Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjo vardu yra registruotas greta žemės sklypo Nr. 1 esantis nekilnojamasis turtas: 0,2399 ha žemės sklypas, žemės ūkio paskirtis, (toliau - žemės sklypas Nr. 2), pastatas (būsena- formuojamas, išduotas leidimas vykdyti statybos darbus), esantys (duomenys neskelbtini) ; 0,6900 ha žemės sklypas, žemės ūkio paskirtis, (toliau- žemės sklypas Nr. 3), pastatas - gyvenamasis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini) .

Šiuo metu žemės sklypai Nr. l, Nr. 2 ir Nr. 3 įeina į Dubysos regioninio parko Betygalos kraštovaizdžio draustinio zoną.

2017 m. birželio 27 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pareiškėjui surašė savavališkos statybos aktą, kuriame buvo nustatyta, jog žemės sklype Nr. 2 buvo savavališkai pastatytas pagalbinio ūkio paskirties pastatas. 2017 m. birželio 28 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos privalomuoju nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-170628-00080 pareikalavo iš pareiškėjo ne vėliau kaip iki 2017 m. gruodžio 27 d. pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios buvo surašytas 2017 m. birželio 27 d. savavališkos statybos aktas, padarinius: nugriauti savavališkai pastatytą pagalbinio ūkio pastatą (35 m ilgio ir 9,00 m pločio) (duomenys neskelbtini) ., bei sutvarkyti statybvietę.

Kadangi žemės sklypas Nr. 2 (kuriame stovi savavališkai pastatytas pagalbinis ūkio pastatas) patenka į Dubysos regioninio parko Betygalos kraštovaizdžio draustinio zoną, dėl ko, siekiant įteisinti savavališką statybą, buvo kreiptasi į Dubysos Regioninio parko direkciją.

Dubysos regioninio parko direkcijos nuomone, žemes sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ) savavališkai pastatytas pastatas galėtų tapti teisėtai pastatytu statiniu tuo atveju, jei žemes sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ) būtų sujungtas su greta esančiu žemės ūkio paskirties žemės sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ), kuriame jau yra sodyba (gyvenamasis namas su priklausiniais). Tokiu atveju šis pastatas atsidurtų „sodybiniame“ žemes sklype, kuriame galima naujų statinių statyba.

Siekiant įteisinti savavališką statybą, 2017 m. liepos 10 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijai buvo pateiktas prašymas pateikti projekto rengimo reikalavimus žemės sklypų (Nr. 2 ir Nr. 3) formavimo ir pertvarkymo projektui rengti.

Tačiau 2017 m. liepos 10 d. Dubysos regioninio parko direkcija raštu informavo, jog sklypų, kurių kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) , pertvarkymas nesuteiks galimybės žemės savininkui įteisinti savavališkai pastatyto pagalbinio ūkio pastato. Atsižvelgiant į LR saugomų teritorijų įstatymo nuostatas, Dubysos regioninio parko tvarkymo plano sprendinius, šioje teritorijoje gali būti formuojama tik viena sodyba, todėl sujungti du bendras ribas turinčius sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) neprijungiant sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) nėra tikslinga.

Pareiškėjo manymu, ta pati institucija - Dubysos regioninio parko direkcija išdėstė skirtingą tos pačios situacijos teisinį vertinimą, t. y. iš pradžių nurodė, jog savavališkos statybos įteisinimui yra reikalinga pertvarkyti žemė sklypus Nr. 2 ir Nr. 3, juos sujungiant, o pateikus prašymą dėl sąlygų išdavimo tokio žemės sklypų Nr. 2 ir Nr. 3 pertvarkymo projekto rengimui, nurodė, jog tokį projektą rengti yra netikslinga, kadangi tai neleis įteisinti savavališkos statybos, nes savavališkos statybos įteisinimui yra reikalinga sujungti žemės sklypus Nr. 1, Nr. 2. Nr.3.

Inspekcijos 2017 m. birželio 22 d. surašytame faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-1703-(15.53) nurodyta, kad sodyboje (duomenys neskelbtini) atlikta savavališka statyba – užfiksuotas baigtas statyti pagalbinio ūkio pastatas, statyba nauja, statytojas jokios projektinės dokumentacijos nepateikė, išskyrus tai, kad yra kreipęsis į Dubysos regioninio parko direkciją dėl leidimo įteisinti savavališką statybą. Statinio ilgis – apie 35 m, plotis – apie 9 m. Pastatas baigtas statyti 2014 m. rudenį. Patikrinimo metu jokie statybos darbai nebuvo vykdomi.

