Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo K. K. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus

Aprašomoji dalis

nustatė:

VMI šio prašymo nagrinėjimo metu nustatė, kad Marijampolės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Marijampolės AVMI) 2009 m. gegužės 22 d. atliko pareiškėjo mokestinį tyrimą. Minėto tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjo gauti autoriniai atlyginimai (honorarai), vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau - PVMĮ) 2 straipsniu, 3 straipsniu, yra PVM objektas ir PVM turi būti mokamas vadovaujantis šio įstatymo 71 straipsnyje numatyta tvarka. Vadovaujantis PVMĮ 92 straipsniu, pareiškėjui nurodyta pateikti Marijampolės AVMI Pridėtinės vertės mokesčių mokėtoju neįregistruoto asmens pridėtinės vertės apyskaitas (forma FR0608), deklaruojant 2005-2008 metų kiekvieno mėnesio mokėtiną PVM, sumokėti nesumokėtą PVM ir dėl savalaikiai neatliktos mokestinės PVM prievolės susidariusius delspinigius.

Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) 137 straipsniu pareiškėjui, atsisakius per 136 straipsnyje nurodytą terminą pasiūlytu būdu pašalinti trūkumus / prieštaravimus, pareiškėjo atžvilgiu inicijuotas mokestinis patikrinimas.

Marijampolės AVMI 2009 m. birželio 23 d. atliko pareiškėjo gyventojų pajamų mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo deklaravimo bei sumokėjimo mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. Šio patikrinimo rezultatai – apskaičiuoti mokesčiai (28 767,08 Eur (99 327 Lt) PVM) ir su jais susijusios sumos (9 486,21 Eur (32 754 Lt) PVM delspinigiai ir 8 630,09 Eur (29 798 Lt)) bei sumažinama – 4 320,55 Eur (14 918 Lt) GPM, nuo A klasės pajamų nesusijusių su darbo santykiais – buvo patvirtinti Marijampolės AVMI 2009 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (15.11-15)-T3-50.

VMI 2009 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. 68-313 (toliau - VMI sprendimas Nr. 68-313) buvo patvirtintas Marijampolės AVMI 2009 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo nurodymas pareiškėjui sumokėti 28 767,08 Eur (99 327 Lt) PVM, vietoj 8 630,09 Eur (29 798 Lt) PVM baudos pareiškėjas įpareigotas sumokėti 2 876,8 Eur (9 933 Lt) PVM baudą bei atleistas nuo apskaičiuotų delspinigių.

Pareiškėjas, nesutikdamas su šiais sprendimais, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2010 m. birželio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1369-437/2010 panaikino MGK 2010 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. S-28(7-400/2009) ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti MGK.

MGK, pakartotinai išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2010 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. S-232(7- 400/2009) patvirtino VMI sprendimą Nr. 68-313.

Marijampolės AVMI 2010 m. lapkričio 23 d. turto arešto aktu Nr. A-09-28-3530 areštavo pareiškėjo turtą, kurio vertė – 45 216,35 Eur (156 123 Lt).

VMI 2012 m. spalio 29 d. priėmė sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.17- 08)-320-53133 dėl 42 629,38 Eur (147 190,68 Lt) mokestinės nepriemokos išieškojimo iš pareiškėjo turto. Minėtas sprendimas 2012 m. lapkričio 5 d. perduotas vykdyti antstolei Astai Lukšienei.

VMI 2017 m. gruodžio 29 d. raštas parengtas, atsakant į pareiškėjo 2017 m. lapkričio 30 d. prašymą, kuriuo buvo prašoma atnaujinti mokestinį tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių bei prašoma sustabdyti pareiškėjo atžvilgiu vykdomus išieškojimo veiksmus.

