- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-05
- Bylos Nr.
- eI2-2073-860/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02253-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Saulius Jakaitis (pirm.)
- Pareiškėjas
- I. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Aplinkos apsaugos agentūros
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Aplinkos apsaugos agentūros, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Pareiškėjas I. L. teismui pateikė skundą, kuriame prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Šalies argumentai
Skunde nurodė, kad išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI-1289-643/2018 be kitų klausimų buvo nagrinėjamas ir klausimas dėl jam padarytos neturtinės žalos Agentūrai vidinėje dokumentų valdymo informacinėje sistemoje (toliau – ir VDVIS) registruojant ruoštus procesinius dokumentus, bet neregistruojant jo ar jo atstovų ruoštų procesinių dokumentų. Tokiais veiksmais jam buvo padaryta reikšminga žala, nes jo ir jo atstovų ruošti procesiniai dokumentai iš esmės skiriasi nuo Agentūros ruoštų procesinių dokumentų. Pažymėjo, kad su Agentūros pateiktomis įvykių versijomis bei paaiškinimais galėjo laisvai susipažinti visi Agentūros darbuotojai, o su jo pateiktomis įvykių versijomis bei paaiškinimais galėjo susipažinti tik su atitinkamų bylų nagrinėjimu susiję tarnautojai. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2018 m. gegužės 31 d. sprendime, administracinėje byloje Nr. eI-1289-643/2018, konstatavo, kad Agentūra nepažeidė įstatymų neviešindama jo ruoštų procesinių dokumentų. Su tokia VAAT išvada sutinka, tačiau Agentūra vis tiek pažeidė teisės aktus ir padarė jam neturtinę žalą, nes ji viešino savo pačios ruoštus procesinius dokumentus, kurie tuo metu taip pat sudarė neišnagrinėtų bylų medžiagas. Agentūra per daugiau nei dvejus metus padarė ir galimai toliau tebedaro itin didelę žalą pareiškėjo reputacijai, jį pažemino, paskleidė tiesos neatitinkančią informaciją ir sudarė neigiamą jo įvaizdį buvusių kolegų bei vadovų akivaizdoje. Pažymėjo, kad tas faktas, jog administracinėje byloje Nr. eI-1289-643/2018 minimos administracinės bylos šiai dienai jau yra išnagrinėtos ir visi norintys gali susipažinti su minėtų bylų medžiaga, šiai bylai neturi jokios reikšmės, nes labai ilgą laiką tokios galimybės kiti asmenys neturėjo ir ilgą laiką eiliniams Agentūros tarnautojams buvo prieinami tik Agentūros ruošti procesiniai dokumentai bei atitinkamai tik Agentūros pozicija bei įvykių aiškinimas. Papildomai prašė išsiaiškinti, ar ir po VAAT 2018 m. gegužės 31 d. sprendimo, administracinėje byloje Nr. eI-1289-643/2018, Agentūra procesinius dokumentus tebenagrinėjamose bylose ir toliau registruoja VDVIS. Tai reikštų, kad bet kuris Agentūros darbuotojas ir toliau gali laisvai susipažinti su Agentūros pateikiama pozicija bei įvykių aiškinimu, o su jo – ne. Minėtu laikotarpiu Agentūra pateikė vieną savo ruoštą procesinį dokumentą į administracinę bylą Nr. eA-4744-492/2018. Nustačius, kad jam žalą darantys neteisėti veiksmai yra tebevykdomi, prašė teismo savo nuožiūra priteisti dar didesnę sumą. Teigė, kad negali pateikti tikslių paskaičiavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Nurodė, jog pagrindinis žalos dydžio nustatymo kriterijus, tai šiame skunde aprašytų neteisėtų veiksmų, pabloginusių jo vidinę savijautą, psichologinę būseną, patirtą pažeminimą, neteisybės jausmą, visuma. Taip pat įvertina ir visas sunkinančias aplinkybes, tokias kaip tyčia, didelis neteisėtų veiksmų skaičius, jų darymo tęstinumas, akivaizdumas, ilga trukmė ir pan.