Kauno apylinkės teismo sprendimas

Civilinės bylos Nr. 2-6443-920/2014 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02954-2014-7;

SPRENDIMAS

2014 m. gruodžio 18 d.

Kauno apylinkės teismo teisėjas Linas Baublys, sekretoriaujant Sonatai Skučienei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Neringai Grubliauskienei, atsakovės atstovams direktoriui K. K., advokatei Rasai Gradauskienei, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui UAB „Gruzdeda“ dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, darbo užmokesčio mokėjimo darbuotoją atleidžiant iš darbo, darbuotojui padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Kauno apylinkės teisme gautas ieškovės ieškinys, kuriuo prašoma pripažinti E. K. atleidimą iš UAB "Gruzdeda" neteisėtu, panaikinti 2013-12-18 UAB "Gruzdeda" įsakymą "Dėl E. K. atleidimo iš darbo" ir grąžinti ieškovę į darbą, pripažinti 2013-10- 01 UAB " Gruzdeda " įsakymą Nr. 13/10 dėl drausminės nuobaudos skyrimo ir 2013-11-01 UAB " Gruzdeda " įsakymą Nr. 13/11 dėl drausminės nuobaudos skyrimo neteisėtais ir juos panaikinti, priteisti E. K., iš UAB "Gruzdeda" 5.000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2009-03-02 ieškovė sudarė neterminuotą darbo sutartį su UAB "Gruzdeda". Pas atsakovą ieškovė buvo įdarbinta transporto inžinieriaus pareigose, nustatant sutrumpintą 1 valandos per dieną darbo trukmę bei atsakovui įsipareigojant mokėti 0,125 MMA du kartus per mėnesį darbo užmokestį. Pagal žodinį susitarimą su atsakovu, ieškovės darbo vieta nebuvo susieta su konkrečia darbo vieta, t.y. ji būdavo iškviečiama tik esant poreikiui, todėl darbo vietos bendrovėje neturėjo. Ieškovė turėjo profesinės kompetencijos pažymėjimą, kas leido atsakovui vykdyti veiklą - vidaus krovinių pervežimą vidaus maršrutais, kadangi tik ji viena šioje bendrovėje turėjo tokį profesinės kompetencijos pažymėjimą. Atsakovo įmonei vadovauja K. K., kuris yra ieškovės sutuoktinio D. K. brolis, o taip pat jie abu lygiomis dalimis yra šios bendrovės akcininkai. 2013 metų. gruodžio 30 d. ieškovės sutuoktinis D. K., kuris dirba atsakovo bendrovėje komercijos direktoriumi, parašė žinutę į telefoną: "Labas. Poros savaičių laikotarpyje atleisim tave is UAB "Gruzdeda", nes susitvarkėm kompetencijos egzaminus ir licencijas." Atsakovas nusprendė ieškovę atleisti iš darbo savo iniciatyva, t.y. nesant jos kaltės, todėl privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos DK 129 str., 130 str. nuostatų reikalavimais, t.y. privalėjo ieškovę įspėti prie 4 mėnesius, atsakovui buvo žinoma, kad ieškovė augina nepilnametį vaiką iki 14 metų. Nors ir gavusi neoficialų pranešima apie ketinimus ją atleisti, ieškovė 2014-01-06 elektroniniu paštu atsiuntė atsakovui pranešimą apie tai, kad ji yra nėščia. Kadangi ieškovė pateikė duomenis apie tai, kad laukiasi, todėl pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas laikysis įstatymų (LR DK 131 str. 1 d. 3 p., 132 str. 1 d.) ir jos neatleis. 2014 metų sausio mėnesį į ieškovės sąskaitą atsakovas pervedė didesnę nei įprastai buvo sumokamas darbo užmokestis sumą, todėl kilus įtarimui, kad jai nežinant ji buvo atleista, 2014-02-10 ji gužo į Lietuvą ir kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių, kur iš jai pateiktos pažymos sužinojo, kad iš atsakovo įmonės ji yra atleista 2013-12-31 d. pagal LR BK 127 str. 1 d., t.y. pačiai prašant. Būtent ieškovei sugrįžus į Lietuvą, atsakovas ėmėsi taisyti atleidimo pagrindus, 2014-02-13 pateikdamas VSDFV duomenis apie atleidimo pagrindo patikslinimą, t.y. kad ieškovė atleista ne pagal DK 127 str. 1 d., o pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. Jokio prašymo atleisti iš darbo savo noru ieškovė nėra teikusi, jai taip pat nebuvo pateikti reikalavimai pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimų. Taip pat iš atsakovo ieškovė nėra gavusi jokio kito oficialaus pranešimo apie bendrovės ketinimus dėl vienos ar kitos priežasties ją atleisti iš darbo. 