Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant institucijos priėmusios skundžiamą sprendimą SĮ „Susisiekimo paslaugos“ (toliau – ir Institucija) atstovei Almai Ramanauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs T. A. skundą dėl SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2016-01-15 nutarimo (Atsakymo) Nr. 26, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-01-15 SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atsakydami į T. A. prašymą dėl proceso atnaujinimo nurodė, jog teisinio pagrindo atnaujinti procesą nėra, kadangi pažeidimai, dėl kurių buvo priimti nutarimai, pagal kuriuos šiuo metu atliekami priverstinio vykdymo veiksmai, buvo padaryti 2011-2013 m., tuo metu T. A. jau sirgo psichine liga, tačiau nutarimų priėmimo metu duomenų apie savo ligą T. A. nepateikė. Be to, Institucija pažymėjo ir tai, kad aplinkybė, jog asmuo dėl konkrečios nusikalstamos veikos teismo buvo pripažintas nepakaltinamu, nereiškia, jog toks asmuo apskritai negali atsakyti už visus savo veiksmus.

Teismo posėdžio metu apklausta Institucijos atstovė Alma Ramanauskienė paaiškino, kad Institucija gavusi T. A. prašymą jį išnagrinėjo ir nustatė, kad nėra pagrindo pradėti tyrimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Institucija neginčija fakto, kad pareiškėjas serga psichine liga, tačiau nesutinka, kad jis visą laiką buvo nepakaltinamas. Pareiškėjas Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu nepakaltinamu buvo pripažintas darant 2015-04-16 baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką. Sirgimas psichikos liga nereiškia nepakaltinamumo apskritai. Jo ligai būdingi ir pagerėjimo laikotarpiai, pareiškėjui nėra nustatytas neveiksnumas, veiksmai, dėl kurių skundas paduotas, padaryti 2011-2013 metų laikotarpiu, nėra įrodymų, kad jis tuo metu buvo gydomas psichiatrijos ligoninėje, todėl laikytina, kad tuo metu buvo geros sveikatos ir galėjo suvokti savo veiksmus, atsižvelgiant į tai, atstovė prašė T. A. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Kaip matyti tiek iš teismui pateikto pareiškėjo skundo, tiek iš Institucijai pateikto prašymo, T. A. prašė atnaujinti administracinių teisės pažeidimų bylas, kuriose nutarimai priimti 2011-2013 m., vadovaudamasis ATPK 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, kuris numato, jog administracinio teisės pažeidimo byla gali būti atnaujinta, jeigu paaiškėja kitų aplinkybių, kurios organui (pareigūnui) ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą ar nutartį ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį teisės pažeidimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas. ATPK 302¹⁹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog asmenys turi teisę paduoti prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių (šio kodekso 302¹⁷ straipsnio pirmosios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktai) organui (pareigūnui), kurio sprendimu buvo pradėta byla, ne vėliau kaip per vienus metus nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie šias aplinkybes.

Pareiškėjas T. A. nurodo, kad aplinkybę, jog jis yra nepakaltinamas, sužinojo tik tuomet, kai baudžiamojoje byloje Nr. M1-2605-827/2015 jam buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė ir byloje gautas ekspertizės aktas, kuriame nurodoma, jog jis serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, o nusikalstamą veiką padarė dėl psichikos būsenos negalėdamas suvokti savo veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Teismas pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsnį asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio Kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Nepakaltinamumas yra tokia psichinė asmens būsena, kuri uždraustos veikos darymo metu dėl psichikos sutrikimo neleidžia jam suvokti tokios veikos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Taigi, iš minėtos įstatymo nuostatos yra akivaizdu, kad asmens pakaltinamumo klausimas yra sprendžiamas kiekvienu atveju atskirai, nustatant jo psichinį santykį su konkrečia jo padaryta įstatymo uždrausta veika, ir ta aplinkybė, kad asmuo buvo pripažintas nepakaltinamu dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo, ir jam negali būti paskiriama kriminalinė bausmė, o turi būti taikomos BK 98 straipsnyje numatytos priverčiamosios medicinos priemonės, nereiškia, kad toks asmuo yra laikomas nepakaltinamu visais atvejais ir visų įstatymo uždraustų veikų padarymo metu.

Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog įstatymų leidėjas ATPK 302¹⁹ straipsnio 1 dalyje įtvirtino, jog asmenys turi teisę paduoti prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių (šio kodekso 302¹⁷ straipsnio pirmosios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktai) organui (pareigūnui), kurio sprendimu buvo pradėta byla, ne vėliau kaip per vienus metus nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie šias aplinkybes. Jau iš paties pareiškėjo skundo ir prašymo, pateikto Institucijai, yra akivaizdu, kad tas faktas, jog jis sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, jam buvo žinomas daugiau nei prieš vienerius metus, taip pat ir pažeidimų, dėl kurių padarymo buvo nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos, kurias prašoma atnaujinti, padarymo metu (pats pareiškėjas pažymi, jog baudžiamojoje byloje apklausta ekspertė nurodė, kad T. A. lėtiniu psichikos sutrikimu susirgo dar 2007 m., ir vėliau beveik kasmet buvo gydomas psichiatrijos stacionare, todėl teismo įsitikinimu, asmuo, kuris gydomas psichiatrijos stacionare, žino apie savo psichikos būklę), todėl nėra pagrindo teigti, jog T. A. lėtinis psichikos susirgimas galėtų būti vertinamas kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė ATPK 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme, juolab, kad asmuo, nors ir žinojo apie savo psichikos būklę, tačiau apie tai jokios informacijos nepateikė nutarimus priėmusiai institucijai.

Taip pat, nagrinėjant T. A. skundą, teismas atkreipia Institucijos dėmesį į tai, jog įstatymų leidėjas ATPK 302²⁰ straipsnyje įtvirtino tvarką, kaip turi būti sprendžiamas asmens prašymas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo: organas (pareigūnas), išnagrinėjęs prašymą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo gali priimti vieną iš šių sprendimų – sprendimą atsisakyti pradėti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių arba pradėti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Kai yra priimamas pirmasis iš minėtų sprendimų, organas (pareigūnas) privalo išaiškinti prašymą padavusiems asmenims tokio sprendimo apskundimo tvarką. Kaip matyti nagrinėjamu atveju, Institucija, išnagrinėjusi T. A. prašymą, priėmė ne sprendimą dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, o tiesiog dokumentą, kurį pavadino „Atsakymu“, taip pat nenurodė tokio procesinio dokumento apskundimo tvarkos. Teismas pažymi, kad toks įstatymų nustatytų procedūrų reikalavimų nesilaikymas yra netoleruotinas, tačiau tai nesudaro pagrindo panaikinti minėtą sprendimą ar grąžinti prašymą nagrinėti sprendimą priėmusiai institucijai, nes pats skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, T. A. skundas dėl 2016-01-15 SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Sprendimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis LR ATPK 302 str. 1 d., teismas:

nutarė:

T. A., a.k. (duomenys neskelbtini) skundo netenkinti bei palikti galioti SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2016-01-15 priimtą Sprendimą („Atsakymą“) Nr. 26.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.