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Aplinkos apsaugos agentūros, pateiktame atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad pareiškėjas 2018 m. sausio 24 d. patikslintame skunde formuluodamas reikalavimą, išdėstė faktines aplinkybes ne tik dėl teismo lydraščių ir teismo pateiktų Agentūrai procesinių dokumentų, bet ir kitų dokumentų Agentūroje talpinimo (tvarkymo) VDVIS. Teismas sprendime (administracinėje byloje Nr. eI-1289-643/2018) pasisakė dėl pareiškėjo skunde nurodytų visų faktinių aplinkybių, Agentūros atsiliepime nurodytų aplinkybių, susijusių su Agentūros tvarkomais, talpinamais, registruojamais dokumentais VDVIS, ir konstatavo, jog Agentūra nepažeidė teisės aktų, o pareiškėjas neįrodė Lietuvos valstybės civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų – žalos fakto ir priežastinio ryšio su Agentūros veiksmais į VDVIS įkeliant tik teismo lydraščius (pavedimus), ir neišviešinant pareiškėjo rengtų procesinių dokumentų turinio, nebuvo nustatyta trečios būtinosios civilinei atsakomybei kilti sąlygos – Agentūros neteisėtų veiksmų. Kadangi pagal suformuotą teismų praktiką teismo sprendimas, turintis res judicata galią, sukuria materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius, procesinis teismo sprendimo res judicata padarinys reiškia, kad sprendimo nebegalima skųsti įprasta, t. y. apeliacine, tvarka. Materialieji tokio sprendimo padariniai dvejopi: pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio (negatyvusis res judicata poveikis, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 279 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 4 dalyje), antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje (pozityvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 182 straipsnio 2 punkte, ABTĮ 57 straipsnio 1 dalyje). Nesutinka su pareiškėjo skundo motyvais ir argumentais dėl Agentūros neteisėtų veiksmų rengiant procesinius dokumentus, susijusius su pareiškėjo inicijuotais teisminiais ginčais, talpinimo, registravimo VDVIS, jų prieinamumo Agentūros valstybės tarnautojams ir darbuotojams. Nurodė, kad Agentūra visus teisminius dokumentus, gaunamus elektroninėmis ryšio priemonėmis per Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (toliau – ir Liteko) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio (toliau – ir EPP) paskyrą, ir siunčiamus teisminius dokumentus, pateikiamus elektroninėmis ryšio priemonėmis per Liteko EPP paskyrą, registruoja VDVIS. Agentūroje gaunami ir siunčiami dokumentai yra saugomi įstatymų nustatyta tvarka, vadovaujantis patvirtintu dokumentacijos planu. Vadovaujantis Agentūros dokumentacijos planu, teisminių procesų dokumentai nėra elektroniniai ir popieriniai dokumentai saugomi Agentūros Teisės skyriuje. Pagal Agentūros Darbo reglamentą (su visais jo pakeitimais) Agentūros VDVIS registruojami ir tvarkomi visi be išimties procesiniai dokumentai. VDVIS yra žinybinė informacinė sistema, skirta vidiniam naudojimui, duomenys į išorę nėra teikiami. Kita vertus, Agentūra turi teisę tvarkyti savo esamų ir buvusių valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, duomenis vidaus administravimo ir kitais tikslais pagal Agentūrai, viešojo administravimo institucijai, suteiktus įgaliojimus. Iki 2018 m. kovo 2 d. Agentūros darbo reglamentas (su visais jo pakeitimais) (toliau – ir Darbo reglamentas) nenustatė pareigos VDVIS dokumento kortelėje pasirinkti klasifikacijos viešas ar neviešas, nebuvo nustatyta kokie dokumentai neturėtų būti viešinami VDVIS. Kadangi nebuvo ir nėra taisyklių, reglamentuojančių asmens duomenų tvarkymą VDVIS informacinėje sistemoje, tai Agentūra savo veiksmais, talpinant Agentūros parengtus ir gautus procesinius dokumentus, laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio mėn. iki 2018 m. kovo mėn. negalėjo padaryti teisės pažeidimo, pažeisti Darbo reglamento nuostatų. Agentūros gauti procesiniai dokumentai, susiję su administracine byla Nr. eI-1289-643/2018, Agentūroje buvo registruojami