Inspekcijos Kauno departamento specialistas, nustatęs savavališkos statybos faktą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, 2017 m. birželio 27 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-170627-00060 (toliau – savavališkos statybos aktas), kuriame konstatavo, kad pareiškėjas pagalbinio ūkio pastatą pastatė savavališkai be privalomo projekto ir statybos leidimo. Statybos rūšis – nauja statyba. Statinio kategorija – neypatingas statinys. Statybos darbai baigti vykdyti 2014 metų rudenį. Atliktų statybos darbų mastas: pastatytas pagalbinio ūkio pastatas, kurio ilgis – apie 35 m, plotis – apie 9 m.

Inspekcijos Kauno departamento specialistas 2017 m. birželio 28 d. surašė privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-170628-00047, kuriuo įpareigojo statytoją M. A. nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, išskyrus tuos, kurie reikalingi pažeidimams pašalinti.

Inspekcija, vadovaudamasi Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 23 straipsnio 1 dalies 12 punktu ir STR 1.05.01:2017 138 punktu, 2017 m. birželio28 d. surašė nurodymą, kuriuo iš pareiškėjo pareikalavo ne vėliau kaip iki 2017 m. gruodžio 27 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2017 m. birželio 27 d. surašytas savavališkos statybos aktas, padarinius: nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę – nugriauti savavališkai pastatytą pagalbinio ūkio pastatą (35 m ilgio ir 9 m pločio) (duomenys neskelbtini) bei sutvarkyti statybvietę.

Inspekcijos Kauno departamentas, vadovaudamasis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi ir tenkindamas pareiškėjo 2017 m. gruodžio 11 d. prašymą, 2017 m. gruodžio14 d. sprendimu Nr. SDPN-20-171214-00061 „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo“ nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2018 m. kovo 27 d.

Savavališkos statybos metu galiojusio Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai reglamentavo, kad teisė būti statytoju įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Atitinkamai to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų nuostatos numatė statytojo pareigą turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą bei įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Savavališkos statybos metu galiojusio Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punktas numatė, kad naujo neypatingo statinio statybai turėjo būti rengiamas statybos projektas, o pagal šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktą statybą leidžiantis dokumentas naujo neypatingo statinio statybos atveju buvo leidimas statyti naują statinį.

Savavališkos statybos konstatavimo metu galiojusio Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalis reglamentavo, kad statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, laikoma savavališka statyba.

Taigi, pagal savavališkos statybos ir jos nustatymo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus pagalbinio ūkio pastato statybai žemės sklype buvo privaloma parengti statybos projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą – leidimą statyti naują statinį. Pagal savavališkos statybos fiksavimo metu galiojusio Statybos įstatymo 23 straipsnio 28 dalį, statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, buvo draudžiama.

Šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai taip pat numato, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais ir turi statybą leidžiantį dokumentą.

Pagal šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 dalį neypatingojo statinio apibrėžimas nepasikeitė.

Vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu, neypatingojo statinio statybai yra privalomas statybos projektas ir leidimas statyti naują statinį. Taigi, pareiškėjo pastatyto ūkinio pastato statybai žemės sklype yra privaloma parengti statybos projektą ir gauti leidimą statyti naują statinį.

Svarbios priežastys siejamos su procedūromis, skirtomis įteisinti savavališką statybą pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalį. Jei asmuo, kuriam surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, imasi veiksmų, nustatytų Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje, t. y. siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą, teismas turėtų faktinį pagrindą pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą ilgesniam laikui nei apibrėžta Statybos įstatyme, jei pakankamai akivaizdu, kad vykstančiai procedūrai suinteresuotas asmuo negali daryti įtakos. Kita procedūra, kuri taip pat galėtų lemti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius termino pratęsimą, sietina ne su projektinės dokumentacijos pakeitimu, bet ir su kitų reikalingų dokumentų gavimu ar pertvarkymu.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjui nurodymu buvo skirtas maksimalus 6 mėnesių terminas nurodyme nustatytiems reikalavimas įvykdyti. Pagal pareiškėjo prašymą šis terminas vieną kartą Inspekcijos sprendimu buvo pratęstas taip pat maksimaliai galimam 3 mėnesių laikotarpiui, t. y. iki 2018 m. kovo 27 d.

