, tačiau elektros instaliacijos remontas yra ieškovo pareiga ir ieškovas neturi teisės šią naštą perkelti atsakovams. Ieškovas turėjo pareigą elgtis protingai, rūpestingai ir senos statybos būstą suremontuoti.

Teismas sutinka su išvadą duodančios institucijos išvada ir nesutinka su ieškovo motyvais dėl atsakovo pareigos savo lėšomis remontuoti bute esančią elektros instaliaciją ir be kaltės atsakyti už žalą atsiradusią dėl elektros instaliacijos gedimo. Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį, imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Nuomotojo t. y. ieškovo pareigos nustatytos imperatyviomis normomis ir įtvirtintos CK 6.587 straipsnyje. Gyvenamosios patalpos nuomotojas privalo perduoti nuomininkui laisvą, tinkamą gyventi gyvenamąją patalpą, nurodytą sutartyje. Patalpa laikoma netinkama gyventi, jeigu yra tokios būklės, kad gyvenimas joje keltų grėsmę nuomininko ar jo šeimos narių sveikatai ar saugumui, ar visuomenės saugumui ir sveikatai (CK 6.587 straipsnio 1 dalis). Nuomotojas privalo užtikrinti tinkamą gyvenamojo namo, kuriame yra išnuomota gyvenamoji patalpa, naudojimą, teikti nuomininkui už mokestį sutartyje numatytas būtinas komunalines paslaugas arba užtikrinti jų teikimą, užtikrinti daugiabučio namo bendro turto ir komunalinių paslaugų teikimo įrangos, esančios name, remontą (CK 6.587 straipsnio 6 dalis). Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sąlygos, panaikinančios arba apribojančios nuomotojo atsakomybę nuomininkui arba nustatančios nuomininko atsakomybę be kaltės, negalioja (CK 6.587 straipsnio 3 dalis).

Atsakovai negali būti įpareigojami pagal sutarties 5.3, 5.6, 5.7 punktus vertinti elektros įrengimo kokybę, organizuoti ir apmokėti elektros įrengimo remontą, nes pagal CK 6.587 straipsnio 1 ir 6 dalis, ieškovas įpareigojamas perduoti tinkamą gyventi būstą, tinkamas gyventi būstas yra toks, kuriame gyvenant nekyla grėsmė nuomininko ar jo šeimos narių sveikatai bei turi pareigą visos nuomos laikotarpiu užtikrinti, jog į būstą būtų tiekiamos komunalinės paslaugos bei atlikti komunalinių paslaugų teikimo įrangos remontą. CK 6.587 straipsnio 2 dalis draudžia šią nuomotojo atsakomybę perkelti nuomininkams. Taip pat atsakovų atžvilgiu negali būti taikoma sutarties 5.11 punktas, kadangi juo nustatoma nuomininko atsakomybė be kaltės.

Taip pat teismas nesutinka su ieškovo motyvu, jog atsakovas yra kaltas, nes pažeidė gaisrinės saugos taisykles. Ieškovas nurodo, kad atsakovas pažeidė Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 88.1 punktą, kuris nustato – gyvenamųjų patalpų savininkai ir nuomininkai privalo: naudotis tik techniškai tvarkingais elektriniais buitiniais, šildymo prietaisais, elektros instaliacija, tinkamai juos eksploatuoti. Civilinei atsakomybei taikyti būtinos keturios sąlygos: kalti neteisėti veiksmai lėmę žalą. Ieškovas įvardina, jog gaisro sukelta žala galėjo atsirasti dėl netinkamo elektros įrenginio naudojimo, tačiau nepagrindžia jog atsakovas šiuos neteisėtus veiksmus atliko. Prie bylos pridėtoje Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus pažymoje apie gaisrą nurodyta, kad tikėtina gaisro priežastis – elektros instaliacijos ar elektros įrenginio gedimas. Pažymoje nėra nurodyta konkretus elektros įrenginys, kuris sukėlė gaisrą. Ieškinio ketvirtame lape ieškovas nurodo: „Gaisro metu butas visiškai sugadintas (sudegusi elektros instaliacija, vandentiekio, nuotekų vamzdynai, buitinė technika ir santechnikos prietaisai, išdaužyti langai, apdegę sienos, lubos, grindys ir kita)“. Ieškinio šeštame lape nurodo, kad tarp gaisro šiukšlių rastas gaisre sudegęs elektros prailgintuvas. Bylos medžiagoje nėra duomenų apie konkretų elektros įrenginį, kuris sukėlė gaisrą, ieškovas tik įvardino daiktus, kurie žuvo gaisre. Teismas neturi pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, jog tarp gaisro šiukšlių esantis prailgintuvas buvo netinkamos kokybės ir lėmė gaisrą, kuomet ieškovas nurodo, jog gaisro metu sudegė visa buto elektros instaliacija, grindys ir kita. Iš prie ieškinio pridėtos nuomos sutarties 5.3, 5.6, 5.7 punktų ir ieškovo ieškinyje pateiktų motyvų, matyti, kad ieškovas mano neturintis pareigos nuomininkams perduoti saugų būstą, kuriame gyvenant nekiltų grėsmė jų sveikatai ar gyvybei bei užtikrinti elektros tiekimo įrangos remontą, dėl to yra tikėtina, kad ieškovas šios pareigos neatliko. Taip pat atsižvelgus į Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus pažymą apie gaisrą, jog tikėtina gaisro priežastis – elektros instaliacijos ar elektros įrenginio gedimas, tačiau nesant duomenų apie konkretų elektros įrenginį galėjusį lemti gaisrą, teismas daro išvadą, jog labiausiai tikėtina, kad atsakovo neteisėtas neveikimas, t. y. savo pareigos perduoti saugu būstą nuomininkas ir būste esančios elektros tiekimo įrangos neprižiūrėjimas ir lėmė žalą. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas atlyginti jam 11430,62 Eur nuostolius kilusius dėl gaisro atmestinas.