ir prieinami tik Agentūros atstovui nurodytoje administracinėje byloje, kitiems Agentūros direktoriaus paskirtiems asmenims, VDVIS buvo įkeliamas tuščias doc/docx formatu dokumentas. Agentūros siunčiami dokumentai, susiję su administracine byla Nr. eI-1289-643/2018, buvo registruojami ir dedamas tuščias doc/docx formatu dokumentas, šie procesiniai dokumentai yra prieinami Agentūros direktoriui, pasirašančiam dokumentą VDVIS. Įgyvendinant 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 ,,Dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo“ (toliau – ir Reglamentas (ES) 2016/679), Agentūros Darbo reglamente (Agentūros Darbo reglamento 2018 m. kovo 2 d. pakeitimai) įtvirtinta nuostata dėl būtinybės užtikrinti dokumentų konfidencialius aspektus, asmens duomenų apsaugą dokumentus talpinant VDVIS. VDVIS informacinėje sistemoje, sukurtas funkcionalumas, suteikiantis klasifikatoriaus pagalba Agentūros valstybės tarnautojams ir darbuotojams galimybę pasirinkti dėl procesinių dokumentų viešinimo VDVIS (ar dokumentas viešas, ar neviešas). Teikiant parengtus procesinius dokumentus teismams, pasirenkama klasifikacija „Neviešas“, todėl talpindama parengtus procesinius dokumentus administracinėse bylose Nr. eI-1289-643/2018, Nr. eA-4744-492/2018 ir Nr. el- 3701-535/2018 Agentūra nepažeidė Darbo reglamento. Nurodė, kad pareiškėjas į bylą nepateikė jokių objektyvių duomenų, rašytinių įrodymų, kad Agentūra savo procesiniuose dokumentuose apie pareiškėją paskleidė tiesos neatitinkančią informaciją. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad pareiškėjas dėl tiesos neatitinkančios informacijos būtų patyręs fizinius ir dvasinius išgyvenimus bei šie išgyvenimai būtų susiję priežastiniu ryšiu su Agentūros veiksmais. Pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, jog Agentūros valstybės tarnautojai ir darbuotojai būtų buvę suinteresuoti sužinoti jo teismui teiktų procesinių dokumentų turinį, o Agentūra nepagrįstai atsisakė tenkinti Agentūros valstybės tarnautojų ir darbuotojų prašymus. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad jam buvo žinoma ar dabar yra žinoma, jog su Agentūros pozicija teisminiuose ginčuose buvo susipažinęs ir yra susipažinęs Agentūros valstybės tarnautojas ar darbuotojas, ir žinodamas tokius duomenis formuotų nuomonę apie pareiškėją. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad procesiniuose dokumentuose išsakyta pareiškėjo ar Agentūros pozicija dėl teisminio ginčo nulėmė Agentūros valstybės tarnautojų ar darbuotojų nuomonę dėl pareiškėjo reputacijos. Pareiškėjas nėra pateikęs įrodymų, pagrindžiančių, kad dėl kitų Agentūros valstybės tarnautojų ir darbuotojų galimybės susipažinti su informacija VDVIS jis jaučia savo reputacijos pažeidimą, pažeminimą ir jo patiriami dvasiniai išgyvenimai pagrįstai gali būti įvertinami pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos dydžiu. Agentūros teigimu, jie nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Be to, nurodė, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą skundui paduoti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
3. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kurią pareiškėjas I. L. kildina iš atsakovės atstovo Aplinkos apsaugos agentūros neteisėtų veiksmų – Agentūros siunčiamų procesinių dokumentų registravimo VDVIS ir jų prieinamumo Agentūros darbuotojams.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimu buvo nusprendęs pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT) 2020 m. sausio 27 d. nutartimi minėtą VAAT sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tik pakartojo jau kitoje administracinėje byloje Nr. eI-1289-643/2018 išanalizuotas aplinkybes, pritaikė jų vertinimui aktualias teisės normas, tačiau neišnagrinėjo šioje byloje kilusio ginčo iš esmės.
