- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-26
- Bylos Nr.
- I-272-402/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01506-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Algis Markevičius, Daina Kukalienė, Natalja Zelionkienė
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Pareiškėjas
- M. A.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Algio Markevičiaus ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei E. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. A. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018-06-21 rašte Nr. (15.2)-2D-8593 „Dėl planavimo organizatoriaus pateikto atsakymo į suinteresuotų asmenų rašytinius pasiūlymus“ išdėstytą sprendimą.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam ir jo sutuoktinei D. A. nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: 0,2400 ha žemės sklypas, žemės sklypo naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas Nr. 1), gyvenamasis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjo vardu yra registruotas greta žemės sklypo Nr. 1 esantis nekilnojamasis turtas: 0,2399 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas Nr. 2), pastatas (būsena – formuojamas, išduotas leidimas vykdyti statybos darbus), esantys (duomenys neskelbtini); 0,6900 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas Nr. 3), pastatas – svirnas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini); 0,7300 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas Nr. 4), esantis (duomenys neskelbtini).
Šiuo metu sklypai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 įeina į Dubysos regioninio parko Betygalos kraštovaizdžio draustinio zoną (Dubysos regioninio parko zonų ir jų ribų planas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-05-05 nutarimu Nr. 426).
Skundu pareiškėjas siekia, kad jam aktualūs ir svarbūs žemės sklypai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 būtų išimti iš Dubysos regioninio parko ribų ir įgyvendinta jo teisė ir galimybė įteisinti savavališką statinį – pagalbinio ūkio paskirties pastatą, pastatytą žemės sklype Nr. 2.
Pareiškėjas pateikė pasiūlymą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl Dubysos regioninio parko ribų patikslinimo, išimant jam priklausančius žemės sklypus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 (iš viso apie 1,9 ha) iš Dubysos regioninio parko teritorijos. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2018-06-21 raštu Nr. (15.2)-2D-8593 „Dėl planavimo organizatoriaus pateikto atsakymo į suinteresuotų asmenų rašytinius pasiūlymus“ (toliau – ir 2018-06-21 raštas, ginčijamas raštas) jo pasiūlymą atmetė.
Šalies argumentai
Pareiškėjas visiškai nesutinka su 2018-06-21 rašte išdėstytu sprendimu, nes, jo nuomone, sprendimas yra neteisėtas, priimtas pažeidžiant jo interesus, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio normas. Atsakovė nesilaikė įstatyme nustatytų individualaus administracinio akto turinio reikalavimų, ir šis pažeidimas yra esminis.
Ginčijamu raštu pareiškėjo pasiūlymas atmestas remiantis tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, neįsigilinus į pasiūlymo esmę, nesiremiant teisės aktų normomis. Vienintelis sprendimo argumentas yra tai, kad jam priklausantys žemės sklypai yra išsidėstę išraiškingoje reljefo vietovėje, tarp pratekančių upelių šlaitų, o dalis žemės sklypo Nr. 2 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į kultūros paveldo vietovės – Betygalos miestelio istorinės zonos (kodas 20368) apsaugos zoną, todėl sklypų išėmimas iš Dubysos regioninio parko prieštarautų šio parko steigimo tikslams ir galimai sukeltų grėsmę regioniniame parke saugomoms vertybėms.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pažymėjo, kad teiginys „tarp pratekančių upelių šlaitų“ yra neteisingas: teka vanduo iš melioracijos drenažo tik pavasarį tirpstant sniegui. Taip pat nesutinka, kad, išėmus iš regioninio parko 1,9 ha sodybą, nutiktų kažkas neigiama aplinkai. Jis iš Dubysos regioninio parko prašo išimti jo sodybą, užstatytą trobesiais, ir dirbamą žemę. Be to, projekto organizatoriaus Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos darbuotojai, taip pat projekto vykdytojo VšĮ Gamtos paveldo fondo projektuotojai neapsilankė vietoje ir neįvertino jo pasiūlymo. Konkrečiai jam priklausančių žemės sklypų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 reljefas yra paprastas, o ne išraiškingas. Juo labiau pro juos neprateka jokie upeliai. Tai yra jam priklausanti privati žemė, kuri neišsiskiria nei reljefu, nei kitais požymiais, todėl jos įtraukimas į Dubysos regioninio parko teritoriją buvo netikslingas ir klaidingas, juo labiau kad į jį nepatenka. Iš to matyti, jog priešingai, nei nurodoma ginčijamame rašte, išėmus jam nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus iš Dubysos regioninio parko ribų, šis veiksmas neprieštarautų nei parko steigimo tikslams, nei sukeltų grėsmę regioniniame parke saugomiems objektams.