Šioje administracinėje byloje pareiškėjas, pasinaudodamas jam Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje suteikta teise, kreipėsi į teismą, prašydamas nurodymo įvykdymo terminą pratęsti dar ilgesniam laikui – dviejų metų laikotarpiui.

Argumentuodamas nurodymų įvykdymo termino pratęsimo būtinumą, prašyme pareiškėjas nurodo, kad savavališkos statybos įteisinimo procedūros iki šios dienos nebuvo galima vykdyti dėl ne nuo pareiškėjo priklausančių priežasčių, o šiuo metu savavališkos statybos įteisinimui žemės sklype reikalingų procedūrų atlikimas yra objektyviai neįmanomas per nustatytą savavališkos statybos įteisinimo terminą, dėl ko šis terminas pratęstinas esant svarbioms priežastims.

Iš teismui pateiktų kartu su pareiškėjo prašymu dokumentų matyti, kad pareiškėjas dar iki savavališkos statybos fakto nustatymo buvo kreipęsis į Dubysos regioninio parko direkciją dėl galimybės Nekilnojamojo turto registre įregistruoti naujai pastatytą statinį žemės sklype. Dubysos regioninio parko direkcija 2017 m. birželio 21 d. raštu Nr. (1.7)-S-123 „Dėl galimybės įregistruoti Nekilnojamojo turto registre savavališkai pastatytą statinį“ pateikė nuomonę, kad žemės sklype savavališkai pastatytas pastatas galėtų tapti teisėtai pastatytu statiniu tuo atveju, jei žemės sklypas būtų sujungtas su greta esančiu žemės ūkio paskirties žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), kuriame jau yra sodyba (gyvenamasis namas su priklausiniais). Tokiu atveju šis pastatas atsidurtų „sodybiniame“ žemės sklype, kuriame galima naujų statinių statyba.

Kaip nurodoma prašyme teismui, 2017 m. liepos 10 d. pareiškėjas kreipėsi į Raseinių rajono savivaldybės administraciją su prašymu pateikti projekto rengimo reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti. Dubysos regioninio parko direkcijos 2017 m. liepos 14 d. rašte Nr. (6.3)-S-137 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto“, adresuotame Raseinių rajono savivaldybės administracijai, pažymima, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nuostatas, Dubysos regioninio parko tvarkymo plano sprendimus, teritorijoje, kurioje yra pareiškėjo atlikta savavališka statyba, gali būti formuojama tik viena sodyba, todėl sujungti du bendras ribas turinčius sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ), neprijungiant sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) , nėra tikslinga.

Taigi, pareiškėjo vertinimu, dėl Dubysos regioninio parko direkcijos skirtingo tos pačios situacijos teisinio vertinimo, nesant aiškios pozicijos, nebuvo galimybės atlikti jokių veiksmų, siekiant įteisinti savavališką statybą.

Pareiškėjas, prašydamas nurodymo įvykdymo terminą pratęsti net dvejų metų laikotarpiui, nurodo, kad toks terminas yra reikalingas dėl to, kad siekiant atlikti savavališkos statybos įteisinimo procedūrą, yra reikalinga atlikti žemės sklypų pertvarkymo (juos sujungiant) procedūrą, kuri užtruks ilgą laiką ne dėl nuo pareiškėjo valios priklausančių aplinkybių.

Kaip matyti iš pareiškėjo prašymo ir kartu su juo pateiktų rašytinių dokumentų, pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų savavališkai statybai įteisinti. Tačiau Inspekcija nesutinka, kad nurodymo įvykdymo terminas būtų pratęstas net dvejiems metams, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje administracinėje byloje dienos, nes likusių procedūrų atlikimui, kad būtų įteisinta savavališka statyba, toks terminas yra per ilgas. Šis terminas turi būti protingas ir pagrįstas įstatymų leidėjo teisės aktuose nustatytais terminais pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Pareiškėjas nepateikė jokių rodymų, kokių veiksmų jis ėmėsi per Inspekcijos papildomai suteiktą 3 mėnesių terminą nurodymo įvykdymui. Taigi pareiškėjas turi pareigą nedelsti, o stengtis įvykdyti nurodymą kuo skubiau.

