Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant E. G., dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui R. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjos R. V. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato (duomenys neskelbtini) 2016-10-14 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato (duomenys neskelbtini) (toliau – Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos PK) vyresnysis specialistas G. Š., po papildomo tyrimo atlikimo, 2016-10-14 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė M. U. atžvilgiu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, konstatavęs, kad jo veiksmuose nėra jam inkriminuotų administracinio teisės pažeidimų, numatytų ATPK 158 straipsnyje ir 161¹ straipsnyje, sudėties ir įvykio. Vyresnysis specialistas, išanalizavęs ir įvertinęs medžiagoje esančius duomenis, nenustatė, kad M. U. laikytų komunalines atliekas jam priklausančioje plastikinėje dėžėje (konteineryje), t. y. nesilaikė ir nevykdė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos pavirtintų komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėmis nustatytos tvarkos.

Nutarime nurodyta, kad apžiūrėjus, žalios spalvos, talpą su atverčiamu dangčiu, kuris pažymėtas lipduku „Šiukšles mesti draudžiama“, matyti, kad ji yra tuščia, švari, požymių, kad joje galėtų būti laikomos komunalinės ar kitos atliekos, nėra. Pareiškėjos teigimu, šios nutarime išdėstytos aplinkybės prieštarauja realiai situacijai bei kitos policijos pareigūnės – specialistės V. T. parodymams, nurodytiems tarnybiniame pranešime, jog atidarius konteinerį jame šiukšlių nebuvo, tačiau matėsi, kad ten anksčiau buvo laikomos šiukšlės bei atidarius konteinerį sklido nemalonus kvapas.

Be to, pareiškėjos teigimu, policijos pareigūnai turėjo įvertinti M. U. veiksmus ne tik nutarime minėtų straipsnių kontekste, bet ir tirti, ar M. U. veikoje nėra pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, sudėties. Kadangi, pareiškėjos nuomone, M. U. veiksmai, susiję su konteineriu, kuris buvo vis pristumiamas prie pareiškėjos būto durų ir iš kurio sklido nemalonus kvapas, pažeidžia viešąją tvarką ir žmonių rimtį, todėl M. U. veiksmuose yra ATPK 174 straipsnyje numatyto pažeidimo požymių.

Teismo posėdžio metu R. V. nurodė, kad su M. U. yra kaimynai, jų butai yra viename aukšte. Iš pradžių šiukšlės buvo stumiamos prie jos buto durų, po ko buvo kreipiamasi į Viešosios tvarkos skyrių. Po pareigūnės atvykimo, tą pačią dieną, koridoriuje atsirado konteineris, kurį pastatė M. U.. Šiuo metu konteineris yra tuščias, pritvirtintas prie sienos metaline plokštele su grandine, tvirtintas buvo kelis kartus, patį konteinerį galima judinti, taip pat yra užklijuotas lipdukas, kad šiukšlių pilti negalima. Pareiškėjos teigimu, vieną kartą sūnus pro durų skylutę, išgirdęs koridoriuje triukšmą, pamatė, kaip M. U. konteineriu užstūmė jos buto duris, t.y. užrėmė durų rankeną, jog iš vidaus nebūtų įmanoma išeiti. Buvo kviečiama policija, kuri atvykusi, pareiškėjos teigimu, matė šį faktą, o ji tai nufotografavo. Su M. U. pakalbėti nepavyko. Kalbėjo su jo žmona A. U., tačiau susitarti nepavyko. Nurodo, jog norėtų, kad koridoriuje to konteinerio nebūtų. Prašo, kad M. U. būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 174 straipsnį už konteinerio stumdymą, kadangi, pareiškėjos teigimu, iš jo pusės buvo chuliganiški veiksmai.

