Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.2.4.3.; 2.6.2.8.; 2.6.2.7.; 2.6.2.9.; 2.5.10.2.4.2.; 3.2.6.1.

2015 m. gruodžio 28 d.

dalyvaujant ieškovės O. J. atstovui adv. D. Žiedui, atsakovo L. J. atstovui adv. P. Gutauskui, neatvykus trečiojo asmens (kreditoriaus) Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro (toliau TPDB) atstovui, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės O. J. ieškinį atsakovui L. J. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei ir kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu išsprendimo, ir atsakovo L. J. priešinį reikalavimą ieškovei L. J. dėl neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo TPDB.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė O. J. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė nutraukti jos ir atsakovo L. J. 2013-09-07 sudarytą santuoką, pripažinti ji kaltu dėl santuokos iširimo ir išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus.

Ieškinyje ieškovė nurodė, jog su atsakovu susituokė 2013-09-07 Šiaulių raj. civilinės metrikacijos skyriuje.

Ieškovė teigė, kad santuoka iširo dėl atsakovo - sutuoktinio L. J. kaltės ir nurodė šias faktines aplinkybes bei motyvus.

Iki santuokos sudarymo ieškovė su L. J. buvo pažįstami daugiau nei keturis metus. Po dviejų mėnesių santuokinio gyvenimo ieškovė sužinojo, kad atsakovas jai neištikimas. Todėl išsikraustė gyventi atskirai pas motiną. Po šio įvykio sutuoktinio nevienkartinę neištikimybę ieškovei patvirtino ir kiti asmenys. L. J. pastangų atkurti santykius nedėjo, priešingai - atsiėmė iš ieškovės per visus draugystės metus ir vestuves bendrai gautas dovanas ir ėmė reikalauti kompensuoti pusę vestuvėms patirtų išlaidų. Ieškovė gavusi pretenziją iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro sužinojo, jog jos vardu įregistruotas L. J. automobilis BMW 525. Naudodamasis šiuo automobiliu be privalomos transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimo atsakovas sukėlė eismo įvykį, kuriuo padaryta žala turtui ir žmonių sveikatai. Draudikų biuras pareikalavo iš ieškovės atlyginti atsakovo L. J. padarytą žalą, kaip transporto priemonės savininkės. Vertindama iš šios dienos perspektyvos ieškovė suprato, kad atsakovas suklastodamas pirkimo - ­pardavimo sutartį siekė išvengti asmeninių prievolių vykdymo. Iškilus žalos atlyginimo klausimui, atsisakydamas asmeniškai prisiimti šią prievolę sutuoktinis pademonstravo ieškovei nelojalų ir neatsakingą požiūrį į siektus sukurti šeimos santykius.

Ieškovė santuoką prašė nutraukti Civilinio kodekso 3.60 str. 1 d. nurodytu pagrindu, nes santuoka faktiškai iširo dėl L. J. kaltės. Ieškovė teigė, kad atsakovas pažeidė sutuoktinio pareigą būti ištikimu ir lojaliu. Dėl atsakovo veiksmų jų, kaip sutuoktinių, gyvenimas tapo negalimas. Nebeliko tarpusavio pasitikėjimo, atvirumo, ieškovė jaučiasi pažeminta ir išduota. Juolab, kad sutuoktinis nuo pat neištikimybės fakto paaiškėjimo nesiekė atkurti tarpusavio santykių ir pasitikėjimo.

Ieškovė nurodė, kad su atsakovu neturi bendro ar kito dalintino turto ir bendrų vaikų. Atsakovo vardu iki santuokos sudarymo registruota transporto priemonė VAZ 2017, 1992 m., VIN kodas (duomenys neskelbtini), kuri ir po santuokos nutraukimo lieka jo asmenine nuosavybe. Iš sutuoktinio L. J. ieškovė išlaikymo nereikalauja. Ieškovė šiuo ieškiniu nereikalauja priteisti iš atsakovo dėl santuokos išardymo padarytos neturtinės žalos. Tačiau atsakovui racionaliai nesprendžiant santuokos nutraukimo klausimo, ji galbūt pasinaudos šia teise.

Kadangi nutraukiant santuoką privalo būti išspręsti ir visi turtiniai sutuoktinių klausimai, tame tarpe prievolių kreditoriams, todėl atsižvelgiant į tai, jog L. J. automobilį BMW 525 įgijo 2011 m. jiems palaikant artimus santykius bei įregistravo ieškovės vardu pasinaudodamas turimu pasitikėjimu, šiuo ieškiniu ieškovė taip pat prašė teismo pripažinti L. J. prievolę atlyginti 27 751,72 Lt (atitikmuo 8 037,45 eur) Draudikų biurui jo asmenine prievole.