VMI pažymi, kad mokestinis tyrimas laikytinas prevencinio pobūdžio priemonė, kuriam pasibaigus mokesčių mokėtojui nėra teikiami konkretūs įpareigojimai, o tik atitinkamos rekomendacijos, kurios grindžiamos mokesčių administratoriaus konkrečių aplinkybių nustatytų mokestinio tyrimo metu vertinimu. Mokesčių mokėtojui, nepašalinus neatitikimų, teikiamų rekomendacijų pagrindu, mokesčių administratoriui suteikta teisė inicijuoti mokestinį patikrinimą, kurio metu yra surašomas sprendimas, kuriame apskaičiuojamas nesumokėtas mokestis, paskiriama bauda bei delspinigiai. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo atžvilgiu atlikus mokestinį tyrimą, nebuvo skaičiuojami mokėtini mokesčiai bei su jais susijusios sumos, pastarieji buvo apskaičiuoti pareiškėjo atžvilgiu atlikus mokestinį patikrinimą. Atitinkamai, mokestinio patikrinimo metu nustatytos mokestinės nepriemokos peržiūrėjimas / perskaičiavimas, kaip to siekė pareiškėjas, teikdamas 2017 m. lapkričio 30 d. prašymą, teisės aktų nustatyta tvarka yra galimas atnaujinus ne mokestinį tyrimą, o mokestinį patikrinimą. VMI, gavus minėtą prašymą, vertino, jog šiuo atveju, mokesčių mokėtojo lūkesčiai yra nukreipti į mokestinio patikrinimo atnaujinimą, todėl pareiškėjo prašymas buvo nagrinėjamas tuo aspektu, ar yra teisiniai pagrindai atnaujinti mokestinio ginčo bylos procesą ir pareiškėjo atžvilgiu atlikti pakartotinį mokestinį patikrinimą.

MAĮ 118 straipsnyje yra nustatyti apribojimai atlikti pakartotinį mokestinį patikrinimą ir nėra numatyta jo atlikti mokesčių mokėtojo prašymu. Tačiau MAĮ 160 straipsnyje įtvirtinama mokesčių mokėtojo teisė paduoti prašymą atnaujinti mokestinio ginčo bylos procesą. MAĮ 160 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti paduodamas, jeigu nuo sprendimo, kuris nebuvo apskųstas, apskundimo termino pabaigos praėjo daugiau kaip 5 metai.

VMI nustatė, kad dėl 2009 m. spalio 22 d. sprendimo Nr. 68-313 jau vykdo mokestinis ginčas, kuris pasibaigė įsiteisėjusia LVAT 2011 m. spalio 20 d. nutartimi. Kadangi mokestinis ginčas pasibaigė, darytina išvada, kad minėtos bylos procesas gali būti atnaujintas tik Administracinių bylų teisenos įstatyme (ABTĮ) nustatytais pagrindais ir tvarka.

VMI pažymi, kad pareiškėjui, aukščiau nurodytu būdu realizavus MAĮ IX skyriuje nustatytą mokestinių ginčų ikiteisminę nagrinėjimo procedūrą, nebeliko teisinių pagrindų MAĮ 160 straipsnio taikymui, kadangi mokestinis patikrinimas gali būti atnaujintas pagal minėtą nuostatą tik tuo atveju, jeigu minėtų institucijų sprendimai nebuvo apskųsti aukštesnei instancijai. Atsižvelgiant į tai, jog mokestinis ginčas tarp pareiškėjo ir mokesčių administratoriaus pasibaigė galutiniu ir neskundžiamu LVAT sprendimu, mokesčių administratorius atnaujinti mokestinio patikrinimo neturi teisės.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į pareiškėjo 2017 m. lapkričio 30 d. prašymo turinį, VMI parengtas atsakymas laikytinas motyvuotu, aiškiu ir pagrįstu konkrečiomis teisės aktų normomis. Minėtas atsakymas parengtas, laikantis Viešojo administravimo įstatymo, Asmenų aptarnavimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. VA-77, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, nustatytų reikalavimų.

Skundas atmestinas.

VAAT 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. I-3775-331/2010 atmetė pareiškėjo skundo reikalavimus panaikinti MGK 2010-09-24 sprendimą Nr. S-262(7-400/2009), VMI 2009-10-20 sprendimą Nr. 68-313 ir Marijampolės AVMI 2009-08-21 sprendimą Nr. (15.11-15)-T3-50. LVAT 2011 m. spalio 20 d. nutartimi Nr. A556-2528/2011 paliko nepakeistą VAAT sprendimą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė.

