- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-08
- Bylos Nr.
- eI3-648-1066/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01310-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Gediminas Užubalis
- Atsakovas
- Muitinės departamento prie LR Finansų ministerijos, Klaipėdos teritorinės muitinės, Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kauno teritorinei muitinei
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Litmet“ skundą atsakovams Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Klaipėdos teritorinei muitinei, Kauno teritorinei muitinei, dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas UAB „Litmet“ (toliau – ir Bendrovė) 2021-04-21 kreipėsi į teismą, prašydamas:1) panaikinti 2021 m. sausio 20 d. Kauno teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 1KM19/300040S; 2) panaikinti 2021 m. sausio 22 d. Klaipėdos teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 1LM19045S; 3) panaikinti 2021 m. sausio 27 d. Klaipėdos teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 1LM190057; 4) panaikinti 2021 m. vasario 12 d. Klaipėdos teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 1LM190102S; 5) panaikinti 2021 m. kovo 30 d. Muitinės departamento prie LR Finansų ministerijos sprendimą „Dėl UAB „Litmet“ skundo“ Nr. 1A-45; 6) panaikinti 2021 m. balandžio 1 d. Muitinės departamento prie LR Finansų ministerijos sprendimą „Dėl UAB „Litmet“ skundo“ Nr. 1A-48; 7) įpareigoti atsakovus per 10 dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo grąžinti Pareiškėjai jos sumokėta papildomą 426 792,00 Eur muito mokestį.
2. Skunde Pareiškėjas remiasi šiais argumentais:
2.1. 2021 m. sausio 1 d. – 2021 m. sausio 4 d. dienomis Bendrovė, siekdama pasinaudoti nelengvatine tarifine kvota Nr. 098863 atsakovei Klaipėdos teritorinei muitinei ir atsakovei Kauno teritorinei muitinei pateikė elektroninio importo deklaracijas, kurios priimtos 2021-01-20 – 2021-02-12 dienomis. Iš viso Kauno ir Klaipėdos teritorinėms muitinėms perskaičiavus Pareiškėjos deklaracijose nurodytus muitų mokesčius, Pareiškėja papildomai turėjo sumokėti 426 792,00 Eur muito mokesčių ir 89 625,00 Eur PVM.
2.2. Pareiškėja privalėjo sumokėti papildomą muito mokestį ir papildomą PVM nepaisant to, kad Pareiškėja teikdama Deklaracijas turėjo viešai skelbiamą informaciją, kad nelengvatine tarifine kvota Nr. 098863 yra neišnaudota ir Pareiškėja ja gali pasinaudoti bei pateikiant Deklaraciją elektroninėje muitinės sistemoje jos pateikta Deklaracija buvo priimta kaip neapmokestinama papildomu muito mokesčiu, t. y. deklaracijų teikimo dieną nelengvatinės tarifinės kvotos kiekis yra pakankamas. Pareiškėjai kilo teisėtas lūkestis, kad ji turės galimybę pasinaudoti nelengvatine tarifine kvota arba nesant tokios galimybės galės atšaukti savo pateiktas Deklaracijas. Jeigu Pareiškėja, teikdama deklaracijas būtų turėjusi galimybę žinoti apie muitų taikymą, nebūtų pasirinkusi importo procedūros. Tik priimant deklaracijas paaiškėjo, kad importuojamos prekės bus apmokestinamos papildomu muito mokesčiu, nes Europos Komisija (toliau – ir EK) vertino visas EK paraiškas pasinaudoti nelengvatine tarifine kvota Nr. 098863, o pateiktų paraiškų kiekis viršijo be muito įvežamą kiekį.
2.3. Kadangi Pareiškėjos pateiktų paraiškų pateikimo dieną ji tokios informacijos neturėjo ir vadovavosi tik oficialiai skelbiama informacija, todėl Pareiškėjos vertinimu yra pažeista jos teisė į nuosavybę, kuri yra saugojama inter alia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, t. y. toks teisinis reguliavimas, pagal kurį Pareiškėja negali pasinaudoti informacija apie tarifinę kvotą jos prekių deklaravimo metu, o tokia informacija yra naudoja tik vėliau, neatitinka ES sutartyse ir kituose teisės aktuose įtvirtinto gero administravimo principo. Pareiškėja taip pat kreipėsi dėl galimybės grąžinti administracinę išmuitinimo procedūrą į padėtį, buvusią iki Pareiškėjos prašymų suteikti nelengvatinę kvotą Nr. 098863 pateikimo., tačiau atsisakyta tai padaryti.
