Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. spalio 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnį ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta - 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu A. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės visiškai pridėta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos bausmės dalis – 6 (šeši) mėnesiai 9 (devynios) dienos laisvės atėmimo ir paskirta subendrinta bausmė – 1 metai 9 dienos (vieneri metai devynios dienos) terminuoto laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos t. y. 2022 m. spalio 27 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. M. pripažintas kaltu, už tai, kad atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus 2022 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuteistųjų, laisvės atėmimo bausmę atliekančių atvirosios kolonijos sąlygomis, išvykų į darbą“ 2022 m. rugpjūčio 23 d. išleistas nuo 6.00 val. iki 20.00 val. į darbą, esantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugpjūčio 23 d. 8.35 val., pasišalino iš savo darbo vietos ir, turėdamas pareigą sugrįžti į įkalinimo įstaigą, be svarbios priežasties nustatytu laiku - iki 2022 m. rugpjūčio 23 d. 20.00 val., negrįžo.

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. M. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. spalio 27 d. nuosprendį ir prašo sušvelninti paskirtą bausmę. Teigia, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė per griežta. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas priimdamas nuosprendį neatsižvelgė į susidariusią situaciją, nuteistasis neturėjo tikslo pabėgti, į pataisos įstaigą laiku negrįžo, nes išgėrė ir užmigo, o telefoną buvo palikęs pataisos įstaigoje, todėl su juo negalėjo susisiekti administracijos pareigūnai.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde neginčijama A. M. kaltė ir veikos kvalifikavimas pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau prašoma sušvelninti jam paskirtą bausmę, todėl nuosprendis, kaip tą numato BPK 320 straipsnio 3 dalis, peržiūrimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

5. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

6. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. M. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą ir skirdamas bausmę išsamiai motyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam paskirta bausmė yra adekvati jo padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį.

7. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. M. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažino tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas),kas sąlygojo galimybę teismui taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Nustatytos jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės - A. M. padarė šį tyčinį nusikaltimą turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinius nusikaltimus, taigi šiuo atveju yra nusikaltimų recidyvas, o kaltinamasis yra recidyvistas, ir tai sunkina jo atsakomybę (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad A. M. praeityje teistas 4 kartus (vagystė, fizinio skausmo sukėlimai ar nežymūs sveikatos sutrikdymai). Pažymėtina, kad A. M. šį nusikaltimą įvykdė atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę, praėjus kiek daugiau nei mėnesiui nuo paskutiniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžios. Nors praeityje A. M. buvo skiriamos laisvės apribojimo ir laisvės atėmimo bausmės, taip pat buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau akivaizdu, jog šios priemonės jokio teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui neturėjo, nuteistasis ir toliau vykdė naujas nusikalstamas veikas. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį ir į (duomenys neskelbtini) pataisos namų – atvirosios kolonijos administracijos pateiktą nuteistojo A. M. charakteristika, kurioje nuteistasis yra vertinamas neigiamai. Charakteristikoje nurodoma, kad nuteistojo mąstymo ir elgesio sritis pasižymi kriminogeniškumu, jam būdingas tų pačių klaidų kartojimas, impulsyvūs veiksmai, savitvardos stoka, menki problemų identifikavimo, sprendimo bei pasekmių įvertinimo įgūdžiai, mąstymo lankstumo stoka. Taigi, šie duomenys leido teismui spręsti, kad dabartinis nusikaltimas nebuvo padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemtas susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Tad galima daryti išvadą, kad dabartinis nusikaltimas yra nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.

8. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. M. skyrė tokią laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė artimą sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Bausmių bendrinimo klaidų Kauno apylinkės teismas taip pat nepadarė. Be to, subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹straipsnio nuostatomis, dar buvo sumažinta vienu trečdaliu. Todėl, įvertinus A. M. asmenybę, padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, todėl paskirtą bausmę A. M. pagrindo mažinti nėra.

9. Byloje gauta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant teisinę pagalbą nuteistajam A. M., kurias sudaro 86,67 Eur (1t., b. l. 146). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos taikomos ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Tačiau išlaidų advokato paslaugoms apmokėti klausimą sprendžiant apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas taip pat į tai, ar nuteistasis buvo informuotas apie tokių išlaidų išieškojimo iš jo galimybę.

10. Byla apeliacine tvarka išnagrinėta pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą, kuris atmetamas, kaip nepagrįstas. Nuteistasis A. M. apie galimybę išieškoti iš jo antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas buvo informuotas išsiunčiant jam Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartį dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkto gynėjo paskyrimo (1 t., b. l. 144). Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad nors nuteistajam A. M. ir buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 322 straipsnio1 dalies nuostatas gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios, taip pat į nuteistojo turtinę padėtį, antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo išieškojimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, todėl jos neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo A. M. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 86,67 Eur, neišieškoti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.