- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-27
- Bylos Nr.
- 2A-457-464/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02286-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Danguolė Martinavičienė, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- V. I., V. R., E. K.
- Kategorijos
- 27.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Viginto Višinskio teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. I. (V. I.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2280-560/2014 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Euromarket LT“ ieškinį atsakovams V. R. (V. R.), V. I., E. K. dėl žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje ginčas kilo dėl žalos, kildinamos iš juridinio asmens valdymo organų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2013-06-12 nutartimi (t. 1, b. l. 13-15) UAB „Euromarket LT“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirta UAB „Bankroto administratorių biuras“. Vilniaus apygardos teismo 2014-01-13 nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (c. b. Nr. B2-3592-340/2015; teisminio proceso Nr. 2-55-3-00976-2013-3; teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB „Euromarket LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. 1, b.l. 1-6), prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų V. R., V. I., E. K. ir G. M. 839 241 Lt dydžio žalos atlyginimą bei 5 proc. dydžio procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad BUAB „Euromarket LT“ vadovu ir vieninteliu akcininku nuo įmonės įregistravimo 2008-03-18 Juridinių asmenų registre iki 2013-03-01 buvo G. M.. Nuo 2013-03-01 iki 2013-05-06 įmonei vadovavo ir buvo jos vieninteliu akcininku E. K., nuo 2013-05-06 iki 2013-06-03 – V. I., o nuo 2013-06-03 iki bankroto bylos iškėlimo (2013-06-12) – V. R.. Apie 2013-06-12 teismo nutartį iškelti UAB „Euromarket LT“ bankroto bylą, Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) bei teismo nustatytų pareigų vykdymą administratorius informavo visus atsakovus 2013-06-28 pranešimu. Atsakymą gavo tik iš G. M., kuris nurodė, jog visus įmonės dokumentus bei nuosavybės teises į akcijas jis perdavė atsakovui E. K., tačiau nieko nepaaiškino apie įmonei priklausantį turtą (jo perleidimą), be to, nepateikė įmonės dokumentų ir / ar turto perdavimo E. K. akto, todėl nustatyti ar turtas realiai buvo perduotas nėra galimybės. Bankroto administratoriui jokie įmonės dokumentai ir / ar turtas neperduotas iki šiol. Ieškovo teigimu, svarbiausių bendrovės organų pasikeitimai prieš pat bankroto bylos iškėlimą (kreditoriaus įspėjimas apie ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo išsiųstas dar 2013-01-02, pakartotinis – 2013-03-01) buvo organizuoti sąmoningai, siekiant paslėpti galimą įmonės turto pasisavinimą, neišsaugojimą arba iššvaistymą. Dėl tokių atsakovų veiksmų bendrovei ir jos kreditoriams buvo padaryta 839 241 Lt dydžio žala, kurią, nesant galimybės nustatyti kiekvieno atsakovo veiksmų įtakos žalos atsiradimui, atsakovai privalo atlyginti solidariai. Žalos dydį ieškovas siejo su UAB „Euromarket LT“ 2011 m. balanse nurodyta bendra turto verte.
Atsiliepimas
2014-07-01 teismo posėdyje ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinį ir prašė nutraukti bylą G. M. atžvilgiu (t. 1, b.l. 166-169, 171-172), motyvuodamas tuo, kad byloje paaiškėjus naujoms aplinkybėms, t. y. atsakovui E. K. savo atsiliepime į ieškinį nurodžius, kad jam perduotas materialusis turtas teisėto sandorio pagrindu buvo perleistas kitai įmonei, taip pat byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu 2014-03-27 teismo posėdyje pripažinus, kad jis disponuoja visais UAB „Euromarket LT“ dokumentais, pareiga atlyginti bendrovei ir jos kreditoriams padarytą žalą tenka atsakovams E. K., V. I. ir V. R..
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2014-07-23 nutartimi (t. 1, b. l. 179) priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo atsakovo G. M. atžvilgiu ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė, taip pat panaikino G. M. turtui taikytą areštą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014-11-19 sprendimu (t. 2, b. l. 11-18) ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė BUAB „Euromarket LT“ solidariai iš V. R., V. I. ir E. K. 181 499 Lt žalos atlyginimą bei 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2013-10-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisė iš V. R., V. I. ir E. K. valstybei po 1 574 Lt bylinėjimosi išlaidų (4 630 Lt žyminio mokesčio ir 91,41 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 4 721,41 Lt). Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis (2013-03-01 dokumentų priėmimo-perdavimo ir ilgalaikio – trumpalaikio materialiojo turto perdavimo-priėmimo aktų turinį; atsakovo E. K. paaiškinimus, kuriais šis neneigė perėmęs nurodytas įmonės materialines vertybes bei dokumentus; aplinkybę, kad įrodymų, jog šis įmonės materialus turtas teisėto sandorio pagrindu buvo parduotas kitai įmonei ar perleistas naujam įmonės savininkui ir vadovui V. I., į bylą pateikta nebuvo), konstatavo, kad E. K. pažeidė CK 2.87 straipsnyje, Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnyje numatytas vadovo pareigas, kaip ir V. I., kuris nesiėmė jokių veiksmų, kad įmonei priklausančios materialinės vertybės bei dokumentai būtų išreikalauti iš E. K. ir išsaugoti. Teismo vertinimu, V. I. paaiškinimai, jog jis buvo suklaidintas kitų asmenų ir pasirašė jam pateiktus su įmonės akcijų perleidimu susijusius dokumentus, jų neskaitęs ir nesuprasdamas jų prasmės bei savo įsipareigojimų turinio, nepagrįsti įrodymais ir nepašalina jo atsakomybės, priešingai, įrodo, kad V. I. elgėsi itin aplaidžiai ir nerūpestingai, juolab kad jokių dokumentų bei turto neperdavė V. R., kuris, būdamas įmonės vadovu bankroto bylos įmonei iškėlimo metu, privalėjo juos perduoti bankroto administratoriui, tačiau to nepadarė. Dėl atsakovų E. K., V. I. ir V. R. aplaidumo, nerūpestingumo ir neteisėto neveikimo, pasireiškusio Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų nesilaikymu, įmonei buvo padaryta žala. Ją atsakovai privalo atlyginti solidariai, kadangi atsakovus sieja jų neveikimas neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. atsakovai žinojo apie savo ir vienas kito veiksmų (neveikimo) neteisėtumą ir turėjo visas galimybes numatyti žalos ieškovui atsiradimą.
