- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-12
- Bylos Nr.
- 2A-707-302/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02855-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Romualda Janovičienė, Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Linkotelus“
- Ieškovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Tele2“
- Kategorijos
- 2.5.11.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Dalios Kačinskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Linkotelus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2788-553/2015 pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Linkotelus“ skundą ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Tele2“ dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2014 m. balandžio 7 d. įsakymo „Dėl ginčo tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, sprendimo komisijos 2014 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. (53-28) GPS-5 patvirtinimo (išvadą teikianti institucija Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba) bei
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas UAB „Tele2“ kreipėsi į Ryšių reguliavimo tarnybą (toliau – RRT) su prašymu įpareigoti atsakovą UAB „Linkotelus“ už kiekvieną minutę, inicijuotą UAB „Tele2“ tinkle ir persiųstą į atsakovo UAB „Linkotelus“ tinklą, ieškovui UAB „Tele2“ taikyti RRT 2012 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 1V-1899, atsižvelgus į Europos Sąjungos valstybių narių, įdiegusių BU-LRAIC sąnaudų apskaitos modelį pagal Europos Komisijos rekomendacijos Nr. 2009/396/EB reikalavimus, skaičiavimų rezultatus nustatytas kainas ne didesnes nei 0,0360 Lt/min.
2014 m. balandžio 7 d. RRT direktoriaus įsakymu Nr. 1V-507 (RRT direktoriaus Įsakymas) buvo patvirtintas RRT Ginčų tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas komisijos (toliau – Komisija) 2014 m. balandžio 1 d. sprendimas Nr. (53.28) GPS-5 tenkinti UAB „Tele2“ 2013 m. rugpjūčio 9 d. prašymą „Dėl ginčo, kilusio tarp UAB „Tele2“ ir UAB „Linkotelus“, išsprendimo“ (toliau – Komisijos Sprendimas), įpareigojant UAB „Linkotelus“ už kiekvieną minutę, inicijuotą UAB „Tele2“ tinkle ir persiųstą į UAB „Linkotelus“ tinklą, UAB „Tele2“ taikyti kainas ne didesnes nei 0,011 Eur/min (0,0360 Lt/min).
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Linkotelus“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas:
1) išnagrinėti iš esmės ginčą tarp UAB „Tele2“ ir UAB „Linkotelus“ ir atmesti UAB „Tele2“ reikalavimus kaip nepagrįstus;
2) panaikinti RRT direktoriaus Įsakymą;
3) panaikinti Komisijos Sprendimą;
4) išspręsti klausimą dėl ginčijamo RRT direktoriaus Įsakymo įsigaliojimo, t.y. nustatyti, kad RRT direktoriaus Įsakymas neįsigalios iki šios bylos išnagrinėjimo;
5) priteisti iš UAB „Tele2“ bylinėjimosi išlaidas.
Skundą atsakovas UAB „Linkotelus“ grindė aplinkybėmis, kad RRT direktoriaus Įsakymas bei Komisijos Sprendimu priimti pažeidžiant materialines ir procesines teisės normas.
Pirma, šie sprendimai priimti nesilaikant jų priėmimui nustatyto keturių mėnesių termino (Elektroninių ryšių įstatymo (toliau – ERĮ) 28 str. 14 d., Ginčo tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, ir ginčų tarp pašto paslaugos teikėjų sprendimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 30 p.).
Antra, teisės aktai nustato aiškią kainų kontrolės įpareigojimų skyrimo tvarką ir Komisija negalėjo įpareigoti atsakovą taikyti konkrečiai apibrėžtas kainas ieškovo UAB „Tele2“ atžvilgiu. Atsakovas dėl savo siūlomų paslaugų išskirtinumo privalo nuolat investuoti į programinių sprendimų atnaujinimą. Neteisėtais būdais atėmus iš atsakovo galimybę pasirinkti efektyviausią kainodarą, bus apsunkintas ne tik tolesnių investicijų darymas, bet iškils reali grėsmė būti pašalintam iš rinkos. Atsakovas šiuo metu taiko vienodas sąlygas visų pagrindinių mobiliųjų operatorių (UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Omnitel“, UAB „Tele2“) atžvilgiu. Vieno iš operatorių privilegijavimas, suteikiant jam akivaizdžiai geresnes sąlygas, neigiamai įtakos konkurencijos sąlygas, iškreips rinką ir gali būti lemiamas mažas pardavimų apimtis turinčiam atsakovui.
Atsiliepimas
UAB „Tele2“ atsiliepimu prašė UAB „Linkotelus“ skundo netenkinti ir savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad UAB „Linkotelus“ taikomi 0,0230 Eur/min (0,0794 Lt/min) (ne piko metu) ir 0,0411 Eur/min (0,1420 Lt/min) (piko metu) tarifai nėra pagrįsti atsakovo patiriamomis sąnaudomis, įskaitant protingą investicijų grąžą. Skambučių užbaigimo rinkoje negali būti skirtingų kainų taikymo, nes tai gali nulemti ir skirtingas bei didesnes skambučių inicijavimo kainas vartotojams. Skambučių užbaigimo kainų viršutinė riba, t.y. 0,011 Eur/min (0,036 Lt/min), RRT nustatyta 2012 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 1V-1899 didelę įtaką turintiems subjektams UAB „Tele2“, UAB „Omnitel“ ir UAB „Bitė Lietuva“ buvo apskaičiuota atsižvelgiant į Europos Sąjungos valstybių narių, jau įdiegusių BU-LRAIC sąnaudų apskaitos modelį pagal Europos Komijos rekomendacijos reikalavimus, vidurkį.