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) su skundu nesutinka, atsiliepime nurodė ir jos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas 2017-08-08 ir 2018-04-17 raštais pateikė pasiūlymą išimti žemės sklypus kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) iš Dubysos regioninio parko teritorijos ribų. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, būdama Dubysos regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) (toliau – ir Planavimo schema) rengimo organizatorė (toliau – planavimo organizatorius), kartu su Planavimo schemos rengėju VšĮ Gamtos paveldo fondu, išnagrinėję pareiškėjo pasiūlymą, 2018-05-07 raštu Nr. (3)-V3-643(12.1) „Dėl pasiūlymo Dubysos regioninio parko planavimo schemai“ (toliau – 2018-05-07 atsakymas) nusprendė neišimti pareiškėjui priklausančių pirmiau nurodytų žemės sklypų iš Dubysos regioninio parko.
Šalies argumentai
Pareiškėjas, nesutikdamas su planavimo organizatoriaus atsakymu, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos 2018-05-16 pateikė skundą „Dėl Dubysos regioninio parko ribų koregavimo atsisakymo“. Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2018-06-21 raštu Nr. (15.2)-2D-8593 „Dėl planavimo organizatoriaus pateikto atsakymo į suinteresuotų asmenų rašytinius pasiūlymus“ pareiškėjo skundo netenkino.
Pareiškėjas skunde teismui dėsto argumentus, kodėl jam turėtų būti leista išimti jam priklausančius žemės sklypus iš Dubysos regioninio parko teritorijos, tačiau reikalavimo įpareigoti planavimo organizatorių atsižvelgti į pareiškėjo pasiūlymą skundu nereiškia.
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 34 dalyje apibrėžta teritorijų planavimo organizatorių sąvoka – Vyriausybės įgalioti viešojo administravimo subjektai, savivaldybių administracijų direktoriai, įstatymų nustatyti asmenys, organizuojantys teritorijų planavimo dokumentų rengimą, derinimą, tikrinimą, viešinimo procedūras ir teikimą tvirtinti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 3 straipsniu, Inspekcija yra teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija, ta institucija, kuri tikrina teritorijų planavimo proceso procedūrų ir su teritorijų planavimu susijusių administracinių sprendimų, įskaitant sprendimus, kuriais nevykdant teritorijų planavimo proceso nustatomi nauji, keičiami ar panaikinami esami teritorijos tvarkymo, naudojimo ar apsaugos reikalavimai, keičiami ar panaikinami teritorijų planavimo dokumentai (jų dalys), atitiktį teritorijų planavimą reglamentuojantiems teisės aktams; tikrina teritorijų planavimo dokumentų sprendinių atitiktį teritorijų planavimą reglamentuojantiems teisės aktams; teikia privalomuosius nurodymus pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus; nagrinėja asmenų prašymus, skundus ar pranešimus, susijusius su teritorijų planavimo procesu; atlieka kitus šiame Priežiūros įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytus su teritorijų planavimo valstybine priežiūra susijusius teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijų veiksmus.
Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, Inspekcijai nesuteiktos planavimo organizatoriaus funkcijos, todėl net ir patenkinus pareiškėjo reikalavimą panaikinti 2018-06-21 raštą, pareiškėjui tai nesukels jokių norimų padarinių, nes Inspekcija neturi kompetencijos priversti planavimo organizatorių atsižvelgti į pareiškėjo teikiamus pasiūlymus.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 punkte įtvirtinta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. ABTĮ 103 ir 104 straipsniuose numatytas bylos nutraukimo institutas yra procesinės teisės institutas. Bylos nutraukimo pagrindai iš esmės yra siejami su procesinio pobūdžio aplinkybėmis, trukdančiomis išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti teismo sprendimą.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodo, kad Dubysos regioninis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 1-2913, siekiant „išsaugoti raiškiausią Lietuvoje Dubysos erozinio slėnio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490 patvirtintų Dubysos regioninio parko nuostatų 6.1 punkte nustatyta, kad viena iš regioninio parko paskirčių yra „6.1. išsaugoti raiškų Dubysos senslėnį, išraižytą intakų slėnių ir raguvų, ir ypač didelės geomorfologinės, hidrografinės, botaninės bei kultūrinės vertės kraštovaizdį;“.