Teismo posėdžio metu M. U. nurodė, kad su R. V. pažįstamas nėra, tačiau, gal yra matęs. Gyvena (duomenys neskelbtini), jam priklauso 12 ir dalis 11 buto. Yra trys bendrasavininkai, kurie dalinasi 11 butu. Teigia, kad dėl šiukšlių konteinerio prie R. V. buto durų nieko nežino. Paaiškino, jog minėtas konteineris yra dėžė daiktams laikyti, kuri stovi priešais jo buto – 12 buto – durų, šalia kito jo buto – 11 buto – durų. Negali pasakyti kas dar ten gyvena, nes vaikšto daug jam nepažįstamų žmonių. Nurodė, kad jokio įspėjimo dėl daiktadėžės (konteinerio) iš policijos pareigūnų gavęs nebuvo, kadangi nebuvo nustatyta, kad tai yra netinkamas laikymas. Paaiškina, kad tai yra tvarkinga dėžė, kuri stovi jo koridoriaus dalyje, šalia jo durų. Koridorių su kitais bandrasavininkais yra pasidalinę į tris dalis. Pas notarą pasirašyta sutartis. Nurodė, jog apie tai, kad jo daiktadėžė buvo užstumta už R. V. durų, sužinojo iš tyrėjo. Nežino kaip tai galėjo įvykti, kadangi daiktadėžė buvo prisukta su varžtais prie sienos, tačiau kažkas ją buvo nuplėšęs. Po ko ji buvo prisukta antrą kartą. Teigia, kad 11 buto durys nuolat paliekamos atidarytos.

Liudytojas V. J., Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK (duomenys neskelbtini) tyrėjas, teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėja R. V. yra pažįstamas, kadangi buvo gautas pastarosios pareiškimas dėl konflikto su kaimynu dėl bendro naudojimo patalpų naudojimosi tvarkos, t. y. buvo gautas skundas dėl šiukšlių konteinerio laikymo bendro naudojimo patalpoje bei dėl jo pritvirtinimo prie sienos. Teigia, jog, nuvykus į įvykio vietą, nebuvo rasta jokių šiukšlių, nei pačiame konteineryje, nei aplink jį, taip pat nebuvo jokio kvapo. Stovėjo švarus konteineris. Nepamena ar konteineris buvo pritvirtintas prie sienos. Nurodė, kad vyko į įvykio vietą tik vieną kartą, tačiau ir kiti kolegos buvo važiavę dėl tų pačių aplinkybių. Pareiškėja buvo pranešusi, kad konteineris priklauso jos kaimynui M. U.. Bendravo su juo, tačiau nepamena ką pastarasis jam, dėl šio įvykio, buvo sakęs. Nurodo, kad administracinė teisena dėl atliekų tvarkymo pradėta nebuvo, kadangi nenustatė pažeidimo sudėties, kadangi įvykio vietoje nerado nei šiukšlių, nei jokio kvapo.

Liudytojas G. Š., Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK (duomenys neskelbtini) vyresnysis specialistas, teismo posėdžio metu nurodė, kad po 2016-07-13 nutarimo atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, t. y. po priimtos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-08-22 nutarties, kuria buvo panaikintas minėtas nutarimas, byla buvo grąžinta papildomam tyrimui. Byla dėl privačioje valdoje, bendro naudojimo patalpoje pastatyto šiukšlių konteinerio, kuris atitinka visus keturis standartus, skirtus šiukšlių konteineriams, skirtiems tvarkyti komunalines atliekas. Pats faktas, kad konteineris stovi koridoriuje buvo konstatuotas ir anksčiau. Teigia, kad dėl to konteinerio stovėjimo toje vietoje, nekyla ginčų nei iš vienos pusės. Nurodė, kad patalpa, kurioje stovi tas konteineris, yra privati valda – pažymėta lipduku. Yra bendrasavininkų susitarimas dėl tų bendrų patalpų naudojimo. Paaiškino, kad atlikęs papildomą tyrimą, įvertinęs aplinkybes, įžvelgė, kad veika galėtų būti vertinama pagal ATPK 161² str., kadangi buvo kalbama apie konteinerio laikymą, atliekų tvarkymą. Konteineriai, skirti atliekoms tarkyti, turi būti statomi patalpose, kurios turi atitikti numatytus standartus, patvirtintus Klaipėdos miesto savivaldybės. Teigia, jog vertinant tą faktą – konteinerio stovėjimo, buvo atsižvelgta į visą surinktą medžiagą, taip pat ir į Klaipėdos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus atsakymą, kuriuo buvo įvertinta situacija dėl konteinerio stovėjimo. Nenustačius pažeidimo vienos iš sudedamosios dalies, t. y. objekto – atliekų tvarkymo pažeidimo, buvo priimtas nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Nurodė, kad R. V. buvo informuota dėl patalpų naudojimo, t. y. jog turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, jei nepavyksta sutarti bendru susitarimu, dėl teismo išaiškinimo, kokie daiktai gali būti bendro naudojimo patalpose bei kaip bendrasavininkai turėtų naudotis tomis patalpomis. Paaiškino, kad vadovaudamasis teismo nutartimi ir ankstesniu nutarimu, kuriuo buvo atsisakyta pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, papildomai rinko medžiagą tik dėl nustatyto fakto – konteinerio stovėjimo, todėl veikos pagal ATPK 174 str., nevertino, nes neįžvelgė M. U. veiksmuose chuliganiškų veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, galiojusio iki 2017-01-01, (toliau – ATPK) 301 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, organo (pareigūno) priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Pirmosios instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pareigūno atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padaryta išvada, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, leidžiančių padaryti neabejotiną išvadą, jog M. U. būtų pažeidęs Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos pavirtintų komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, todėl jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, nes jo veiksmuose nėra jam inkriminuotų administracinio teisės pažeidimų, numatytų ATPK 158 straipsnyje bei161¹ straipsnyje, sudėties ir įvykio. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK (duomenys neskelbtini) pareigūnas, atsisakydamas pradėti administracinio teisės pažeidimo bylą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais, patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos pareigūno išvados, jas įvertino bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Be to, pati pareiškėja R. V. pateiktame skunde pripažįsta, kad M. U. veikoje nėra administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 158 straipsnyje ir 161¹ straipsnyje.