Išvadą teikianti institucija – RRT nurodė, kad operatyvumo principas negali turėti prioriteto prieš teisingą ginčo išnagrinėjimą, todėl vien tai, kad prašymas nebuvo išnagrinėtas per Taisyklėse nurodomą 4 mėnesių terminą, nereiškia ginčo nagrinėjimo vilkinimo. Skundžiami RRT direktoriaus Įsakymas ir Komisijos Sprendimas yra pagrįsti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį atmetė ir paliko galioti RRT direktoriaus 2014 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 1 V-507 bei RRT Ginčų tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, sprendimo komisijos 2014 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. (53.28) GPS-5 nustatytą už kiekvieną minutę, inicijuotą UAB „Tele2“ tinkle ir persiųstą į UAB „Linkotelus“ tinklą, UAB „Tele2“ kainą ne didesnę nei 0,011 Eur/min (0,0360 Lt/min) nurodęs nustatytą kainą taikyti nuo 2014 m. balandžio 7 d., iš atsakovo UAB „Linkotelus“ valstybės naudai priteisė 8,60 Eur teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Pirmosios instancijos teismas nenustatė ginčijamų RRT direktoriaus Įsakymo ir Komisijos Sprendimo priėmimo procedūrinių pažeidimų. Teismas nurodė, kad, nors sprendimas dėl ginčo turi būti priimtas per 4 mėnesius (ERĮ 28 str. 14 d.) nuo prašymo priėmimo, t.y. turėjo būti priimtas iki 2013 m. gruodžio 12 d., šis terminas motyvuotai ir pagrįstai (dėl išimtinių aplinkybių, sąlygojančių ilgesnio termino ginčui išnagrinėti poreikį) buvo pratęstas iki 2014 m. kovo 12 d. (Taisyklių 30 p.).
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalys nesutaria dėl balso skambučių užbaigimo atsakovo tinkle kainos. Atitinkamai ginčo išnagrinėjimas iš esmės (ERĮ 28 str.) reiškia ginčo objektu esančios kainos nustatymą. Atsakovas nenurodė aplinkybių, kodėl nustatyta kaina neteisinga ir nepagrįsta, t.y. nenurodė ir neįrodinėjo, kokiu būdu, atsakovo nuomone, turėtų būti sprendžiamas kainos nustatymo klausimas, nenurodė ir neįrodinėjo aplinkybių, kokias konkrečias sąnaudas patiria, teikdamas paslaugą, teikiamų paslaugų specifikos, turinčios įtakos kainai ir pagrindžiančios poreikį, nukrypti nuo kainos, nustatytos skundžiamu Komisijos Sprendimu. Atsakovui nepagrindus argumentų dėl nustatytos kainos galimo nepagrįstumo ir pritardamas Komisijos sprendime išdėstytiems motyvams pirmosios instancijos teismas sprendė, kad už kiekvieną minutę, inicijuotą UAB „Tele2“ tinkle ir persiųstą į UAB „Linkotelus“ tinklą, UAB „Tele2“ turi būti nustatyta ne didesnė kaip 0,011 Eur/min (0,0360 Lt/min) kaina.
Pirmosios instancijos teismas pritarė esminiams skundžiamame Komisijos Sprendime išdėstytiems motyvams. Ginčo šalys nėra sudariusios tiesioginio elektroninių ryšių tinklų sujungimo sutarties, o skambučių srautais keičiasi per tranzitinį operatorių TEO LT, AB. Ieškovo UAB „Tele2“ abonentui iniciavus skambutį į atsakovo tinkle įdiegtą viešųjų judriojo ryšio paslaugų numerį, ieškovas neturi kitos galimybės, išskyrus skambučio užbaigimo paslaugos pirkimą iš atsakovo per tranzitinį operatorių TEO LT, AB. Bendra TEO LT, AB ieškovui taikoma kaina susideda iš reguliuojamos 1,69 ct/min. be PVM TEO LT, AB taikomos tranzito kainos bei atsakovo UAB „Linkotelus“ taikomos kainos: piko metu – 12,51 ct/min. be PVM ir ne piko metu – 6,25 ct/min. be PVM.
Aukščiausia nacionalinio I tipo tranzito paslaugos kaina (1,69 ct/min. be PVM), kurią gali taikyti TEO LT, AB, buvo nustatyta RRT direktoriaus 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 1V-101. Ieškovas UAB „Tele2“ neginčija TEO LT, AB kainos dalies, o nesutinka tik su atsakovo taikoma kaina.