Pažymėjo, jog erozinį slėnį sudaro ne tik pats Dubysos senslėnis, bet ir jos intakų slėniai bei jų šlaituose esančios raguvos, sudarančios vieningą geomorfologinį gamtinį kompleksą. Tarnyba 2018-05-07 raštu Nr. (3)-V3-643(12.1) informavo pareiškėją, kad jo prašymas išimti žemės sklypus iš regioninio parko teritorijos netenkintinas. Pagal Lietuvos Respublikos Georeferencinio pagrindo kadastro erdvinių duomenų rinkinio pagrindu sudarytą (GPRK) Lietuvos Respublikos teritorijos 3D modelį (viešai prieinama informacija interneto svetainėje maps.lt) akivaizdu, kad pareiškėjo prašomus išimti iš regioninio parko teritorijos sklypus iš 3 pusių supa upelių slėniai (ištrauka iš georeferencinio pagrindo žemėlapio ir ištraukos iš vietovės reljefo 3D modelio). Akivaizdu, kad ginčo sklypus ribojantys upelių slėniai sudaro Dubysos senslėnio erozinės sistemos dalį ir yra neatskiriama jo kraštovaizdžio dalis. Pažymėtina, kad saugant reljefą ir natūralius šlaitus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnyje numatyti statybos natūraliuose šlaituose apribojimai, kurie yra taikomi ir regioninių parkų konservacinio prioriteto zonose – gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose, t. y. šiuo atveju Betygalos kraštovaizdžio draustinyje. Išėmus ginčo teritoriją iš regioninio parko, būtų neužtikrinta smulkiųjų Dubysos intakų slėnių šlaitų apsauga ir kiltų grėsmė Dubysos regioninio parko tiksluose nurodytoms regioniniame parke saugomoms vertybėms. Pažymėjo, kad upių ir upelių aukštupiai yra ypač lengvai pažeidžiami ir jautrūs antropogeniniam poveikiui, o neigiamas poveikis iš pirmo žvilgsnio nereikšminguose aukštupiuose akumuliuojasi žemesnėse upių dalyse ir gali negrįžtamai paveikti visą ekosistemą.
Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad saugomose teritorijose žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai, naudotojai bei valdytojai, kiti juridiniai bei fiziniai asmenys privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentuose toms teritorijoms nustatytų, taip pat Nekilnojamojo turto registre įregistruotų veiklos apribojimų ir reikalavimų. Saugomose teritorijose nuosavybės teisės į žemę, miškus ir vandens telkinius atkuriamos, žemės sandoriai sudaromi tik laikantis įstatymais nustatytų žemės, miškų ir vandens telkinių naudojimo apribojimų, sąlygų ir reikalavimų, saugomų teritorijų nuostatų ir šių teritorijų tvarkymo planų (planavimo schemų), kitų Saugomų teritorijų įstatymo 5 straipsnyje nurodytų veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančių dokumentų nustatytų reikalavimų.
Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad pareiškėjas žemės sklypus įsigijo tuo metu, kai jiems jau galiojo visi su buvimu regioniniame parke susiję apribojimai. Įsigydamas žemės sklypus pareiškėjas pasirašytinai susipažino ir sutiko su šiems žemės sklypams taikomais apribojimais (esama padėtimi ir teisinio reglamentavimo sąlygojamomis perspektyvomis). Parengta Dubysos regioninio parko planavimo schema nekeičia ir negriežtina pareiškėjo žemės sklypams taikomų apribojimų ir naudojimo režimo.
Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad „Asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.“ Akivaizdu, kad įstatymas savavališkų statybų įteisinimo galimybę numato tik tais atvejais, kai tokios statybos yra galimos (padaryti tik procedūriniai statybas leidžiančių dokumentų išdavimo pažeidimai), tačiau neįpareigoja planavimo organizatoriaus ar kitų viešojo administravimo subjektų pakeisti galiojančių planavimo dokumentų ar norminių teisės aktų, suteikiant galimybę tas statybas legalizuoti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, žinodamas apie jo žemės sklypams taikomus statybų apribojimus, juos ignoravo ir pastatė savavališką statinį. Inspekcijai 2017 m. birželio 27 d. konstatavus neteisėtos statybos faktą ir 2017 m. birželio 28 d. surašius privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, pareiškėjas vengė vykdyti Inspekcijos nurodymą. Vėliau nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas, tačiau pareiškėjas, jo neįvykdęs, kreipėsi į teismą dėl pakartotinio nurodymo įvykdymo termino pratęsimo (administracinė byla Nr. I-3079-505/2018). Iš pareiškėjo veiksmų akivaizdu, kad savavališkų statybų padarinių šalinimas yra vilkinamas sąmoningai, tikintis statinį įteisinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjas prašo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018-06-21 rašte Nr. (15.2)-2D-8593 „Dėl planavimo organizatoriaus pateikto atsakymo į suinteresuotų asmenų rašytinius pasiūlymus“ išdėstytą sprendimą.
Bylos duomenimis, atsakovės Kauno departamento statybos valstybinę priežiūrą vykdantys pareigūnai 2017-06-22 planinio reido savavališkoms statyboms išaiškinti metu atliko patikrinimą pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), kurio metu nustatė, kad žemės sklype atlikta savavališka statyba – užfiksuotas baigtas statyti pagalbinio ūkio pastatas (statyba nauja), statytojas – pareiškėjas M. A.. Patikrinimo metu pareigūnams projektinės dokumentacijos pareiškėjas nepateikė, tik paaiškino, kad yra kreipęsis į Dubysos regioninio parko direkciją dėl leidimo įteisinti savavališką statybą. Patikrinimo metu taip pat buvo nustatyta, kad savavališkai pastatyto statinio ilgis apie 35 m, plotis apie 9 m. Statinys, statytojo teigimu, baigtas statyti 2014 m. rudenį.
Pareiškėjui 2017-06-27 buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-170627-00060 (toliau – ir savavališkos statybos aktas), kuriame konstatuota, kad pareiškėjas pagalbinio ūkio pastatą pastatė savavališkai be privalomo projekto ir statybos leidimo, bei 2017-06-28 surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-170628-00080 (toliau – ir privalomasis nurodymas), kuriuo iš pareiškėjo pareikalauta ne vėliau kaip iki 2017-12-27 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios surašytas savavališkos statybos aktas, padarinius: nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę – nugriauti savavališkai pastatytą pagalbinio ūkio pastatą (35 m ilgio ir 9 m pločio) (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę. Atsakovė, tenkindama pareiškėjo 2017-12-11 prašymą, 2017-12-14 sprendimu Nr. SDPN-20-171214-00061 „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo“ privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2018-03-27. Pareiškėjas, nespėjęs iki 2018-03-27 pašalinti privalomajame nurodyme nurodytų pažeidimų, kreipėsi į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Teismas pratęsė pareiškėjui įvykdymo terminą iki 2020-12-05 (šios aplinkybės nustatytos nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-3079-505/2018) (b. l. 47–52).
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas pateikė pasiūlymą išimti žemės sklypus kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) iš Dubysos regioninio parko, todėl Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, būdama Dubysos regioninio parko planavimo schemos rengimo organizatorė, kartu su Planavimo schemos rengėju VšĮ Gamtos paveldo fondu, išnagrinėję pareiškėjo pasiūlymą, 2018-05-07 raštu Nr. (3)-V3-643(12.1) „Dėl pasiūlymo Dubysos regioninio parko planavimo schemai“ nusprendė neišimti pareiškėjui priklausančių pirmiau nurodytų žemės sklypų iš Dubysos regioninio parko (b. l. 22).
Pareiškėjas, nesutikdamas su Inspekcijos 2018-06-21 raštu, dėl ginčijamo rašto panaikinimo 2018-07-12 pateikė šioje byloje nagrinėjamą skundą.