5. Atsižvelgdamas į LVAT 2020-01-27 nutartyje pateiktus išaiškinimus, taip pat į praėjusį pakankamai ilgą laiko tarpą nuo pareiškėjo kreipimosi į teismą dienos, teismas 2020 m. vasario 5 d. nutartimi be kita ko pasiūlė: proceso dalyviams iki 2020-02-19 pateikti teismui išsamius rašytinius paaiškinimus (nuomonę) be kita ko dėl LVAT 2020-01-27 nutarties 35-37 punktuose nurodytų svarbių aplinkybių bei pateikti atitinkamus įrodymus; pareiškėjui iki 2020-02-19 aiškiai raštu nurodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį).
Ginčo šalys atitinkamai pateikė rašytinę nuomonę (pareiškėjas) ir rašytinius paaiškinimus (atsakovės atstovas).
Tad teismas, įgyvendinęs ABTĮ 12 straipsnyje numatytą pareigą, bylą nagrinėja pagal šalių nurodytus ir pateiktus bei byloje esančius duomenis.
6. Atsakovės atstovo nuomone, pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą skundui paduoti.
Tačiau teismas su tokiu argumentu nesutinka. Byloje yra pareikštas skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tokiems skundams pareikšti yra taikomas ne ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas skundo padavimo teismui terminas, bet Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas 3 metų ieškinio senaties terminas. Pasak pareiškėjo, atsakovės atstovo neteisėti veiksmai pagrinde buvo atlikti 2016-2017 m.; pareiškėjas į teismą su skundu dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi 2018 metais, tad ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Kita vertus, atsakovės atstovas net ir neprašo taikyti ieškinio senaties termino (CK 1.126 straipsnis), tad pareiškėjo teisė dėl neturtinės žalos atlyginimo, jeigu ji buvo pažeista, turi būti ginama.
7. Pareiškėjas taip pat prašo išspręsti jo prašymą, pateiktą 2018-09-03, dėl VAAT teisėjos 2018-09-03 rezoliucija prie bylos prijungtų Agentūros papildomų rašytinių paaiškinimų išėmimo iš bylos; pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas šių paaiškinimų apskritai negalėjo priimti, nes minėti paaiškinimai ir su jais pateikti priedai akivaizdžiai nesusiję su šia byla ir ją bereikalingai komplikuoja.
Tačiau teismas ir su pareiškėjo tokiu prašymu bei tokiais samprotavimais nesutinka. Proceso šalys turi teisę teikti teismui prašymus, rašytinius paaiškinimus, įrodymus ir pan. (ABTĮ 52 straipsnis, 56 straipsnis). Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (ABTĮ 56 straipsnio 1 dalis). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis). Taigi, pareiškėjo nurodomi teisėjos byloje priimti paaiškinimai ir duomenys vertintini su kitais byloje esančiais įrodymais, vertintina jų įrodomoji reikšmė, t. y. sąsajumas su nagrinėjama byla ir pan., tačiau juos kažkaip „išimti iš bylos“, kaip nurodo ir prašo pareiškėjas, nėra jokio pagrindo; tad toks prašymas negali būti tenkinamas.
8. Atsakomybės už žalą, padarytą neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, klausimus reglamentuoja CK 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia minėtoje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės), t. y.: valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams ar neveikimui (CK 6.246 straipsnis), žalai (CK 6.249-6.250 straipsniai) ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (CK 6.247 straipsnis). Taigi reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jei nustatoma visuma viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėti veiksmai ar neveikimas, žalos pareiškėjui padarymo faktas ir priežastinis ryšys tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
Atsižvelgiant į tai, kad valstybės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga - neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai, šios sąlygos buvimas (nebuvimas), kaip taisyklė, byloje nustatinėjamas pirmiausia. Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) lemia, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę).
Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valstybės valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
9. Pareiškėjas nurodo, kad su Agentūros procesiniuose dokumentuose pateiktomis įvykių versijomis bei paaiškinimais galėjo laisvai susipažinti visi Agentūros darbuotojai, o su jo pateiktomis įvykių versijomis bei paaiškinimais galėjo susipažinti tik su atitinkamų bylų nagrinėjimu susiję tarnautojai, tad, pasak pareiškėjo, tai visiškai pakanka konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovės veiksmus.
Teismas pažymi, kad atsakovo veiksmai, susiję su gautų pareiškėjo procesinių dokumentų talpinimu (registravimu) VDVIS, yra įvertinti administracinėje byloje Nr. eI-1289-643/2018; pastarojoje byloje yra priimtas įsiteisėjęs teismo 2018-05-31 sprendimas, kuriame be kita ko nenustatyta atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų minėtoje apimtyje. Tad pareiškėjas šiais atsakovės atstovės veiksmais, susijusiais su gautų pareiškėjo procesinių dokumentų talpinimu (registravimu) VDVIS, negali grįsti prašomą priteisti neturtinę žalą.
Šios bylos nagrinėjimo pagrindas yra tik Agentūros veiksmai, susiję su jos pačios parengtų ir siunčiamų procesinių dokumentų talpinimu (registravimu) VDVIS ir jų prieinamumu Agentūros darbuotojams. Nors atsakovės atstovė teigia, kad administracinėje byloje Nr. eI-1289-643/2018 buvo įvertinti ir šie Agentūros veiksmai bei jie buvo pripažinti teisėtais, tačiau teismas su tokiais argumentais nesutinka. Kaip matyti iš bylos Nr. eI-1289-643/2018, pareiškėjas teikė tam tikrus argumentus, susijusius ne tik su gautų jo procesinių dokumentų netalpinimu VDVIS, bet ir pačios Agentūros parengtų procesinių dokumentų talpinimu minėtoje sistemoje; tam tikrus motyvus tuo klausimu teikė ir pati Agentūra. Tačiau teismas pažymi, kad šios aplinkybės, t. y. minėti Agentūros veiksmai, nebuvo tiesioginis toje byloje įrodinėjimo objektas. Tad nėra pagrindo ir išvadai, kad minėtos aplinkybės yra nustatytos kitoje byloje ir pareiškėjas šioje byloje jų nebegali ginčyti (ABTĮ 98 straipsnio 4 dalis; sprendimo res judicata galia).
10. Teismas, vertindamas Agentūros veiksmų, susijusių su jos siunčiamų procesinių dokumentų registravimu VDVIS ir jų prieinamumu Agentūros darbuotojams, teisėtumą, visų pirma pažymi, kad paties pareiškėjo argumentai tuo klausimu yra labai nekonkretūs ir abstraktūs. Neaišku, ar pareiškėjas neteisėtus Agentūros veiksmus sieja tik su procesinių dokumentų, susijusių su administracine byla Nr. eI-1289-643/2018, talpininimu (registravimu) VDVIS, ar ir su kitomis administracinemis bylomis (su kokiomis); neaišku apie kokius konkrečiai procesinius dokumentus yra kalbama. Nėra pakankamai apibrėžtas Agentūros atliktų veiksmų laikotarpis. Pareiškėjas tik lakoniškai nurodo, kad veiksmai pagrinde buvo atlikti 2016 ir 2017 metais ir apima daugumą bylų bei su jomis susijusių procesinių dokumentų. Tačiau, kaip minėta, visiškai neaišku apie kokias konkrečiai bylas ir kokius procesinius dokumentus yra kalbama. Toks pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos pagrindimas yra visiškai netinkamas ir negali būti pripažintas pagrįstu skundo tenkinimui. Jau nekalbant apie tai, kad pareiškėjas dar prašo teismo aiškintis, ar Agentūra ir toliau atlieka neteisėtus veiksmus bei tokiu atveju atitinkamai savo nuožiūra priteisti didesnę neturtinę žalą. Pažymėtina, kad teismas nėra tyrimo institucija, jis tik nagrinėja viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjui pareiškus teisme skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtent jam ir tenka pareiga įrodyti visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas (išskyrus atsakovės kaltę), tame tarpe aiškiai ir konkrečiai nurodyti atsakovo atliktus galimai neteisėtus veiksmus. Pažymėtina, kad teismas, atlikdamas ABTĮ 12 straipsnyje nustatytą pareigą, siekė padėti ginčo šalims, tame tarpe ir pareiškėjui, įgyvendinti jų procesines teises, t. y. pasiūlė atlikti tam tikrus veiksmus ir pan. Tačiau pareiškėjas tinkamai šiuo teismo siūlymu nepasinaudojo. Kadangi byla jau tęsiasi apie du metus, tad nėra jokio pagrindo bandyti situaciją spręsti per trūkumų šalinimo institutą.