Atsakovo UAB „Linkotelus“ taikoma kaina numatyta UAB „Linkotelus“ ir TEO LT 2011 m. tinklų sujungimo sutartyje. Kainos nustatymo sutartyje metu ji buvo lygi RRT direktoriaus įsakymais nustatytai reguliuojamai balso skambučių užbaigimo UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Omnitel“ ir UAB „Tele2“ individualiuose viešuosiuose judriojo ryšio tinkluose aukščiausiai kainų ribai, taikytinai 2011 metais. Vėliau ši reguliuojama kainos riba buvo sumažinta, tačiau sumažinimas netaikomas UAB „Linkotelus“, nes jis paskutinio 2009 m. gruodžio 24 d. baigto rinkos tyrimo metu nebuvo pripažintas subjektu, turinčiu didelę įtaką atitinkamoje rinkoje (ERĮ 17 str.).
Komisija pagrindė UAB „Linkotelus“ už kiekvieną minutę, inicijuotą UAB „Tele2“ tinkle ir persiųstą į UAB „Linkotelus“ tinklą, UAB „Tele2“ 0,011 Eur/min (0,0360 Lt/min) kainą. Komisija akcentavo, kad konkurencingoje rinkoje turi būti taikomos tokios kainos, kurios būtų artimos patiriamoms efektyvaus operatoriaus sąnaudoms. Be to, Europos Komisijos rekomendacijoje Nr. 2009/396/EB rekomenduojama taikyti skambučio užbaigimo kainas, pagrįstas efektyviai veikiančio ir efektyviausias technologijas taikančio operatoriaus sąnaudomis, o jų vertinimą pagrįsti einamosiomis sąnaudomis ir taikyti modeliavimo būdą „iš apačios į viršų“, pagrįsto ilgojo laikotarpio papildomomis sąnaudomis (LRIC), kaip tinkamą sąnaudų metodologiją. Pagal Rekomendacijų 12 punktą Komisija naudojo efektyvaus operatoriaus BU-LRAIC apskaitos modelį balso skambučių užbaigimo viešuosiuose judriojo ryšio tinkluose kainoms nustatyti pagal Rekomendacijos reikalavimus susiformavusių ir rezultatus patvirtinusių Europos Sąjungos šalių vidurkį.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Komisijos Sprendimas ir RRT direktoriaus Įsakymas, šalių ginčą perkėlus į teismą, įsiteisėja tik įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo šalių ginčas yra išnagrinėtas iš esmės ir kuriuo yra įvertintas skundžiamų Komisijos Sprendimo ir RRT direktoriaus Įsakymo teisėtumas (ERĮ 28 str.). Ginčijamame RRT direktoriaus Įsakyme nepasisakyta, nuo kada turėtų būti taikoma nustatyta kaina. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ginčams tarp ūkio subjektų dėl taikytinų kainų dydžio numatyta privaloma išankstinė sprendimo ne teisme tvarka, sprendė, kad Skundžiamais sprendimai nustatyta balso skambučių užbaigimo atsakovo tinkle kaina taikytina nuo RRT direktoriaus Įsakymo, kuriuo patvirtintas Komisijos Sprendimas, priėmimo, t. y. nuo 2014 m. balandžio 7 d. Šiuo teisėtu ir pagrįstu sprendimu ginčo šalims nustatytos teises ir pareigos, o teisme nepaneigtas sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, todėl nėra pagrindo nukelti nustatytos kainos taikymo pradžią.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Linkotelus“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimą ir patenkinti AUB „Linkotelus“ skundą. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. RRT turi teisę nustatyti kainas tik didelę įtaką rinkoje turintiems subjektams (ERĮ 17 str. 5 d., 23 str.). UAB „Linkotelus“ yra pripažintas turinčiu didelę įtaką tik fiksuoto telefono ryšio rinkoje (šioje rinkoje UAB „Linkotelus“ veikla reguliuojama ir kainų kontrolės įpareigojimai nustatyti RRT direktoriaus 2009-12-24 įsakymu Nr. 1V-1525), bet ne judriojo telefono ryšio rinkoje (ERĮ 16 str.). UAB „Linkotelus“ negali būti verčiama teikti paslaugas UAB „Tele2“ pageidaujamomis kainomis (Konstitucijoje įtvirtintas ūkinės veiklos laisvės principas, CK 6.156 str. 2 d. įtvirtintas sutarčių laisvės principas). Šioje byloje yra nagrinėjamas tarp dviejų privačių subjektų kilęs ginčas iš sutartinių teisinių santykių ir spręstinas pagal CK 6 knygos normas. Ryšių reguliavimo tarnyba nagrinėjamu atveju neveikė kaip viešojo administravimo funkcijas turintis subjektas, vykdantis kainos kontrolę (ERĮ 23 str.), todėl ir teismas neturėjo spręsti ginčo dėl kainos nustatymo. Nėra teisinio pagrindo RRT reguliuoti UAB „Linkotelus“ teikiamų paslaugų kainą.
2. RRT neatliko skaičiavimų, kokia kaina būtų pagrįsta (paremta sąnaudomis, sąžininga) UAB „Linkotelus“, tik rėmėsi ankstesniu savo sprendimu, priimtu nustatant kainą UAB „Tele2“. Ginčo nagrinėjamo tvarkos dvilypumas (ar nagrinėtina civilinio proceso tvarka, ar RRT) kelia neaiškumų, kuo vadovautis. UAB „Linkotelus“ teikiamų paslaugų kaina yra nustatyta tarp AB „TEO LT“ bei UAB „Linkotelus“ sudarytoje Telekomunikacijų tinklų sujungimo sutartyje (CK 6.156 str.). UAB „Tele2“ nėra šios sutarties šalis, todėl neturi teisės ginčyti šios sutarties nuostatų, tačiau turi teisę rinktis, ar ir kokiomis sąlygomis naudotis UAB „Linkotelus“ paslaugomis.
3. Teismo rezoliucinėje dalyje nėra išskiriama fiksuoto ir judriojo ryšio tinklai, todėl neaišku, koks tarifas taikytinas fiksuoto ryšio tinkle: ar 0,011 Eur/min, nustatytas šioje byloje, ar nustatytas RRT direktoriaus 2009-12-24 įsakymu Nr. 1V-959, ar nustatytus RRT direktoriaus 2014-07-15 įsakymu Nr. 1V-959, įgyvendinant viešojo administravimo funkcijas?
4. RRT nustatė tik skambučių užbaigimo kainą ir nesprendė skambučių tranzito kainos (UAB „Linkotelus“ judriojo ryšio tinklą UAB „Tele2“ skambučiai tranzitu pasiekdavo per UAB „Linkotelus“ fiksuotojo telefono ryšio tinklą). Praktikoje tranzitinį tinklą valdantis operatorius už skambučių tranzitą (persiuntimą tranzitiniu tinklu) gauna atlyginimą. Kadangi skundžiamame sprendime suformuluotas įpareigojimas dėl kainos taikymo „už kiekvieną minutę, persiųstą į UAB „Linkotelus“ tinklą, darytina išvada, kad nustatyta 0,011 eur/min kaina apima ir tranzito paslaugų kainą. Tokiu būdu UAB „Linkotelus“ už tokią pačią kainą, už kokią UAB „Tele2“ teikia tik skambučių užbaigimo paslaugas, būtų priverstas teikti dvi paslaugas - skambučių tranzito bei skambučių užbaigimo.
5. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendime pateiktos schemos ir/ar informacija apie UAB „Linkotelus“ teikiamas paslaugas nepagrįsta įrodymais, taigi - nepagrįsta. Visi skambučiai iš AB TEO LT tinklo, UAB „Linkotelus“ judriojo ryšio tinklą pasiekia per fiksuotojo ryšio tinklą. Dėl šios priežasties UAB „Linkotelus“ AB TEO LT teikia kelias paslaugas: 1) skambučių tranzito per fiksuotojo ryšio tinklą paslaugą; 2) skambučių užbaigimo fiksuotojo telefono ryšio tinkle paslaugas; 3) skambučių užbaigimo judriojo ryšio tinkle paslaugas.
6. Skundžiamu sprendimu nustatyta kaina yra visiškai nepagrįsta, negrindžiama savikainos ar kitokiais paskaičiavimais, įskaitant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą (ERĮ 23 str. 3 d.), nebuvo vadovautasi rekomendacijoje Nr. 2009/396/EB įtvirtintais kriterijais. Kainos pagrįstumo įrodinėjimo pareiga tenka RRT ir ieškovui UAB „Tele2“. Galiojantis teisinis reguliavimas nenustato, jog nustačius vieną kainą vienam operatoriui, visi kiti judriojo ryšio operatoriai turi taikyti tokią pačią kainą. Be to, simetrijos taikymas galimas tik analogiškoms paslaugoms. Dėl UAB „Linkotelus“ ryšio geografijos (visas pasaulis) jo paslaugos negali būti prilyginamos UAB „Tele2“ paslaugoms, apimančioms tik Lietuvos teritoriją. Susidaro situacija, kai UAB „Tele2“ savo klientui skambučio į Australiją paslaugas apmokestintų 0,5448 Eur/min tarifu, o UAB „Linkotelus“ už tą pačią paslaugą nori mokėti tik 0,011 Eur/min.
7. UAB „Linkotelus“, inicijuodamas civilinę bylą teisme, nebuvo reiškęs reikalavimo nustatyti, nuo kada taikoma ginčijamais sprendimais nustatyta kaina, todėl teismas, tą spręsdamas, išėjo iš ieškinio ribų. Be to, jeigu ginčas dėl kainos nustatymo iš esmės nagrinėjamas teisme, kainos nustatymas galėtų galioti tik nuo teismo sprendimo priėmimo (ERĮ 28 str. 15 d.).
8. Teismas rekomendacijoms suteikė prioritetą prieš teisės aktus. Rekomendacija 2009/396/EB skirta GSM ryšio operatoriams, taigi netaikytina UAB „Linkotelus“ atžvilgiu. Be to, ši rekomendacija (priambulės 17 p.) rekomenduoja pereinamuoju ketverių metų laikotarpiu (UAB „Linkotelus“ veiklą judriojo ryšio srityje pradėjo 2011 metais) leisti susigrąžinti didesnes sąnaudas.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Tele2“ atsiliepimu į UAB „Linkotelus“ apeliacinį skundą, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. Nors ERĮ tiesiogiai nenumatyta RRT kompetencija nustatyti atsakovui privalomus nurodymus dėl taikytinos kainos, pagal analogiją taikant ERĮ 22 straipsnio 2 ir 6 dalis, RRT tą galėjo daryti. Kadangi atsakovas nėra pripažintas turinčių didelę įtaką judriojo ryšio rinkoje, jam ir nebuvo nustatyti privalomi įpareigojimai dėl kainos pagal ERĮ 16, 17 straipsnius.
2. Atsakovas nenurodė ir neįrodė aplinkybių, galinčių pagrįsti kainą. Todėl pagrįstai buvo nustatyta kaina pagal rekomendacijų 2009/396/EB 12 punktą, t.y. naudojantis efektyvaus operatoriaus BU-LRAIC apskaitos modeliu balso skambučių užbaigimo viešuosiuose judriojo ryšio tinkluose kainoms nustatyti.
3. Rinkos tyrimai yra ilgas ir nedažnai atliekamas darbas. UAB „Linkotelus“ į paslaugų teikėjų sąrašą įtrauktas tik 2009 metais, likus vos keliems mėnesiams iki rinkos tyrimų pabaigos. Ginčo nagrinėjimo RRT institutas ir yra numatytas dėl to, kad nėra galimybės atlikti naują rinkos tyrimą, vos joje pradeda veikti naujas subjektas.
4. Šalių ginčas vyksta tik dėl UAB „Tele2“ skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ būtent judriojo ryšio tinkle kainų. Jos nustatytos pagrįstai ir tinkamai atsižvelgus į technologinio neutralumo bei funkcinio lygiavertiškumo principus. Konkurencingoje rinkoje turėtų būti taikomos tokios kainos, kurios būtų artimos patiriamoms efektyvaus operatoriaus sąnaudoms. Rekomendacijoje 2009/396/EB taip pat rekomenduojama taikyti skambučių užbaigimo kainas, pagrįstas efektyviai veikiančio ir efektyviausias technologijas taikančio operatoriaus sąnaudomis.
5. Atsakovas skundžiamais sprendimais nustatytas kainas ginčija savo teikiamų paslaugų specifika, tačiau nepateikė pagrįstų motyvų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kuo pasireiškia ta specifika ir kaip ji įtakoja nustatytą kainą, kodėl atsakovo skambučio užbaigimo kaina turėtų būti kitokio dydžio bei kokio. Nors atsakovas nurodo, kad į jo teikiamas paslaugas įeina ir tranzito paslaugos kaina, nagrinėjamo ginčo objektas yra tik skambučių užbaigimo kaina, o ne tranzito ar kitokios operatorių paslaugos kaina.
6. UAB „Tele2“ kėlė klausimą dėl ginčijamais sprendimais nustatytų kainų taikymo pradžios, todėl teismas pagrįstai sprendė nustatytų kainų taikymo pradžios klausimą. Be to, ginčas yra išnagrinėtas dar RRT, todėl ir kainos pagrįstai taikytinos nuo skundžiamo RRT direktoriaus Įsakymo priėmimo.
7. ERĮ 1 straipsnio 4 punktas įpareigoja laikytis Europos Bendrijų Komisijos rekomendacijų. Be to, pagal viešus duomenis atsakovas paslaugas pradėjo teikti 2009 metais (ne 2011, kaip kad teigia), todėl ir rekomendacijose numatytas pereinamasis laikotarpis jam yra pasibaigęs.
Ryšių reguliavimo tarnyba pateikė į bylą paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ginčo šalis sieja prievoliniai santykiai (šalys skambučių srautais keičiasi per tranzitinį operatorių TEO LT). Praktikoje, kai skambučio perdavime nuo inicijuojančio iki užbaigiančio operatoriaus dalyvauja ir tranzitinis operatorius, dažniausiai taikomas kaskadinis atsiskaitymo būdas, kai operatorius kitam operatoriui, į kurio tinklą nukreipiamas skambutis, sumoka visą kainą už skambučio perdavimą iki abonemento (tiesioginis atsiskaitymo būdas, kai tiesiogiai atsiskaitoma su kiekvienu perdavime dalyvaujančiu operatoriumi, retai naudojamas dėl administravimo nepatogumo). Balso skambučių užbaigimo individualiame viešajame judriojo ryšio tinkle paslauga nepakeičiama, t.y. inicijuojančio abonemento tinklo operatorius neturi kitos išeities, kaip tik tiesiogiai ar ne, tačiau pirkti skambučio užbaigimo paslaugą iš operatoriaus, kurio tinkle telefono numeris įdiegtas (nagrinėjamu atveju skambučių užbaigimo paslaugą UAB „Tele2“ iš UAB „Linkotelus“ perka netiesiogiai, t.y. per TEO LT).