2.4.EK atsakyme nurodė, kad pagal Sąjungos muitinės kodekso (toliau – ir SMK) įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 (toliau – ir Įgyvendinimo reglamentas) 51 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodyta, kad jeigu skirstymo dieną bendra kiekių, nurodytų visuose prašymuose pasinaudoti kvota, susijusiuose su tą pačią dieną priimtomis deklaracijomis, suma viršija kvotos likutį, atsižvelgdama į tuos prašymus Komisija kiekius paskirsto proporcingai prašomiems kiekiams. Esant tokiai situacijai, Pareiškėja, teikiant Deklaracijas dėl prekių pateikimo į ES rinką neturi galimybės vadovautis objektyviais duomenimis priimant sprendimą dėl prekių importo į ES rinką. Pareiškėjos prekyboje nurodytomis prekėmis jos paradavimo marža sudaro tik kelis procentus, todėl neprognozuojamai atsiradęs papildomas 25 proc. muitas daro Pareiškėjos veiklą nuostolinga. Procedūra iš esmės tampa neprognozuojama veikla, palyginama su dalyvavimu loterijoje, o tai Pareiškėjos vertinimu prieštarauja Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintam gero administravimo principui. Valstybės institucijų klaidos turi būti aiškinamos asmenų naudai. Išmuitinimo administracinės procedūros negalima grąžinti į pradinę padėtį, kadangi tokios galimybės nenumato teisės aktai bei galiojantys teisės aktai draudžia atlikti deklaracijų pataisymus, po to kai prekės jau yra išmuitintos. Tokia administracinė procedūra ne tik neatitinka gero administravimo principų, tačiau kartu pažeidžia ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo ir teisėtų lūkesčių principus. Pareiškėja turėjo teisėtus lūkesčius, kad pateikiant Deklaracijas ji galės pasinaudoti nelengvatine tarifine kvota ir jai nereikės mokėti papildomo 25 proc. muito mokesčio, o jei toks muito
mokestis jos prekėms bus pritaikytas.
2.5. EK veikdama pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 51 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad kiekiai pagal kvotas negali būti skirstomi ankščiau nei antrą darbo dieną po muitinės deklaracijos, kurioje deklarantas paprašė leisti pasinaudoti kvota, priėmimo dienos. Tokiu būdu pareiškėjos nacionalinei muitinei pateiktos Deklaracijos buvo peržiūrimo tik praėjus kelioms dienoms po jų pateikimo. Todėl 51 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad kiekiai pagal kvotas negali būti skirstomi ankščiau nei antrą darbo dieną po muitinės deklaracijos, kurioje deklarantas paprašė leisti pasinaudoti kvota, priėmimo dienos, prieštarauja ES pagrindinių teisių chartijos 16 str. (Teisė užsiimti verslu), 17 str. (Teisė į nuosavybę) ES gero administravimo principui, įtvirtintam inter alia ES pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje. Todėl šiuo atveju yra teisinis pagrindas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 4 dalimi, kreiptis į ES Teisingumo teismą dėl prejudicinio sprendimo ar Įgyvendinimo reglamento 51 straipsnio 2 dalis neprieštarauja ES pagrindinių teisių chartijos 16, 17 ir 41 straipsniams.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Muitinės departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, su skundu nesutinka, remiasi šiais argumentais:
3.1. Kauno teritorinė muitinė, vadovaudamasi Tarifinių kvotų administravimo muitinėje taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 1B-289 (toliau – ir Tarifinių kvotų administravimo taisyklės) (2018 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. 1B-1037 redakcija) nuostatomis, peržiūrėjusi informaciją Tarifinių kvotų sistemoje ir remdamasi iš Europos Komisijos gautais duomenimis, kad nelengvatinė tarifinė kvota Nr. 098863 pareiškėjos deklaruotoms importuotoms prekėms („strypai iš legiruoto plieno“) 2021 m. sausio 20 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 1KM19/300040S nusprendė taisyti minėtas muitinės deklaracijas ir jose deklaruotų prekių siuntų dalis, kurioms Europos Komisija nesuteikė tarifinės kvotos, įforminti kaip tų pačių prekių siuntų kitą prekę bei taikyti joms papildomą (apsaugos) 25% muitą ir, atitinkamai perskaičiavus importo mokesčius, įregistruoti bendrovei mokestinę prievolę. Analogiškai pasielgė ir Klaipėdos teritorinė muitinė.
3.2. kvotas suteikia ir skirsto ne valstybių narių nacionalinės muitinės administracijos, tačiau Europos Komisija. Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/159, kuriuo tam tikriems importuojamiems plieno produktams nustatomos galutinės apsaugos priemonės (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 1 straipsnio 2 dalyje pasakyta, kad „kalbant apie kiekvieną nagrinėjamąją produktų kategoriją, išskyrus I produktų kategoriją, kiekvienos kvotos dalis paskirstoma IV priede nurodytoms šalims“. SMK 56 straipsnio 14 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, jeigu šio straipsnio 2 dalies d-g punktuose nurodytos priemonės taikomos arba tos dalies h punkte nurodytos priemonės netaikomos tik tam tikram importuojamų arba eksportuojamų prekių kiekiui ir nustatomos tarifinės kvotos, minėtos priemonės taikomos arba netaikomos tol, kol pasiekiamas nustatytas importuojamų arba eksportuojamų prekių kiekis. Europos Sąjungoje muitinės administruojamos tarifinės kvotos skirstomos vadovaujantis eiliškumo principu (angl. first come first serve). Eiliškumo principas reiškia, kaip nurodyta Įgyvendinimo reglamento 51 straipsnio 3 dalyje, kad kiekius pagal kiekvieną tarifinę kvotą Komisija skirsto chronologine tvarka pagal atitinkamų muitinės deklaracijų priėmimo datą, atsižvelgdama į gautus prašymus pasinaudoti ta tarifine kvota ir į tarifinės kvotos likutį, o 4 dalyje pasakyta, kad ,jeigu skirstymo dieną bendra kiekių, nurodytų visuose prašymuose pasinaudoti tarifine kvota, susijusiuose su tą pačią dieną priimtomis deklaracijomis, suma viršija tarifinės kvotos likutį, atsižvelgdama į tuos prašymus Komisija kiekius paskirsto proporcingai prašomiems kiekiams“. Įgyvendinimo reglamento I priede nurodyti ginčo prekių galutinės apsaugos priemonės - tarifinės kvotos (tarifinių kvotų dydžiai (grynas svoris tonomis). Vadovaujantis Įgyvendinimo reglamento nuostatomis, kai atitinkama tarifine kvota išnaudojama, taikomas papildomas (apsaugos) muitas. Minėto Reglamento IV. 1 priedo 12 langelyje nurodyta, kad iš Rusijos Federacijos importuojamoms prekėms - Juostoms ir lengviems profiliams iš nelegiruotojo ir kito legiruotojo plieno“, klasifikuojamiems TARIC kodu 7228 30 69, išnaudojus tarifinę kvotą, taikomas 25% muito tarifas. Būtent tokias prekes ir importavo Pareiškėja.