Iš to, kas pirmiau išdėstyta, matyti, jog teismui suformuluotu reikalavimu pareiškėjas prašo, kad būtų panaikintas atsakovės 2018-06-21 raštas, tačiau iš esmės skundu pareiškėjas siekia, kad jam aktualūs ir svarbūs žemės sklypai, kuriuos jis skunde pažymėjo numeriais Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4, būtų išimti iš Dubysos regioninio parko ribų ir įgyvendinta jo teisė ir galimybė įteisinti savavališką statinį – pagalbinio ūkio paskirties pastatą, pastatytą žemės sklype Nr. 2. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo Dubysos regioninio parko planavimo schemos planavimo procese, planavimo dokumento viešinimo stadijoje, planavimo organizatoriui netenkinus pareiškėjo pasiūlymų dėl Planavimo schemos sprendinių koregavimo bei Inspekcijai 2018-06-21 raštu netenkinus pareiškėjo skundo dėl planavimo organizatoriaus 2018-05-07 atsakymo pagrįstumo.
Iš esmės teismas sutinka su atsakovės išdėstytu ginčą reguliuojančiu teisės aktuose teisiniu reglamentavimu. Remiantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 3 straipsniu, atsakovė yra teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija, ta institucija, kuri tikrina teritorijų planavimo proceso procedūrų ir su teritorijų planavimu susijusių administracinių sprendimų, įskaitant sprendimus, kuriais nevykdant teritorijų planavimo proceso nustatomi nauji, keičiami ar panaikinami esami teritorijos tvarkymo, naudojimo ar apsaugos reikalavimai, keičiami ar panaikinami teritorijų planavimo dokumentai (jų dalys), atitiktį teritorijų planavimą reglamentuojantiems teisės aktams; tikrina teritorijų planavimo dokumentų sprendinių atitiktį teritorijų planavimą reglamentuojantiems teisės aktams; teikia privalomuosius nurodymus pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus; nagrinėja asmenų prašymus, skundus ar pranešimus, susijusius su teritorijų planavimo procesu; atlieka kitus Priežiūros įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytus su teritorijų planavimo valstybine priežiūra susijusius teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijų veiksmus.
Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 34 dalyje apibrėžta teritorijų planavimo organizatorių sąvoka – Vyriausybės įgalioti viešojo administravimo subjektai, savivaldybių administracijų direktoriai, įstatymų nustatyti asmenys, organizuojantys teritorijų planavimo dokumentų rengimą, derinimą, tikrinimą, viešinimo procedūras ir teikimą tvirtinti.
Dubysos regioninis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 1-2913, siekiant „išsaugoti raiškiausią Lietuvoje Dubysos erozinio slėnio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490 patvirtintų Dubysos regioninio parko nuostatų 6.1 punkte nustatyta, kad viena iš regioninio parko paskirčių yra „6.1. išsaugoti raiškų Dubysos senslėnį, išraižytą intakų slėnių ir raguvų, ir ypač didelės geomorfologinės, hidrografinės, botaninės bei kultūrinės vertės kraštovaizdį;“. Erozinį slėnį sudaro ne tik pats Dubysos senslėnis, bet ir jos intakų slėniai bei jų šlaituose esančios raguvos, sudarančios vieningą geomorfologinį gamtinį kompleksą.
Dubysos regioninio parko zonų ir jų ribų planas patvirtintas dar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-05-05 nutarimu Nr. 426, todėl pareiškėjas įsigydamas žemės sklypus turėjo žinoti, kad sklypai yra Dubysos regioniniame parke ir jiems taikomi griežtesni apribojimai. Be to, iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad pareiškėjas žemės sklypus įsigijo tuo metu, kai jiems jau galiojo visi su buvimu regioniniame parke susiję apribojimai. Parengta Dubysos regioninio parko planavimo schema nekeičia ir negriežtina pareiškėjo žemės sklypams taikomų apribojimų ir naudojimo režimo.