Ieškovė nurodė, kad civilinė byla gali būti baigta taikiai pasirašant santuokos pasekmių nutraukimo sutartį (CK 3.64 str., 3.53 str.).

Ieškovė prašė teismo neskirti termino sutuoktiniams susitaikyti, nes santuoka jau faktiškai iširusi, šalys atskirai gyvena nuo 2013 m. lapkričio ir neveda šeimyninio gyvenimo, nei bendro ūkio.

1. Nutraukti O. J. ir L. J. santuoką, sudarytą 2013-09-07, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl L. J. kaltės.

2. Po santuokos nutraukimo nustatyti tokias sutuoktinių pavardes: O. B., L. J..

3. Pripažinti 27 571,72 Lt žalą (atitikmuo 8 037,45 Eur) padarytą L. J. 2012-10-27 eismo įvykyje asmenine L. J. prievole Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui.

4. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais rašytiniais ir šiais įrodymais.

Liudytoja I. B. duodama parodymus paaiškino, kad atsakovas negerbė jos dukros, jam svarbus buvo tik jo grožis. Kadangi dirbo apsauginiu tai dažnai ir po darbo negrįždavo į namus. Teigė, kad dukrai paramą pinigais teikė ji ir vyras, o ar teikė paramą atsakovas (žentas) ji nežino. Dukra jai sakė, kad girdėjo L. pokalbį telefonu su kita moterimi, kuris jai nepatiko, nes jame buvo kalbama labai intymiai. Dukros draugės jai sakė, kad matė L. ne vieną kartą su kitomis moterimis. Be to L. yra sakęs dukters pusseserei, kad gailisi, jog jos nepažino anksčiau, tuomet būtų ją ėmęs į žmonas, o ne O. Žino, kad žentas turi mokėti išlaikymą savo vaikams, kurių susilaukė su kita moterimi, todėl slėpė savo turtą, ji registravo kitų vardu, kad antstoliai kuo mažiau išieškotų skolos.

Liudytojas E. B. duodamas parodymus nurodė, kad svainis jam seniai kėlė įtarimą ir jis juo nepasitikėjo. Parodė, kad svainis dirbo apsauginiu, tačiau po darbo retai grįždavo į namus, sakydamas seseriai, kad dar turi darbo. Žino, kad išeidamas į darbą L. nusimaudavo vestuvinį žiedą. Teigė, kad sesuo išgirdo ne vieną jo pokalbį su kitomis moterimis, ir po to ėmė juo nebetikėti. Nurodė, kad svainis draugavo su kita mergina, kuomet gyveno su seserimi. Parodė, jog tėvas duodavo seseriai pinigų, kad susimokėtų už L. administracines baudas ir skolas. Teigė, kad sesuo su kitu vyru pradėjo draugauti jau po to, kada ji nusprendė gyventi skyrium, o ne kartu su L. Be to sesuo grąžino L. visus daiktus, o taip pat ir jų per vestuves gautas dovanas, tai yra nieko sau nepaliko. Nurodė, kad ir jo draugai jam pasakojo, jog L. apgaudinėja O.

Liudytojas Č. B. duodamas parodymus nurodė, kad žentas nebuvo atsakingas kaip vyras. Jis jam paskolino 1 000 Lt, tačiau jis tegrąžino tik 500 Lt. Žentas siūlė jam perkamą automobilį užregistruoti jo vardu, tačiau jis neturi vairuotojo pažymėjimo, o kada žentas būdavo baudžiamas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tada jam (uošviui) reikėdavo mokėti baudas. Dėl to pareikalavo, kad mašinos registracija būtų pakeista.

Liudytoja R. S., parodė teismui, kad yra gera ieškovės draugė, nes jos draugauja nuo 16 metų. Jai yra žinoma, kad L. nėra atsakingas vyras, turi mokėti alimentus vaikams iš ankstesnės santuokos. Dėl to jis negali pirkti savo vardu automobilių ir kt. daiktų, nes į šį turtą gali antstoliai nukreipti išieškojimą. Ji labai daug padėjo O. ruošiantis vestuvėms, o L. tik atvyko prieš pat jų pradžia ir dar neturėdamas vestuvinio kostiumo. Jų vestuvėse ji buvo piršlienė. Tada ji puolė gelbėti situaciją ir greit išrinko L. vestuvių kostiumą. Ji matė L. be vestuvių žiedo, o jis jai pasakęs, jog jis didelis, todėl bijo jį pamesti. Ji ne kartą yra pastebėjusi, kad jis su kitomis moterimis vaidina labai galantišką vyrą. Kiti jos draugai irgi matė L. su kitomis moterimis. Matė, kaip O. yra sunku, nes L. labai mažai laiko leido su žmona. Ji ramindavo O. ir teigė, kad L. gal ryšis jos atsiprašyti dėl savo ,,nuotykių“, tačiau jis neatsiprašė. O. su kitu vyru pradėjo draugauti tada, kai su L. jau nebegyveno.

Liudytoja J. D. duodama parodymus teismui nurodė, kad jau 17 metu draugauja su O., gerai pažįsta L. ir laiko ji neatsakingu vyru. Ji ne kartą yra mačiusi L. su kitomis moterimis, net dar iki jo vestuvių su O. Teigė, kad L. dažnai palikdavo O. ir išeidavo iš namų, kada ji pradėdavo jo klausinėti apie jo ryšius su kitomis moterimis. O. ir L. draugų žmonos sakydavo, kad L. nerimtas vyras, tačiau liudyti jos nesutinka dėl savo vyrų. O. dar bandė taikytis su L., tačiau jis ją išvadino negražiais žodžiais ir pareikalavo grąžinti visus daiktus bei dovanas. Tvirtino, kad O. su kitu vyru susipažino, kada su L. jau kaip šeima negyveno.

Liudytoja S. G. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra O. bendradarbė, ji žino, kad L. negrįždavo pas O. į namus savaitėmis. Kada O. ir L. santykiai pašlijo, tada jis pareikalavo jos grąžinti jam visus daiktus. Jai yra žinoma, kad L. po vestuvių su O. dar bendravo ir su kitomis moterimis. Teigė, kad O. siekė išsaugoti šeimą, tačiau L. to visai nereikėjo. Nurodė, kad O. su kitu vyru susipažino, kada jau su L. gyveno skyrium.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas pakartojo ieškinio motyvus ir prašė teismo ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, atsižvelgiant į kitoje byloje priimtą procesinį sprendimą pagal trečiojo asmens reikalavimą.

Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame nurodė šiuos atsikirtimus.

Atsakovas teigė, kad su ieškovės pareikštu ieškiniu dėl santuokos nutraukimo nesutinka.

Atsakovas teigė, kad ieškovė ieškinį grindžia iš esmės tuo, jog neva atsakovas L. J. (toliau - atsakovas) pažeidė sutuoktinio pareigą būti ištikimu ir lojaliu ir, kad būtent dėl atsakovo veiksmų tolimesnis sutuoktinių gyvenimas kartu tapo negalimas, tuo tarpu atsakovas jokių pastangų atkurti santykius nedėjo. Su tokiais ieškovės nurodytais teiginiais atsakovas nesutinka visiškai ir prašė juos kaip nepagrįstus atmesti.

Atsakovas su ieškove susituokė 2013 m. rugsėjo 7 d. Šiaulių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Iki santuokos sudarymo atsakovas su ieškove kelerius metus palaikė artimus santykius, tarp jų buvo pasitikėjimas, pagarba vienas kitam bei susiformavęs artimas ryšys, dėl ko jie nusprendė sudaryti santuoką bei gyventi šeimyninį gyvenimą. Tačiau vos tik susituokus, ieškovės elgesys atsakovo atžvilgiu iš esmės pasikeitė - ji nepagrįstai kaltino atsakovą nebūtais dalykais, tarp jų ir neištikimybe, kurios niekada nebuvo. Atsakovas pabrėžia, kad jis visuomet buvo ištikimas sutuoktinei ir nepažeidė savo kaip sutuoktinio pareigos būti lojaliu. Atvirkščiai, pagyvenusi kartu su atsakovu vos porą mėnesių, pati ieškovė dėl atsakovui nežinomų priežasčių paliko atsakovą ir išsikraustė iš gyvenamosios vietos. Tik vėliau atsakovui tapo žinoma, jog taip ji pasielgė dėl to, kad jau gyvenant santuokoje ji palaikė artimus ryšius su kitu vyru, pas kurį išėjo gyventi ir gyvena šiuo metu. Atsakovas atkreipė teismo dėmesį į tą svarbią ieškovės nutylėtą aplinkybę, kad ji, atsakovo žiniomis, yra jau 8 mėnesį nėščia, t. y. ieškovė dar net nenutraukus santuokos su atsakovu 2013 m. pabaigoje pradėjo gyventi su nauju sugyventiniu ir 2014 m. pavasarį, t. y. praėjus vos pusei metų nuo santuokos su atsakovu sudarymo, tapo nėščia nuo minėto vyro. Tokios ieškovės nutylėtos aplinkybės tik patvirtina pačios ieškovės neištikimybės atsakovui faktą. Pati ieškovė dar gyvendama kartu su atsakovu artimai bendravo su dabartiniu sugyventiniu. Kadangi vos tik išėjus iš sutuoktinių gyvenamosios vietos, nepraėjus nė keletui mėnesių ji pradėjo gyventi su nauju sugyventiniu, o nepraėjus ir pusei metų nuo išėjimo momento, tapo nėščia. Akivaizdu, kad tokiems gyvenimo pokyčiams turėjo būti ruoštasi ir jie buvo planuoti iš anksto, t. y. dar gyvenant kartu su atsakovu santuokinį gyvenimą. Tik vėliau atsakovui tapo aišku, kodėl dėl neaiškių priežasčių ieškovė paliko atsakovą, pasirodo ji jau planavo bendrą ateitį su kitu vyru. Kas dar kartą patvirtina ieškovės neištikimybės bei nelojalumo faktą atsakovui. Minėtas aplinkybes galėtų patvirtinti pati ieškovė.

Nors ieškovė ir teigia, jog atsakovas jai buvo neištikimas ir nelojalus, tačiau nenurodo jokių konkrečių aplinkybių bei nedetalizuoja kada tai įvyko, kiek laiko tai tęsėsi, su kuo ir pan. Be to, ieškovė nepateikia apkritai jokių įrodymų tokioms aplinkybėms pagrįsti (CPK 178 str.). Taip pat ieškovė net nenurodo ir neįvardija kokie konkretūs asmenys esą galėtų patvirtinti atsakovo neištikimybės faktą, kadangi tokių asmenų nėra, kaip ir pačio fakto. Vien ieškovės nurodytos subjektyvios aplinkybės, kurios yra išgalvotos bei nurodyti deklaratyvūs teiginiai apie neva buvusią atsakovo neištikimybę, nesudaro pagrindo padaryti išvadą, jog atsakovas buvo nelojalus ar neištikimas ieškovei. Atvirkščiai, pati ieškovė išeidama gyventi pas kitą vyrą ir tapdama nuo jo nėščia pati buvo neištikima ir nelojali atsakovui, taip pažeisdama įstatyme nustatytas sutuoktinio pareigas (CK 3.60 str. 2 d.).

Atsakovas pažymi, kad jis sudarydamas santuoką su ieškove, pagrįstai tikėjosi, jog ji bus jam lojali ir ištikima, jie sėkmingai gyvens šeimyninį gyvenimą bei kurs bendrą ateitį kartu. Atsakovas norėdamas kuo greičiau pradėti šeimyninį gyvenimą su ieškove, net apmokėjo visas vestuvines išlaidas ir kaip galėdamas teikė išlaikymą ieškovei, kad ji jaustųsi komfortabiliai ir jai nieko netrūktų, tačiau ji nepaisydama tokių gerų atsakovo ketinimų jį paliko ir būdama nelojali išėjo gyventi pas kitą vyrą, nuo kurio ir pastojo. Taigi šioje vietoje ne ieškovė, kaip ji teigia jaučiasi pažeminta ir išduota, o atsakovas dėl ieškovės neištikimybės yra išduotas ir paliktas. Todėl santuoka tarp šalių turėtų būti nutraukta ne dėl atsakovo, bet dėl ieškovės kaltės (CK 3.60 str.). Be to, atsakovas ne kartą, jau tuomet kai ieškovė buvo palikusi atsakovą, bandė išsaugoti santuoką - bendravo su ieškove, bandė aiškintis tokio jos elgesio priežastis, taip bandydamas išsaugoti santuoką, tačiau to padaryti nepavyko.

Atsakovas pastebi, kad iš aukščiau nurodytų aplinkybių apie ieškovės elgesį nuo nebegyvenimo kartu su atsakovu momento matyti, kad pati ieškovė nesiekė išsaugoti šeimyninių santykių, o susiklosčius sudėtingesnei šeiminei situacijai, kurią beje pati ir sukėlė, faktiškai iš karto pradėjo gyventi su kitu vyru ir praėjus trumpam laiko tarpui tapo nėščia. Iš tokių aplinkybių yra akivaizdu, kad pati ieškovė nedėjo apskritai jokių pastangų santuokai išsaugoti bei darniam šeiminiam gyvenimui atkurti.

Atsakovas sutinka, kad po santuokos nutraukimo sutuoktiniams būtų paliktos tokios pavardės: O. J. – B., L. J. - J.

Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu pripažinti 27 571,72 Lt (atitikmuo 8 037,45 Eur) žalą, padarytą L. J. 2012 m. spalio 27 d. eismo įvykyje, asmenine L. J. prievole Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui.

Transporto priemonės - automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartis tarp pardavėjos S. D. ir pirkėjos O. B. buvo sudaryta 2011 m. balandžio 3 d. Taigi nuo minėtos datos transporto priemonė, kuria buvo padaryta žala 2012 m. spalio 27 d. eismo įvykyje, savininke buvo ieškovė O. B.. Atsakovas pažymi, kad ieškovė pasirašė transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį ir ji buvo įregistruota registre. Atsakovui nėra žinoma apie jokį ieškovės parašo suklastojimą ar kitas aplinkybes, kuriomis esant minėtos sutarties galiojimas keltų abejonių. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad pati ieškovė ieškinyje teigia, jog atsakovas transporto priemonę įregistravo ieškovės vardu pasinaudodamas turimu pasitikėjimu - kitaip tariant ieškovė neginčija to fakto, kad transporto priemonė buvo įregistruota ieškovės vardu. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, teigdama, jog tokios transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties nesudarė siekia išvengti jai kilusios atsakomybės dėl teisės aktų reikalavimų nevykdymo, t. y. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties nesudarymo tinkamu laiku bei dėl to kilusios žalos atlyginimo. Tokią aplinkybę patvirtina ir tokia susidariusi situacija, jog ieškovė - kaip pati teigia apie tai, kad ji yra transporto priemonės savininkė ir, kad ji privalėjo apdrausti transporto priemonę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, sužinojo tik 2014 m. pavasarį. Natūralu, kad šioje vietoje kyla klausimas, kodėl ieškovė neva tik šių metų pavasarį sužinojusi apie tokį faktą, jau tada neginčijo transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties, nesikreipė į policiją dėl neva suklastoto jos parašo bei neatliko kitų alternatyvių veiksmų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pati ieškovė kreipimosi į teisėsaugą su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo prielaidą kažkodėl išimtinai sieja tik su būsimu atsakovo elgesiu, t. y. jo sutikimu išsprendžiant ginčą šioje santuokos nutraukimo byloje. Natūralu, kad kiekvienas apdairus asmuo tokioje situacijoje tik sužinojęs apie galimą dokumentų suklastojimą, nedelsiant atliktų veiksmus, ginčydamas tokio sandorio sudarymą. Tačiau tik dėl jai žinomų priežasčių ieškovė to nepadarė. Atsakovas taip pat pažymi, kad ieškovei ir toliau aktyviai neigiant transporto priemonės pirkimo - pardavimo sandorio sudarymą, atsakovas pateiks teismui papildomus įrodymus apie tokios sutarties sudarymą.

Atsakovas pabrėžė, kad eismo įvykio metu, t. y. 2012 m. spalio 27 d., transporto priemonės - automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininke buvo ieškovė. Tą patvirtina ir byloje esantis išrašas iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės. Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymo 14 straipsnio 6 dalis numato, kad registro duomenys laikomi teisingais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Minėti duomenys apie tai, kad buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis ir automobilio savininkė yra ieškovė buvo įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka viešajame registre, todėl nuo jų įregistravimo momento kol jie nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka yra laikomi teisingais bei išsamiais, jie taip pat galioja prieš trečiuosius asmenis ir sukelia jiems atitinkamas teisines pasekmes (CK 1.75 str. 2 d.). Tuo tarpu ieškovė procesiniuose dokumentuose deklaratyviai teigdama, kad transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis yra suklastota ir ne ji buvo transporto priemonės savininkė eismo įvykio padarymo metu, tiesiog siekia išvengti atsakomybės dėl jos atžvilgiu kilusių neigiamų teisinių pasekmių. Atsakovas pabrėžia, kad sutinka ir palaiko trečiojo asmens Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro pareikštą poziciją, jog ieškovės ir atsakovo prievolė dėl žalos padarytos eismo įvykyje atlyginimo yra solidari.

Atsižvelgiant į tai, atsakovas prašė priteisti jo patirtas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti, kurių dydį patvirtinantys dokumentai bus pateikti teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Atsakovas prašė teismo pripažinti ieškovės dalyvavimą teismo posėdyje būtinu (CPK 51 str. 2 d.).

Atsakovas prašė neskirti termino susitaikymui, kadangi santuoka faktiškai yra iširusi, sutuoktiniai kartu negyvena bei neveda bendro ūkio jau daugiau kaip metus laiko ir nėra jokios tikimybės, jog ateityje ši situacija pasikeistų, be to, tokio termino skyrimas iš esmės pažeistų sutuoktinių interesus, todėl byla nagrinėtina iš esmės teismo posėdyje (CPK 384 str. 3 d.).

Atsakovo nuomone, civilinė byla negali būti baigta taikiai, pasirašant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta aukščiau, bei vadovaudamiesi CK 3.61 straipsniu, CPK 51 straipsnio 2 dalimi, atsakovas teismo prašė:

1. Priimti atsakovo atsiliepimą į ieškinį.

2. Ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą atmesti.

3. Tarp O. J. ir L. J. 2013 m. rugsėjo 7 d. sudarytą santuoką, akto įrašo Nr. 282, nutraukti dėl ieškovės kaltės.

4. Po santuokos nutraukimo sutuoktiniams palikti tokias pavardes: O. J. – B., L. J. - J.

5. Pripažinti, jog 27 571,72 Lt (atitikmuo 8 037,45 Eur) žala, padaryta Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui 2012 m. spalio 27 d. eismo įvykyje, yra solidari ieškovės ir atsakovo prievolė.

6. Priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas visas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį patvirtinantys dokumentai bus pateikti teismui bylos nagrinėjimo metu.

7. Ieškovės dalyvavimą teismo posėdyje pripažinti būtinu.

Atsakovas nepateikė teismui įrodymų pagrindžiančių jo atsikirtimus į ieškovės ieškinį.

Tačiau atsakovas 2015-02-12 pateikė teismui procesinį dokumentą su savarankišku reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo. Šiuo reikalavimu atsakovas prašė teismo priteisti jam iš ieškovės 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Atsakovas šiam reikalavimui pagrįsti irgi nepateikė jokių įrodymų.

Pastebėtina, kad teismas priėmė šį atsakovo procesinį dokumentą, nors jis nebuvo apmokėtas žyminių mokesčiu, o procesinį sprendimą dėl šių bylinėjimosi išlaidų nusprendė atidėti iki galutinio sprendimo priėmimo byloje.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nors nepateikė teismui įrodymų, tačiau teigė, kad dėl santuokos iširimo yra kalta tik ieškovė. Nurodė, kad ieškovė pradėjo draugauti su kitu vyru, nors santuoka dar nebuvo nutraukta, taip pat negerbė sutuoktinio, o be to susilaukė nuo sugyventinio vaiko.

Trečiasis asmuo TPDB 2015-12-07 pateikė teismui pranešimą nurodydamas, kad iš ginčo šalių įsiskolinimas šiam kreditoriui yra priteistas solidariai įsitesėjusiu šio teismo 2015-04-14 sprendimu. Dėl to prašė teismo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, o atsakovo reikalavimas atmestinas.

Pirmiausia, nagrinėjamai bylai įtakos turi Šiaulių apylinkės teisme 2015-04-14 priimtas sprendimas, kuriuo nustatyta, kad trečiajam asmeniui (kreditoriui) Lietuvos transporto priemonių draudikų biurui nuostolius regreso tvarka turi atlyginti abu sutuoktiniai solidariai (civ. byla Nr. 2-551-901/2015). Šis prejudicinis faktas turi įtakos bylą nagrinėjančiam teismui dėl minėto trečiojo asmens (kreditoriaus) reikalavimo bylos šalims.

Antra, bylą nagrinėjančiam teismui įtakos turi ir kitas prejudicinis faktas, kuris yra nustatytas Šiaulių apylinkės teismo 2015-07-30 sprendimu, jog atsakovas nėra J. J. (gim. (duomenys neskelbtini) tėvas (civ. byla Nr. e2-5420-949/2015). Dėl to teismas netenkino atsakovo prašymo dėl pripažinimo ieškovės dalyvavimo teismo posėdyje būtinu.

Iš bylos medžiagos ir paaiškinimų seka, kad šalys Šiaulių raj. Civilinės metrikacijos skyriuje 2013-09-07 sudarė santuoką, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ( T.1, 5 b. l.). Atsakovui tai jau antra santuoka (Telšių raj. apylinkės teismo 2010-01-19 sprendimas civ. byloje Nr. 2-47-3-02247-2009-2) (T.1, 176-177 b.l.). Šalys savo vardu nekilnojamojo registruotino turto nėra įsigijusios (T.1, 6 b.l.), o ieškovės ir atsakovo vardu yra įregistruotos nuosavybės teisė į kilnojamuosius daiktus (T.1, 7-8, 46 b.l.). Ieškovė dirba, tačiau šiuo metu yra motinystės atostogose (T.1, 107-109 b.l.). Atsakovas taip pat dirba pagal darbo sutartį ir gauna nuolatines pajamas. Iš ieškovės atstovo paaiškinimų bei teismui pateiktų įrodymų seka, kad atsakovas nesiekė darnos santuokiniame gyvenime, pažeidinėjo lojalumo, savitarpio pagarbos, moralinės ir materialinės paramos šeimos santykiuose pareigas. Todėl ieškovė dėl netinkamo atsakovo elgesio nuo 2013 m. lapkričio mėnesio su atsakovu neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo (T. 1, 103-104 b.l.). Tuo pačiu ieškovė neneigė, kad po to kai sutuoktinis pažeidė aukščiau minėtas pareigas, ji paliko šeimą ir tik nuo 2014 m. pradžios pradėjo bendrauti su kitu asmeniu. Šią aplinkybę iš dalies pavirtina ir minėtas 2015-07-30 teismo sprendimas dėl vaiko gimimo (T. 1, 171-173 b.l.).