Spręsdamas klausimą dėl atlygintinos žalos dydžio, teismas įvertino UAB „Euromarket LT“ 2011 m. balanse nurodyto turto sudėtį ir nustatęs, jog ieškovas neįrodė, jog 657 742 Lt dydžio trumpalaikį įmonės turtą, nurodytą eilutėje „Atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys“, sudarė materialus turtas, kurį būtų galima perduoti, sprendė, kad atsakovai privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl 155 155 Lt vertės ilgalaikio turto ir 26 344 Lt pinigų ir jų ekvivalentų, t. y. 181 499 Lt vertės įmonės turto, neperdavimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas V. I. apeliaciniame skunde (t. 2, b. l. 22-27) prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014-11-19 sprendimo dalį, kuria iš V. I. solidariai su kitais atsakovais teismas priteisė 181 499 Lt žalos atlyginimą bei 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2013-10-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) konstatuoti, kad V. I. pasirašyti dokumentai – 2013-05-06 UAB „Euromarket LT“ akcininkų sąrašas, 2013-05-06 UAB „Euromarket LT“ vienintelio akcininko sprendimas bei galimai pasirašyti akcijų perleidimo, bendrovės dokumentų ir turto priėmimo–perdavimo aktai buvo sudaryti neketinant sukurti kokių nors teisinių pasekmių (sudaryti tik dėl akių), todėl yra niekiniai ir negalioja nuo jų sudarymo momento bei taikyti niekinio sandorio teisines pasekmes.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
V. I. paskyrimas UAB „Euromarket LT“ vadovu ir akcininku buvo tik formalus, realiai jam nesuteikta ir net nebuvo siekta suteikti jokių vadovo galių. Jokie įmonės dokumentai ir / ar turtas V. I. taip pat niekada nebuvo perduoti, apie tai, kad įmonė gali bankrutuoti ar bankrutuoja, jis nežinojo. Be to, jokių sandorių įmonės vardu nesudarė, taigi pakenkti įmonei niekaip negalėjo. V. I. įmonės vadovu iki tol niekada nebuvo ir neketino būti, nes nei kvalifikacija, nei išsilavinimas (yra baigęs tik vidurinę mokyklą ir betonuotojo kursus) nėra tam tinkami. Akivaizdu, kad tapti įmonės vadovu V. I. buvo pasiūlyta tik dėl akių, nesiekiant jokių teisinių pasekmių. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas išsamiai netyrė su nagrinėjamoje byloje aktualiais sandorių sudarymais susijusių aplinkybių, kuriomis remiantis tyčinio bankroto byloje jau buvo konstatuota, jog UAB „Euromarket LT“ akcijų perleidimo sandoriu bei bendrovės dokumentų ir turto priėmimo–perdavimo aktais, sudarytais G. M. ir E. K., bei analogiškais sandoriais, sudarytais perleidžiant įmonės akcijas, jos turtą ir dokumentus V. I. ir vėliau – V. R., neketinta sukurti juose nurodytų teisinių pasekmių ir dėl to egzistuoja pagrindas juos pripažinti negaliojančiais pagal CK 1.86 straipsnį. Teismui tinkamai neištyrus įrodymų, skundžiamas sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Teismo išvada, kad V. I. pažeidė CK 2.87 straipsnio bei Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnį, nemotyvuota, skundžiamame sprendime konkrečiai nenurodyta, kokios šių straipsnių nuostatos buvo pažeistos, neargumentuota, kaip V. I., neva neteisėtas neveikimas nulėmė žalos (nuostolių) atsiradimą. Aplinkybė, jog teismo nutartis, kuria E. K. buvo įpareigotas perduoti bankroto administratoriui, taip ir liko neįvykdyta, patvirtina, kad V. I. ir norėdamas nebūtų gavęs iš E. K. jokių įmonės dokumentų, taigi solidariosios atsakomybės taikymas jo atžvilgiu taip pat negalimas, juolab kad aplinkybė, jog V. I. žinojo apie tiesiogiai žalą padariusio E. K. veiksmų neteisėtumą, nėra įrodyta. Kiekvienas iš atsakovų veikė savo rizika ir jų nesiejo joks bendras tikslas, kurio vedini jie būtų neteisėtai veikę. Spręsdamas atlygintinos žalos dydžio klausimą, teismas nepagrįstai rėmėsi tik UAB „Euromarket LT“ 2011 m. balanse nurodyta ilgalaikio turto verte, neatsižvelgdamas į tai, kad šis turtas iki teismo sprendimo priėmimo dienos neabejotinai nusidėvėjo. Kita vertus, apskritai abejotina, ar teismas pagrįstai vadovavosi ieškovo pateikta 2011 m. įmonės finansine atskaitomybe (balansu) kaip tinkama įrodinėjimo priemone, nes pateiktas dokumentas nepasirašytas įmonės atsakingų asmenų. Tuo tarpu sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą nustatytos aplinkybės, susijusios su balanso vertinimu, neturi prejudicinės galios šioje byloje ir dėl to negali būti lygiaverčiai vertinamos sprendžiant žalos atlyginimo klausimą.