3.3. Pagal Įgyvendinimo reglamento 54 straipsnio nuostatas, tarifinėms kvotoms valdyti sukurta ir naudojama elektroninė sistema, kurios pagalba informacijos apie tarifinių kvotų prašymus, grąžinimus, skirstymo rezultatus apsikeitimas vyksta automatiniu būdu nacionalinių ir Europos komisijos sistemų priemonėmis - Sąsajos su Europos Sąjungos duomenų perdavimo tinklu (CCN/CSI tinklas). Vadovaujantis Tarifinių kvotų administravimo muitinėje taisyklių 18 punktu, Muitinės departamento atsakingas darbuotojas, gavęs Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos priemonėmis suformuotą duomenų rinkinį su praėjusios paros kvotinėmis deklaracijomis, Tarifinių kvotų sistemos (toliau – ir TKS) priemonėmis įkelia šiuos duomenis į TKS. Todėl atsakingas už tarifinių kvotų administravimą darbuotojas, išsiuntė UAB „Litmet“ prašymus (minėtas EID) suteikti nelengvatinę tarifinęę kvotą Nr. 09.8863 Europos Komisijai. Iš Komisijos gautas atsakymas, kuriame nurodyta, kad pateikti prašymai pasinaudoti nelengvatine tarifine kvota Nr. 09.8863 minėtose deklaracijose deklaruotoms prekėms yra patenkinami tik iš dalies, t. y. suteikta kvota 60,08212% prašyto kiekio. Kauno ir Klaipėdos teritorinės muitinės, įvertinusios gautą informaciją, vadovavosi Įgyvendinimo taisyklių 1 straipsnio 6 dalimi, nustatančia, kad kai atitinkama tarifine kvota išnaudojama nustatomas papildomas 25% muitas, ir Pareiškėjos pateiktose importo deklaracijose deklaruotų prekių daliai, kuriai EK kvotos nesuteikė, perskaičiavo importo mokesčius, taikydamos 25% papildomo (apsaugos) muito normą bei įregistruodamos Pareiškėjai mokestines prievoles.
3.4. Įgyvendinimo taisyklių 3 straipsnis nustato, kad Komisija ir valstybės narės 1 straipsnyje nurodytas tarifinės kvotas valdo pagal Įgyvendinimo reglamento 49-54 straipsniuose numatytą tarifinių kvotų valdymo sistemą. Todėl, Lietuvos muitinės LITAR sistemoje skelbiama informacija apie tarifinių kvotų išnaudojimą, likučius ir pan. atnaujinama tik gavus atitinkamą informaciją iš Europos Komisijos GD TAXUD sukurtų duomenų failų. Įgyvendinimo reglamento 49 straipsnio 3 dalis nustato tarifinių kvotų administravimo tvarką šventiniu laikotarpiu, t. y. išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijų, kurias muitinės įstaigos priėmė sausio 1, 2 arba 3 dienomis, laikomos priimtomis tų pačių metų sausio 3 dieną. Tačiau, jeigu kuri nors iš tų dienų yra šeštadienis arba sekmadienis, laikoma, kad deklaracijos priimtos tų metų sausio 4 dieną. Vadovaujantis minėtomis nuostatomis, šio ginčo atveju, pagal Europos Komisijos valstybėms narėms pateiktą tarifinių kvotų skirstymo grafiką - EK pirmąjį tarifinių kvotų skirstymą muitinės deklaracijoms, priimtoms 2021 metais, pradėjo 2021-01-08. Vadovaujantis Tarifinių kvotų administravimo taisyklių 25 punktu, Muitinės departamento atsakingas darbuotojas kiekvieną darbo dieną automatinėmis priemonėmis įkelia į TKS iš DG TAXUD QUOTA2 gautą rinkinį su tarifinių kvotų skirstymo rezultatais. Taigi, kitą dieną po tarifinių kvotų paskirstymo - 2021-01-09 LITAR sistemoje, į kurią iš DG TAXUD kasdienių sukurtų TARIC duomenų failų, atnaujinančių LITAR, buvo paskelbta informacija, kad tarifinė kvota Nr. 09.8863 išnaudota 2021-01-04.
