Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-09-26 · Civilinė byla Nr. e2YT-21169-1089/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-09-26
Bylos Nr.
e2YT-21169-1089/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-15416-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Linas Virkutis
Pareiškėjas
H. T., K. B.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonė „Turto bankas“, L. M., V. M.
Advokatai
Jevgenija Dubrovskaja
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-21169-1089/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15416-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 26 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Virkutis,sekretoriaujant Rasai Kaupinytei,dalyvaujant pareiškėjų H. T. ir K. B. atstovei advokatei Jevgenijai Dubrovskajai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų H. T. ir K. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, L. M., V. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjos H. T. ir K. B. kreipėsi į teismą, prašydamos nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų tėvas, kurio palikimą priėmė, J. K. po sutuoktinės K. K. mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti. Pareiškėjos juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti prašo siekdamos įgyvendinti paveldėjimo teisę. Savo pareiškime pareiškėjos nurodo šias faktines aplinkybes:

1.1. Pareiškėjų tėvas J. K. santuokos su K. K. metu (santuoka sudaryta nuo 1962 m. sausio 16 d.) įsigijo 0,0670 ha ploto žemės sklypą, sodo namelį su ūkiniu bei kiemo statiniu, adresu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre bendras sutuoktinių turtas buvo įregistruotas J. K. vardu. K. K. 2011 m. spalio 28 d. mirė, J. K. mirė 2019 m. sausio 2 d. Pareiškėjų tėvai K. K. ir J. K. 2010 m. gruodžio 21 d. sudarytu bei Vilniaus miesto 3-ojo notarų biuro notaro A. R. patvirtintu bendru sutuoktinių testamentu vienas kitą paskyrė savo įpėdiniu, o jų abiejų mirties atveju visą savo turtą paliko lygiomis dalimis dukroms H. T. ir K. B..

1.2. J. K. po savo žmonos K. K. mirties nesikreipė pas notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo ir negavo paveldėjimo teisės liudijimo. J. K. po žmonos mirties pradėjo rūpintis visu turtu kaip savo – gyveno, prižiūrėjo sodo sklypą bei namelį, mokėjo sodininkų bendrijai „Aronija“ mokesčius, mokėjo už sodo namelyje sunaudotą elektrą, todėl jis priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

1.3. Pareiškėjos H. T. ir K. B. po tėvo mirties kreipėsi į notarą dėl jo palikimo priėmimo. Kiti palikėjo vaikai L. M. ir V. M. neprieštarauja pareiškimui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Atsiliepimas

2. Suinteresuoti asmenys L. M. ir V. M. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, nurodė, kad sutinka su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (e. b. l. 49, 50).

3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad neturi duomenų apie K. K. palikimo paveldėjimą ir jo faktinį valdymą, taip pat nevykdo jos turto paveldėjimo procedūrų. Suinteresuotas asmuo prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra (e. b. l. 23-24).

Šalies argumentai

4. Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovė palaikė pareiškime išdėstytas aplinkybes, prašė tenkinti pareiškimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, palikimas, be kita ko, gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

6. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

7. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad K. K. ir J. K. buvo sudarę santuoką (e. b. l. 4). K. K. 2011 m. spalio 28 d. mirė ir dėl jos palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė (b. l. 5, 6-7). Būdami santuokoje K. K. ir J. K. nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą, sodo namelį su ūkiniu bei kiemo statiniu, esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-17). Šiuo adresu J. K. nuo 2003 m. sausio 27 d. iki pat savo mirties (2019 m. sausio 2 d.) buvo deklaravęs gyvenamąją vietą. Po sutuoktinės K. K. mirties būtent J. K. rūpinosi kaip savo jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklaususiu nurodytu nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), išlaikė šį turtą (CPK 185 straipsnis). Tą patvirtina pateiktos pažymos (b. l. 10, 11) ir nuoseklūs liudytojo S. T. parodymai (2019 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžio garso įrašas: 13 min. 4 sek.–20 min. 18 sek.). Tokie J. K. veiksmai reiškia, kad jis perėmė velionės K. K. turtą ir pradėjo jį valdyti kaip savo. Taigi J. K. palikėjos K. K. palikimą priėmė, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.

9. Byloje taip pat nustatyta, kad K. K. ir J. K. turėjo keturis vaikus – H. T., K. B., L. M. ir V. M. (b. l. 36). J. K. palikimą priėmė pareiškėjos K. B. ir H. T. (b. l. 4, 8, 9). Kiti velionio J. K. vaikai L. M. ir V. M. neprieštarauja pareiškimui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir neginčija pareiškėjų nurodomos aplinkybės, kad K. K. palikimą priėmė J. K. (b. l. 49, 50).

10. Kitų asmenų, kurie per įstatyme nustatytą terminą būtų priėmę palikimą ar atlikę veiksmus, kurie galėtų būti laikomi faktiniu palikimo priėmimu, nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytą spręstina, kad J. K., po K. K. mirties, likdamas gyventi tame pačiame name ir aktyviais veiksmais tęsdamas valdymą ir naudojimąsi sutuoktinės turtu, priėmė mirusios sutuoktinės palikimą faktiniu valdymu (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis). Dėl to pareiškėjų H. T. ir K. B. pareiškimas tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs 2019 m. sausio 2 d., priėmė sutuoktinės K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2011 m. spalio 28 d., palikimą pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją išsiųsti Testamentų registrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Virkutis