Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardosevič, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. Ž. finansinio reikalavimo dalies tvirtinimo BVĮ „M. a.“ bankroto byloje klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Buvęs VĮ „M.a.“ (toliau ir – atsakovė) darbuotojas V. Ž. (toliau ir – pareiškėjas, kreditorius) 2022 m. lapkričio 21 d. BVĮ „M. a.“ nemokumo administratoriui pateikė prašymą įtraukti jį į kreditorių sąrašą su 10 381,96 Eur dydžio finansiniu reikalavimu. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 29 d. nutartimi patvirtino neginčijamą kreditoriaus V. Ž. finansinio reikalavimo dalį (dėl 7 173,60 Eur (I eilės reikalavimas), 15,45 Eur (II eilės reikalavimas)), o nemokumo administratoriaus ginčijamo 3 192,88 Eur finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą išskyrė į atskirą bylą. Lietuvos profesinės sąjungos (duomenys neskelbtini) atstovas patikslino V. Ž. reikalavimą, nurodydamas, kad vietoj buvusio 3 192,88 Eur reikalavimo, lieka tik 1 381,23 Eur reikalavimas dėl nepanaudotų atostogų.

2. Pradiniame finansinio reikalavimo paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad kompensacija turi būti paskaičiuota ne už 59,5, o už 74,91 nepanaudotų atostogų dienas. Pažymėjo, jog 15,41 atostogų dienų buvo anuliuotos, kai pareiškėjas buvo tėvystės atostogose, nes jos sukauptos daugiau negu prieš trejus metus. Teigia, kad jis atostogauti negalėjo dėl įtemtos padėties RVĮ „M.a.“, pavadavo kitą įmonės darbuotoją, jam buvo suteiktos tėvystes atostogos. Pasak pareiškėjo, atostogos turėjo būti pratęstos arba nutraukiant darbo sutartį išmokama kompensacija už nepanaudotas atostogas.

3. BVĮ „M. a.“ nemokumo administratoriaus nuomone kreditoriaus nurodytos priežastys, kodėl kreditorius negalėjo pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis net trejus metus, nepateikiant tai patvirtinančių įrodymų, atsižvelgiant į tai, kad įmonės gamybos apimtys, pardavimai, darbuotojų skaičius nuo 2019 metų nuolat mažėjo, negali būti laikomos svarbiomis ir paneigiančiomis kompensacijos už atostogas apskaičiavimą. Pažymėjo, kad atostogų paskaičiavimą vykdo buhalterinė programa pagal joje nustatytus teisės aktų kriterijus, todėl nesutinka, kad 15,41 atostogų diena panaikinta nepagrįstai.

4. Patikslindamas finansinį reikalavimą, pareiškėjas, atstovaujamas profesinės sąjungos (duomenys neskelbtini), nurodė, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) išaiškino, kad nacionalinėje teisė garantuojama darbuotojo teisė į atostogas negali pasibaigti suėjus nacionaliniame įstatyme nustatytam trijų metų nepasinaudojimo šia teise – už tam tikro laikotarpio darbą – naikinamajam terminui. Taip pat paaiškinimuose nurodyta, kad pareiškėjas yra pateikęs rašytinius įrodymus, kurie pagrindžia finansinį reikalavimą. Pasak pareiškėjo, jis neturi galių įtakoti įmonės gamybos apimčių, pardavimų, darbuotojų skaičiaus. Kreditorius darbdavio įsakymais vykdė (duomenys neskelbtini) filialo direktoriaus, Komercijos ir rinkodaros skyriaus vadovo, (duomenys neskelbtini) filialo direktoriaus funkcijas, jo darbo norma viršijo įprastus darbo krūvius, dėl kurių priklausė papildomas poilsio laikas. Kreditorius naudojosi atostogomis - per administratoriaus minimą laikotarpį buvo panaudotos 68 darbo dienos, taip pat skirtos tėvystės atostogos - 30 k. d. Nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio kreditoriui kiekvieną mėnesį suteikiamos laisvos dienos pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir – DK) 138 straipsnio 3 dalį. Nuo 2019 m. iki 2022 lapkričio 18 d. pareiškėjui 128 kalendorines dienas buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Pareiškėjas pažymėjo, jog nuo 2019 m. darbuotojų skaičius mažėjo, todėl likusiems darbuotojams krūvis didėjo. Už atitinkamos trukmės kasmetinių atostogų planavimą yra atsakingas darbdavys (atsakovas), o kreditoriaus DK 128 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teisė pasirinkti atostogų laiką nėra absoliuti. Pasak pareiškėjo, atostogos ir dėl jų priklausančios lėšos negali būti anuliuotos, kreditoriaus V. Ž. 1 381,23 Eur finansinis reikalavimas turėtų būti tenkinamas.