Atsiliepimas
Ieškovas BUAB „Euromarket LT“ atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 34) prašo skundo netenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2014-11-29 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių vertinimu bei sprendime išdėstytais motyvais, kurių apeliacinio skundo argumentai nepaneigia.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliantas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu, nustatančiu jo deliktinę atsakomybę solidariai su kitais įmonei vadovavusiais asmenimis už įmonei bei jos kreditoriams padarytą turtinę žalą, grindžia netinkamu įrodymų įvertinimu, kurie, pasak jo, patvirtina, kad jis tik formaliai (už piniginį atlygį) buvo tapęs įmonės savininku ir vadovu, jokie su įmonės veikla susiję dokumentai ar turtas jam nebuvo ir negalėjo būti perduoti. Tokius skundo argumentus civilinės atsakomybės aspektu teisėjų kolegija ir aptaria (CPK 320 str.).
Dėl įrodinėjimo proceso
Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 12 ir 178 straipsniuose – kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atitinkamai teismui, vadovaujantis įstatymo reikalavimais ir remiantis logikos dėsniais, tenka pareiga spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, jų tarpusavio ryšį bei pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, teismas gali remtis ir netiesioginiais įrodymais, kurių visuma patvirtina arba paneigia ieškinyje nurodytas aplinkybes ir leidžia teismui suformuoti teisinę poziciją dėl ginčo baigties.
Nagrinėjamoje byloje aktuali teismų praktikoje suformuota nuostata, kad tuo atveju, kai ginčas inicijuotas pagal bankroto administratoriaus ieškinį, teismas turi būti aktyvus, nes šiuo atveju ginamas ne tik privatus, bet ir viešasis interesas. Ši pareiga pasireiškia tuo, kad teismas, nagrinėdamas bylą, turi atsižvelgti į bylų pagal bankrutuojančios įmonės ieškinius nagrinėjimo ypatumus ir vadovautis proceso teisės normomis, suteikiančiomis teismams teisę veikti ex officio. Tokiose bylose teismai turi teisę ne tik pasiūlyti šalims pateikti reikalingus įrodymus, bet, esant tokiam poreikiui, rinkti įrodymus ir ex officio, siekiant nustatyti reikšmingas bylai faktines aplinkybes (CPK 179 str. 2 d.). CPK 179 straipsnio 3 dalis numato teismo teisę įrodinėjimo procese naudoti ir duomenis iš teismų informacinės sistemos ar iš kitų informacinių sistemų bei registrų.
Teisėjų kolegija, išanalizavusi ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šalių pateiktus įrodymus, bet ir teismui prieinamuose registruose, teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančius duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas formaliai ir netinkamai įvertino bylos įrodymus kaip visumą, dėl to neteisingai nustatė teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes ir neteisingai išsprendė vadovo civilinės atsakomybės už įmonei padarytą žalą, kai tokia žala kildinama dėl įmonės turto ir dokumentų bankroto administratoriui neperdavimo (faktinis ieškinio pagrindas), klausimą.
Dėl civilinės atsakomybės sąlygų
Pagal CK 2.33 straipsnį juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises ir pareigas. Tai reiškia, kad juridinis asmuo, kaip savarankiškas teisės subjektas, turi pareigą atsakyti pagal savo prievoles. CK 2.50 straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindu juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu. Tačiau savarankiška ir ribota juridinio asmens atsakomybė gali sudaryti prielaidas jo vardu veikiantiems asmenims – juridinio asmens vadovams ir dalyviams – elgtis nesąžiningai kreditorių atžvilgiu. Jei vadovai ir dalyviai linkę veikti pernelyg rizikingai, visiškai neatsižvelgiant į kreditorių interesus, ar, juo labiau, sąmoningai neteisėtai ir dėl to gali būti iššvaistytas juridinio asmens turtas, o kreditorių reikalavimų patenkinimas taptų neįmanomas ar sunkiai įgyvendinamas, įstatymų leidėjas, siekdamas sukliudyti tokiam piktnaudžiavimui, nustato vadovų ir dalyvių asmeninę civilinę atsakomybę.
Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 str. 7 d.). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Teisingumo principas reikalauja, kad kiekvienas asmuo atsakytų už savo veiksmus ir jų neigiamus padarinius. Tai lemia būtinybę, sprendžiant dėl įmonės vadovo, veikusio atitinkamu laikotarpiu, atsakomybės, individualiai nustatyti šio asmens neteisėtą veikimą (neveikimą), kiek tai susiję su jam tenkančių pareigų pažeidimu, ir tokio neteisėto veikimo (neveikimo) ryšį su įmonei (jos kreditoriams) padaryta žala.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagal G. M. ir E. K. 2013-03-01 sudarytus dokumentų ir ilgalaikio-trumpalaikio materialiojo turto perdavimo aktus nustatė, kad UAB „Euromarket LT“ dokumentai ir turtas buvo G. M. perduoti E. K., tuo tarpu duomenų, kad šie vėliau buvo perduoti V. I., o dar vėliau ir V. R., nesama. Todėl, teismo vertinimu, E. K. atsakingas dėl įmonės dokumentų ir turto neperdavimo V. I., o šis ir V. R. – už tai, kad jų nepareikalavo, kas galiausiai lėmė, jog UAB „Euromarket LT“ dokumentai ir turtas nebuvo perduoti bankroto administratoriui, ir dėl to atsiradusią žalą jie privalo atlyginti solidariai. Apeliantas su tokiu vertinimu nesutinka ir teigia, kad teismui pripažinus, jog UAB „Euromarket LT“ turtą ir dokumentus iš G. M. perėmusio E. K. veiksmai tiesiogiai lėmė, kad įmonė prarado tam tikros vertės turtą, nėra pagrindo padaryti išvadai, jog dėl apelianto neveikimo įmonei buvo padaryta žala, t. y. byloje neįrodytas priežastinis ryšys tarp jo veiksmų (neveikimo) ir bankrutuojančiai įmonei (jos kreditoriams) galimai padarytos žalos. Nurodo, kad sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, teismo jau buvo konstatuota, kad UAB „Euromarket LT“ akcijų perleidimo V. I. ir vėliau V. R. sandoriai bei dokumentų ir turto priėmimo–perdavimo aktai, o taip pat G. M. ir E. K. akcijų perleidimo sandoris bei dokumentų ir turto priėmimo–perdavimo aktai buvo sudaryti neketinant sukurti juose nurodytų teisinių pasekmių, todėl yra niekiniai ir negalioja nuo jų sudarymo momento (Vilniaus apygardos teismo 2014-04-10 nutartis c. b. Nr. B2-253-340/2014), tačiau apeliacinės instancijos teismui panaikinus apygardos teismo nutartį ir bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, ieškovo bankroto administratorius savo pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu atsiėmė. Todėl su šių sandorių sudarymu susijusias aplinkybes pirmosios instancijos teismas turėjo aiškintis ir išsamiai ištirti šioje byloje, tačiau to nepadarė. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tokius apelianto skundo argumentus bei remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, pripažįsta, kad bylą nagrinėjusio teismo išvada dėl UAB „Euromarket LT“ veikloje ir valdyme po pirmojo įmonės savininko bei vadovo G. M. dalyvavusių asmenų atžvilgiu taikytinos civilinės deliktinės atsakomybės nėra pagrįsta.
Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Euromarket LT“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2008-03-18. Bendrovės vieninteliu akcininku buvo ir jai vadovavo G. M. (t. 1, b. l. 7-12). Remiantis paskutiniais UAB „Euromarket LT“ viešam registrui pateiktais finansinės atskaitomybės už 2011 m. dokumentais, pasirašytais direktoriaus G. M. (teismui prieinami Juridinių asmenų registro duomenys; CPK 179 str. 3 d.), kurie atitinka į bylą pateiktame 2011 m. balanse užfiksuotus rodiklius (t. 1, b. l. 26), matyti, kad įmonės pelningumas per 2011 m., palyginus su 2010 m., sumažėjo beveik 18 kartų (nuo 104 015 Lt iki 5 781 Lt), nepaisant to, kad apyvarta buvo išaugusi (2010 m. pardavimo pajamos – 5 581 980 Lt, 2011 m. – 7 819 745 Lt). Pagal UAB „Euromarket LT“ 2011 m. balansą, nurodyta įmonės viso turto vertė – 839 241 Lt, o per vienerius mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 762 973 Lt. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys rodo, kad UAB „Euromarket LT“ kreditoriai nuo 2012-10-18 pradėjo inicijuoti teisminius procesus dėl skolų priteisimo (Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo c. b. Nr. 2-2338-129/2013, Kauno rajono apylinkės teismo c. b. Nr. L2-3503-214/2012, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo c. b. Nr. 2-3207-433/2013, Kauno miesto apylinkės teismo c. b. Nr. L2-21688-192/2012 ir kt.). Viešai internetinėje erdvėje (http://rekvizitai.vz.lt) skelbiama bei UAB „Euromarket LT“ 2011 m. aiškinamajame rašte užfiksuota informacija (teismui prieinami Juridinių asmenų registro duomenys) patvirtina, jog įmonės darbuotojų skaičius nuosekliai mažėjo: 2011-09-25 buvo 38, 2011-12-31 – 32, 2013-01-08 – 21, o 2013-02-06 liko tik 15. Aplinkybę, kad bendrovė turėjo rimtų finansinių sunkumų ir padėtis pablogėjo tiek, kad kilo reali grėsmė, jog įmonė ne tik negali atsiskaityti su esamais kreditoriais, bet ir toliau tęsti savo veiklą, įrodo ir tokia aplinkybė, kad viena iš trijų įmonei priklausiusių parduotuvių 2012-11-26 buvo uždaryta (Kauno apylinkės teismo 2013-04-09 nutarimas ATP byloje Nr. A2.1.-1206-919/2013; teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Šios aplinkybės akivaizdžiai suponavo UAB „Euromarket LT“ valdymo organų, disponavusių įmonės turtu, pareigą imtis priemonių, kad tokioje sunkioje finansinėje situacijoje būtų apsaugotos kreditorių teisės gauti maksimalų reikalavimų patikrinimą, kurių viena – kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pagrindu, tokiu būdu sustabdant visų finansinių prievolių, neįvykdytų iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, vykdymą, skolų iš šios įmonės išieškojimą teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukti netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles skaičiavimą (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.). Šis įstatyme įmonės vadovui, savininkui (savininkams) nustatytas įpareigojimas nebuvo įgyvendintas. Dar daugiau, nors kreditorius UAB „Generalinė prekybos agentūra“ 2013-01-02 ir 2013-03-01 pranešimais informavo UAB „Euromarket LT“ apie savo ketinimą inicijuoti įmonei bankroto bylą (t. 1, b. l. 16-17), 2013-03-01 UAB „Euromarket LT“, kurios kapitalą sudarė 30 000 Lt, akcijos ir valdymas buvo perleisti už 1 Lt kainą E. K. (t. 1, b. l. 79). Šiame kontekste pažymėtina, kad apdairus, rūpestingas, sąžiningas verslininkas (įmonės vadovas ir dalyvis), žinodamas apie įmonės sunkią turtinę padėtį, įsiskolinimus įmonės kreditoriams, perleisdamas įmonės akcijas ir įmonės valdymą, neabejotinai turėjo pasidomėti, kokiam asmeniui šis specifinis turtas perleidžiamas, kaip toliau bus įmonė valdoma ir kaip bus sprendžiamas atsiskaitymo su kreditoriais klausimas. Pagal teismui prieinamus Juridinių asmenų registro bei teismų informacinėje sistemoje LITEKO užfiksuotus duomenis matyti, kad akcijų pirkėjas E. K. nuo 2003 metų dalyvavo net 52 įvairių įmonių veikloje kaip jų vadovas ir / ar akcininkas (dalis šių įmonių jau yra išregistruotos iš JAR), jo atžvilgiu priimti įsiteisėję teismų sprendimai dėl žalos, padarytos įmonei, atlyginimo (Vilniaus apygardos teismo c. b. Nr. 2-4342-656/2011, 2-3570-565/2014), be to, E. K. ne kartą buvo nuteistas dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo (Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo b. b. Nr. 1-164-487/2009, Nr. 1-547-387/2010, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo b. b. Nr. 1-330-506/2010) ir šiuo metu jo atžvilgiu nagrinėjamos baudžiamosios bylos dėl dokumentų klastojimo, svetimo turto pasisavinimo, sukčiavimo (Vilniaus apygardos teismo b. b. Nr. 1-111-387/2015, 1-38-211/2015).
Tokiame kontekste teisėjų kolegija sutinka su apelianto pozicija, kad išdėstyti faktai, įvertinus juos nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių visumoje (netrukus įmonei buvo iškelta bankroto byla, joks įmonės turtas ir / ar dokumentai bankroto administratoriui neperduoti, o nepatenkintų kreditorinių reikalavimų suma viršija 400 000 Lt), sudaro prielaidas teismui ex officio vertinti UAB „Euromarket LT“ akcijų perleidimo sandorių bei jų pagrindu sudarytų įmonės dokumentų ir turto perdavimo–priėmimo aktų teisėtumą (CK 1. 78 str. 5 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-04 nutartis c. b. Nr. 3K-3-362/2012, 2004-06-23 nutartis c. b. Nr. 3K-3-386/2004), juolab kad kitos bylos aplinkybės, nuosekliai papildančios pirmiau nurodytus argumentus, leidžia pagrįstai abejoti paaiškinimų dėl įmonės turto bei dokumentų perdavimo E. K., kaip įrodinėjimo priemonės, patikimumu.
