Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas J. J., išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro V. J. pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje S. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gim., praeityje teistas 1 kartą, 2017-06-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismas pagal LR BK 281 str. 7 d. paskirta 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda.Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityta S. Č. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017-04-20 iki 2017-04-21 – 1 dieną, ją prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyta galutinė 18 MGL (677,88 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas S. Č. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 str. 7 d. padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Č. 2017 m. rugsėjo 30 d., apie 11.30 val., Vilniuje, Bieliūnų gatvėje, ties pastatu Nr. 1, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „F. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 3,17 promilės etilo alkoholio). Šiais savo veiksmais S. Č. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 7 d.

Taip pat, jis 2017 m. birželio 14 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, paskyrus jam baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą 2 (du) metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, jis, vengdamas atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, 2017 m. rugsėjo 30 d., apie 11.30 val., Vilniuje, Bieliūnų gatvėje, ties pastatu Nr. 1, vairavo transporto priemonę - automobilį „F. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šiais savo veiksmais S. Č. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 243 str.

Specialisto išvadoje Nr. T-A 10120/2017(01) nurodyta, kad S. Č. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,17 promilės etilo alkoholio (b.l. 18).

Pažyma iš VĮ”REGITRA” duomenų bazės, kurioje nurodyta, kad automobilis FORD FIESTA, v/n. (duomenys neskelbtini)priklauso V. K. gim. 1973 m.

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad Saulius būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1.5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 3,17 promilės etilo alkoholio) vairavo automobilį F. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 281 str. 7 d. Taip pat jis vengdamas atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, 2017 m. rugsėjo 30 d., apie 11.30 val., Vilniuje, Bieliūnų gatvėje, ties pastatu Nr. 1, vairavo transporto priemonę - automobilį „F. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šiais savo veiksmais S. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 243 str.

D. S. Č. skirtinos bausmės.

Skirdamas bausmę S. Č. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, padaryti nesunkus nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas, veikos susijusios su itin šiurkščiu Kelių eismo taisyklių pažeidimu. Be to, teismas nustato ir atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis S. Č. neseniai teistas už analogišką nusikalstamą veiką (BK 281 str. 7 d.), todėl teismas sprendžia, kad LR BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymų sankcijose numatytą alternatyvią bausmę – baudą. Būtent tokia bausmės rūšis, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama nustatytiems bausmės tikslams pasiekti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 (1) str. paskirta bausmė mažintina 1/3 (vienu trečdaliu).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, termino (LR BK 68 straipsnis) bei turto konfiksavimo (LR BK 72 straipsnis).

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta LR BK 68 straipsnyje. Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors LR BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas LR BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar LR BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos A. T. nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). LR BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis – net 3,17 promilių girtumas, siekiant užtikrinti tinkamą elgesį bausmės vykdymo metu bei siekiant visuomenės saugumo, kaltinamajam skirtina Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 1 punkte, LR BK 68 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pilnai pripažįsta, nuoširdžiai dėl to gailisi, tačiau teisiamas jau antrą kartą dėl analogiško pobūdžio nusikaltimo (BK 281 str. 7 d.), teismo vertinimu, atėmus specialiąją teisę vairuoti transporto priemones tik ilgiausiam 3 (trejų) metų laikotarpiui bus įgyvendintas jo nubaudimas bei prevencinis auklėjimas nekartoti tų pačių klaidų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų.

Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal LR BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Todėl, nustačius, kad automobilis F. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jo konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad LR BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su LR BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys LR BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Akivaizdu, jog įvykdyti LR BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos A. T. yra pasisakęs, jog nepritaria transporto priemonės, kuria padarytas neatsargus nusikaltimas, konfiskavimui, tačiau šiuo atveju S. Č. veikė tiesiogine tyčia, tai yra jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis (LR BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kadangi automobilis priklauso trečiajam asmeniui, vadovaujantis LR BK 72 str. 5 d., automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 4230 eurų, yra konfiskuotina iš kaltinamojo valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas,

nusprendžia:

S. Č., gim. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 7 d. ir nuteisti 90 MGL (3 389, 40 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis LR BK BK 64 (1) str. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti galutinę bausmę - 60 MGL (2 2 59,60 eurų) dydžio baudą.

S. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 243 str. ir nuteisti 60 MGL (2 259, 60 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis LR BK BK 64 (1) str. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti galutinę bausmę - 40 MGL (1506,40 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti S. Č. galutinę subendrintą bausmę - 80 MGL, 3012,80 (trijų tūstančių dvylikos eur 80 ct.) eurų dydžio baudą.

Paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą 3 (trejų) metų laikotarpiui.

Konfiskuoti automobilio FORD FIESTA, v/n. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 4230 (keturis tūkstančius du šimtus trisdešimt Eur) eurų iš kaltinamojo valstybės naudai.

Kaltinamajam išaiškinti, kad baudą jis turi sumokėti per 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Laisvės pr. 79A, Vilnius).

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti S. Č. palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.