5. BVĮ „M. a.“ nemokumo administratorius papildomai nurodė, jog neginčija nepanaudotų atostogų skaičiaus, tačiau nesutinka su 1 381,23 Eur finansiniu reikalavimu. Teigia, jog 15,41 kasmetinių atostogų dienos anuliuotos vadovaujantis DK 127 straipsnio 5 dalimi. Pažymėjo, kad 2022 m. spalio 13 d. VĮ „M. a.“ iškėlus bankroto bylą, darbdavys nebegalėjo pratęsti pasinaudojimo atostogomis termino. Nemokumo administratorius nuomone, nuo bankroto bylos iškėlimo pasibaigė VĮ „M. a.“ prievolės, susijusios su nepanaudotomis atostogomis, kuriomis nebuvo pasinaudota (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau ir – JANĮ) 61 straipsnis). Mano, jog kreditoriaus atstovas nepagrįstai remiasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) išaiškinimu, nes jis susijęs tik su neįgaliais asmenimis. Nemokumo administratorius nesutinka, kad kreditorius negalėjo pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis 2019, 2020, 2021 ar 2022 metais. Teigia, kad kreditorius galėjo pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis kai nebuvo nedarbingume ar vaiko priežiūros atostogose, ypač kai įmonės veiklos apimtys buvo mažesnės. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) padalinyje, 2021 ir 2022 metais sausio bei liepos mėnesį darbuotojai buvo išleidžiami į prastovas dėl sumažėjusių gamybinių apimčių. Kreditoriui, kaip atsakingas pareigas užėmusiam asmeniui, darbdavio atstovui, turėjo būti gerai žinomos DK normos, susijusios su kasmetinėmis atostogomis, ir tai, kad nepasinaudojus kasmetinėmis atostogomis už trejus metus, jos anuliuojamos. Kreditorius nuolat vykdė vadovaujančias pareigas. Atkreipė dėmesį, jog jis tik 2020 metų birželio mėnesį išėjo atostogų ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Nemokumo administratorius nerado įmonės dokumentų, kurie patvirtintų, kad kreditorius 2020-2022 prašė, o darbdavys nesuteikė kasmetinių atostogų. Taip pat nemokumo administratorius nurodė, kad pripažinus, jog kreditorius negalėjo pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, tvirtintinas 1 333,86 Eur (2 206,55-872,69 Eur = 1 333,86 Eur) jo pirmos eilės finansinis reikalavimas, o VĮ „M. a.“ įgis prievolę sumokėti 872,69 Eur priklausančius GPM ir Sodros mokesčius. Nemokumo administratoriaus nuomone, kreditorius nepateikė įtikinamų argumentų ir įrodymų, kodėl negalėjo pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, ypač 2020-2021 metais ir kodėl turėtų būti tvirtinamas finansinis reikalavimas kompensuojantis nepanaudotas kasmetines atostogas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

6. Pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 42 straipsnio 1 dalį kreditorių reikalavimus tvirtina teismas.

7. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai bei apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditorių reikalavimų pareiškimo specifika ta, jog kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo teismo netvirtinti tokių reikalavimų.

8. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas. Tiek administratoriui, tiek kreditoriui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jie grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jeigu iš byloje esančių duomenų galima išvada, kad šis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Reikšmingos byloje aplinkybės nustatomos ir įvertinamos vadovaujantis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuota kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

9. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2011 m. rugsėjo 1 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 86, kuria V. Ž. priimtas dirbti į VĮ „M. a.“ (duomenys neskelbtini) filialą (iki 2014 m. birželio 2 d. – Valstybės įmonė prie (duomenys neskelbtini)). Bylai aktualiu laikotarpiu ieškovas ėjo įmonės vyriausiojo inžinieriaus pareigas.

10. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartimi, patenkinus RVĮ „M. a“ vadovės ir nemokumo administratoriaus prašymą, nutarta nutraukti RVĮ „M.a.“ restruktūrizavimo bylą, šiai įmonei iškelti bankroto bylą, įmonės nemokumo administratoriumi paskirti Arūną Kumpaitį. Kaip minėta, Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 29 d. nutartimi patvirtino kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą, įskaitant neginčijamą kreditoriaus V. Ž. finansinio reikalavimo dalį, o nemokumo administratoriaus ginčijamo 3 192,88 Eur finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą išskyrė į atskirą bylą. Patikslinęs ginčijamo reikalavimo sumą, kreditorius prašo patvirtinti 1 381,23 Eur finansinį reikalavimą VĮ „M. a.“ bankroto byloje (kompensaciją už nepanaudotas atostogas).

11. Ginčas kilo dėl atsakovės pareigos kompensuoti už 15,41 nepanaudotas atostogų dienas. nemokumo administratorius nurodė, jog neginčija nepanaudotų atostogų skaičiaus, tačiau teigia, jog 15,41 kasmetinių atostogų dienos anuliuotos nepasinaudojus kasmetinėmis atostogomis per trejų metų laikotarpį vadovaujantis DK 127 straipsnio 5 dalimi.

12. DK 126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasmetinės atostogos – laisvas nuo darbo laikas, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, mokant jam atostoginius. Pagal DK 127 straipsnio 5 dalį - teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas šio kodekso nustatytu atveju) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti. Kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija draudžiama, išskyrus darbo santykių pasibaigimą, kai darbuotojui sumokama kompensacija už nepanaudotas visos trukmės kasmetines atostogas ar jų dalį, su šio straipsnio 5 dalyje nustatytais apribojimais (DK 127 straipsnio 6 dalis).

13. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktų įrodymų visumą, neturi pagrindo išvadai, kad buvusiam darbuotojui V. Ž. kompensacija už 15,41 nepanaudotų atostogų dienų nepriskaičiuota pagrįstai.

14. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal pacituotas DK 127 straipsnio nuostatas, teisė į kasmetines atostogas arba piniginę kompensaciją prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos. Pagal į bylą pateiktus Finansų skyriaus vyriausiojo buhalterio pavaduotojos L. K. sudarytą Atostogų rezervo apyvartos duomenis nustatyta, kad 2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. gruodžio 31 d. ataskaitinio laikotarpio pradžioje pareiškėjas turėjo 61,07 sukauptų atostogų likutį. Per šį ataskaitinį laikotarpį išnaudojo 30 atostogų (darbo) dienų (įsakymo dėl atostogų suteikimo byloje nėra, todėl laikytina, kad atostogos suteiktos už seniausią laikotarpį), ir 2021 m. sausio 1 d. jo atostogų likutis (įskaičius už 2020 metus sukauptas 20,01 atostogų dienų) buvo - 51,08 dienos. 2021 metais kreditoriui išnaudojus 9 darbo dienas atostogų, jų likutis 2022 m. sausio 1 d. buvo 61,61 darbo dienos. Atsižvelgiant į įstatymo nuostatas, šios atostogos turi būti sukauptos anksčiausiai už 2019-2020 metus. Pareiškėjas pateikė 2022 m. kovo 28 d. įsakymą dėl kasmetinių atostogų suteikimo V. Ž., iš kurio matyti, kad atostogos 2022 m. kovo 29 d. jam buvo suteiktos būtent už darbo laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad 2022 metais pareiškėjas dar galėjo naudoti atostogas, sukauptas už minėtą laikotarpį, tačiau 2022 m. lapkričio 18 d. darbuotojas buvo atleistas iš darbo.

