Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Daugiabučio namo Krymo g. 18 savininkų bendrijos pirmininkui A. B., Daugiabučio namo Krymo g. 18 savininkų bendrijos atstovui advokatui Vidmantui Skaburskui, nedalyvaujant atsakovei J. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Daugiabučio namo Krymo g. 18 savininkų bendrijos ieškinį atsakovei J. U. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu Daugiabučio namo Krymo g. 18 savininkų bendrijos pirmininkas A. B. ir Daugiabučio namo Krymo g. 18 savininkų bendrijos atstovas advokatas Vidmantas Skaburskas palaikė ieškinį nurodytais pagrindais ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

CPK 268 straipsnio 5 dalis nurodo, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas sprendimą gali surašyti sutrumpintais motyvais. Surašant teismo sprendimą sutrumpintais motyvais nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

Teismas byloje esančiais įrodymais nustatė, kad ieškovas, turėdamas daugiabučių namų valdymo teisę, administruoja namo, esančio (duomenys neskelbtini), teikiamas komunalines paslaugas bei lėšas, renkamas namo eksploatacijai ir einamajam remontui (6-18 b. l.) Atsakovė minėtame name nuosavybės teise turi butą, taip pat jai dalinės nuosavybės teise priklauso namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovė privalo išlaikyti – mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą (CK 4.82 str. 3 d., 4.83 str.). Iš pateiktos 2016 m. lapkričio 9 d. pažymos matyti, kad atsakovė už laikotarpį nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2016 m. lapkričio mėn. neatsiskaitė, į raginimus sumokėti įsiskolinimą nereagavo (35-39 b.l.) ir bendra įsiskolinimo suma yra 400,23 Eur (40-42 b.l.).

Pagal CK 4.82 straipsnį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini). Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, įstatymų numatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punktą butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus. Šiuo pagrindu atsakovei atsirado prievolė apmokėti už jai teikiamas komunalines ir kitas paslaugas, todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 400,23 Eur skola. Atsakovės jos atsiliepime nurodoma aplinkybė, kad ji nebuvo informuota ar ji yra priimta į namo bendriją, sprendžiamo skolos priteisimo klausimo kontekste nėra teisiškai reikšminga, todėl ieškovo reikalavimas šioje dalyje tenkintinas.

Antruoju ieškinio reikalavimu ieškovas iš atsakovės prašo priteisti 43,83 Eur palūkanų laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d. Atsakovė nurodo, kad ieškovo prašymas priteisti 43,83 Eur palūkanų nurodytu laikotarpiu yra neteisėtas ir perteklinis, nes pagal Bendrijos įstatų 53.2 punktą tik visuotinio Bendrijos susirinkimo sprendimu gal būti skaičiuojami delspinigiai, o Bendrijos narių ataskaitinio-rinkiminio susirinkimo protokolo Nr. 66 darbotvarkės 15 klausimo balsavimu nebuvo numatyta dėl delspinigių skaičiavimo atsakovei išieškojimo.

Teismas nagrinėjamo klausimo kontekste pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių. Šiuo atžvilgiu palūkanos yra aprioriniai nuostoliai, nes nereikalaujama įrodyti nei jų patyrimo (atsiradimo) fakto, nei realios atsiradimo ateityje rizikos. Skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, kuriuos kreditorius būtų gavęs, jei skolininkas laiku būtų įvykdęs prievolę, todėl skolininkas privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nagrinėjamu atveju ieškovo prašomos priteisti palūkanos yra kompensacinio pobūdžio, kadangi pripažįstama, kad ieškovas iš atsakovės negavo įmokų, kurias jis gauti turėjo. Šiuo atveju kompensacinės palūkanos nustatytos ne šalių sutartimi, o įstatymo norminiu reguliavimu (CK 6.37 ir 6.210 straipsniai). Kadangi kompensacinės palūkanos priteisiamos iki civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, todėl ieškovui 5 procentų dydžio metinės palūkanos priteistinos nuo 2012 m. gruodžio 1 d., kada kilo atsakovei pareiga mokėti mokesčius iki 2016 m. rugsėjo 1 d. Ieškovas pateikė palūkanų skaičiavimo detalizaciją. Atsakovė nenurodė, kad palūkanos skaičiuojamos neteisėtai ar nepagrįstai, todėl atsižvelgiant į ieškovo pateiktą palūkanų skaičiavimą ir prašomą priteisti sumą, ieškovui iš atsakovės priteistinos 43,83 Eur palūkanos.

Teismas taip pat pažymi, kad atsakovės minimi delspinigiai ir jų skaičiavimo tvarka iš esmės yra skirtingas civilinės teisės institutas (netesybos), jų ieškovas atsakovei neskaičiuoja ir priteisti neprašo.

Ieškovas paduodamas ieškinį sumokėjo žyminį mokestį 20,55 Eur (45 b. l.). Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 str. 3 d.), todėl jam grąžintinas už šį ieškinį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 str. 14 d., 87 str. 1 d. 1 p.). Kadangi ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 14 p., Daugiabučių namų savininkų įstatymo 23 str. 3 d.), todėl iš atsakovės valstybei priteistinos 20,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 7 d., 96 str.).

Pagal CPK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Be to, prašomų priteisti atstovavimo išlaidų sumas teismas turi vertinti ir pagal Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 patvirtintas redakcijas dėl maksimalaus tokių sumų dydžio. Išlaidos nustatomos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Ieškovo atstovo advokato V. Skabursko pateikta sąskaita už teisines paslaugas (b.l. 46) atitinka prieš tai minėtus kriterijus ir ieškinį patenkinus visiškai šios išlaidos iš atsakovės priteistinos ieškovo naudai.

Atsakovė J. U. pateikė prašymą išdėstyti teismo sprendimą, leidžiant teismo sprendimu priteistas sumas sumokėti po 100 Eur per mėnesį. Atsakovė prašymą išdėstyti teismo sprendimą grindžia sunkia savo turtine padėtimi. Nurodo, kad ji nedirba, registruota Šiaulių teritorinėje darbo biržoje, augina tris nepilnamečius vaikus, o sutuoktinis dirba 0,2 etato.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnis). CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis gali būti vykdomas priverstinai. Spręsdamas teismo sprendimo vykdymo atidėjimo klausimą, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą vienai šaliai, o kita šalis neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti abiejų šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Visais atvejais būtent atsakovė turi pareigą pateikti įrodymus apie savo finansinę būklę (CPK 12 ir 178 str.). Šioje byloje atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie savo sunkią finansinę būklę, tik bendrai nurodė, jog nedirba, registruota Šiaulių teritorinėje darbo biržoje, augina tris nepilnamečius vaikus, o sutuoktinis dirba 0,2 etato. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neįrodė situacijos išimtinumo ir neabejotino pagrindo teismo sprendimo vykdymo išdėstymui pagal jos pateiktą grafiką, teismas šį atsakovės prašymą atmeta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui Daugiabučio namo Krymo g. 18 savininkų bendrijai, juridinio asmens kodas 145507023, 400,23 Eur (keturis šimtus 23 ct) skolos, 43,83 Eur (keturiasdešimt tris eurus 83 ct) palūkanų, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas 200 Eur (du šimtus eurų) atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovės J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 20 Eur (dvidešimt eurų) žyminio mokesčio valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąsk. Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokų kodas 5660.

Grąžinti ieškovui Daugiabučio namo Krymo g. 18 savininkų bendrijai, juridinio asmens kodas 145507023, 20,55 Eur (dvidešimt eurų 55 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2016 m. spalio 10 d.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.