Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjo vardu yra registruotas greta žemės sklypo Nr. 1 esantis nekilnojamasis turtas: 0,2399 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas Nr. 2), pastatas (būsena – formuojamas, išduotas leidimas vykdyti statybos darbus), esantys (duomenys neskelbtini); 0,6900 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas Nr. 3), pastatas – svirnas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini); 0,7300 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas Nr. 4), esantis (duomenys neskelbtini).

Šiuo metu sklypai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 įeina į Dubysos regioninio parko Betygalos kraštovaizdžio draustinio zoną (Dubysos regioninio parko zonų ir jų ribų planas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-05-05 nutarimu Nr. 426).

Skundu pareiškėjas siekia, kad jam aktualūs ir svarbūs žemės sklypai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 būtų išimti iš Dubysos regioninio parko ribų ir įgyvendinta jo teisė ir galimybė įteisinti savavališką statinį – pagalbinio ūkio paskirties pastatą, pastatytą žemės sklype Nr. 2.

Pareiškėjas pateikė pasiūlymą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl Dubysos regioninio parko ribų patikslinimo, išimant jam priklausančius žemės sklypus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 (iš viso apie 1,9 ha) iš Dubysos regioninio parko teritorijos. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2018-06-21 raštu Nr. (15.2)-2D-8593 „Dėl planavimo organizatoriaus pateikto atsakymo į suinteresuotų asmenų rašytinius pasiūlymus“ (toliau – ir 2018-06-21 raštas, ginčijamas raštas) jo pasiūlymą atmetė.

Ginčijamu raštu pareiškėjo pasiūlymas atmestas remiantis tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, neįsigilinus į pasiūlymo esmę, nesiremiant teisės aktų normomis. Vienintelis sprendimo argumentas yra tai, kad jam priklausantys žemės sklypai yra išsidėstę išraiškingoje reljefo vietovėje, tarp pratekančių upelių šlaitų, o dalis žemės sklypo Nr. 2 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į kultūros paveldo vietovės – Betygalos miestelio istorinės zonos (kodas 20368) apsaugos zoną, todėl sklypų išėmimas iš Dubysos regioninio parko prieštarautų šio parko steigimo tikslams ir galimai sukeltų grėsmę regioniniame parke saugomoms vertybėms.

Pareiškėjas skunde teismui dėsto argumentus, kodėl jam turėtų būti leista išimti jam priklausančius žemės sklypus iš Dubysos regioninio parko teritorijos, tačiau reikalavimo įpareigoti planavimo organizatorių atsižvelgti į pareiškėjo pasiūlymą skundu nereiškia.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 34 dalyje apibrėžta teritorijų planavimo organizatorių sąvoka – Vyriausybės įgalioti viešojo administravimo subjektai, savivaldybių administracijų direktoriai, įstatymų nustatyti asmenys, organizuojantys teritorijų planavimo dokumentų rengimą, derinimą, tikrinimą, viešinimo procedūras ir teikimą tvirtinti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 3 straipsniu, Inspekcija yra teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija, ta institucija, kuri tikrina teritorijų planavimo proceso procedūrų ir su teritorijų planavimu susijusių administracinių sprendimų, įskaitant sprendimus, kuriais nevykdant teritorijų planavimo proceso nustatomi nauji, keičiami ar panaikinami esami teritorijos tvarkymo, naudojimo ar apsaugos reikalavimai, keičiami ar panaikinami teritorijų planavimo dokumentai (jų dalys), atitiktį teritorijų planavimą reglamentuojantiems teisės aktams; tikrina teritorijų planavimo dokumentų sprendinių atitiktį teritorijų planavimą reglamentuojantiems teisės aktams; teikia privalomuosius nurodymus pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus; nagrinėja asmenų prašymus, skundus ar pranešimus, susijusius su teritorijų planavimo procesu; atlieka kitus šiame Priežiūros įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytus su teritorijų planavimo valstybine priežiūra susijusius teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijų veiksmus.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, Inspekcijai nesuteiktos planavimo organizatoriaus funkcijos, todėl net ir patenkinus pareiškėjo reikalavimą panaikinti 2018-06-21 raštą, pareiškėjui tai nesukels jokių norimų padarinių, nes Inspekcija neturi kompetencijos priversti planavimo organizatorių atsižvelgti į pareiškėjo teikiamus pasiūlymus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 punkte įtvirtinta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. ABTĮ 103 ir 104 straipsniuose numatytas bylos nutraukimo institutas yra procesinės teisės institutas. Bylos nutraukimo pagrindai iš esmės yra siejami su procesinio pobūdžio aplinkybėmis, trukdančiomis išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti teismo sprendimą.

Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad saugomose teritorijose žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai, naudotojai bei valdytojai, kiti juridiniai bei fiziniai asmenys privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentuose toms teritorijoms nustatytų, taip pat Nekilnojamojo turto registre įregistruotų veiklos apribojimų ir reikalavimų. Saugomose teritorijose nuosavybės teisės į žemę, miškus ir vandens telkinius atkuriamos, žemės sandoriai sudaromi tik laikantis įstatymais nustatytų žemės, miškų ir vandens telkinių naudojimo apribojimų, sąlygų ir reikalavimų, saugomų teritorijų nuostatų ir šių teritorijų tvarkymo planų (planavimo schemų), kitų Saugomų teritorijų įstatymo 5 straipsnyje nurodytų veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančių dokumentų nustatytų reikalavimų.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad pareiškėjas žemės sklypus įsigijo tuo metu, kai jiems jau galiojo visi su buvimu regioniniame parke susiję apribojimai. Įsigydamas žemės sklypus pareiškėjas pasirašytinai susipažino ir sutiko su šiems žemės sklypams taikomais apribojimais (esama padėtimi ir teisinio reglamentavimo sąlygojamomis perspektyvomis). Parengta Dubysos regioninio parko planavimo schema nekeičia ir negriežtina pareiškėjo žemės sklypams taikomų apribojimų ir naudojimo režimo.

Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad „Asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.“ Akivaizdu, kad įstatymas savavališkų statybų įteisinimo galimybę numato tik tais atvejais, kai tokios statybos yra galimos (padaryti tik procedūriniai statybas leidžiančių dokumentų išdavimo pažeidimai), tačiau neįpareigoja planavimo organizatoriaus ar kitų viešojo administravimo subjektų pakeisti galiojančių planavimo dokumentų ar norminių teisės aktų, suteikiant galimybę tas statybas legalizuoti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, žinodamas apie jo žemės sklypams taikomus statybų apribojimus, juos ignoravo ir pastatė savavališką statinį. Inspekcijai 2017 m. birželio 27 d. konstatavus neteisėtos statybos faktą ir 2017 m. birželio 28 d. surašius privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, pareiškėjas vengė vykdyti Inspekcijos nurodymą. Vėliau nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas, tačiau pareiškėjas, jo neįvykdęs, kreipėsi į teismą dėl pakartotinio nurodymo įvykdymo termino pratęsimo (administracinė byla Nr. I-3079-505/2018). Iš pareiškėjo veiksmų akivaizdu, kad savavališkų statybų padarinių šalinimas yra vilkinamas sąmoningai, tikintis statinį įteisinti.

Bylos duomenimis, atsakovės Kauno departamento statybos valstybinę priežiūrą vykdantys pareigūnai 2017-06-22 planinio reido savavališkoms statyboms išaiškinti metu atliko patikrinimą pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), kurio metu nustatė, kad žemės sklype atlikta savavališka statyba – užfiksuotas baigtas statyti pagalbinio ūkio pastatas (statyba nauja), statytojas – pareiškėjas M. A.. Patikrinimo metu pareigūnams projektinės dokumentacijos pareiškėjas nepateikė, tik paaiškino, kad yra kreipęsis į Dubysos regioninio parko direkciją dėl leidimo įteisinti savavališką statybą. Patikrinimo metu taip pat buvo nustatyta, kad savavališkai pastatyto statinio ilgis apie 35 m, plotis apie 9 m. Statinys, statytojo teigimu, baigtas statyti 2014 m. rudenį.

Pareiškėjui 2017-06-27 buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-170627-00060 (toliau – ir savavališkos statybos aktas), kuriame konstatuota, kad pareiškėjas pagalbinio ūkio pastatą pastatė savavališkai be privalomo projekto ir statybos leidimo, bei 2017-06-28 surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-170628-00080 (toliau – ir privalomasis nurodymas), kuriuo iš pareiškėjo pareikalauta ne vėliau kaip iki 2017-12-27 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios surašytas savavališkos statybos aktas, padarinius: nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę – nugriauti savavališkai pastatytą pagalbinio ūkio pastatą (35 m ilgio ir 9 m pločio) (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę. Atsakovė, tenkindama pareiškėjo 2017-12-11 prašymą, 2017-12-14 sprendimu Nr. SDPN-20-171214-00061 „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo“ privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2018-03-27. Pareiškėjas, nespėjęs iki 2018-03-27 pašalinti privalomajame nurodyme nurodytų pažeidimų, kreipėsi į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Teismas pratęsė pareiškėjui įvykdymo terminą iki 2020-12-05 (šios aplinkybės nustatytos nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-3079-505/2018) (b. l. 47–52).