3.5. Įgyvendinimo taisyklėmis nustatytas papildomas 25% muitas nėra žala importuotojui, atsiradusi dėl valstybės institucijų (muitinės) kaltės, tačiau tai yra įstatymu nustatyta mokestinė prievolė, atsirandanti viršijus nustatytą suteikiamos kvotos dydį, t. y. Europos Komisijos nustatytas apsaugos priemones tarifinės kvotos forma, kurios tikslas apsaugoti Europos Sąjungos gamintojų interesus nuo padidėjusio importo arba užkirsti jam kelią. Pareiškėja, vykdydama verslą ir atsižvelgdama į Lietuvos ir Europos Komisijos interneto svetainėse skelbiamą ir kasdien atnaujinamą aktualią informaciją apie tarifinės kvotas, tame tarpe ir aktualų kiekį, prisiima ir su vykdomu verslu susijusią riziką. Europos Sąjungos teisės aktuose nėra numatyta galimybė atleisti ar netaikyti papildomo 25% (apsaugos) importo muito tokioms importuojamoms prekėms ar jų daliai, jei joms Reglamentu nustatyta tarifinę kvota yra išnaudota.
3.6. Nepagrįsti ir Pareiškėjos skundo argumentai dėl muitinei pateiktų importo deklaracijų „atšaukimo“. SMK 150 straipsniu deklarantui suteikta teisė „savo nuožiūra ir atitinkamai procedūrai taikomomis sąlygomis pasirinkti muitinės procedūrą, kurią jis toms prekėms norėtų įforminti“, neatsižvelgiant į prekių rūšį, kiekį ar kilmės, išsiuntimo arba paskirties šalį. „Visos prekės, kurioms norima įforminti muitinės procedūrą, išskyrus laisvosios zonos procedūrą, deklaruojamos atitinkamai procedūrai įforminti“, kaip nurodyta šio kodekso 158 straipsnio 1 dalyje. Kaip nurodyta minėtose Klaipėdos ir Kauno teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaitose, UAB „Litmet“ importuotas prekes deklaravo išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai, nuodytų deklaracijų 37 langelyje nurodydama „4000“ procedūros kodą. SMK 173 straipsnio 2 dalies c) punktas draudžia deklaranto prašymu taisyti deklaracijas, jeigu prašymas pateikiamas po to, kai „muitinė išleido prekes“, o 174 straipsnio, reglamentuojančio muitinės deklaracijų pripažinimą negaliojančiomis, 2 dalyje nurodyta, kad „jeigu nenustatyta kitaip, muitinės deklaracija negali būti pripažinta negaliojančia išleidus prekes“. Taigi, teisės aktai nenumato galimybės išleidus prekes keisti deklaruotos muitinės procedūros (prekių kiekiams, kuriems nesuteikta tarifinė kvota, taikyti sandėliavimo ar kitą procedūrą) ar pripažinti jas negaliojančiomis. SMK 77 straipsnio 2 dalis nustato, kad importo skola muitinei atsiranda muitinės deklaracijos priėmimo metu. Šio kodekso 201 straipsnio 2 dalis išaiškina, ką reiškia prekių išleidimas, o 3 dalis nurodo, kad „išleistos į laisvą apyvartą ne Sąjungos prekės įgyja Sąjungos prekių muitinį statusą“. Taigi, skola muitinei atsiranda nepriklausomai nuo to, ar taikant tarifinę kvotą numatytas palankus tarifų režimas gali būti suteiktas visam prekių kiekiui, ar tik daliai, ar visai nesuteiktas. Tai, kad tiksli skolos muitinei suma nenustatoma išleidimo į laisvą apyvartą muitinės deklaracijos priėmimo muitinėje metu, neturi įtakos pačios skolos egzistavimui.
Šalies argumentai
3.7. Pareiškėjos teiginiai deklaratyvūs: nėra aišku, kokie teisės aktai priimant skundžiamus sprendimus buvo pažeisti, neteisingai taikyti ar nepritaikyti, kokie veiksmai atlikti neteisėtai, pažeidžiant „teisės aktuose įtvirtintą gero administravimo principą“ ar padarant jai žalą ir pan. Iš skundo turinio lieka neaišku, ką Pareiškėja skundžia teismui: skunde nurodytus Muitinės departamento ir Kauno bei Klaipėdos teritorinių muitinių sprendimus, ar ginčo santykiams aktualius teisės aktus, kadangi „skundo apibendrinimuose“ (53 p. (i) - (iv) papunkčiuose) nurodoma, kad neigiamos pasekmės atsirado „Pareiškėjai dėl netinkamai reglamentuotos prekių išmuitinimo procedūros“.