Akcentavo, kad pareiškėjas pats turi būti aktyvesnis, siekdamas pašalinti savavališkos statybos padarinius, o ne pasyviai stebėti viešojo administravimo subjektų veikimą ar neveikimą.

Pareiškėjo prašomas nurodymo įvykdymo pratęsimo terminas turi atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus. Inspekcijos nuomone, pareiškėjo prašomas nustatyti terminas yra itin ilgas, pažeidžiantis Inspekcijos, kuri suinteresuota kuo skubiau pašalinti savavališkos statybos pažeidimus, teisėtus interesus. Pareiškėjas papildomo dviejų metų termino reikalingumo ginčo statiniui įteisinti niekuo nepagrindžia, todėl teismui patenkinus tokį prašymo reikalavimą, būtų sudaryta galimybė nepagrįstai ilgai vilkinti savavališkos statybos padarinių šalinimą.

Prašė pareiškėjo prašymo pratęsti nurodymo įvykdymo terminą pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra, o nusprendus šį terminą pratęsti, jį pratęsti ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui.

Suinteresuotas asmuo Dubysos regioninio parko direkcija atsiliepime į prašymą (b. l. 79-80) nurodė, kad pareiškėjas žodžiu kreipėsi į direkciją 2017 m. gegužės mėnesį dėl savavališkai pastatyto pastato (duomenys neskelbtini) . įteisinimo galimybės. Pareiškėjas buvo informuotas, kad vadovaujantis LR Saugomų teritorijų įstatymo nuostatomis savavališkos statybos įteisinimas galimas tik tuomet, jei jis pastatytas esamoje ar buvusioje sodyboje. Pareiškėjas pokalbio metu paaiškino, kad pagalbinio ūkio pastatas pastatytas viename žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ), tuo pačiu patikino, jog greta esančiame ir jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ) yra pastatytas gyvenamasis namas, tačiau žemės nuosavybės ir kt. nekilnojamojo turto dokumentų nepateikė. Direkcija, atsižvelgdama į suteiktą informaciją, pareiškėją informavo apie galimybę sujungti du žemės sklypus ir taip suformuoti vieną sodybinį sklypą, kuriame būtų ir pareiškėjo minimas gyvenamasis namas, ir savavališkai pastatytas pagalbinio ūkio pastatas. Suformavus sklypą pareiškėjas būtų įgijęs galimybę įteisinti savavališkai pastatytą statinį.

2017 m. birželio 28 d. pareiškėjas kreipėsi į Raseinių rajono savivaldybės administraciją su prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Raseinių r. savivaldybės administracija 2017 m. liepos 10 d. Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (toliau - ŽPDRIS) pateikė direkcijai prašymą pateikti projekto rengimo reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti pareiškėjo projektuojamų žemės sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) ) bei juose esančių registruotų pastatų nuosavybės dokumentus. Išnagrinėjus gautus dokumentus bei patikrinus Saugomų teritorijų kadastro duomenis, kilo abejonių dėl sodybos pastatų, užimamo žemės ploto, pastatų paskirties, išdėstymo ir jų užfiksuoto kiekio 2012-2016 m. ortofoto sluoksnyje. Direkcijos specialistai, siekdami išsiaiškinti situaciją, patikrino pareiškėjo sklypus vietoje. Patikros metu paaiškėjo, kad greta projektuojamų žemės sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ) yra dar vienas žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ), kuriame stovi tarpukario statybos gyvenamasis namas ir jo statybos laikotarpis gali būti toks pat, kaip ir pareiškėjo žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esanti arklidė (1938 m.). Patikrinus Valstybės žemės fondo archyvų išduotą kartografinę medžiagą paaiškėjo, kad šioje teritorijoje galėjo būti tik viena sodyba, o arklidė ir senasis gyvenamasis namas žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) buvo vienos ir tos pačios sodybos pastatai. Paaiškėjus šioms aplinkybėms, pareiškėjas paaiškino, kad žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) jis projektavo ir statė svirną, kuris buvo 2010 m. suderintas su direkcija, tačiau pastatą įregistravo gyvenamuoju namu, o žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) jis taip pat valdo nuosavybės teise. Direkcija, atsižvelgdama į paaiškėjusias naujas aplinkybes, negalėjo pritarti dviejų žemės sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ) sujungimui bei pareiškėjui nepagrįstai suteikti galimybę įteisinti savavališkai pastatytą pastatą. 2017 m. liepos 14 d. Direkcija Raseinių r. savivaldybei ŽPDRIS priemonėmis pateikė raštą, kuriame pateikė atsisakymo išduoti reikalavimus priežastis bei rekomendacijas jungti ne du, bet tris pareiškėjui priklausančius žemės sklypus.

2017 m. gruodžio 18 d. raštu pareiškėjas buvo informuotas, kad prašymas perduotas atsakingoms institucijoms. 2018 m. balandžio 17 d. pareiškėjas pateikė dar vieną prašymą planavimo organizatoriui. 2018 m. gegužės 7 d. raštu pareiškėjas buvo informuotas, jog planavimo schemoje numatomi sprendiniai negriežtina piliečio sklypams nustatyto apsaugos ir tvarkymo režimo ir paaiškino aplinkybes, dėl kurių žemės sklypai negali būti išimami iš parko teritorijos.

2018 m. vasario 13 d. pareiškėjas pateikė direkcijai prašymą, kuriame išdėstė pageidavimus, kaip galėtų būti pertvarkomi jam priklausantys žemės sklypai. Direkcija 2018 m. kovo 9 d. raštu išdėstė reikalavimus dėl pastato, kuris buvo neteisėtai įregistruotas gyvenamuoju namu žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) , perregistravimo į svirną, kaip tai buvo suderinta pastato projekto sprendiniuose ir pateikti išregistravimą įrodančius dokumentus bei visus su planuojama teritorija susijusius žemės ir pastatų nuosavybės dokumentus, kad direkcija galėtų toliau nagrinėti ir teikti atsakymą dėl žemės sklypų pertvarkymo.

2018 m. balandžio 16 d. pareiškėjas pateikė prašymą ir visus su planuojama teritorija susijusius žemės ir pastatų nuosavybės dokumentus. Direkcija 2018 m. gegužės 10 d. raštu siūlė pertvarkyti žemės sklypus, vadovaujantis LR Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 11 dalies nuostata.

Dubysos regioninio parko direkcija nesutinka su pareiškėjo vertinimu, jog direkcijos pozicija dėl jam nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų pertvarkymo nėra aiški. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas 2017 m. gegužės mėnesį direkcijos neinformavo, jog jis neteisėtai gyvenamuoju namu įregistravo svirną ir kad jam priklausančiame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtai pastatytas ir įregistruotas gyvenamasis namas, nepateikė visų nagrinėjamų žemės sklypų ir juose esančių pastatų dokumentų. Pareiškėjas informaciją apie neteisėtus veiksmus suteikė tik po to, kai 2017 m. liepos 10 d. pradėtas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procesas ir direkcija ėmėsi situacijos vertinimo vietoje. Patikrinimo metu iškilus abejonėms dėl įregistruoto gyvenamojo namo statybos teisėtumo (pagal projektą svirno), paprašyta pareiškėjo pateikti suderintą statinio projektą. Išaiškėjus naujoms aplinkybės, situacija iš esmės pasikeitė, todėl pareiškėjas nepagrįstai vertina, kad direkcijos pozicija nėra aiški ir kad direkcija teikia skirtingą tos pačios situacijos teisinį vertinimą.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Valstybinės teritorijų ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau- ir Kauno departamentas, Inspekcija) statybos valstybinę priežiūrą vykdantis specialistas 2017 m. birželio 22 d. planinio reido savavališkoms statyboms išaiškinti metu atliko patikrinimą M. A. nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančiame (duomenys neskelbtini) . (toliau – žemės sklypas).

Inspekcijos 2017 m. birželio 22 d. surašytame faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte (b. l. 45-46) Nr. FAK-1703-(15.53) nurodyta, kad sodyboje (duomenys neskelbtini) . atlikta savavališka statyba – užfiksuotas baigtas statyti pagalbinio ūkio pastatas, statyba nauja, statytojas jokios projektinės dokumentacijos nepateikė, išskyrus tai, kad yra kreipęsis į Dubysos regioninio parko direkciją dėl leidimo įteisinti savavališką statybą. Statinio ilgis – apie 35 m, plotis – apie 9 m. Pastatas baigtas statyti 2014 m. rudenį. Patikrinimo metu jokie statybos darbai nebuvo vykdomi.