Taip pat, susipažinęs su bylos medžiaga bei išanalizavęs ir įvertinęs pareiškėjos pateiktą skundą, teismo posėdžiuose asmenų duotus parodymus, teismas sprendžia, jog šiuo atveju byloje surinktų įrodymų visuma neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog M. U. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje.

Administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnį kyla už nedidelį chuliganizmą, tai yra necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Iš šios teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas turi būti atliktas viešose vietose ir/ar pažeisti viešąją tvarką bei žmonių rimtį. Atitinkamai nedideliu chuliganizmu gali būti laikomos tik veikos, turinčios viešą pobūdį, o įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai (įvykę ne viešose vietose, nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties) negali būti kvalifikuojami pagal ATPK 174 straipsnio nuostatas.

Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, tai 11 butas, adresu (duomenys neskelbtini), bendra nuosavybe priklauso trim asmenims, tarp jų M. U. ir R. V.. Koridorius su kitais bandrasavininkais, pagal 2014-09-03 sutartį dėl naudojimosi nekilnojamu daiktu, yra padalintas į tris dalis. Teismas išklausęs M. U., pareiškėjos R. V. bei liudytojų V. J., G. Š. paaiškinimus ir išsamiai įvertinęs byloje esančius įrodymus daro pagrįstą išvadą, kad tarp kaimynų R. V. ir M. U. vyksta privataus pobūdžio konfliktas, kurio objektas – bendrojo naudojimo patalpoje stovintis konteineris. Teismo posėdžio metu tiek R. V., tiek M. U., tiek liudytojai nurodė, kad bendro naudojimo patalpoje, koridoriuje, stovintis konteineris yra švarus, tuščias, pritvirtintas prie sienos metaline plokštele su grandine, ant jo užklijuotas lipdukas, kad šiukšlių pilti negalima, nėra jokio šiukšlių kvapo. Nustatyta, kad konteineris stovi M. U. koridoriaus dalyje, šalia jo 11 buto durų. Nors, kaip teigia pareiškėja, kad M. U. konteineriu užstūmė jos buto duris, t.y. užrėmė durų rankeną, tačiau byloje nėra tiesioginių, neginčytinų ir objektyvių įrodymų patvirtinančių šias aplinkybes, todėl byloje esančių duomenų visuma neleidžia daryti neginčijamos išvados dėl M. U. kaltės padarius pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje. Tuo tarpu pareiškėjos R. V. skunde jokių esminių faktinių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti priešingas išvadas, nepateikta. Pabrėžtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2791/2009). Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad šioje byloje neįrodyta, kad M. U. pažeidė viešąją tvarką bei žmonių rimtį, t y. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą dėl atsisakymo pradėti administracinės teisės pažeidimo bylos teiseną, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų, nutarimą grindė surinktų duomenų analize (ATPK 257 str.), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurio naikinti pateiktame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Dėl šių aplinkybių pareiškėjos skundas atmestinas, nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.

Pažymėtina, kad pareiškėja R. V. dėl bendra nuosavybe priklausančios patalpos naudojimosi, disponavimo turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka dėl išaiškinimo, kokie daiktai gali būti bendro naudojimo patalpose bei kaip bendrasavininkai turėtų naudotis tomis patalpomis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. V. skundą atmesti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato (duomenys neskelbtini) 2016-10-14 priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.