Motyvuojamoji dalis
3.8. Pareiškėjos prašymas kreiptis į Europos Sąjungos teisingumo teismą (toliau – ir ESTT) neturėtų būti tenkinamas. Prašyme nenurodytos Pareiškėjo ir Atsakovo skirtingai interpretuojamos, vertinamos ir taikomos ginčo teisinius santykius
reglamentuojančių konkrečių Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų nuostatos, dėl kurių taikymo kiltų abejonių ir teismui. Neginčijama, kad ESTT dirba bendradarbiaudamas su valstybių narių teismais, turinčias bendrą kompetenciją taikyti Sąjungos teisę, siekiant užtikrinti efektyvų ir vienodą Sąjungos teisės aktų taikymą ir išvengti bet kokių aiškinimo skirtumų. Pagrindinis nacionalinių teismų kreipimosi į ESTT tikslas yra užtikrinti vienodą Sąjungos teisės aktų taikymą, patikrinti ir įsitikinti nacionalinės teisės atitiktimi Sąjungos teisei. Tiek nacionalinių teismų kreipimosi galimybės, tiek ESTT jurisdikcija priimti prejudicinį sprendimą dėl pateikto nacionalinio teismo prašymo yra reglamentuota. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad „Europos Sąjungos Teisingumo teismo jurisdikcijai priklauso priimti prejudicinį sprendimą dėl teisės aiškinimo.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė (toliau – ir Kauno TM) pateikė atsiliepimą į skundą, su skundu nesutinka, remiasi šiais argumentais:
4.1. Kauno TM, vadovaudamasi Tarifinių kvotų administravimo muitinėje taisyklių nuostatomis, peržiūrėjusi informaciją Tarifinių kvotų sistemoje (TKS) ir remdamasi iš EK gautais duomenimis, nustatė, kad nelengvatinė tarifinė kvota Nr. 098863 SPA išvardintomis importo deklaracijoje prekėms yra suteikta 60,08212 %, o likusiam importuotam prekių kiekiui tarifinė kvota nesuteikta. Tarifinių kvotų administravimo muitinėje taisyklių 32 punkte nustatyta, kad tais atvejais, jeigu tarifinė kvota suteikta tik daliai importuotų prekių kiekio, vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka priimamas sprendimas dėl importo muitinės deklaracijos duomenų taisymo: prekių siuntos daliai, kuriai EK suteikė tarifinę kvotą, apskaičiuoti importo muitus ir mokesčius, nustatytus prekėms, kurios importuojamos taikant tarifines kvotas, o prekių siuntos dalį, kuriai EK tarifinės kvotos nesuteikė, įforminti kaip tos pačios prekių siuntos kitą prekę, pagal galimai palankiausią tarifą apskaičiuojant muitus ir mokesčius, nustatytus prekėms, kurių importui tarifinės kvotos netaikomos.
4.2. Sprendimus dėl tarifinės kvotos skirstymo eiliškumo priima Komisija (Įgyvendinimo taisyklių 51 str. 3 d.), o už tarifinių kvotų administravimą Lietuvoje atsakingas Muitinės departamento Tarifų skyrius (Taisyklės). 2019 m. sausio 31 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/159, kuriuo tam tikriems.
5. Klaipėdos teritorinė muitinė pateikė atsiliepimą į skundą, prašė jį atmesti. Iš esmės palaikė Muitinės departamento ir Kauno teritorinės muitinės atsiliepimuose išdėstytus argumentus.
Teismas konstatuoja:
6. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatytos šios esminės bylos aplinkybės:
6.1. Pareiškėja Kauno teritorinei muitinei ir Klaipėdos teritorinei muitinei 2021 m. sausio 1 – 4 dienomis pateikė elektronines importo deklaracijas (nurodytas Patikrinimo ataskaitose) deklaruodama importuojamas prekes pavadinimu „strypai iš legiruoto plieno“ TARIC kodu 7228 30 69. Pareiškėja muitinio įforminimo metu minėtas EID užpildė kaip prašymą suteikti nelengvatinę tarifmę kvotą Nr. 09.8863 deklaruotoms prekėms ir taikė 0 % muito tarifo normą.
6.2. EK pirmąjį tarifinių kvotų skirstymą deklaracijoms, pateiktoms 2021 m., pradėjo 2021 m. sausio 8 d. Iš EK buvo gautas atsakymas, kuriame nurodyta, kad pateikti prašymai pasinaudoti nelengvatine tarifine kvota Nr. 09.8863 minėtose deklaracijose deklaruotoms prekėms yra patenkinami tik iš dalies, t. y. suteikta kvota 60,08212% prašyto kiekio. 2021 m. sausio 9 d. Lietuvos muitinės LITAR sistemoje paskelbta, kad tarifinė kvota Nr. 09.8863 išnaudota 2021 m. sausio 4 d.
6.3. Kauno teritorinė muitinė 2021 m. sausio 20 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 1KM19/300040S nusprendė taisyti minėtas muitinės deklaracijas ir jose deklaruotų prekių siuntų dalis, kurioms Europos Komisija nesuteikė tarifinės kvotos, įforminti kaip tų pačių prekių siuntų kitą prekę bei taikyti joms papildomą (apsaugos) 25% muitą ir, atitinkamai perskaičiavus importo mokesčius, įregistruoti bendrovei mokestinę prievolę: 217 989,00 Eur muito ir įtraukti į apskaitą įskaitomo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje pridėtinės vertės mokesčio sumą, ją didinant 45 779,00 Eur.
