- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-11
- Bylos Nr.
- 2-860-178/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02855-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Poškus
- Ieškovas
- J. A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui
- Kategorijos
- 99.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarties, kuria nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumui pašalinti, civilinėje byloje Nr. 2-2819-553/2015 pagal ieškovo J. A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Sprendžiamas klausimas dėl nutarties, kuria nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumui pašalinti, pagrįstumo.
Šalies argumentai
Ieškovas J. A. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui, prašydamas panaikinti atsakovo Išradimų skyriaus ekspertės 2011 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. 2010 071 reg. Nr. Pr. 3638 dėl patentinės paraiškos Nr. 2011 071 „Kineziterapinis vežimėlis“ ir 2011 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. 2010 092 reg. Nr. Pr. 3639 dėl patentinės paraiškos Nr. 2011 092 „Mobilgolfas“; panaikinti atsakovo Apeliacinio skyriaus 2013 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. 2Ap-1529 dėl patentų biuro išradimų skyriaus ekspertės 2011 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Nr. 2010 071 reg. Nr. Pr. 3638 dėl patentinės paraiškos Nr. 2011 071 „Kineziterapinis vežimėlis“ ir 2013 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. 2Ap-1530 dėl patentų biuro išradimų skyriaus ekspertės 2011 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Nr. 2010 092 reg. Nr. Pr. 3639 dėl patentinės paraiškos Nr. 2011 092 „Mobilgolfas“.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinio netenkino.
Šalies argumentai
Ieškovas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 24 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti: sumokėti 52,04 Eur žyminio mokesčio ir pateikti teismui atitinkamus įrodymus. Teismas konstatavo, kad ieškovas buvo pareiškęs du savarankiškus neturtinio pobūdžio reikalavimus dėl visiškai skirtingų Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus sprendimų, todėl už apeliacinį skundą privalo sumokėti 81 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra sumokėjęs 28,96 Eur žyminio mokesčio, todėl teismas nurodė, kad jis papildomai privalo sumokėti 52,04 Eur žyminio mokesčio.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas J. A. B. (toliau – apeliantas) atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Skundžiama nutartis neteisėta, todėl naikintina. Ieškinys pareikštas vienam atsakovui tapačiu ir vienodu pagrindu dėl atsakovo atmestų dviejų sandorių, kurie nurodyti apeliaciniame skunde. Apelianto teigimu, apeliacinis skundas taip pat susijęs su tais pačiais sandoriais, todėl teismo teiginys, kad apeliaciniame skunde pateikti du skirtingi reikalavimai prieštarauja CPK 85 straipsnio 3 daliai. Apelianto teigimu, jis už paduotą apeliacinį skundą turi sumokėti 40,50 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas jau sumokėjo 28,96 Eur, todėl turi primokėti 11,54 Eur.Skundžiama nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas apeliantui terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublik?s Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan.
CPK 80 straipsnis imperatyviai reglamentuoja mokėtino žyminio mokesčio dydį inter alia už apeliacinį skundą. Minėto straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už apeliacinio skundo padavimą mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas paduodant ieškinį, o turtiniuose ginčuose šis mokestis skaičiuojamas nuo ginčijamos sumos.
Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantas ieškiniu buvo pareiškęs du savarankiškus neturtinio pobūdžio reikalavimus dėl visiškai skirtingų Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus sprendimų, t. y. dėl Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus (1) 2013 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. 2Ap-1529 dėl patentų biuro išradimų skyriaus ekspertės 2011 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Nr. 2010 071 reg. Nr. Pr. 3638 dėl patentinės paraiškos Nr. 2011 071 „Kineziterapinis vežimėlis“ panaikinimo ir (2) dėl 2013 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. 2Ap-1530 dėl patentų biuro išradimų skyriaus ekspertės 2011 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Nr. 2010 092 reg. Nr. Pr. 3639 dėl patentinės paraiškos Nr. 2011 092 „Mobilgolfas“ panaikinimo.
Vilniaus apygardos teismui 2015 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinio netenkinus, apeliantas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti. Taigi, apeliaciniu skundu apeliantas prašo ieškinį tenkinti visiškai, todėl mokėtino žyminio mokesčio dydis nustatytinas kaip už du neturtinio pobūdžio reikalavimus. Pastebėtina, kad ir už paduotą ieškinį apeliantas žyminį mokestį sumokėjo taip pat kaip už du neturtinius reikalavimus (b.l. 15). Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad už apeliacinį skundą turi sumokėti 40,50 Eur žyminio mokesčio. Už neturtinio pobūdžio reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis sudaro 41 Eur, o atsižvelgiant į tai, kad byloje pareikšti du neturtinio pobūdžio reikalavimai, todėl apeliantas už paduotą apeliacinį skundą privalo sumokėti 82 Eur žyminį mokestį (CPK 80 str. 1 d. 5 p.). Skundžiamojoje nutartyje teismui klaidingai nurodžius, kad už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 81 Eur, ši nutarties dalis tikslintina. Šiame kontekste pažymėtina, kad šiuo atveju dėl apelianto blogesnis sprendimas nepriimamas, nes net ir pirmosios instancijos teismui priėmus apeliacinį skundą ir bylą perdavus nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, o šiam nustačius apeliacinio skundo trūkumą, kad nesumokėtas visas žyminis mokestis, apeliantas būtų įpareigotas šį apeliacinio skundo trūkumą pašalinti (CPK 316 str. 3 d.).
Bylos duomenimis, apeliantas už apeliacinį skundą yra sumokėjęs 28,96 Eur (b.l. 146) ir 11,54 Eur (b.l. 157), todėl papildomai privalėtų sumokėti 41,50 Eur žyminio mokesčio.
Apeliacinės instancijos teismas, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas apeliantą papildomai sumokėti už apeliacinį skundą žyminį mokestį, civilinio proceso normų nepažeidė ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis iš esmės paliktina nepakeista, tačiau ji, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, tikslintina nurodant, kad apeliantas už paduotą apeliacinį skundą papildomai turėtų sumokėti 41,50 Eur žyminio mokesčio (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas apeliantui sumokėti žyminį mokestį už apeliacinio skundo pateikimą yra pasibaigęs, todėl apeliantui nustatytinas naujas terminas minėtam žyminiam mokesčiui sumokėti, t. y. iki 2015 m. birželio 25 d.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą.
Patikslinti nutarties rezoliucinę dalį ir nustatyti apeliantui J. A. B. terminą iki 2015 m. birželio 25 d. apeliacinio skundo trūkumui pašalinti - sumokėti likusią 41,50 Eur žyminio mokesčio dalį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus.