- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-04
- Bylos Nr.
- 2S-1358-585/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Zelianka
- Pareiškėjas
- G. B.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą, pareikštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nutarties dalies, kuria atmesta pareiškėjo G. B. skundo dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų dalis,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas pareiškė skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų, prašydamas pripažinti antstolės 2015 m. sausio 26 d. patvarkymą, kuriuo ji atsisakė grąžinti pareiškėjui 3 440,68 Eur varžytynių dalyvio mokestį, neteisėtu ir grąžinti jam šį mokestį. Pareiškėjas teigia, jog jis 2015 m. sausio 19 d. užsiregistravo www.evarzytynes.lt sistemoje, siekdamas dalyvauti varžytinėse Nr. 61868, ir sumokėjo pradinį 3 440,68 Eur dalyvio mokestį dėl buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), pirkimo. Pasak pareiškėjo, jis, apsirikęs dėl valiutos nominalo, pateikė 149 403 Eur kainos pasiūlymą. Pareiškėjas, pastebėjęs klaidą, nedelsdamas, tai yra tą pačią dieną, kreipėsi į antstolę, prašydamas atšaukti varžytynes, grąžinti varžytynių dalyvio mokestį ir sustabdyti lėšų paskirstymą. Antstolė skundžiamu patvarkymu atsisakė grąžinti pareiškėjui jo sumokėtą varžytynių dalyvio mokestį. Pareiškėjo vertinimu, antstolės atsisakymas grąžinti varžytynių dalyvio mokestį yra neteisėtas. Pasak pareiškėjo, didžiausios kainos pasiūlymo pateikimas neatitiko jo, kaip varžytynių dalyvio, tikrosios valios. Pareiškėjas nebūtų siūlęs tokios kainos už butą, kuris yra daugiabutyje name, pastatytame 1988 metais. Tokio buto vidutinė rinkos kaina yra 51 614,63 Eur. Pareiškėjo pasiūlytos kainos ir vidutinės rinkos kainos skirtumas yra toks didelis, kad neabejotina, jog pareiškėjas suklydo, teikdamas siūlymą.
Antstolė atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir persiuntė šį skundą teismui. Antstolės teigimu, nėra įstatymo nuostatos, kuri įpareigotų ją, varžytynių dalyviui padarius klaidą, anuliuoti varžytynes ir grąžinti sumokėtą dalyvio mokestį. Grąžinus šį mokestį, vykdymo proceso šalys patirtų žalą. Jos negautų pajamų, kurios bent iš dalies kompensuotų nuostolius, atsiradusius dėl tokių pareiškėjo veiksmų, nulėmusių turto pardavimo proceso užsitęsimą. Pasak antstolės, kiekvienas potencialus pirkėjas, prieš didindamas kainą, turi kelis kartus patvirtinti, jog sutinka su tokiu kainos didinimu, ir gali atsisakyti teikiamo siūlymo. Pareiškėjas du kartus didino kainą. Todėl jam, iki jis pateikė paskutinį kainos pasiūlymą, buvo žinoma, kaip tinkamai padidinti kainą. Antstolė papildomai akcentuoja, jog pareiškėjas, dalyvaudamas varžytynėse ir teikdamas kainų pasiūlymus, prisiėmė visą su šiuo dalyvavimu susijusią riziką ir galimas neigiamas pasekmes.
Skolininkas nesutiko su pareiškėjo skundu. Teigia, jog dėl pareiškėjo kaltės neįvyko varžytynės ir dėl to jis patyrė nuostolius. Skolininkui kilo pareiga sumokėti papildomas 3 100,96 Eur palūkanas ir padengti papildomas 90 Eur vykdymo išlaidas. Skolininko vertinimu, pareiškėjas sumokėto varžytynių dalyvio mokesčio forma turėtų padengti jo nuostolius.