Antra, akcentuotina ir tai, kad pareiškėjas nenurodė jokios teisės normos, kuri draustų Agentūrai atlikti vertinamus veiksmus.
Trečia, kaip matyti iš Agentūros paaiškinimų, taip pat kitų bylos duomenų, kad visi teisminiai dokumentai, tame tarpe siunčiami teismui procesiniai dokumentai, yra registruojami VDVIS; šie dokumentai yra saugomi vadovaujantis patvirtintu Dokumentacijos planu. Agentūra VDVIS naudoja kaip žynybinę dokumentų valdymo informacinę sistemą vidiniam naudojimui, duomenys į išorę nėra teikiami. Agentūros rengiamų dokumentų, tame tarpe procesinių dokumentų, registravimą VDVIS numato Aplinkos apsaugos agentūros darbo reglamentas (aktualios redakcijos, galiojusios 2016-2017 m.). Taigi, vien tai, kad Agentūros procesiniai dokumentai, susiję su bylinėjimosi su pareiškėju, buvo talpinami (registruojami) minėtoje sistemoje, Agentūra jokių teisės aktų nepažeidė; priešingai, ji vykdė Darbo reglamento atitinkamas nuostatas.
Teismas pažymi, kad nei Darbo reglamentas, nei kiti teisės aktai ginčui aktualiu laikotarpiu (2016-2017 m.) nenustatė konkrečių duomenų tvarkymo VDVIS taisyklių. Atsakovas nurodė, kad siunčiami procesiniai dokumentai buvo registruojami ir dedamas tuščias doc / docx formatu dokumentas; šie dokumentai buvo prieinami Agentūros direktoriui, pasirašančiam dokumentą VDVIS, taip pat atstovui administracinėje byloje ir kitiems byloje įgaliotiems asmenims. Teismas neturi pagrindo šiais Agentūros argumentais netikėti. Juo labiau, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog parengti procesiniai dokumentai, jų turinys, prieš siunčiant teismui patalpinti VDVIS, buvo prieinami visiems be išimties Agentūros darbuotojams, tame tarpe ir neturintiems jokių funkcijų su Agentūros vedamomis bylomis.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ginčui aktualiu laikotarpiu (2016-2017 m.) Agentūra jokių pareiškėjo nurodomų neteisėtų veiksmų neatliko, ji siunčiamus procesinius dokumentus talpino (registravo) VDVIS, kaip ir numato Darbo reglamentas, tačiau jie nebuvo talpinami visiems Agentūros darbuotojams prieinama forma; juos galėjo matyti tik tie tarnautojai, kurie turėjo atitinkamus įgaliojimus ir teises, susijusias su Agentūros vedamomis bylomis.