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad „Asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.“ Akivaizdu, kad įstatymas savavališkų statybų įteisinimo galimybę numato tik tais atvejais, kai tokios statybos yra galimos (padaryti tik procedūriniai statybas leidžiančių dokumentų išdavimo pažeidimai), tačiau neįpareigoja planavimo organizatoriaus ar kitų viešojo administravimo subjektų pakeisti galiojančių planavimo dokumentų ar norminių teisės aktų, suteikiant galimybę tas statybas legalizuoti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, žinodamas apie jo žemės sklypams taikomus statybų apribojimus, juos ignoravo ir pastatė savavališką statinį. Inspekcijai 2017 m. birželio 27 d. konstatavus neteisėtos statybos faktą ir 2017 m. birželio 28 d. surašius privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, pareiškėjas vengė vykdyti Inspekcijos nurodymą. Vėliau nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas, tačiau pareiškėjas, vėl jo neįvykdęs, kreipėsi į teismą dėl pakartotinio įvykdymo termino pratęsimo (administracinė byla Nr. I-3079-505/2018). Iš pareiškėjo veiksmų akivaizdu, kad savavališkų statybų padarinių šalinimas yra vilkinamas sąmoningai, tikintis statinį įteisinti.
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-09-18 nutarimu Nr. 1079 patvirtintų Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 6.4.2 punkte įtvirtinta, jog atmesdamas pasiūlymą, planavimo organizatorius nurodo pasiūlymo atmetimo motyvą. Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja planavimo organizatoriui pareigą visuomenės pasiūlymus priimti arba motyvuotai atmesti, savo atsakymą į pateiktus pasiūlymus pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais bei aplinkybėmis, t. y. planavimo organizatorius, pritardamas visuomenės pasiūlymams arba juos atmesdamas, turi išsamiai nurodyti pasiūlymų nepriimtinumą (nepagrįstumą). Vadovaudamasis tiek Teritorijų planavimo įstatymu, tiek Nuostatais, visus gautus pasiūlymus planavimo organizatorius privalo registruoti ir kartu su teritorijų planavimo dokumento rengėju išnagrinėti, apsvarstyti, įvertinti ir priimti arba atmesti, sprendimus dėl pritarimo pasiūlymams ar jų atmetimo priima planavimo organizatorius. Pagal Teritorijų planavimo įstatymą ir Nuostatus, planavimo organizatoriaus atsakymas pareiškėjui turėjo būti pateiktas, nurodant, ar į jo pasiūlymus atsižvelgta ar neatsižvelgta, kitaip tariant, ar su pasiūlymais sutinkama. Nesutinkant su pateiktais pasiūlymais, būtina nurodyti tokio sprendimo motyvus.
Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, planavimo organizatorius 2018-05-07 atsakyme (b. l. 22) aiškiai nurodo, jog su pareiškėjo pasiūlymu nesutinka: „nuspręsta neišimti Jūsų žemės sklypų iš regioninio parko“. Taip pat planavimo organizatoriaus 2018-05-07 atsakyme aiškiai nurodyti motyvai, kodėl Planavimo schemos sprendiniai, susiję su pareiškėjo turimais žemės sklypais, yra būtent tokie: „viena iš Dubysos regioninio parko paskirčių yra išsaugoti raiškų Dubysos senslėnį, išraižytą intakų slėnių ir raguvų, ir ypač didelės geomorfologinės, hidrografinės, botaninės bei kultūrinės vertės kraštovaizdį. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo žemės sklypai išsidėstę išraiškingo reljefo vietovėje, tarp pratekančių upelių šlaitų, be to, dalis žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į kultūros paveldo vietovės – Betygalos miestelio istorinės zonos (kodas 20368) apsaugos zoną, todėl jų išėmimas iš Dubysos regioninio parko prieštarautų šio parko steigimo tikslams ir galimai sukeltų grėsmę regioniniame parke saugomoms vertybėms (Dubysos intakų slėniams ir kultūros paveldo vietovėje)“.