Inspekcijos Kauno departamento specialistas, nustatęs savavališkos statybos faktą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, 2017 m. birželio 27 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-170627-00060 (b. l. 62-63), kuriame konstatavo, kad pareiškėjas pagalbinio ūkio pastatą pastatė savavališkai be privalomo projekto ir statybos leidimo. Statybos rūšis – nauja statyba. Statinio kategorija – neypatingas statinys. Statybos darbai baigti vykdyti 2014 metų rudenį. Atliktų statybos darbų mastas: pastatytas pagalbinio ūkio pastatas, kurio ilgis – apie 35 m, plotis – apie 9 m.

Inspekcijos Kauno departamento specialistas 2017 m. birželio 28 d. surašė privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-170628-00047, kuriuo įpareigojo statytoją M. A. nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, išskyrus tuos, kurie reikalingi pažeidimams pašalinti (b. l. 57-58).

Inspekcija, vadovaudamasi Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 23 straipsnio 1 dalies 12 punktu ir STR 1.05.01:2017 138 punktu, 2017 m. birželio 28 d. surašė nurodymą, kuriuo iš pareiškėjo pareikalavo ne vėliau kaip iki 2017 m. gruodžio 27 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2017 m. birželio27 d. surašytas savavališkos statybos aktas, padarinius: nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę – nugriauti savavališkai pastatytą pagalbinio ūkio pastatą (35 m ilgio ir 9 m pločio) (duomenys neskelbtini) , bei sutvarkyti statybvietę (b. l. 54-55).

Inspekcijos Kauno departamentas, vadovaudamasis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi, ir tenkindamas pareiškėjo 2017 m. gruodžio 11 d. prašymą (b. l. 51), 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. SDPN-20-171214-00061 „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo“ nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2018 m. kovo 27 d. (b. l. 60).

Savavališkos statybos metu galiojusio Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai reglamentavo, kad teisė būti statytoju įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Atitinkamai to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų nuostatos numatė statytojo pareigą turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą bei įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Pagal Statybos įstatymo, galiojusio iki 2015 m. gruodžio 31 d., 2 straipsnio 17 dalį naujo statinio statyba – statybos rūšis, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį. Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5d. įsakymu Nr. 622, 8 punkte.

Savavališkos statybos metu galiojusio Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punktas numatė, kad naujo neypatingo statinio statybai turėjo būti rengiamas statybos projektas, o pagal šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktą statybą leidžiantis dokumentas naujo neypatingo statinio statybos atveju buvo leidimas statyti naują statinį.

Savavališkos statybos konstatavimo metu galiojusio Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalis reglamentavo, kad statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, laikoma savavališka statyba.

Nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba pradėta, ji vis tiek lieka neteisėta, todėl jos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys neteisėtos statybos padarinių šalinimo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2013m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-216/2013; LVAT 2013 m. balandžio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-858-138/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008).

Šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai taip pat numato, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais ir turi statybą leidžiantį dokumentą.

Pagal šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 dalį neypatingojo statinio apibrėžimas nepasikeitė.

Vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu, neypatingojo statinio statybai yra privalomas statybos projektas ir leidimas statyti naują statinį. Taigi, pareiškėjo pastatyto ūkinio pastato statybai žemės sklype yra privaloma parengti statybos projektą ir gauti leidimą statyti naują statinį.

Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad savavališkos statybos įteisinimo procedūros užtruko dar ir dėl to, kad buvo pagrįstai tikėtasi, jog bus pakeistos Dubysos regioninio parko ribos ir pareiškėjui priklausantys žemės sklypai bus išbraukti iš regioninio parko zonos. Dėl to pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 8 d. kreipėsi su prašymu į Dubysos regioninio parko direktorių (b. l. 95), tačiau 2017 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. (2.11)-S-239 (b. l. 96) buvo informuotas, kad minėtas pareiškėjo prašymas buvo perduotas nagrinėti Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir VšĮ Gamtos paveldo fondui.