Išieškotojas nesutiko su pareiškėjo skundu. Jo vertinimu, pareiškėjas išimtinai savo rizika padidino kainą. Tiek antstolė, tiek tretieji asmenys negali atsakyti už tokius pareiškėjo veiksmus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 23 d. nutartimi tenkino pareiškėjo skundo dalį – pripažino skundžiamo patvarkymo dalį, kuria antstolė atsisakė grąžinti pareiškėjui jo sumokėtą varžytynių dalyvio mokestį, neteisėta ir grąžino pareiškėjui varžytynių dalyvio mokesčio dalį, pinigine išraiška sudarančią 249,72 Eur. Pirmosios instancijos teismas, be kitų faktinių aplinkybių, nustatė, jog antstolė 2014 m. gruodžio 18 d. paskelbė antrąsias buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), varžytynes. Šiose varžytynėse dalyvavo 11 dalyvių, kurie aktyviai varžėsi dėl parduodamo turto. Pareiškėjas 2015 m. sausio 19 d. 9 val. 58 min. 34 s. padidino kainą nuo 40 575 Eur (140 097,36 Lt) iki 40 610 Eur (140 218,21 Lt). Priešpaskutinis kainos pasiūlymas (43 270 Eur (149 402,66 Lt)) buvo pateiktas 10 val. 1 min. 48 s. Pareiškėjas 10 val. 1 min. 55 s. pateikė paskutinį pasiūlymą (149 403 Eur (515 858,68 Lt)), nulėmusį varžytynių laimėjimą. Pareiškėjas 2015 m. sausio 19 d. kreipėsi į antstolę, nurodydamas, kad jis, siūlydamas kainą, padarė techninę klaidą, ir prašydamas grąžinti varžytynių dalyvio mokestį. Antstolė 2015 m. sausio 20 d. patvarkymu paskelbė varžytynes neįvykusiomis. Antstolė skundžiamu patvarkymu atsisakė grąžinti pareiškėjui jo sumokėtą varžytynių dalyvio mokestį. Antstolei paskelbus pakartotines antrąsias varžytynes, turtas 2015 m. kovo 5 d. buvo parduotas už 45 840 Eur (158 276,35 Lt). Skolininkas laikotarpiu nuo antrųjų varžytynių pabaigos iki pakartotinių antrųjų varžytynių pabaigos privalėjo sumokėti kreditoriui 3 100,96 Eur palūkanas ir padengti 90 Eur vykdymo išlaidas.
Pirmosios instancijos teismo vertinimu, antstolė pagrįstai atsisakė grąžinti pareiškėjui jo sumokėtą varžytynių dalyvio mokestį. Teismas, remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, padarė išvadą, jog pareiškėjas, iki teikdamas paskutinį kainos siūlymą, žinojo ir suprato, kaip padidinti kainą. Teismo vertinimu, naudojimasis elektronine varžytynių sistema nereikalauja specialaus išsilavinimo ar apmokymo. Pareiškėjas atliko valinius veiksmus ir prisiėmė galimų neigiamų pasekmių atsiradimo riziką.
Teismas, atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, padarė išvadą, jog pareiškėjui galėtų būti grąžinta tik jo sumokėto mokesčio dalis, pinigine išraiška sudaranti 249,72 Eur, nes dėl jo veiksmų 3 190,96 Eur suma padidėjo skola ir vykdymo išlaidos. Todėl teismas patenkino pareiškėjo skundo dalį.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nutarties dalimi, pareiškė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti nutarties dalį ir išspręsti klausimą iš esmės – įpareigoti antstolę grąžinti pareiškėjui visą jo sumokėtą varžytynių dalyvio mokestį.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, jam, kitaip negu sprendė pirmosios instancijos teismas, turi būti grąžintas visas jo sumokėtas varžytynių dalyvio mokestis. Pasak pareiškėjo, varžytynės turėjo būti atšauktos. Antstolė neturi teisės naudoti pareiškėjo sumokėtą varžytynių dalyvio mokestį skoloms ir vykdymo išlaidoms padengti. Pareiškėjas grindžia savo argumentus Vilniaus apygardos teismo išaiškinimais, suformuluotais 2013 m. spalio 29 d. nutartyje (bylos numeris 2SA-323-560/2013).