2013-09-09 atsakovas pareikalauja D. K., dirbančio pas atsakovą komercijos direktoriumi, pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo, t.y. dėl E. K. neatvykimo į darbą priežasčių. Šiame reikalavime nėra nurodytos jokios darbo drausmės pažeidimo aplinkybės, tame tarpe ir darbo drausmės pažeidimo padarymo laikas. D. K. nurodžius, kad ieškovė neatvyksta į darbą, nes oficialiai dirba Danijoje, 2013-10-01 atsakovas paskiria ieškovei drausminę nuobaudą - papeikimą, tačiau tiek už rugsėjo mėnesį, tiek už spalio mėnesį išmoka darbo užmokestį. 2013-11-01 atsakovas paskiria ieškovei dar vieną drausminę nuobaudą - papeikimą dėl neatvykimo į darbą, tačiau prieš skirdamas šią nuobaudą net neprašo ieškovės pasiaiškinti, o už lapkričio mėnesį, taip pat sumoka darbo užmokestį. Jokio reikalavimo pasiaiškinti atsakovas nepateikia ir prieš priimdamas 2013-12-18 d. įsakymą dėl ieškovės atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, tačiau nors ir konstatuoja, kad ieškovė pažeidžia šiurkščiai darbo drausmę, ją iš darbo atleidžia nuo 2013-12-31 dienos bei išmoka už gruodžio mėnesį darbo užmokestį. Tuo tarpu DK 240 straipsnio 1 dalyje nustatytas imperatyvus draudimas paskirti drausminę nuobaudą, raštu nepareikalavus darbuotojo pasiaiškinimo dėl darbo drausmės pažeidimo. Visos šios aplinkybės leidžia daryti pagristą išvadą, kad pateikti teismui dokumentai apie drausminių nuobaudų skyrimą ieškovei yra ne tik neteisėti, tačiau suklastoti, todėl dėl ieškovė dėl šių aplinkybių kreipsis į ikiteisminio tyrimo įstaigą. Nesant atleidimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos DK 136 str., darytina išvada, kad atsakovas ieškovę atleido neteisėtai. Geriausias būdas mano pažeistai teisei apginti butų ieškovės grąžinimas į darbą, kadangi ji yra nėščia ir tai yra susiję su jos socialinėmis garantijomis, todėl teismui pripažinus, kad aš ji atleista neteisėtai, ieškovė turi būti sugrąžinta į darbą. Kaip matyti iš pateiktos VSDFV pažymos, viso atsakovas ieškovei nebuvo išmokėjęs - 375 Lt ((12,50 Lt x 6 mėn. = 75 Lt) + (25 Lt x 12 mėn. = 300 Lt)) darbo užmokesčio iki mokesčių. Atsižvelgiant į tai, kad gavęs ieškinį, atsakovas šią neprimoką ieškovei išmokėjo, atsakovė šioje dalyje pretenzijų atsakovui nebereiškia. Atsakovas išmokėjęs neprimoką, šioje dalyje ieškinį pripažino. Kadangi ieškovė buvo atleista iš darbo be teisėto pagrindo, dėl ko buvo pažeisti jos teisėti lūkesčiai, todėl už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos jai turi būti priteistas vidutinis darbo užmokestis. Atsakovas ieškovės atžvilgiu pademonstravo visišką nesiskaitymą su ja, asmenines ambicijas iškėlęs aukščiau darbo interesų, bei siekdamas pateisinti savo neteisėtus veiksmus dėl darbo sutarties nutraukimo, atleidimo pagrindą pakeitė į sunkesnį, tam tikslui panaudodamas tikrovės neatitinančius duomenis, surašytus atgaline data. Dėl šių priežasčių ieškovė mano, kad atsakovas jai padarė neturtinę žalą, kurią ji vertina 5 000 litų.