2012 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. (23.17-08)-320-53133 (b.l. 32, 33) VMI nusprendė išieškoti iš K. K. turto 147 190,68 Lt.

Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. 2-499-273/2016 priteisė iš K. K. UAB “TeleSATpressa” naudai žalą, tame tarpe ir per 2004-2009 laikotarpį nepagrįstų honorarų išsimokėjimu padarytą 121 857,56 Eur žalą. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi Nr. 2A-220-186/2017 K. K. apeliacinį skundą atmetė.

2017 m. lapkričio 30 d. pareiškėjas kreipėsi į VMI su prašymu (b.l. 3-4) atnaujinti mokestinį tyrimą, nustatant K. K. PVM mokėtoju. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad paaiškėjo naujos aplinkybės, dėl kurių mokestinis tyrimas turėtų būti atnaujintas. Paaiškino, kad teismai nustatė, jog jis iš UAB „TeleSATpressa“ honorarus gavo neteisėtai. Teismai konstatavo, kad dėl neteisėtai išmokėtų honorarų jis padarė bendrovei 121 857,56 Eur nuostolį, kurį įpareigojo grąžinti. Šį teismo sprendimą vykdo antstolė. Pareiškėjas prašė VMI pagal įsiteisėjusį Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimą atnaujinti 2009 m. gegužės 22 d. atliktą mokestinį tyrimą, anuliuoti jam įrašytus honorarus, gautus iš UAB „TeleSATpressa“, kas sąlygotų išvadą, jog pareiškėjo gauti honorarai per metus neviršijo 100 000 Lt ir reikalavimas jam registruotis PVM mokėtoju buvo nepagrįstas. Tuo pačiu prašymu pareiškėjas paprašė VMI sustabdyti antstolės A. Lukšienės vykdomą išieškojimą.

2017 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. (21.143)RKD-4727 (b.l. 2) VMI pareiškėjo 2017 m. lapkričio 30 d. prašymo netenkino.

Nagrinėjamoje byloje spręstinas pareiškėjo reikalavimo atnaujinti 2009 m. gegužės 22 d. mokestinį tyrimą pagrįstumo klausimas.

Kaip šiame teismo sprendime jau minėta, pareiškėjas kreipėsi į VMI 2017 m. lapkričio 30 d. prašymu (b.l. 3-4) atnaujinti 2009 m. gegužės 22 d. atliktą mokestinį tyrimą. VMI 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. (21.143)RKD-4727 pareiškėjui išaiškino, kad mokesčių mokėtojo teisė inicijuoti mokesčių administratoriaus priimtų ir nustatytais terminais neapskųstų sprendimų peržiūrėjimą bei galimų klaidų ištaisymą galima Mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) 160 straipsnyje nustatyta proceso atnaujinimo tvarka.

Pareiškėjas prašo teismo įpareigoti VMI atnaujinti mokestinį tyrimą.