Antstolė prašo atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą, patikslinant, jog pareiškėjui grąžintina varžytynių dalyvio mokesčio dalis sudaro 819,43 Eur. Pasak antstolės, nėra pagrindo vadovautis pareiškėjo nurodoma teismo nutartimi, nes nesutampa bylų faktinės aplinkybės. Antstolės teigimu, pareiškėjas šiuo atveju informavo antstolę apie galimą klaidą po varžytynių pabaigos, kai jau nebuvo įmanomas varžytynių atšaukimas. Pasak antstolės, šiuo atveju reikėtų remtis vėlesne teismų praktika (pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-285-112/2014). Antstolė papildomai pažymėjo, jog ji apsiriko, skaičiuodama palūkanas, kurios susidarė laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 19 d. (antrųjų varžytynių pabaigos) iki 2015 m. kovo 5 d. (pakartotinių antrųjų varžytynių pabaigos). Šios palūkanos sudaro 2 235,34 Eur. Be to, susidarė papildomos 136,19 Eur vykdymo išlaidos. Taigi, vykdymo proceso šalys, neįvykus antrosioms varžytynėms, patyrė 2 371,53 Eur nuostolius.
Išieškotojas prašo atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Išieškotojas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas pareiškėjo atskiruoju skundu, be to, neegzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).
Apeliantas dalyvavo varžytynėse, kuriose buvo parduodamas butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Sprendžiant pagal varžytynių protokolą, apeliantas pateikė du kainos pasiūlymus – 40 610 Eur ir 149 403 Eur. Apeliantas antruoju pasiūlymu laimėjo varžytynes. Jis, pasibaigus varžytynėms, kreipėsi į antstolę, prašydamas atšaukti varžytynes ir grąžinti jam varžytynių dalyvio mokestį. Apeliantas motyvavo šį savo prašymą tuo argumentu, kad jis suklydo, teikdamas antrąjį pasiūlymą, kuriuo jis laimėjo varžytynes. Antstolė 2015 m. sausio 20 d. patvarkymu, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 717 straipsnio 3 punktu, paskelbė varžytynes neįvykusiomis ir skundžiamu 2015 m. sausio 26 d. patvarkymu atmetė apelianto prašymą grąžinti jam varžytynių dalyvio mokestį.
Varžytynės paskelbtos neįvykusiomis CPK 717 straipsnio 3 punkto pagrindu, varžytynių laimėtojui pareiškus apie atsisakymą mokėti varžytynių turto kainą. Dėl to neiškeltas ginčas (nėra skundo dėl antstolės patvarkymo). Todėl apeliacinės instancijos teismas nesvarsto apelianto atskirojo skundo argumentų, susijusių su galima antstolės pareiga atšaukti varžytynes.
CPK nuostatos, reglamentuojančios priverstinio vykdymo procesą, tiesiogiai nenumato varžytynių dalyviui, pateikusiam didžiausios kainos pasiūlymą ir nesumokėjusiam visos sumos už varžytynėse pirktą turtą, galimybės susigrąžinti varžytynių dalyvio mokestį. Tačiau CPK 711 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nesumokėjusio kainos varžytynių laimėtojo sumokėtas dalyvio mokestis skiriamas skolininko skoloms ir vykdymo išlaidoms padengti. Iš to galima daryti išvadą, kad grąžinama gali būti tik ta dalyvio įmokos dalis, kuri lieka padengus vykdymo išlaidas ir skolininko skolas. Pirmosios instancijos teismas analizavo vykdymo išlaidų dydį, tačiau nevertino po vėliau įvykusių varžytynių likusių skolininko piniginių įsipareigojimų. Kaip matyti, varžytynėse turtas parduotas už 45 840 Eur, o vykdyto išieškojimo suma – 113 673,27 Eur. Todėl, nesant duomenų apie vykdomosios bylos pasibaigimą visišku įvykdymu, negali būti grąžinta likusi apelianto įmokėta varžytynių dalyvio mokesčio dalis, dėl kurios grąžinimo pateiktas atskirasis skundas.
Apeliacinės instancijos teismas, kurį saisto procesinis imperatyvas, draudžiantis priimti blogesnį sprendimą (Civilinio proceso kodekso 313 straipsnis), palieka skundžiamą nutartį nepakeistą (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kiti apelianto argumentai yra teisiškai nereikšmingi argumentai. Todėl apeliacinės instancijos teismas jais nepasisako.
Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutarė:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartį nepakeistą.