6.4. Klaipėdos teritorinė muitinė 2021 m. sausio 22 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 1LM190045S daliai deklaruotų prekių pavadinimu „strypai iš legiruoto plieno, po karšto valcavimo“, TARIC kodu 7228 30 69 90, kurioms nesuteikta nelengvatinė tarifmė kvota Nr. 09.8863, taikyti papildomą (apsaugos) 25% muitą ir, atitinkamai perskaičiavus importo mokesčius, įregistruoti mokestinę prievolę: 91 647,00 Eur muito ir įtraukti į apskaitą įskaitomo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje pridėtinės vertės mokesčio sumą, ją didinant 19 243,00 Eur.
6.5. Klaipėdos teritorinė muitinė 2021 m. sausio 27 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 1LM190057S nusprendė daliai deklaruotų prekių pavadinimu „strypai iš legiruoto plieno, po karšto valcavimo“, TARIC kodu 7228 30 69 90, kurioms nesuteikta nelengvatinė tarifinė kvota Nr. 09.8863, taikyti papildomą (apsaugos) 25% muitą ir, atitinkamai perskaičiavus importo mokesčius, įregistruoti mokestinę prievolę: 43 048,00 Eur muito ir įtraukti į apskaitą įskaitomo pridėtinės vertės mokesčio sumą, ją didinant 9 041,00 Eur.
6.6. Klaipėdos teritorinė muitinė 2021 m. vasario 12 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 1LM190102S nusprendė daliai deklaruotų prekių pavadinimu „strypai iš legiruoto plieno, po karšto valcavimo“, TARIC kodu 7228 30 69 90, kurioms nesuteikta nelengvatinė tarifinė kvota Nr. 09.8863, taikyti papildomą (apsaugos) 25% muitą ir, atitinkamai perskaičiavus importo mokesčius, įregistruoti mokestinę prievolę: 74 108,00 Eur muito ir įtraukti į apskaitą įskaitomo pridėtinės vertės mokesčio sumą, ją didinant 15 562,00 Eur.
6.7. UAB „Litmet“ nesutiko su minėtomis tiek Kauno, tiek Klaipėdos teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaitomis ir pateikė Muitinės departamentui 2021-02-23 skundą dėl
6.8. 2021 m. sausio 20 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 1KM19/300040S nusprendė taisyti minėtas muitinės deklaracijas ir jose deklaruotų prekių siuntų dalis, kurioms Europos Komisija nesuteikė tarifinės kvotos, įforminti kaip tų pačių prekių siuntų kitą prekę bei taikyti joms papildomą (apsaugos) 25% muitą ir, atitinkamai perskaičiavus importo mokesčius, įregistruoti bendrovei mokestinę prievolę: 217 989,00 Eur muito ir įtraukti į apskaitą įskaitomo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje pridėtinės vertės mokesčio sumą, ją didinant 45 779,00 Eur.
6.9. Pareiškėja nesutiko su minėtomis Kauno teritorinės muitinės ir Klaipėdos teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaitomis ir 2021 m. vasario 23 d. padavė skundą dėl minėtų ataskaitų, prašydama jas panaikinti, o nesant galimybės jas panaikinti, priimti kitą sprendimą, „kurio pagrindu minimoms prekėms nebūtų taikomas papildomas (apsaugos) 25% tarifas“ arba „pripažinti negaliojančiais UAB „Litmet“ prašymus suteikti nelengvatinę tarifinę kvotą Nr. 09.8863 ataskaitų lentelėse išvardintose EID deklaruotoms prekėms ir taikyti 0% minėtą nelengvatinę tarifinę kvotą, ir grąžinti administracinę išmuitinimo procedūrą į padėtį, buvusią iki UAB „Litmet“ prašymų suteikti nelengvatinę kvotą Nr. 09.8863 pateikimo
6.10. Muitinės departamentas nesutiko su Pareiškėjos skundų argumentais ir 2021 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. 1A-48 patvirtino skundžiamą Kauno teritorinės muitinės 2021 m. sausio 20 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 1KM19/300040S ir 2021 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. 1A-45 patvirtino skundžiamas Klaipėdos teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaitas: 2021 m. sausio 22 d. Nr. 1LM190045S, 2021 m. sausio 27 d. Nr. 1LM190057S ir 2021 m. vasario 12 d. Nr. 1LM190102S.
7. Ginčas kilo dėl muitinės sprendimų taikyti muito tarifą pareiškėjos importuotoms prekėms, kurioms nebuvo skirta importo kvota.
Kilusiam ginčui aktualios 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodeksą (SMK) 56 straipsnio nuostatos, kurios apibūdina, kas bendrąjį muitų tarifą.
2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas SMK, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (Įgyvendinimo reglamento) 49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarifinės kvotos, kurias leista naudoti pagal Sąjungos teisės aktus, kuriuose daroma nuoroda į šiame straipsnyje ir šio reglamento 50–54 straipsniuose nurodytą administravimo metodą. Taikant šio skirsnio nuostatas, išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijos, kurias muitinės priėmė sausio 1, 2 arba 3 d., laikomos priimtomis tų pačių metų sausio 3 d. Tačiau, jei kuri nors iš tų dienų yra šeštadienis arba sekmadienis, laikoma, kad deklaracijos priimtos tų metų sausio 4 d. (3 dalis). Taikant šį skirsnį, darbo dienomis laikomos dienos, kurios nėra valstybinių švenčių dienos Sąjungos institucijose Briuselyje. valdomos chronologine tvarka pagal išleidimo į laisvą apyvartą muitinės deklaracijų priėmimo datą (4 dalis).