Pagal parengtos Planavimo schemos sprendinių tvarkymo plano brėžinį, pareiškėjo žemės sklypai patenka į apsauginių agrarinių teritorijų specializuoto apsauginio ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zoną. Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-08-19 nutarimu Nr. 996, 21.2 punkte nustatyta, kad specializuoto apsauginio ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zona išskiriama agrarinėse teritorijose, kuriose numatyti papildomi specialieji bendrosios vandens telkinių, dirvožemio, ekologinės apsaugos, taip pat sanitarinės ir fizinės apsaugos reikalavimai, kai tikslinga plėtoti tradicinį žemės ūkį, technologiškai neprieštaraujantį vandenų ir dirvožemio apsaugos arba atitinkamų draustinių apsaugos ir naudojimo režimui. Joje taip pat rekomenduojama ir skatinama ekologinė arba priešerozinė žemdirbystė (Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų 21.2.2 p.).
Planavimo organizatorius pareiškėjui 2018-05-07 atsakyme paaiškino, kad pagal parengtą Planavimo schemos projektą pareiškėjo žemės sklypai patenka į Betygalos kraštovaizdžio draustinį, t. y. „pagal tvarkymo plano brėžinį pareiškėjo sklypai patenka į apsauginių agrarinių teritorijų specializuoto apsauginio ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zoną, kurioje skatinama netręšti natūralių pievų ir ganyklų, rekomenduojama ir skatinama ekologinė arba priešerozinė žemdirbystė“, taip pat paaiškino, kad Planavimo schemoje numatomi sprendiniai pareiškėjo sklypams nustatyto apsaugos ir tvarkymo režimo negriežtina bei nurodė atsakymo apskundimo tvarką.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, aiškus ir motyvuotas. Atsakovės 2018-06-21 rašto turinys yra aiškus ir pakankamai motyvuotas, suprantamas ir jo nėra galimybės traktuoti dviprasmiškai. Atsižvelgiant į Teritorijų planavimo įstatymo įvirtintas nuostatas, LVAT praktiką, Inspekcijos 2018-06-21 rašto turinį, akivaizdu, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, parengtas kompetentingo ir kvalifikuoto subjekto, įstatymo nustatytu terminu, todėl nėra jokio teisinio pagrindo jį naikinti.
Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog atsakovei nesuteiktos planavimo organizatoriaus funkcijos, todėl net ir patenkinus pareiškėjo reikalavimą panaikinti Inspekcijos 2018-06-21 raštą, pareiškėjui tai nesukels jo norimų padarinių, nes atsakovė priversti planavimo organizatorių atsižvelgti į pareiškėjo teikiamus pasiūlymus nėra kompetentinga.
LVAT nuosekliai laikosi pozicijos, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies (šiuo metu identiška nuostata numatyta ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje) nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (pvz., LVAT 2004-01-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (LVAT 2010-04-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010-10-22 nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010). Tačiau viešojo administravimo subjektų priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai, inter alia jo pavadinimas. Tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys. Teismo nuomone, šiuo metu sprendimo panaikinimas / nepanaikinimas pareiškėjui teisinių pasekmių nebesukels. Kaip minėta pirmiau, nagrinėjamoje byloje pareiškėjas siekia nuginčyti atsakovės 2018-06-21 raštą, tačiau iš skundo turinio ir keliamo ginčo apimties matyti, jog tikrasis jo tikslas yra žemės sklypų iš Dubysos regioninio parko teritorijos išėmimas, todėl net ir panaikinus ginčijamą atsakovės 2018-06-21 raštą, rezultatas iš esmės nepasikeistų, t. y. pareiškėjo teisės nebūtų apgintos ir atitinkamai ginčas iš esmės (kilęs tarp pareiškėjo ir planavimo organizatoriaus) nebūtų išspręstas. Tačiau atsižvelgiant į skundo reikalavimą, į tai, jog teismo posėdžiuose buvo siekiama išsiaiškinti tikrus pareiškėjo siekius, tikslus ir reikalavimus, ir dėl to pareiškėjo dalyvavimas teisme buvo pripažintas būtinu (b. l. 55), ir apie tai pareiškėjas buvo informuotas raštu (b. l. 57), tačiau ir į kitą posėdį pareiškėjas neatvyko, neprašė posėdžio atidėti, nenurodė savo neatvykimo priežasties, t. y. parodė visišką nesidomėjimą bylos eiga, byla nagrinėta iškelto skundo reikalavimo ribose, ir atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir bylos faktines aplinkybes, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Visus kitus proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas, taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes ir esant nurodytam teisinių santykių teisiniam reglamentavimui pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo M. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.