RRT nagrinėdama šalių ginčą veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip ikiteisminė ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo institucija (todėl netaikomos ERĮ 16 straipsnio nuostatos, susijusios su rinkos tyrimais). Vienos sutarties šalies nustatyta kaina gali būti koreguojama tam, kad atitiktų protingumo kriterijus (CK 6.198 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovas UAB „Tele2“, norėdamas savo klientui suteikti galimybę pasiekti UAB „Linkotelus“ tinkle registruotą abonementą, privalėjo pirkti iš pastarojo skambučio užbaigimo paslaugas. Skundžiamais sprendimais kaina nustatyta atsižvelgus į Taisyklių 6 punkte nustatytus kriterijus, ERĮ tikslus ir nustatytus principus, rekomendaciją 2009/396/EB, kurioje rekomenduojama taikyti skambučio užbaigimo kainas, pagrįstas efektyviai veikiančio ir efektyviausias technologijas taikančio operatoriaus sąnaudas, jų vertinimą pagrįsti einamosiomis sąnaudomis ir taikyti modeliavimo būdą „iš apačios į viršų“, pagrįstą ilgojo laikotarpio papildomosiomis sąnaudomis (LRIC), taip pat rekomenduojamą taikyti kainų simetriškumo principą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Ginčas byloje kilo dėl Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2014 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. 1V-507 (RRT direktoriaus įsakymas), kuriuo patvirtintas Ryšių reguliavimo tarnybos Ginčų tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas komisijos 2014 m. balandžio 1 d. sprendimas Nr. (53.28) GPS-5 (Komisijos Sprendimas), kuriuo išspręstas ginčas tarp UAB „Tele2“ (pareiškėjas, pateikęs 2013 m. rugpjūčio 9 d. prašymą) ir UAB „Linkotelus“ dėl UAB „Linkotelus“ taikomo skambučių užbaigimo judriojo ryšio tinkle mokesčio.
Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad ginčijamais sprendimais RRT neturėjo teisės nustatyti UAB „Linkotelus“ privalomos skambučių užbaigimo kainos didžiausios ribos, kad ji nustatyta neįvertinus jos nustatymui reikšmingų ekonominių paslaugos teikimo sąnaudų skaičiavimų ir UAB „Linkotelus“ paslaugų specifikos, kad išspręsta daugiau nei buvo prašoma (nustatyta viso skambučio kaina).
Dėl RRT kompetencijos priimant ginčijamus sprendimus ir kitų procesinių klausimų
ERĮ įtvirtina RRT kompetenciją nustatyti privalomus įpareigojimus turintiems didelę įtaką rinkoje operatoriams (ERĮ 15, 17 str.), įskaitant kompetenciją tokiems subjektams nustatyti kainų kontrolės ir sąnaudų apskaitos įpareigojimus ERĮ 23 straipsnio nuostatas (ERĮ 17 str. 1 d. 5 p., 23 str.). ERĮ taip pat nustato, kad RRT privaloma išankstine ne teismo tvarka sprendžia ginčus tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, dėl ERĮ reglamentuotų visuomeninių santykių (ERĮ 28 str.). Byloje nagrinėjamu atveju RRT veikė kaip išankstine ikiteismine tvarka ginčą nagrinėti įgaliota institucija, kurios sprendimai tokiais atvejais gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui (ERĮ 28 str. 15 d.), kuris šalių ginčą nagrinėja iš esmės, o šalių procesinė padėtis nesikeičia (ERĮ 28 str. 18 d.).
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, įstatyminė nuostata, kad šalių procesinė padėtis nesikeičia, reiškia tai, kad nors skundžiami RRT direktoriaus įsakymas ar Komisijos Sprendimas, proceso dalyviais byloje išlieka ginčo šalys (nagrinėjamu atveju UAB „Tele-2“ ir UAB „Linkotelus“), atsakovu, nors skundžiamas RRT Direktoriaus įsakymas, netampa RRT. Proceso dalyviai šioje byloje turėjo laikytis CPK nuostatų, reglamentuojančių šalių procesinę padėtį ginčo teisenoje (ieškinį padavęs subjektas – ieškovas, o subjektas, kuriam prašoma taikyti materialiniu teisinius padarinius – atsakovas). Kartu pažymėtina, kad šis procesinis netikslumas neturėjo įtakos sprendimo byloje priėmimui, todėl sudaro pagrindo ir naikinti ar keisti sprendimą (CPK 329 str. 1 d.).
Kai RRT nagrinėja ginčus tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, dėl ERĮ reglamentuotų visuomeninių santykių kaip ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija, RRT priima sprendimą dėl ginčo ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo prašymo priėmimo, išskyrus atvejus, kai dėl išimtinių aplinkybių (pavyzdžiui, įrodymų gausos, ginčo aplinkybių sudėtingumo) ginčui nagrinėti reikia ilgesnio laiko (ERĮ 28 str. 14 d.). Nagrinėjamu atveju UAB „Tele 2“ 2013 m. rugpjūčio 9 d. prašymas išspręsti ginčą RRT Komisijoje gautas 2013 m. rugpjūčio 12 d., todėl terminas jam išnagrinėti pagal ERĮ 28 straipsnio 14 dalį turėjo baigtis 2013 m. gruodžio 12 d., tačiau buvo pratęstas. Komisijos prašymu dėl ginčo sudėtingumo ir būtinybės visapusiškai išnagrinėti ginčo aplinkybes (kiti operatoriai UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Omnitel“ taip pat nurodė, kad UAB „Linkotelus“ taiko pernelyg aukštas skambučių užbaigimo kainas, tačiau UAB „Linkotelus“ nesutiko jų sumažinti – 2013-12-06 raštas Nr. 13-12/21), šis terminas 2013 m. gruodžio 12 d. RRT direktoriaus įsakymu Nr. 1V-1884 buvo pratęstas iki 2014 m. kovo 12 d. (Taisyklių 30 p., 15.12 p.), o 2014 m. kovo 12 d. RRT direktoriaus įsakymu Nr. 1v-368 buvo dar kartą pratęstas iki 2014 m. gegužės 2 d. Pratęstas terminas priimant ginčijamus RRT direktoriaus įsakymą ir Komisijos Sprendimą, nebuvo viršytas, įsakymai, kuriais terminas pratęstas, nėra nuginčyti. Todėl atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai dėl skundo išnagrinėjimo terminų pažeidimo ir konstatuotina, kad teisėtai pratęstas terminas nėra praleistas (Komisijos sprendimas priimtas 2014-04-01, RRT direktoriaus Įsakymas 2014-04-07, o pratęstas terminas ginčui išnagrinėti ikiteismine tvarka baigėsi tik 2015-05-02).
Dėl nustatytos skambučių užbaigimo kainos pagrįstumo
Ginčijamais Komisijos 2014 m. balandžio 1 d. Sprendimu ir RRT Direktoriaus 2014 m. balandžio 7 d. Įsakymu nustatyta už kiekvieną minutę, inicijuotą UAB „Tele2“ tinkle ir persiųstą į UAB „Linkotelus“ tinklą, UAB „Tele2“ kaina ne didesnė nei 0,011 Eur/min (0,0360 Lt/min). Ši kaina nustatyta atsižvelgus į tai, kad UAB „Linkotelus“ turi esminį vaidmenį taikydamas skambučio užbaigimo kainą (už ją moka skambinančioji pusė, o UAB „Linkotelus“ tinkle niekas kitas negali teikti skambučio užbaigimo paslaugos), kad UAB „Linkotelus“ nepagrindė iki ginčo taikomos kainos sąnaudomis, taip pat ginčijamus sprendimus priėmusioms institucijoms siekiant konkurencingoje rinkoje taikyti kainas, artimas efektyvaus operatoriaus patiriamoms sąnaudoms, sąnaudų vertinimą grindžiant modeliavimo būdu „iš apačios į viršų“, pagrįstą ilgojo laikotarpio papildomosiomis sąnaudomis (LRIC), naudojant BU-LRAIC apskaitos modelį (Rekomendacijų 12 p.).
Apeliantas ginčija šios nustatytos kainos pagrįstumą tiek savo sąnaudų aspektų, tiek galimybe taikyti Komisijos 2009 m. gegužės 7 d. rekomendacijoje Nr. 2009/396/EB dėl skambučių užbaigimo fiksuotojo ir judriojo ryšio tinkluose tarifų reguliavimo numatytą galimybę UAB „Linkotelus“ kaip naujam rinkos dalyviui taikyti pereinamojo laikotarpio lengvatas, t.y. galimybę daugiausiai ketverius metus nuo veiklos rinkoje pradžios leisti naujiems rinkos dalyviams susigrąžinti didesnes, palyginti su modeliuojamojo operatoriaus, papildomas sąnaudas (Rekomendacijų 17 p.). Kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, UAB „Linkotelus“ įrodymais ir paskaičiavimais nepagrindė ir net negrindė argumentų dėl nustatytos skambučių užbaigimo kainos nepagrįstumo (CPK 12, 178 str.), apsiribojo teiginiais, kad dėl investicijų kaip neseniai rinkoje veikiančiam subjektui reikalinga taikyti didesnes kainas. Civiliniame procese kiekviena šalis privalo įrodyti (įrodymais pagrįsti) savo argumentus, aplinkybes, kuriomis remiasi. Skundžiamuose Komisijos sprendime ir RRT direktoriaus Įsakyme nustatyta kaina yra pagrįsta šiuose sprendimuose nurodytais argumentais, rekomenduojamais apskaičiavimo modeliais, kurių atsakovas nepaneigė, t.y. neįrodė nustatytos kainos nepagrįstumo. Kai nustatyta kaina grindžiama ekonominių sąnaudų paskaičiavimais, juos nurodyti (pagrįsti) pareiga tenka operatoriui, kurio atžvilgiu kaina nustatoma (CPK 178 str., pagal įstatymo analogiją (CPK 3 str. 6 d.) taikytina ERĮ 23 str. 3 d.). Šios įrodinėjimo pareigos UAB „Linkotelus“ neįvykdė ir rėmėsi vien neįrodytais deklaratyviais teiginiais. Tai, kad UAB „Linkotelus“ ginčijamų sprendimų priėmimo metu nebuvo pripažintas didelė įtaką rinkoje turinčiu dalyviu, todėl jo atžvilgiu RRT neturėjo ERĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytų įgaliojimų nustatyti kainų kontrolės ir sąnaudų apskaitos įpareigojimus pagal ERĮ 23 straipsnio nuostatas, neatleidžia UAB „Linkotelus“ nuo pareigos įrodyti savo argumentus. Pažymėtina ir tai, kad RRT Direktoriaus 2014 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 1V-959 nustatyta ir konstatuota, kad UAB „Linkotelus“ teikiama balso skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ viešajame judriojo ryšio tinkle paslauga sudaro atskirą balso skambučių užbaigimo rinką Lietuvos Respublikoje (1.1 p.), šioje rinkoje UAB „Linkotelus“ užima 100 procentų (1.2.1.1 p.), todėl UAB „Linkotelus“ pripažįstamas turinčiu didelę įtaką balso skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ tinkle rinkoje (2 p.). Atitinkamai UAB „Linkotelus“ atžvilgiu balso skambučių užbaigimo rinkoje pagal ERĮ taikytini 23 straipsnyje numatyti kainų kontrolės įpareigojimai. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis šis įsakymas nebuvo apskųstas Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka.