2020 m. gruodžio 10 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/2037, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/159, kuriuo tam tikriems importuojamiems plieno produktams nustatomos galutinės apsaugos priemonės (Įgyvendinimo taisyklės) IV. 1 priedo 12 langelyje nurodyta, kad iš Rusijos Federacijos importuojamoms prekėms - Juostoms ir lengviems profiliams iš nelegiruotojo ir kito legiruotojo plieno“, klasifikuojamiems TARIC kodu 7228 30 69, taikomas 25% muito tarifas.
Tarifinių kvotų administravimo taisyklių 32 punktas nustato, kad: „Jeigu tarifinė kvota suteikta tik daliai importuotų prekių kiekio, vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka priimamas sprendimas dėl importo muitinės deklaracijos duomenų taisymo: 32.1. prekių siuntos daliai, kuriai EK suteikė tarifinę kvotą, apskaičiuoti muitus ir mokesčius, nustatytus prekėms, kurios importuojamos taikant tarifines kvotas; 32.2. prekių siuntos dalį, kuriai EK tarifinės kvotos nesuteikė, įforminti kaip tos pačios prekių siuntos kitą prekę, pagal galimai palankiausią tarifą apskaičiuojant muitus ir mokesčius, nustatytus prekėms, kurių importui tarifinės kvotos netaikomos.
9. Pareiškėjas neginčija kvotos dydžio, prekės klasifikavimo ar matematinio skaičiavimo dėl jam pritaikytos importo kvotos. Iš esmės pareiškėjas mato bendrą situacijos ydingumą, kurioje atsidūrė dėl to, kad prieš pateikdamas importo deklaraciją nežinojo, ar visam jose nurodytam prekių kiekiui bus pritaikyta kvota neapmokestinant muitu.
10.1. Pareiškėjas teigia, kad būtent dėl Įgyvendinimo reglamento 51 straipsnio 2 dalies, kurioje nustatyta, kad kiekiai pagal kvotas negali būti skirstomi ankščiau nei antrą darbo dieną po muitinės deklaracijos, kurioje deklarantas paprašė leisti pasinaudoti kvota, priėmimo dienos, taikymo negali prognozuoti savo verslo. Pareiškėjas prašo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo, ar Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 51 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad kiekiai pagal kvotas negali būti skirstomi ankščiau nei antrą darbo dieną po muitinės deklaracijos priėmimo dienos bei nenumatant galimybės atšaukti pateiktą muito deklaraciją bei neįtvirtinta galimybė atšaukti pateiktą Deklaraciją, kurioje deklarantas paprašė leisti pasinaudoti kvota, prieštarauja Pareiškėjos laisvei užsiimti verslu (Chartijos 16 str.), teisei į nuosavybę (Chartijos 17 str.) bei ES gero administravimo principui, įtvirtintam inter alia ES pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje.
10.2. Įgyvendinimo Reglamento 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekius EK skirsto darbo dienomis. 2 dalis nustato, kad kiekiai pagal tarifines kvotas negali būti skirstomi anksčiau nei antrą darbo dieną po muitinės deklaracijos, kurioje deklarantas paprašė leisti pasinaudoti tarifine kvota, priėmimo dienos. Kaip matyti iš šios formuluotės, jos turinys nekelia jokių abejonių (aiškiai suformuluotas) tuo aspektu, kad kiekiai gali būti paskirstyti tik po muitinės deklaracijų, kurioje deklarantas paprašė leisti pasinaudoti tarifine kvota, pateikimo. Kitokia situacija pagal pateiktą formuluotę akivaizdžiai neįmanoma. ESTT yra pasisakęs, kad jis neturi teisės imtis Bendrijos teisės aktų leidėjo vaidmens ir aiškinti nuostatos prieštaraujančiu jos aiškiai formuluotei būdu (žrr. pvz., ESTT 2000 m. kovo 23 d. sprendimas sujungtose bylose Hauptzollamt Neubrandenburg prieš Leszek Labis (C-310/98) ir Sagpol SC Transport Miedzynarodowy i Spedycja (C-406/98)). Teismo vertiniu, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad Įgyvendinimo reglamento 51 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas principas, kad kvotos būtų skirstomos po deklaracijų pateikimo, savaime pažeidžia laisvę užsiimti verslu, teisę į nuosavybę ar gero administravimo principą.
10.3. Iš aptarto reguliavimo matyti, kad būtent EK priima sprendimus dėl kvotos paskirstymo. Šioje byloje nėra nagrinėjamas klausimas dėl EK veiksmo (kovotos paskirstymo) teisėtumo, jis ir nebūtų teismingas nacionaliniam administraciniam teismui. Taigi šioje byloje Įgyvendinimo reglamento 51 straipsnio 2 dalis ir netaikytina, nes ji adresuota EK. Taip pat pareiškėjas neįrodinėja ir teismas iš aplinkybių konteksto neturi jokio pagrindo daryti išvadą, kad EK būtų pasielgusi neteisėtai, paskirstydama kvotas po importo deklaracijų pateikimo (kaip aiškiai numatyta Įgyvendinimo reglamento 51 straipsnio 2 dalyje).