Kaip matyti iš bankroto administratoriui adresuoto 2013-07-18 pranešimo turinio, 2013-03-01 UAB „Euromarket LT“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu E. K., kaip naujajam akcininkui, buvo perduoti visi turėti UAB „Euromarket LT“ dokumentai bei nuosavybės teisės į akcijas. Jokios konkrečios įmonės turto perleidimo aplinkybės (kokia šio turto sudėtis bei vertė) nėra nurodytos. Be to, nieko neužsimenama ir apie priėmimo–perdavimo aktų, kurie teismui pateikti tik su atsiliepimu į ieškinį, egzistavimą. Kaip pranešimo priedas nurodyta tik pati akcijų pirkimo–pardavimo sutartis (t. 1, b. l. 22). Ilgalaikio-trumpalaikio materialiojo turto perdavimo–priėmimo akte ties E. K. rekvizitais pažymėta, kad šis gavo prekių inventorizacijos aktą ir pretenzijų dėl prekių kiekio neturi (t. 1, b. l. 83). Atsiliepime į ieškinį bei bylos dokumentuose užfiksuoti byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pareikšti abstraktūs ir deklaratyvūs E. K. teiginiai, jog jam perleistą įmonės materialųjį turtą teisėto sandorio pagrindu jis pardavė kitai įmonei, o įmonės dokumentais disponuoja iki šiol ir gali juos perduoti administratoriui (t. 1, b. l. 135-141, 161, 166-169), nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis (nėra aišku, koks UAB „Euromarket LT“ priklausantis turtas ir kam buvo parduotas, kokiais įmonės dokumentais E. K. disponuoja, kurių kiekį jis pats matuoja kubiniais metrais). Nei šioje, nei bankroto byloje teismo nustatytas įpareigojimas E. K. pateikti jo turimus UAB „Euromarket LT“ dokumentus administratoriui nebuvo įvykdytas. Bankrutuojančią įmonę atstovaujančio įgalioto asmens teigimu, objektyviai išsiaiškinti aplinkybę, kokie dokumentai ir / ar turtas yra E. K. žinioje, jam nepavyko, perspektyvų įvykdyti priverstine tvarka bankroto byloje priimtą nutartį dėl UAB „Euromarket LT“ dokumentų ir turto išreikalavimo taip pat nėra (2014-10-30 teismo posėdžio garso įrašas, užfiksuotas teismų informacinėje sistemoje LITEKO). Aptartos aplinkybės, įvertinus jas bylos duomenų, liudijančių E. K. veiklos pobūdį (nuolatinis bankrutuojančių bendrovių akcininkas ir vadovas), taip pat jo kriminalinę patirtį kontekste, sudaro pagrindą labiau tikėtinai teisėjų kolegijos išvadai susiformuoti, jog UAB „Euromarket LT“ dokumentų ir turto perdavimas E. K. nebuvo realiai įgyvendintas, atitinkamai, negalėjo būti perduotas ir kitiems po jo sekusiems vadovams. Teisėjų kolegijos vertinimu, sudarant ir išviešinant 2013-03-01 UAB „Euromarket LT“ akcijų pirkimo–pirkimo sutartį buvo sąmoningai siekta nutraukti įmonės veiklą, įgyvendinant nesąžiningą schemą, kurios tikslas – kreditorių pinigus perkelti sau ar kitaip pažeisti jų interesus, piktnaudžiaujant juridinio asmens savarankiška ir ribota atsakomybe, tam pasitelkiant į pagalbą statytinius asmenis. Tai papildomai patvirtina ir duomenys, liudijantys, kad buvo eliminuotos normalios įmonės veiklos vykdymo sąlygos – bendrovėje iki 2013-03-01 neliko abiejų įmonės ūkinė finansinę atskaitomybę tvarkiusių darbuotojų (Kauno apylinkės teismo 2014-06-30 nuosprendis b. b. Nr. 1-1552-720/2014), 2013-03-02 – 2013-03-03 iš darbo buvo atleista 11 iš 13 darbuotojų, 2013-03-23 įmonėje tebuvo vienas apdraustasis (t. 1, b. l. 150; http://rekvizitai.vz.lt).
Remdamasi nurodytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje egzistuoja pagrindas UAB „Euromarket LT“ akcijų 2013-03-01 pirkimo–pardavimo sandorį pripažinti tariamuoju (CK 1.86 str.) ir negaliojančiu ab initio, konstatuojant, kad jokie objektai ir / ar turtinės teisės, imituojant šio sandorio fiktyvų įgyvendinimą, nebuvo šalių perduoti, ir dėl to CK 1.86 straipsnio 2 dalyje numatyti teisiniai padariniai šiuo atveju netaikytini.
Tokioje situacijoje, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, jog situaciją, kad BUAB „Euromarket LT“ neturi galimybės atsiskaityti su savo kreditoriais, kad neįmanoma nustatyti įmonės turto, nes nėra išsaugoti ir bankroto administratoriui nėra perduoti visi privalomi įmonės veiklos apskaitos dokumentai, pagal kuriuos būtų galima nustatyti bendrovės turto masę, realizuotiną siekiant atsiskaityti pagal bendrovės prievoles, įmonės veiklos rezultatus ir bankroto priežastis, lėmė atsakovų E. K., V. I. ir V. R. veiksmai (neveikimas). Viena vertus, teisėjų kolegijai pripažinus 2013-03-01 pirkimo–pardavimo sutartį, kaip tariamo sandorio išraiška, niekine, nėra teisinio pagrindo suteikti šiems atsakovams UAB „Euromarket LT“ buvusių vadovų ir /ar savininkų statusą, taigi ir reikalauti iš jų CK 2.87 straipsnyje, Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnyje bei kitose teisės normose įtvirtintų įmonės vadovui ir / ar akcininkui reikalavimų vykdymo. Kita vertus, nei vienas jų negalėjo perleisti vienas kitam ir bankroto administratoriui tai, kas realiai nebuvo perduota. Vien prielaidų dėl žinojimo apie UAB „Euromarket LT“ valdymo organų ir vienas kitų veiksmų galimą neteisėtumą nagrinėjamu atveju taip pat nepakanka konstatuoti sąlygų E. K. ir jo procesinių bendrininkų, apelianto V. I. bei V. R. (CPK 43 str., 44 str.) civilinei atsakomybei taikyti šioje byloje buvimą, juolab kad jokių duomenų, pagrindžiančių, jog šie atsakovai prisidėjo prie UAB „Euromarket LT“ turto iššvaistymo, pasisavinimo, sunaikinimo ar pan., byloje nenustatyta. Pažymėtinas, kad tokių faktinių aplinkybių ieškovas nagrinėjamoje byloje ir nesiekė įrodyti.
Pirmiau išvardintų aplinkybių nustatymas ir tinkamas jų vertinimas buvo esminis, siekiant teisingai pritaikyti materialines teisės normas. Teisėjų kolegijai išnagrinėjus apeliacinio skundo argumentus, susijusius su teisiškai reikšmingais faktiniais pagrindais, kurių įvertinimas turi įtakos ne tik apelianto, bet ir nepadavusių apeliacinių skundų atsakovų E. K. ir V. R. teisėms ir pareigoms, ir nustačius, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias juridinio asmens valdymo organo deliktinę atsakomybę, skundžiamas teismo sprendimas panaikintinas visa apimtimi ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CPK 329 str.1 d., 330 str.).
Pažymėtina, kad teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio reikalavimo ribų, t. y. negali keisti ieškinio dalyko (pavyzdžiui, negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo, arba priteisti iš to asmens, iš kurio neprašo) (CPK 13 str., 265 str. 2 d.). Kaip pirmiau nurodyta, ieškovas atsisakė pradinio ieškinio reikalavimo buvusio BUAB „Euromarket LT“ vadovo (ir vienintelio akcininko) R. M. atžvilgiu, o teismas atsisakymą priėmė, nutraukdamas šią bylos dalį, ir tokia nutartis įsiteisėjusi. Administratoriaus veiksmų vertinimas taip pat nėra šios bylos dalykas, tokią prerogatyvą pirmiausia turi bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės kreditoriai, kurių teises ir interesus gina bankroto administratorius, todėl šiuo aspektu teisėjų kolegija plačiau nepasisako. Visgi pastebėtina, jog esant byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei įvertinus ieškovo atstovo paaiškinimą, jog iš esmės vienintelis patvirtintų kreditorių reikalavimų patenkinimo šaltinis galėtų būti žalos išieškojimas iš asmenų, atsakingų už įmonės dokumentų ir / ar turto neišsaugojimą (2014-10-30 teismo posėdžio garso įrašas, užfiksuotas teismų informacinėje sistemoje LITEKO), toks procesinis sprendimas, kuriuo prisiimta rizika dėl bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesų užtikrinimo, byloje reiškiant reikalavimus tik atsakovams E. K., V. I. ir V. R., objektyviai nepaaiškinamas. Juolab kad prieš tai, esant tapatiems bylos duomenims (įskaitant E. K. vadinamam prisipažinimui dėl UAB „Euromarket LT“ turto ir dokumentų gavimo), ieškovo atstovas palaikė poziciją dėl bendrovės akcijų perleidimo sandorio ir jo pagrindu sudarytų įmonės dokumentų, turto priėmimo–perdavimo aktų vertinimo niekiniais (2014-05-08 teismo posėdžio garso įrašas, užfiksuotas teismų informacinėje sistemoje LITEKO). Šiame kontekste aktualu pažymėti, kad atsakovų E. K., V. I. ir V. R. galimybėmis atlyginti bendrovei (jos kreditoriams) galimai padarytą žalą, net ir padarius kitokią išvadą, t. y. jog egzistuoja deliktinės atsakomybės taikymo jų atžvilgiu sąlygos, pagrįstai leidžia abejoti teismui prieinami Turto arešto aktų registro duomenys. Iš jų matyti, kad jokio materialaus turto, kurį galima būtų realizuoti ieškovui palankaus sprendimo atveju jo įvykdymui, minėti atsakovai neturi, o E. K. (atsižvelgiant į pirmiau aptartą jo veiklos pobūdį) priklausančių įmonių akcijų, kaip ir V. R. (linkusio vartoti narkotines medžiagas; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-12 nutarimas ATP b. Nr. A2.1.-3131-576/2015, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys) vardu registruotų akcijų likvidumas taip pat abejotinas, atsižvelgtina ir ieškovo į bylą pateiktą informaciją apie šių atsakovų atžvilgiu pradėtas vykdomąsias bylas (t. 1, b. l. 152).
Dėl kitų apeliacinio skundo prašymų
CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Iš bylos medžiagos matyti, kad kartu su apeliaciniu skundu apeliantas teikia iš Juridinių asmenų registro gautus dokumentus – 2014-12-15 atsakymą į 2014-12-09 paklausimą, V. I. pasirašytus 2013-05-06 UAB „Euromarket LT“ akcininkų sąrašą ir vienintelio akcininko sprendimą (t.2, b. l. 28-30). Skunde nurodoma, kad šiuos įrodymus apeliantas prašė išreikalauti pirmosios instancijos teismo, tačiau šis prašymo netenkino, todėl juos išreikalavo jo atstovas. Apelianto teigimu, pateikti rašytiniai įrodymai turi reikšmę, sprendžiant klausimą dėl niekinių sandorio fakto konstatavimo. Įvertinusi bylos dokumentuose ir 2014-10-30 teismo posėdžio garso įraše užfiksuotus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį. Apelianto, kaip proceso šalies, pareiga laiku pateikti visus savo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus kyla tiesiogiai iš atitinkamų teisės normų (CPK 7 str. 2 d., 12 str., 111 str. 2 d. 5 p., 178 str.). Bylos duomenys neleidžia vertinti, jog apeliantas šio reikalavimo būtų deramai laikęsis. Kita vertus, byloje esantys įrodymai yra pakankami padaryti atitinkamoms išvadoms dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Todėl apelianto naujai teikiami dokumentai nepriimami.
Apelianto skundo prašymas pripažinti V. I. pasirašytus dokumentus – 2013-05-06 UAB „Euromarket LT“ akcininkų sąrašą, 2013-05-06 UAB „Euromarket LT“ vienintelio akcininko sprendimą, taip pat galimai pasirašytą akcijų perleidimo sutartį, bendrovės dokumentų ir turto priėmimo–perdavimo aktus niekiniais, nesant byloje civilinio proceso įstatyme nustatyta tvarka pareikšto tokio materialinio reikalavimo (kurį apeliantas, būdamas atsakovu, šioje byloje galėjo reikšti priešieškinio forma, prie jo pridėjęs ieškinio faktinį ir teisinį pagrindus patvirtinančius įrodymus CPK 143 straipnsio 2 dalyje numatytais pagrindais), yra teisiškai ydingas ir atmestinas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu tais atvejais, kai sandorio negaliojimo pagrindas akivaizdus ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, o jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-01-20 nutartis c. b. Nr. 3K-3-62/2003). Teisėjų kolegijos vertinimu, CK 1.78 straipsnio 5 dalies, numatančios teismo pareigą veikti ex officio, taikymas, atsižvelgiant į aptariamo prašymo neapibrėžtumą (kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, nėra aiškios esminės apelianto nurodomo sandorio, kurių pagrindu galimai sudaryti su skundu teikiami dokumentai, sudarymo aplinkybės - data, šalys, sandorio dalykas, jo kaina ir pan.; 2014-10-30 teismo posėdžio garso įrašas, užfiksuotas teismų informacinėje sistemoje LITEKO), šiuo konkrečiu atveju taip pat nėra galimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, priima naują teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 5 d.). Patenkinus apelianto apeliacinį skundą ir ieškinį atmetus, remiantis CPK 96 straipsnio 2 dalimi, valstybei iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo jis nėra atleistas. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, CPK 83 straipsnio 1-3 dalyse reglamentuojamas atleidimas tik nuo žyminio mokesčio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-10 nutartis c. b. Nr. 3K-3-319/2014). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bankrutavusi UAB „Euromarket LT“ nagrinėjamoje byloje CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu yra atleista tik nuo žyminio mokesčio, tačiau ne nuo kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Tai sudaro pagrindą priteisti iš ieškovo valstybei dėl procesinių dokumentų siuntimo ir V. I. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtas bylinėjimosi išlaidas – 366,06 Eur ([94,41 Lt (27,34 Eur) + 338,72 Eur]; t.1; t. 2, b. l. 36).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo
Kadangi ieškinys atmetamas pilna apimtimi, turi būti panaikintos ir atsakovų E. K., V. I. ir V. R. atžvilgiu šioje byloje 2013-11-15 teismo nutartimi (t. 1, b. l. 66-67) taikytos laikinosios apsaugos priemonės – jų turto, turtinių teisių bei piniginių lėšų už 839 241 Lt (243 060,99 Eur) sumą areštas (CPK 150 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Euromarket LT“ 366 (tris šimtus šešiasdešimt šešis) eurus 6 euro centus bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartimi V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) reg. (duomenys neskelbtini), faktinis gyv. vietos adresas(duomenys neskelbtini), V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) reg. (duomenys neskelbtini), faktinis gyv. vietos adresas(duomenys neskelbtini), ir E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. vietos adresas(duomenys neskelbtini), taikytą turto, turtinių teisių ir piniginių lėšų areštą 243 060 (dviejų šimtų keturiasdešimt trijų tūkstančių šešiasdešimt) eurų 99 euro centų sumai bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Euromarket LT“ (juridinio asmens kodas 301617534, buveinės adresas Trimitų g. 6, Vilnius) ieškinio reikalavimams užtikrinti.