Dėl ginčo ribų
Ginčijamų Komisijos Sprendimo ir RRT direktoriaus Įsakymo turinys patvirtina, kad ginčas nagrinėtas tik dėl UAB „Linkotelus“ skambučių užbaigimo paslaugos judriojo ryšio tinkle. Remiantis ERĮ 3 straipsnio 55 dalyje pateiktu apibrėžimu, skambutis yra viešųjų telefono ryšio paslaugų priemonėmis sukurtas sujungimas, suteikiantis dvipusio ryšio galimybę. Skambučio užbaigimas yra viena skambučio sudedamųjų dalių. Atitinkamai jo kaina nustatoma minutei, o skambučio užbaigimo kaina nėra tapati skambučio kainai, nes neapima visų skambučio sudedamųjų dalių. Todėl atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad skundžiamu sprendimu buvo nustatyta bendra UAB „Linkotelus“ taikytina didžiausia skambučio apmokestinimo kaina, kad skundžiamais sprendimais UAB „Linkotelus“ yra įpareigota už dviejų paslaugų (skambučių tranzito ir užbaigimo) kainą taikyti tik vienos paslaugos (skambučių užbaigimo) kainą, kad neaišku, ar kaina nustatyta už skambučių užbaigimą tik judriojo ryšio ar ir fiksuotojo ryšio skambučių užbaigimui.
Apeliantas nurodo, kad nebuvo reikalaujama spręsti dėl skundžiamo RRT direktoriaus Įsakymo įsigaliojimo datos, todėl teismui nurodžius, kad nustatyta kaina taikytina nuo 2014 m. balandžio 7 d. (RRT direktoriaus Įsakymo priėmimo data) buvo išeina už ieškinio dalyko ribų. Šie apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pirma, nustatytos didžiausios taikytinos kainos taikymo pradžia pirmosios instancijos teismo posėdžiuose buvo šalių ginčo ir argumentacijos objektu. Antra, Pagal ERĮ 28 straipsnio 15 dalį RRT sprendimas įsiteisėja ir yra privalomas vykdyti pasibaigus terminui, per kurį ginčo šalys turi teisę kreiptis tiesiogiai į Vilniaus apygardos teismą ir prašyti nagrinėti jų ginčą iš esmės. Ši nuostata reiškia, kad RRT sprendimas nėra privalomai vykdytinas iki nepasibaigs ginčo perkėlimui į teismą nustatytas terminas, o ginčą perkėlus į teismą – iki jis bus teisme išnagrinėtas. Ginčo nagrinėjimas teisme iš esmės reiškia, kad teismas tikrina ne paties RRT sprendimo priėmimo procedūros teisėtumą, tačiau nagrinėja patį Komisijos Sprendimu ir RRT direktoriaus Įsakymu išspręstą šalių ginčą iš esmės, t.y. pasisako dėl ginče keltų reikalavimų pagrįstumo. Ginčo nagrinėjimas teisme iš esmės dar nereiškia RRT sprendimo panaikinimo. Tais atvejais, kai teismui išnagrinėjus ginčą iš esmės, teismas priima sprendimą, analogišką RRT sprendimui, kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, teisinga ir pagrįsta bei protinga nustatytą skambučių užbaigimo kainos didžiausią ribą taikyti nuo RRT direktoriaus 2014 m. balandžio 7 d. Įsakymo priėmimo, t.y. nuo tada, kai ta kaina buvo nustatyta. Priešingu atveju ginčo šalims būtų sudaroma galimybė, pasinaudojant teise ginčą perkelti į teismą, nukelti pagrįstai nustatytos kainos ribos taikymo pradžios datą, nesant tam teisėto ir pagrįsto pagrindo.
Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, o dėl kitų kaip dėl neturinčių esminės reikšmės ginčo išnagrinėjimui teisėjų kolegija nebepasisako. Išdėstytų motyvų visumos pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas kaip nepagrįstas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų
Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, ieškovui neatlyginamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Kiti proceso dalyviai nepateikė jų turėtų bylinėjimosi išlaidų faktą bei dydį pagrindžiančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidų jiems atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.