10.4. Pareiškėja iš esmės prašymą kreiptis prejudicinio sprendimo grindžia tuo, kad bendras reguliavimas skirstant kvotas nėra teisingas, nes nenumato galimybės atšaukti pateiktą deklaraciją. Visgi šioje byloje nėra nagrinėjamas klausimas ar ginčijamas sprendimas, kuriuo muitinė būtų atsisakiusi atlikti konkrečius veiksmus, susijusius deklaracijos atšaukimu, muito grąžinimu ar atsisakymu jį išieškoti (pavyzdžiui, kaip numatyta SMK 116-123 straipsniuose). Šių santykių Įgyvendinimo reglamento 51 straipsnio 2 dalis nereguliuoja. Laikytina, kad pareiškėjos argumentai labiau susiję su reguliavimo tobulinimu, tačiau ne su konkrečių subjektinių teisių pažeidimu. Pagal ABTĮ 3 straipsnio 2 dalį, teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.
Pareiškėja yra įmonė, kaip jos atstovas patvirtino teismo posėdžio metu, jau daugelį metų užsiimanti metalo gaminių importu, anksčiau naudojosi metalo importo kvotomis, jai Įgyvendinimo reglamento 51 straipsnio 2 dalies nuostata turėjo būti gerai žinoma, ji galėjo numatyti, kad priimant sprendimą dėl kvotos, visam importuojamam kiekiui jos gali ir neužtekti.
10.5. Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, teismas netenkina pareiškėjo prašymo kreiptis dėl prejudicinio sprendimo į ESTT.
11. Nėra jokio pagrindo teigti, kad teritorinės muitinės pasielgė neteisėtai priskaičiuodamos pareiškėjai muitą tai daliai prekių, kuriai EK sprendimu nebuvo suteikta kvota importuoti be muito mokesčio. Be to, teismas, tenkindamas pareiškėjos reikalavimą ir panaikindamas papildomai priskaičiuotą muito mokestį, faktiškai pakeistų EK sprendimą, kuriuo buvo paskirstytos importo kvotos, taip pat paneigtų nustatytą kvotos dydį, t. y. įsiterptų į Europos Sąjungos institucijų kompetencijos sritį.
12. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas kėlė klausimą dėl muitinės įgaliojimų perskaičiuoti muito mokestį. Pažymėtina, kad skunde pareiškėjas tokių nebuvo nurodęs. Nepaisant to, teismas pasisako, kad SMK 101 straipsnio 1 dalis nustato, kad mokėtiną importo ar eksporto muito sumą tuojau pat, kai gauna būtiną informaciją, apskaičiuoja muitinės įstaiga. Be to, Mokesčių administravimo įstatymo, kuris pagal 14 straipsnio 6 dalį subsidiariai taikomas muitams, 66 straipsnio 2 dalis nustato, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais. Tarifinių kvotų administravimo taisyklių 32 punktas nustato, kad jeigu tarifinė kvota suteikta tik daliai importuotų prekių kiekio, vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka priimamas sprendimas dėl importo muitinės deklaracijos duomenų taisymo. Teismui nekyla abejonių dėl atsakovių įgaliojimų apskaičiuoti muitus. Teisės aktai, kuriais rėmėsi teritorinės muitinės, buvo nurodyti skundžiamose supaprastintose tikrinimo ataskaitose.
13. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju pareiškėjas reikalauja taikyti lengvatą jo atžvilgiu, o teismų praktikoje pasisakoma, kad mokesčių lengvatos turėtų būti aiškinamos siaurai (žr. pavyzdžiui, ESTT 2010 m. kovo 18 d. sprendimas byloje Erotic Center, C-3/09, 15 punktas, LVAT 2019 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-90-556/2019). Tai reiškia, kad pareiškėjas turėtų įrodyti, kad jam priklauso teisė į lengvatą.
14. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, nėra pagrindo naikinti skundžiamų aktų (2021 m. sausio 20 d. Kauno teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 1KM19/300040S; 2021 m. sausio 22 d. Klaipėdos teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 1LM19045S; 2021 m. sausio 27 d. Klaipėdos teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 1LM190057; 2021 m. vasario 12 d. Klaipėdos teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 1LM190102S; 2021 m. kovo 30 d. Muitinės departamento prie LR Finansų ministerijos sprendimą „Dėl UAB „Litmet“ skundo“ Nr. 1A-45; 2021 m. balandžio 1 d. Muitinės departamento prie LR Finansų ministerijos sprendimą „Dėl UAB „Litmet“ skundo“ Nr. 1A-48).
14. Netenkinus pagrindinio reikalavimo dėl priskaičiuotų muitų netenkinamas ir reikalavimas įpareigoti atsakovą sugrąžinti sumokėtą muito mokestį.
15. Netenkinus pareiškėjo skundo nėra pagrindo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Litmet“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.