- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-07-30
- Bylos Nr.
- e2-5420-949/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01958-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Gudienė
- Ieškovas
- O. J., R. R.
- Atsakovas
- L. J.
- Išvadą teikia
- Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 76.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
institucijos, teikiančios išvadą byloje, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų O. J. ir R. R. ieškinį atsakovui L. J. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai O. J. ir R. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti, kad atsakovas L. J. nėra J. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas; pripažinti negaliojančiu Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) gimimo metrikų knygoje ir J. J. gimimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini), kad L. J. yra J. J. tėvas; pripažinti, kad R. R. yra nepilnamečio vaiko J. J., (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas; nustatyti, kad vaiko pavardė yra „R.“, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad ieškovė O. J. 2013-09-07 sudarė santuoką su atsakovu L. J.. 2014 m. vasario pabaigoje O. J. susipažino su ieškovu R. R., jie pradėjo bendrauti, tapo artimi. 2015-01-13 jiems gimė sūnus J. Ieškovės O. J. ir atsakovo L. J. santuoka oficialiai nėra nutraukta, tačiau faktiškai iširo 2013 metų lapkričio mėnesį, nuo to laiko jie nutraukė tarpusavio santykius. Vaikas J. gimė ieškovei O. J. gyvenant santuokoje, dėl to vaiko tėvu buvo įregistruotas atsakovas L. J.. Ieškovas R. R. pripažįsta, kad yra vaiko J. tėvas.
Ieškovė O. J. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, paaiškino, kad nuo 2013 metų pabaigos su atsakovu L. J. artimai nebendravo. Su ieškovu R. R. susipažino 2014 metų vasario mėnesį, kovo mėnesį ji pastojo. Civilinės metrikacijos skyriuje bandė įregistruoti R. R. vaiko tėvu, tačiau pagal galiojančius įstatymus negalėjo to padaryti.
Ieškovas R. R. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, paaiškino, kad pripažįsta, jog yra J. tėvas, jam dėl to abejonių nekyla. Jis rūpinasi vaiku, jį prižiūri. Su O. J. bendrauja nuo 2014 metų, anksčiau jos nepažinojo. Šiuo metu su O. J. neturi bendro gyvenamojo ploto.
Atsakovas L. J. pateikė atsileipimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą dėl ieškinyje neteisingai nurodytų faktinių aplinkybių, susijusių su ieškovės O. J. ir atsakovo santuokos iširimu ir nesutikimu pasirašyti pareiškimą dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo. Pažymėjo, kad niekada neginčijo fakto, jog nėra J. J. biologinis tėvas. Prašė priteisti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes atsakovas sąžiningai naudojosi jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, o ieškovai nebandė konstruktyviai išspęsti kilusio ginčo bendru šalių sutarimu.
Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu sutiko, paaiškino, kad nėra vaiko J. J. tėvas, po santuokos sudarymo su O. J. jie kartu gyveno tik keletą mėnesių.
Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė V. P. teismo posėdžio metu pateikė išvadą, kad atsižvelgiant į vaiko teisę žinoti savo tikruosius tėvus, yra pagrindas tenkinti ieškinį, nuginčyti ir nustatyti vaiko tėvystę.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad J. J. gimė (duomenys neskelbtini). Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2015-02-03 gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad jo tėvais įrašyti O. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. J., a.k. (duomenys neskelbtini)
Dėl tėvystės nuginčijimo. Ieškovai prašė teismo pripažinti, kad atsakovas L. J. nėra jų sūnaus J. J. tėvas ir panaikinti gimimo akto ir gimimo liudijimo įrašo dalį, kurioje J. J. tėvu įrašytas L. J..
Kai vaikas gimė susituokusiems tėvams, duomenis gimimo liudijime apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik pareiškus ieškinį teisme ir tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 str. 1 d.). Ieškovė O. J., būdama vaiko J. J. motina, ir ieškovas R. R., vaiko gimimo įraše neįrašytas kaip tėvas, bet laikantis save vaiko tėvu, turi teisę kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo (CK 3.151 str. 1 d.).
Ieškinyje ieškovė O. J. nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad nors santuokos su atsakovu L. J. nėra nutraukusi, tačiau faktiškai kartu nebegyvena ir nebuvo artimi nuo 2013 metų lapkričio mėnesio, teigė, kad atsakovas nėra jos sūnaus J. J. tėvu. Atsakovas L. J. patvirtino, kad negali būti vaiko tėvu.
Ieškovų reikalavimas pripažinti R. R. tėvystę ir atsakovo L. J. ieškinio reikalavimų dėl tėvystės nuginčijimo pripažinimas leidžia konstatuoti, kad L. J. nėra J. J. tėvas. Nuginčijus L. J. tėvystę, naikintina 2015-02-03 gimimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) įrašo ir J. J. gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kurioje J. J. tėvu įrašytas L. J..
Dėl tėvystės nustatymo. Nuginčijus tėvystę, ieškovai prašo teismo nustatyti, kad J. J. tėvas yra ieškovas R. R.. Jei vaikas gimė susituokusiai motinai, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą (CK 3.146 str. 2 d.). Bylose dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.).Vaiko teisė žinoti savo tėvus (CK 3.161 str. 2 d., Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis), pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės. Tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės (arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti), pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę. Ieškovai ir atsakovas teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas L. J. nėra J. J. tėvas. Teismui konstatavus, kad yra pagrindas nuginčyti duomenis gimimo įraše apie J. J. tėvą, gali būti nustatoma vaiko tėvystė. Ieškovas R. R. teigia, kad jis yra J. J. tėvas, jam dėl šio vaiko tėvystės nekyla jokių abejonių, jis kartu su vaiko mama rūpinasi vaiku, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nustatyti jo tėvystę. Ieškovė O. J. taip pat teigia, kad ieškovas R. R. yra jos sūnaus J. tėvas. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti dėl to, kad būtent ieškovas R. R. yra vaiko J. tėvas. Teismas sprendžia, kad ieškovų reikalavimai pagrįsti, įrodyti, todėl nustatytina, jog ieškovas R. R. yra J. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Pažymėtina, kad reikalavimas nustatyti, jog nepilnamečio vaiko J. pavardė yra „R.“, nustačius ieškovo R. R. tėvystę yra perteklinis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į sprendžiamo ginčo pobūdį, įvertinus tai, kad remiantis CK 3.151 str. 1 d., nuginčyti tėvystę galima tik pareiškus ieškinį teisme, o teismo sprendimas dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo yra priimamas atsižvelgiant išimtinai į vaiko, o ne į šalių ar vienos iš jų interesus, kiekviena iš šalių turi atlyginti savo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidos iš vienos šalies kitai nepriteistinos.
Byloje susidarė 7,63 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Valstybės biudžetui procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma iš šalių nepriteistina, nes iš kiekvienos šalies priteistina išlaidų suma yra mažesnė nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais pakeitimais).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-268 str., 269 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Pripažinti, kad atsakovas L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra J. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas ir panaikinti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2015-02-03 gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), ir gimimo liudijimo (duomenys neskelbtini), dalį, kurioje J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvu įrašytas L. J. a. k. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti, kad R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) yra J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) yra R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.