Ketvirta, teismas pažymi, kad tik 2018-03-02 Darbo reglamento redakcijos 55 ir 61 punktuose buvo nustatyta, jog dokumento rengėjas ir (ar) už dokumentų registravimą atsakingas Agentūros valstybės tarnautojas ir (ar) darbuotojas gautus ir siunčiamus dokumentus, išskyrus, kai juose yra asmens duomenų ir (ar) konfidencialių aspektų, ir siunčiamus dokumentus teismo ar ikiteisminio ginčų nagrinėjimo institucijoms, kitus procesinius dokumentus, talpina Agentūros elektroninių dokumentų valdymo sistemoje arba kitame Agentūros duomenų registre, pasirinkus klasifikaciją „Viešas“ arba „Neviešas“. Iš bylos duomenų matyti, kad Agentūra, nuo 2018 m. kovo 2 d. siunčiant procesinius dokumentus, pasirenka klasifikaciją „Neviešas“; tai reiškia, kad tokiems dokumentams ir juose esančiai informacijai taikoma ir garantuojama dar didesnė apsauga, t. y. ribojamas asmenų prieinamumo ratas.
Tačiau nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad tiek iki 2018 m. kovo 2 d., tiek ir po minėtos datos su Agentūros parengtais procesiniais dokumentais, susijusiais su pareiškėju, galėjo susipažinti tik tie tarnautojai, kuriems priklauso pagal funkcijas.
11. Apibendrinant konstatuotina, kad pareiškėjas neįrodė Agentūros neteisėtų veiksmų, tad valstybei nekyla civilinė atsakomybė.
12. Antra vertus, pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas neįrodė ir neturtinės žalos atsiradimo fakto bei priežastinio ryšio tarp atsakovo atliktų, pareiškėjo nurodomų neteisėtų, veiksmų ir žalos.
Pareiškėjas nurodo, kad Agentūra per daugiau nei 2 metų laikotarpį padarė itin didelę žalą jo reputacijai, jį pažemino, paskleidė tiesos neatitinkančią informaciją ir sudarė neigiamą jo įvaizdį buvusių kolegų bei vadovų akivaizdoje. Iš šio pareiškėjo patirtos neturtinės žalos apibūdinimo galima suprasti, kad pareiškėjas galimai siekia neturtinės žalos atlyginimo ne CK 6.271 straipsnio pagrindu, bet CK 2.24 straipsnio pagrindu, t. y. iš esmės gina savo garbę ir orumą. Teismas pažymi, kad teisių gynimas pagal CK 2.24 straipsnį nepriklauso administracinių teismų kompetencijai; minėtos teisės ginamos pareiškus ieškinį bendros kompetencijos teisme. Taigi, šiuo nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal CK 6.271 straipsnį, pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl neva melagingai paskleistos informacijos ir pan., iš esmės yra neaktualios; teismas šiuo atveju neturi jokio pagrindo aiškintis ir konstatuoti, kad paskleista informacija buvo melaginga ar ne.
Pareiškėjas neįrodė, kad jam realiai atsirado neturtinė žala, numatyta CK 6.250 straipsnyje.
Taigi, net jeigu ir laikant, kad Agentūrai procesinius dokumentus patalpinant VDVIS apie juos, t. y. jų turinį, galėjo sužinoti ar sužinojo kiti Agentūros darbuotojai – vis tiek nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas realiai patyrė kokią nors neturtinę žalą; pareiškėjo nurodoma patirta neturtinė žala iš esmės nėra susijusi su Agentūros neteisėtais veiksmais, be to, ji yra nekonkreti ir per daug abstrakti, kitaip sakant, deklaratyvi. Teismas pažymi, kad natūralu, jog bylinėjantis gali atsirasti tam tikrų dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų, tačiau tai nereiškia, kad šie nepatogumai gali lemti neturtinės žalos atlyginimą. Nagrinėjamu atveju nėra ir priežastinio ryšio tarp Agentūros atliktų veiksmų ir nurodomos neturtinės žalos.
13. Taigi, pareiškėjas neįrodė Agentūros neteisėtų veiksmų, neturtinės žalos atsiradimo fakto ir priežastinio ryšio tarp atliktų veiksmų ir atsiradusios žalos. Tad atsakovui civilinė atsakomybė nekyla. Tuo pačiu yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas ir jis turi būti atmetamas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132-133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo I. L. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.