Mokestinio tyrimo tvarką ir pasekmes reglamentuoja MAĮ VII skyriaus nuostatos. Mokestinį tyrimą atlieka mokesčių administratoriaus pareigūnai, be atskiro pavedimo atlikdami savo tiesiogines darbo funkcijas (MAĮ 135 str. 1, 2 d.). Jeigu mokestinio tyrimo metu mokesčių administratoriaus pareigūnas nustato mokesčių mokėtojo pateiktos mokesčių deklaracijos ar kito dokumento trūkumų arba šie dokumentai prieštarauja kitai apie mokesčių mokėtoją turimai informacijai, mokesčių administratorius mokesčių mokėtojui įteikia rašytinį pranešimą pasiūlydamas ištaisyti mokestinio tyrimo metu nustatytas klaidas ir pašalinti trūkumus ar prieštaravimus. Rašytinis pranešimas paprastai įteikiamas tuo atveju, jei su mokesčių mokėtoju nepavyksta susitarti žodžiu. Rašytiniame pranešime mokesčių mokėtojui nurodomi nustatyti trūkumai ar prieštaravimai bei pasiūlomas jų pašalinimo būdas. Mokesčių administratorius pranešime turi nurodyti minėtų trūkumų ir prieštaravimų pašalinimo terminą, kuris negali būti trumpesnis negu 10 dienų nuo pranešimo įteikimo mokesčių mokėtojui dienos. Jeigu mokesčių mokėtojas per šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą mokesčių administratoriaus pasiūlytu būdu pašalina trūkumus ir prieštaravimus, šio įstatymo 139 straipsnyje nurodytos baudos netaikomos, jei įstatymai nenustato kitaip. Trūkumų ir prieštaravimų pašalinimas nestabdo delspinigių skaičiavimo šio įstatymo nustatyta tvarka (MAĮ 136 str. 1-3 d.). MAĮ 137 straipsnyje nustatyta, kad jeigu mokesčių mokėtojas per MAĮ 136 straipsnyje nurodytą terminą ir pasiūlytu būdu nepašalina pranešime nurodytų trūkumų ir prieštaravimų, mokesčių mokėtojui už mokesčių įstatymų pažeidimus (jei jie išaiškinami) taikomos nustatytos baudos. Trūkumų ir prieštaravimų nepašalinimas paprastai yra pagrindas pradėti mokestinį patikrinimą.

Teismas sutinka su VMI atsiliepime išdėstyta pozicija, kad mokestinis tyrimas laikytinas prevencinio pobūdžio priemone, kuriam pasibaigus mokesčių mokėtojui nėra teikiami konkretūs įpareigojimai.

Mokestinis tyrimas – tai pareigūno atliekama mokesčių mokėtojo veiklos stebėsena, apimanti mokesčių mokėtojo pateiktų mokesčių deklaracijų (ataskaitų, apyskaitų), dokumentų bei kitos apie mokėtoją turimos informacijos analizę ir vertinimą, mokėtojo vizitavimą, mokėtojo veiklos kontrolę, kiek tai susiję su mokesčių apskaičiavimu, deklaravimu ir sumokėjimu, siekiant nustatyti ir pašalinti trūkumus bei prieštaravimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje. Mokėtojo mokestinio tyrimo tikslas – trūkumų ir (ar) prieštaravimų nustatymas, siekiant juos pašalinti, mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) kontrolės užtikrinimas, mokesčių įstatymų pažeidimų rizikos identifikavimas ir mokesčių įstatymų pažeidimų prevencija. Mokėtojo mokestinio tyrimo uždaviniai: nustatyti mokėtojo padarytus trūkumus ir (ar) prieštaravimus; informuoti mokėtoją apie mokesčių administratoriaus nustatytus trūkumus ir (ar) prieštaravimus ir pasiūlyti mokėtojui juos ištaisyti; analizuoti ir sisteminti mokėtojo veiklos duomenis, nustatyti veiklos pokyčius ir galimų mokesčių įstatymų pažeidimų riziką bei juos įvertinti, apie tai informuoti atitinkamą mokesčių administratoriaus padalinį ir/ar instituciją; stebėti mokėtojo vykdomą veiklą. Mokesčių administratorius, spręsdamas jam mokestinio tyrimo metu iškeltus uždavinius, atlieka tokius veiksmus: analizuoja mokėtojo veiklą, vizituoja mokėtoją, kontroliuoja mokėtojo veiklą, informuoja mokėtoją apie nustatytus trūkumus ir prieštaravimus bei jų pašalinimo būdus, mokestinio tyrimo metu surinktą informaciją įvertina ir sprendžia klausimą dėl jos perdavimo atitinkamai institucijai.

Pabrėžtina, kad mokestinio tyrimo metu mokesčių mokėtojui nėra apskaičiuojama mokestinė prievolė.

Nei MAĮ, nei Valstybinės mokesčių inspekcijos atliekamo mokestinio tyrimo atlikimo taisyklėse, patvirtintose VMI viršininko 2004 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. VA-108 (toliau – Taisyklės), nėra įtvirtintas mokestinio tyrimo atnaujinimo institutas. Todėl pareiškėjo reikalavimas teismui įpareigoti VMI atnaujinti mokestinį tyrimą, atmestinas, kaip teisiškai nepagrįstas.

MAĮ 27 straipsnyje įtvirtinta mokesčių administratoriaus pareiga padėti mokesčių mokėtojui naudotis teisėmis ir vykdyti pareigas, šviesti bei konsultuoti mokesčių mokėtojus ir kitaip bendradarbiauti su mokesčių mokėtojais bei stengtis, kad būtų pasiektas savitarpio supratimas.

Nors pareiškėjas 2017 m. lapkričio 30 d. prašymu formulavo reikalavimą VMI atnaujinti mokestinį tyrimą, tačiau iš prašymo turinio matyti pareiškėjo siekis, jog mokesčių administratorius įvertintų Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. 2-499-273/2016 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi Nr. 2A-220-186/2017 konstatuotas faktines aplinkybes, kurios, pareiškėjo vertinimu, eliminuoja jo pareigą mokėti PVM ir su šiuo mokesčiu susijusias sumas.

Taigi, VMI 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. (21.143)RKD-4727 pagrįstai išaiškino pareiškėjui apie MAĮ 160 straipsnyje įtvirtintą mokesčių mokėtojų teisių gynimo būdą - mokestinių ginčų bylų proceso atnaujinimą naujai paaiškėjus esminėms aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių mokėtojui mokestinio ginčo nagrinėjimo metu. Kita vertus svarbu pabrėžti, kad šis institutas gali būti taikomas tik tuo atveju, jeigu mokestinio ginčo bylos, kurioje vietos mokesčių administratoriaus, centrinio mokesčių administratoriaus ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimas nustatytu terminu nebuvo apskųstas. Tuo tarpu byloje nustatyta, kad mokestinis ginčas dėl pareiškėjui mokesčių administratoriaus apskaičiuotų mokėtinų PVM ir GPM bei su šiais mokesčiai susijusių sumų yra pasibaigęs įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. I-3775-331/2010 (LVAT 2011-10-20 nutartis Nr. A556-2528/2011).

VMI atsiliepime į skundą nurodo, kad mokestiniam ginčui pasibaigus teismo sprendimu, galimas administracinės bylos atnaujinimas ABTĮ nustatyta tvarka. Šiuo atveju svarbu pareiškėjui išaiškinti ir tai, kad ABTĮ 159 straipsnyje yra įtvirtinta, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas (ABTĮ 159 str. 1 d.). Asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienų metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (ABTĮ 159 str. 2 d.). Tačiau prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti paduodamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus šio įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą atvejį (ABTĮ 159 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, kad mokestinį ginčą dėl pareiškėjo mokėtinos PVM nepriemokos užbaigusi LVAT nutartis Nr. A556-2528/2011 buvo paskelbta 2011 m. spalio 20 d., naikinamasis terminas, kuris negali būti atnaujinimas, pasibaigė dar 2016 m. spalio 20 d.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, jog pareiškėjas tiek 2017 m. lapkričio 30 d. prašymu mokesčių administratoriui, tiek skundu teismui teikė prašymus atnaujinti mokestinį tyrimą, remdamasis anksčiau šiame teismo sprendime išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis MAĮ VII skyriaus bei Taisyklių nuostatomis teismas daro išvadą, kad įpareigoti mokesčių administratorių atnaujinti mokestinį tyrimą nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas teismui atmestinas, kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas kelia klausimą, kurį sprendimą turi vykdyti antstolė, ar Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. 2-499-273/2016, kuriuo iš jo (pareiškėjo) UAB „TeleSATpressa“ naudai išieškoma priteista 121 857,56 Eur neteisėtai išmokėtų honorarų suma, ar VMI 2012 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. (23.17-08)-320-53133, kuriuo nuspręsta išieškoti iš pareiškėjo 147 190,68 Lt mokestinę nepriemoką. Pareiškėjui išaiškintina, kad antstoliai vykdo jiems pateiktus įsiteisėjusius vykdomuosius dokumentus. Bylos duomenimis, tiek teismo, tiek mokesčių administratoriaus sprendimai yra teisėti (įsiteisėję), todėl turėtų būti vykdomi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132-133 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo K. K. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.