Pareiškėjas, nesutikdamas su Inspekcijos 2018-06-21 raštu, dėl ginčijamo rašto panaikinimo 2018-07-12 pateikė šioje byloje nagrinėjamą skundą.

Iš to, kas pirmiau išdėstyta, matyti, jog teismui suformuluotu reikalavimu pareiškėjas prašo, kad būtų panaikintas atsakovės 2018-06-21 raštas, tačiau iš esmės skundu pareiškėjas siekia, kad jam aktualūs ir svarbūs žemės sklypai, kuriuos jis skunde pažymėjo numeriais Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4, būtų išimti iš Dubysos regioninio parko ribų ir įgyvendinta jo teisė ir galimybė įteisinti savavališką statinį – pagalbinio ūkio paskirties pastatą, pastatytą žemės sklype Nr. 2. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo Dubysos regioninio parko planavimo schemos planavimo procese, planavimo dokumento viešinimo stadijoje, planavimo organizatoriui netenkinus pareiškėjo pasiūlymų dėl Planavimo schemos sprendinių koregavimo bei Inspekcijai 2018-06-21 raštu netenkinus pareiškėjo skundo dėl planavimo organizatoriaus 2018-05-07 atsakymo pagrįstumo.

Iš esmės teismas sutinka su atsakovės išdėstytu ginčą reguliuojančiu teisės aktuose teisiniu reglamentavimu. Remiantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 3 straipsniu, atsakovė yra teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija, ta institucija, kuri tikrina teritorijų planavimo proceso procedūrų ir su teritorijų planavimu susijusių administracinių sprendimų, įskaitant sprendimus, kuriais nevykdant teritorijų planavimo proceso nustatomi nauji, keičiami ar panaikinami esami teritorijos tvarkymo, naudojimo ar apsaugos reikalavimai, keičiami ar panaikinami teritorijų planavimo dokumentai (jų dalys), atitiktį teritorijų planavimą reglamentuojantiems teisės aktams; tikrina teritorijų planavimo dokumentų sprendinių atitiktį teritorijų planavimą reglamentuojantiems teisės aktams; teikia privalomuosius nurodymus pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus; nagrinėja asmenų prašymus, skundus ar pranešimus, susijusius su teritorijų planavimo procesu; atlieka kitus Priežiūros įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytus su teritorijų planavimo valstybine priežiūra susijusius teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijų veiksmus.

Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 34 dalyje apibrėžta teritorijų planavimo organizatorių sąvoka – Vyriausybės įgalioti viešojo administravimo subjektai, savivaldybių administracijų direktoriai, įstatymų nustatyti asmenys, organizuojantys teritorijų planavimo dokumentų rengimą, derinimą, tikrinimą, viešinimo procedūras ir teikimą tvirtinti.

Dubysos regioninio parko zonų ir jų ribų planas patvirtintas dar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-05-05 nutarimu Nr. 426, todėl pareiškėjas įsigydamas žemės sklypus turėjo žinoti, kad sklypai yra Dubysos regioniniame parke ir jiems taikomi griežtesni apribojimai. Be to, iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad pareiškėjas žemės sklypus įsigijo tuo metu, kai jiems jau galiojo visi su buvimu regioniniame parke susiję apribojimai. Parengta Dubysos regioninio parko planavimo schema nekeičia ir negriežtina pareiškėjo žemės sklypams taikomų apribojimų ir naudojimo režimo.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad „Asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.“ Akivaizdu, kad įstatymas savavališkų statybų įteisinimo galimybę numato tik tais atvejais, kai tokios statybos yra galimos (padaryti tik procedūriniai statybas leidžiančių dokumentų išdavimo pažeidimai), tačiau neįpareigoja planavimo organizatoriaus ar kitų viešojo administravimo subjektų pakeisti galiojančių planavimo dokumentų ar norminių teisės aktų, suteikiant galimybę tas statybas legalizuoti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, žinodamas apie jo žemės sklypams taikomus statybų apribojimus, juos ignoravo ir pastatė savavališką statinį. Inspekcijai 2017 m. birželio 27 d. konstatavus neteisėtos statybos faktą ir 2017 m. birželio 28 d. surašius privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, pareiškėjas vengė vykdyti Inspekcijos nurodymą. Vėliau nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas, tačiau pareiškėjas, vėl jo neįvykdęs, kreipėsi į teismą dėl pakartotinio įvykdymo termino pratęsimo (administracinė byla Nr. I-3079-505/2018). Iš pareiškėjo veiksmų akivaizdu, kad savavališkų statybų padarinių šalinimas yra vilkinamas sąmoningai, tikintis statinį įteisinti.