Sutuoktinio pareigas nustato CK 3.26–3.30; 3.35–3.36 straipsniai. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lietuvos Respublikos CK 3.49 straipsnio 2 dalyje numatoma, kad santuoka gali būti nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės. Ieškovė dėl santuokos iširimo pagrindinį motyvą nurodo atsakovo lojalumo ir pagarbos nebuvimą sutuoktinei, jo artimus santykius su kitomis moterimis, paramos neteikimą šeimai bei dėl santuokos iširimo prašė pripažinti kaltu atsakovą. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio ar abiejų kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. CK 3.60 str. 3 d. įvardijami atvejai, kuomet yra preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, tai yra jei sutuoktinis: 1) nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą; 2) yra neištikimas; 3) žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; 4) paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina.

Preziumavus, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, reiškia, jog teisme nereikia įrodinėti, kad sutuoktinis yra kaltas, tačiau patį faktą įrodyti reikia. Ieškovė teigė, kad būtent atsakovo elgesys ir jo požiūris į šeiminį gyvenimą, turėjo esminės įtakos šeimos iširimui. Abi šalys patvirtino aplinkybę, kad jos buvo pažįstamos ir bendravo keletą metų dar iki santuokos sudarymo, todėl toks atsakovo elgesys po santuokos sudarymo ieškovei buvo nepriimtinas. Be to ieškovė tikėjosi, kad atsakovas dėl tokio savo elgesio jos atsiprašys, tačiau jis nekeičia savo elgesio ir požiūrio į ją, nesidomėjo šeimos reikalais, gyveno atskirą gyvenimą (T.1, 82-85 b.l.). Tačiau kaip jau teismas aukščiau yra nurodęs ieškovė nepaneigė, kad atsakovas ją nepagrįstai kaltina santuokos iširimu, kadangi ji irgi pripažino savo draugiškus santykius su kitu vyru, nuo kurio vėliau pagimdė sūnų (civ. byla Nr. e2-5420-949/2015) (T.1, 171-173 b.l.). Iš bylos medžiagos matyti, kad sutuoktiniams gyvenant kartu, tarp šalių išryškėjo charakterio bei požiūrio į gyvenimo vertybes skirtumai, o sutuoktiniai gyvendami kartu nesiekė santarvės ir tarpusavio supratimo šeimoje. Teismas laiko, kad visos šios nurodytos aplinkybės turėjo įtakos šeimos iširimui. Kadangi per sutuoktinių bendro gyvenimo laikotarpį abi šalys netinkamai elgėsi viena kitos atžvilgiu, o atsakovas dar atliko baudžiamosios teisės požiūrių draudžiamas veikas (Radviliškio raj. apylinkės teismo 2013-10-01 nuosprendis ir Šiaulių apygardos teismo 2014-03-12 nutartis) (T.1, 178-186 b.l.), bei visuma kitų aplinkybių leidžia teismui preziumuoti, kad abiejų sutuoktinių elgesys, patvirtina jų santuokos iširimą ir abiejų šalių kaltę dėl santuokos iširimo (CK 3.61 str. 2 d.). Tokie sutuoktinių veiksmai įrodo, kad jie abu nesiekė išsaugoti šeimos ir nebuvo lojalus vienas kitam. Todėl teismas mano, kad abu sutuoktiniai ne tik nesiekė išsaugoti santuokos, bet ir ši santuoka faktiškai iširo, o sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma. Teismas vadovaudamasis CK 3.61 straipsniu konstatuoja, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tokia teismo išvada remiasi ieškovės ir atsakovo nurodytais argumentais ir kita byloje esančia medžiaga, teisinėmis prezumpcijomis ir prejudiciniais faktais (CPK 182 str. 1d. 2, 3, 4p.), o ir tuo, jog atsakovas nepateikė teismui tinkamų įrodymų paneigiančių jo kaltę dėl santuokos iširimo. Iš to seka, kad sutuoktiniai nenori keisti savo elgesio, todėl esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad atsakovas irgi negali paneigti ieškinyje nurodytų motyvų ir aplinkybių bei neturi jas patvirtinančių įrodymų, išskyrus paaiškinimus.