Dėl nuostolių už patekimą į butą priteisimo.

Ieškovas nurodo, kad į butą patekta pasitelkus durų atrakinimo meistro paslaugas. Tokiu būdu ieškovas dėl atsakovų kaltės parytė 44,52 Eur nuostolių, kuriuos sudaro avarinis durų atrakinimas, durų užrakto keitimas, (pagrindas – PVM sąskaita faktūra). Prie ieškinio pridėjo 2019-09-16 sąskaitą faktūrą, kurios operacijos turinys – 44,52 Eur kainuojantis avarinis atrakinimas ir europietiško tipo cilindras.

Iš prie ieškinio pridėtų buto patikrinimo aktų matyti, jog atsakovai bute nors ir nebegyvena, tačiau visų daiktų neatsiėmė. 2018-12-10 patikrinimo akte, ieškovas teigia, kad elektros tiekimas butui atjungtas ir jame niekas nebegyvena. 2019-05-22 patikrinimo akte atsakovas nurodo, kad asmeninius daiktus iš buto atsiėmė, tačiau stambios buitinės technikos neatsiėmė. 2019-09-13 patikrinimo akte ieškovas teigia, jog atsakovai raktų negrąžino.

Atsižvelgiant į tai, jog atsakovai bute nebegyvena ir rakto ieškovui negrąžino, dėl to ieškovo naudai iš atsakovų A. T., J. T. priteistinos 44,52 Eur išlaidos, susijusios su patekimu į butą.

Dėl atsakovų iškeldinimo.

Ieškovas teigia, kad atsakovai ilgiau nei tris mėnesius nemoka nuomos mokesčio, yra deklaravę gyvenamąją vietą ginčo bute, dėl to prašo juos iškeldinti su jiems priklausiančiu turtu, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Šioje byloje ieškovas prašo priteisti 234,71 Eur skola už laikotarpį nuo 2018-07-01 iki 2018-10-15. Ieškovas pažymi, jog atsakovai yra skolingi ne tik už šį laikotarpį, tačiau atsakovai yra skolingi 1566,98 Eur numos mokesčio pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą priimtą civilinėje byloje Nr. e2-3128-905/2017. Atsakovas nėra įvykdęs taikos sutarties dėl nuomos mokesčio patvirtintos Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2SP-37764-996/2018.

Pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-01 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3128-905/2017 ieškovo naudai iš atsakovų A. T., J. T. buvo priteista 1697,6 Eur skola už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2016-09-30, taikos sutartimi patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-37764-996/2018 atsakovas A. T. įsipareigojo grąžinti 949,19 Eur skolą už laikotarpį nuo 2017-03-01 iki 2018-06-30.

Pagal CPK 6.611 straipsnį, jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, nuomotojo reikalavimu gali būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Atsakovai neginčija aplinkybės, jog nuomos mokesčio nesumokėjo už ilgesnį nei trijų mėnesių laikotarpį, neginčijo aplinkybės, jog yra neįvykdę 2017 metų teismo sprendimo bei 2018 metų taikos sutarties dėl skolos už nuomą grąžinimo (CPK 178 straipsnis).

Šioje byloje prašoma priteisti 234,71 Eur skola nors ir yra nedidelė, tačiau ieškovui už laikotarpį nuo 2014 metų vis dar nėra grąžinę skolos už nuomą, dėl to ieškovo reikalavimas tenkintinas ir atsakovai A. T., J. T., E. T., G. T. yra iškeldintini iš nuomojamų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos.

Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovui iš atsakovų A. T., J. T. priteistinos 5 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

21 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis) ir 15 Eur žyminis mokestis už turtinį reikalavimą bei 75 Eur žyminis mokestis už reikalavimą iškeldinti, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškotinos iš atsakovų A. T., J. T. į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnis 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Ieškovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“, juridinio asmens kodas 124568293, iš atsakovų A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai priteisti 238,54 Eur skolą su delspinigiais, 44,52 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą 283,06 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-03-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iškeldinti atsakovus A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant atsakovams kitos gyvenamosios patalpos.

Lygiomis dalimis priteisti iš atsakovų A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. T., valstybei 111 Eur, t. y. po 55,5 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą pagrindžiantį dokumentą reikia pateikti sprendimą priėmusiam teismui.

Atsakovas, dėl kurio yra priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, atitinkantį LR CPK 287 str. 2-3 d. reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo peržiūrėjimo turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą (jeigu byloje buvo paskirtas teismo posėdis), taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data bei žyminio mokesčio kvitas.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.