Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo klausimą dėl nuteistajam A. L. (A. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini) Latvijos Respublikos piliečiui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), paskirtos ir neįvykdytos bausmės – baudos, perdavimo vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugpjūčio 18 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-820-903/2021 A. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir baudos dydis, kurį jis per 10 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, yra 36 MGL (1 800 eurų). Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 7 d.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas antstolio 2022 m. liepos 21 d. patvarkymas atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini) motyvuojant tuo, jog A. L. Lietuvoje negyvena, neturi nekilnojamojo turto ir nedirba antstolio aptarnaujamoje vykdymo veiksmų teritorijoje.

Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. liepos 29 d., 2022 m. rugsėjo 7 d., 2022 m. lapkričio 29 d. A. L. jo nurodytu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) (šiuo elektroniniu paštu jis pats informavo teismą, kad teismo baudžiamąjį įsakymą gavo) siuntė laiškus ir prašė informuoti, ar jis sumokėjo jam paskirtą baudą, tačiau atsakymo iki šiol negavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 342 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė – bauda arba baudžiamojo poveikio priemonės – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą arba turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas, o nuteistasis ar turtas, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, arba konfiskuotinas turtas yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, teismas savo iniciatyva arba bausmę (baudžiamojo poveikio priemonę) vykdančios institucijos teikimu gali šią bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę perduoti vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai. Sprendimas priimamas BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų ir sprendimų konfiskuoti perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taisykles patvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Lietuvos Respublikos teismų baudžiamosiose bylose paskirtų piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 5 d. nutarimas Nr. 219, kuris buvo pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 287 (nauja redakcija įsigaliojo nuo 2014 m. balandžio 3 d., TAR, 2014, Nr. 2014-03998) patvirtintos Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taisyklės. Šių taisyklių 4 punkte numatyta, kad piniginė sankcija gali būti perduodama vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei esant šioms sąlygoms: nubaustas asmuo savanoriškai nesumokėjo piniginės sankcijos ir yra teisinis pagrindas ją vykdyti priverstinai; turima duomenų, kad nubaustas asmuo yra kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar nuolatinis gyventojas arba nubausto asmens turtas ar pajamos, į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas, yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, arba nubausto juridinio asmens buveinė yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje; piniginė sankcija yra didesnė už 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 7 straipsnio 2 dalies h punkte nustatytą sumą ir nežinoma aplinkybių, dėl kurių kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija galėtų atsisakyti pripažinti ar vykdyti paskirtą piniginę sankciją; nustatomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 631 straipsnio 1 dalies 2, 3 ar 9 punkte nurodytos aplinkybės arba yra kitų priežasčių manyti, kad priverstinis piniginės sankcijos išieškojimas Lietuvos Respublikoje būtų neįmanomas ar sudėtingas; piniginę sankciją būtų tikslinga perduoti vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei. Taisyklių 5 punkte numatyta, kad klausimą dėl piniginės sankcijos perdavimo vykdyti kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka nagrinėja ir nutartimi išsprendžia sprendimą dėl piniginės sankcijos priėmęs teismas. Šį sprendimą teismas priima savo iniciatyva pagal baudžiamojoje byloje esančią medžiagą arba piniginę sankciją vykdančios institucijos teikimą.

Iš baudžiamosios bylos Nr. e1-820-903/2021 duomenų matyti, kad A. L. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. baudžiamasis įsakymas buvo įteiktas jam suprantama kalba, šis teismo procesinis sprendimas yra įsiteisėjęs. Nuteistasis A. L. jam paskirtą 36 MGL, t. y. 1 800 Eur baudą turėjo sumokėti iki 2022 m. liepos 7 d., tačiau per įstatymo numatytą 10 mėnesių terminą jis baudos savanoriškai nesumokėjo, todėl buvo pradėtas vykdyti priverstinis baudos išieškojimas. Priverstinis baudos išieškojimas buvo perduotas antstolės Linos Pužienės kontorai, kuri 2022 m. liepos 21 d. Lietuvos antstolių rūmams bei Klaipėdos apylinkės teismui pateikė patvarkymą dėl atsisakymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Patvarkyme nurodyta, kad atsisakoma priimti vykdyti vykdomąjį raštą Nr. e1-820-903/2021, kadangi skolininkas A. L. antstolės aptarnaujamoje teritorijoje negyvena. Pats A. L. informacijos apie baudos sumokėjimą teismui nepateikė, nors teismas to prašė 3 kartus. A. L. nuolatinė gyvenamoji vieta bei darbo vieta yra Latvijos Respublikoje, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad šioje Europos Sąjungos valstybėje ji turi turto ar pajamų, iš kurių būtų galima vykdyti išieškojimą (Europos S. T. 2005 m. vasario 24 d. pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 4 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, kad A. L. Lietuvos Respublikos teritorijoje turėtų turto, į kurį būtų galima nukreipti paskirtos baudos išieškojimą. Nuteistajam paskirta bauda yra didesnė už 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 7 straipsnyje 2 dalies h punkte nustatytą sumą (70 Eur), nenustatyta aplinkybių, dėl kurių kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija galėtų atsisakyti vykdyti bausmę, nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 631 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos aplinkybės.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad yra visos Taisyklėse nurodytos sąlygos, kurioms esant bausmė gali būti perduota vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei, be to, akivaizdu, kad piniginę sankciją tikslinga perduoti vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 38MGL (1 800 eurų) dydžio baudos vykdymas perduotinas Latvijos Respublikos kompetentingai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnio 5 dalimi, 362 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugpjūčio 18 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-820-903/2021 nuteistajam A. L. (A. L.) paskirtos ir nesumokėtos 38 MGL dydžio, t. y. 1 800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų) baudos išieškojimą perduoti vykdyti Latvijos Respublikos teisingumo ministerijai.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.