Teismas nutraukdamas santuoką tarp ieškovės ir atsakovo kartu išsprendžia ir kitus su ieškovės O. J. bei atsakovo L. J. reikalavimais susijusius klausimus.

Ieškovė nurodė, kad santuokoje įgyto ir esančio bendrąją jungtine nuosavybe dalintino nekilnojamojo turto sutuoktiniai neturi, o iki santuokos sudarymo jie tėra įgiję tik automobilius, kurie tarp šalių nedalinti, nes tai yra jų abiejų asmeninė nuosavybė (CK 3. 89 str.) (T. 1, 8, 46 b.l.).

Sutuoktiniai nurodė, jog abu yra sveiki ir darbingi, todėl išlaikymas vienam iš kito nereikalingas ir jis nepriteistinas.

Tuo pačiu pažymėtina, kad šalių skola dėl nuostolių atlyginimo trečiajam asmeniui TPDB, pagal minėtą 2015-04-14 teismo sprendimą pripažintina solidaria jų prievole šiam kreditoriui (civ. byla Nr. 2-551-901/2015).

Tenkintinas ieškovės prašymas nutraukus santuoką tarp jos ir atsakovo, palikti jai ikisantuokinę pavardę – B. (CK 3.69 str. 1d.).

Atsakovo L. J. reikalavimą priteisti jam iš ieškovės 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui atmesti, kadangi dėl santuokos nutraukimo abu sutuoktiniai pripažįstami kaltais (CK 3. 70 str.).

Dėl to, jog teismas dėl santuokos nutraukimo kaltais pripažino abu sutuoktinius, jiems vienam iš kito nepriteistinos ir bylinėjimosi išlaidos, tačiau iš atsakovo valstybei priteistinas žyminis mokestis (90 Eur) už savarankišką reikalavimą ieškovei dėl neturtinės žalos atlyginimo (CPK 80 str. 1d. 1p.). Iš abiejų šalių lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei už procesinių dokumentų įteikimą bylos dalyviams (CPK 88 str. 1d. 3p., 6p., 93 str.).

Teismas, vadovaudamasis LR CK 3.60; 3.66-3.67; 3.69-3.70; 3.88; 3.168 str.; 3.194 str. 1, 2 d., LR CPK 259- 270 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

1. Ieškovės O. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui L. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) tenkinti iš dalies.

2. Santuoką tarp O. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) įregistruotą 2013 m. rugsėjo 7 d. Šiaulių raj. Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

3. Po santuokos nutraukimo sutuoktiniams palikti šias pavardes - „B.“ ir ,,J.“.

4. Nustatyti, kad L. J. ir O. J. prievolė trečiajam asmeniui (kreditoriui) LR Transporto priemonių draudikų biurui (į.k. 125709291) pagal Šiaulių apylinkės teismo 2015-04-14 sprendimą yra solidari.

5. Pripažinti, kad sutuoktinių L. J. ir O. J. iki santuokos įsigytas kilnojamasis turtas lengvieji automobiliai yra kiekvieno iš jų asmeninė nuosavybė.

6. Pripažinti, kad kitą kilnojamąjį turtą sutuoktiniai pasidalijo gera valia ir tarp jų pretenzijų nėra, o nekilnojamojo turto jos neturi ir jis nedalintinas.

7. Šalims nepriteisti vienai iš kitos išlaikymo.

8. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš atsakovo L. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) šias bylinėjimosi išlaidas: 90,00 Eur už turtinio pobūdžio reikalavimą (dėl neturtinės žalos atlyginimo) ir 11,51 Eur išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą per Lietuvos pašto kurjerių tarnybą, iš viso: 101,51 Eur (vieną šimtą vieną eurą 51 euro ct).

9. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš ieškovės O. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) šias bylinėjimosi išlaidas: 11,50 Eur išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą per Lietuvos pašto kurjerių tarnybą.

10. Likusioje dalyje ieškovės ieškinį ir atsakovo savarankišką reikalavimą ieškovei atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Sprendimo nuorašą per tris dienas nuo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Civilinės metrikacijos skyriui - santuokos nutraukimui užregistruoti ir pranešimą Vedybų sutarčių registrui apie turto padalijimo faktą.