15. Nors pareiškėjas nurodo, kad jam 15,41 atostogų diena buvo anuliuota, kai jis buvo tėvystės atostogose, tokių įrodymų į bylą nepateikta. Taip pat atsakovė nepateikė duomenų, kada įmonėje atliekamas toks nurašymas, ar darbuotojai (įskaitant pareiškėją) supažindinti su tokia tvarka ir pan. Pažymėtina, kad atsakovė pateikė susirašinėjimą su UAB „Edrana Baltic“ dėl pareiškėjo atostoginių, kuriame minėtos įmonės darbuotoja E. S. nurodė „pas jus įjungtas funkcionalumas, kuris nubraukia atostogas, jei yra viršijama už 3 metus sukauptų ir nepanaudotų atostogų; tai jam yra nubraukta 11 dienų. Ar palikti, ar panaikinti jam šį nubraukimą“. Pažymėtina, kad šiame laiške nėra informacijos apie atostogų anuliavimo laiką.

16. Tai, jog V. Ž. 2022 metais išnaudojo tik 7 dienas atostogų, atsižvelgiant į tai, jog jis 2022 m. lapkričio 18 d., t. y. iki 2022 metų pabaigos buvo atleistas iš darbo, nesudaro pagrindo anuliuoti atostogų dienas, atleidimo dieną viršijančias 3 metų laikotarpį.

17. Kita vertus, kreditorius pateikė įrodymus, jog jis 2022 metais, kaip minėta, atostogavo 7 darbo dienas, be to, laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 19 d. iki 2022 m. birželio 17 d. (30 kalendorinių dienų) buvo tėvystės atostogose (2022 m. gegužės 3 d. R VĮ „M. a.“ direktoriaus įsakymas Nr. 5-05-73). Reikšminga tai, jog RVĮ „M. a.“ direktoriaus 2022 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 4/05-151 V. Ž. pavesta nuo 2022 m. liepos 5 d. iki 2022 m. spalio 5 d. atlikti papildomas funkcijas (organizuoti įrangos, trumpalaikio ir ilgalaikio turto perdavimą Kalėjimų departamentui prie TM, palaikyti ryšius su strategiškai svarbiais Lietuvos tiekėjais, su įmonės direktoriumi spręsti organizacines problemas, siekti gamybos optimizavimo, didinti įmonėje pagamintos produkcijos realizavimą, atstovauti įmonę varžytynėse ir parodose ir kt.). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šiuo laikotarpiu, dėl paskirtų papildomų darbų, t. y. objektyvių priežasčių, pareiškėjo galimybės pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis buvo ribotos. Taip pat, iš bylos duomenų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 19 d. iki 2022 m. spalio 28 d. V. Ž. sirgo.

18. Nors byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas prašė suteikti atostogas, bet jos nebuvo suteiktos, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė nepateikė įrodymų, kad darbdavys skatino darbuotoją pasinaudoti sukauptomis atostogomis, tačiau pareiškėjas nepasinaudojo tokia galimybe.

19. Teismo vertinimu, išdėstytų aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas įrodė, jog jis faktiškai negalėjo pasinaudoti atostogomis.

20. Pareiškėjas 1 381,23 Eur finansinio reikalavimo (kompensacijos už nepanaudotas atostogas), dydį grindžia pateiktu kreditorinio reikalavimo paskaičiavimu, tačiau šioje lentelėje neatskleistas kompensacijos už nepanaudotas atostogas skaičiavimo mechanizmas (nurodyta tik bendra šios kompensacijos suma - 10 596,06 Eur), kas tokius skaičiavimus atliko ir pan.

21. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nemokumo administratorius pateikė kompensacijos už pareiškėjo nepanaudotas atostogas skaičiavimą (įvertinus nepanaudotų dienų skaičių - 15,41; V. Ž. vidutinį darbo užmokestį – 143,19 Eur per vieną darbo dieną, taip pat mokėtinus mokesčius), todėl yra pagrindas pareiškėjo reikalavimą tenkinti iš dalies – patvirtinti papildomą pirmos eilės 1 333,86 Eur V. Ž. finansinį reikalavimą BVĮ „M. a.“ bankroto byloje.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo V. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą tenkinti iš dalies.

Patvirtinti papildomą kreditoriaus V. Ž. pirmos eilės 1 333,86 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų trisdešimt trijų eurų 86 centų) sumos (atskaičius mokesčius) finansinį reikalavimą BVĮ „M. a.“ bankroto byloje.

Kitą prašymo dalį atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.