Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas susipažino su Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo J. K., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Pareiškėjas) pareiškimas, kuriuo prašoma iškelti administracinio nusižengimo bylą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė) vadovei pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį ir paskirti sankcijoje nustatytą administracinę nuobaudą.

Pareiškime nurodoma, jog VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė) yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) skolininkė. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2018 m. liepos 11 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 15426,37 Eur. VMI prie FM, Bendrovės atžvilgiu vykdė (Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartimi iškėlė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), bankroto bylą pagal VMI prie FM pareiškimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. spalio 26 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo nutartį paliko galioti) priverstinį išieškojimą, priimant sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto ir nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčio mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte nurodyta, kad bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Pareiga įmonės vadovui kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nustatyta, todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę padėtį, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo santykiai nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento ir jis turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Mokestinė nepriemoka susidarė pagal pateiktas deklaracijas nuo 2015 m. lapkričio 25 d. Viso išieškojimo metu buvo sistemingai bandoma išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės banko sąskaitų ir turto, tačiau nesėkmingai. Pažymima, kad Bendrovė 2017 m. liepos 31 d. valstybės biudžetui buvo skolinga 15419,15 Eur, 2017 m. spalio 26 d. datai – 15426,37 Eur. Bendrovės vadovė jau turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. Minėtą vadovo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindžia žemiau išdėstytos aplinkybės. VĮ „Registrų centras“ 2018 m. liepos 12 d. duomenimis Bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. VĮ „Regitra“ 2018 m. liepos 12 d. duomenimis Bendrovės vardu įregistruotų transporto priemonių nerasta. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad Bendrovė VĮ „Registrų centras“ nėra teikusi finansinės atskaitomybės dokumentų, nors tokia pareiga yra įtvirtinta ne tik įstatyminiame reglamentavime, bet ir teismų praktikoje – „ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje numatyta sankcija taikytina ne tik už esamų dokumentų ir turto neperdavimą (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą), bet ir už tai, kad įmonės vadovas tinkamai nevykdė savo pareigų, kurias privalėjo vykdyti pagal įstatymų reikalavimus: organizuoti buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės tvarkymą, vykdyti buhalterinių dokumentų apskaitą ir archyvavimą, teikti metines finansines ataskaitas Juridinių asmenų registrui, sudaryti kreditorių bei debitorių sąrašus ir t. t. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.66 straipsnio 4 dalis, 2.82 straipsnio 3 dalis, 2.87 straipsnis, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalis, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnis)“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-505-186/2015). Įvertinus tai, kad iš viešuose registruose prieinamos informacijos matyti, jog jokio registruotino turto Bendrovė neturi, Bendrovė neatsiskaito su valstybės biudžetu, galima daryti pagrįstą išvadą, kad Bendrovė buvo nemoki. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio nuostatas, kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Pažymėtina, kad administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo santykiai nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento ir jis privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Apibendrinant galima daryti išvadą, kad Bendrovės vadovė J. K., žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI prie FM ir kitiems kreditoriams, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. J. K. neįvykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą. Kaip jau minėta, priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas iš Bendrovės sąskaitų ir turto vykdomas nuo 2015 metų gruodžio mėnesio, kas leidžia daryti išvadą, jog Bendrovė jau tada turėjo finansinių sunkumų. Jei Bendrovės vadovė (vadove dirbo nuo 2015 m. vasario 9 d. iki 2017 m. lapkričio 3 d.) būtų laiku kreipusis dėl bankroto bylos iškėlimo, įsipareigojimai mokesčių administratoriui būtų ženkliai mažesni, todėl savo neveikimu Bendrovės vadovė pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus. VMI prie FM manymu Bendrovė tapo nemoki po to, kai susidarė ženkli mokestinė nepriemoka. Kaip jau aukščiau minėta, VšĮ „Sirokomlės parkas“, 2017 m. spalio 26 d. iškelta bankroto byla, todėl įrodinėti Bendrovės nemokumo fakto nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Tiek iš administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai. Už pažeidimo padarymą atsakingas specialus subjektas, t. y. atsakomybėn gali būti patraukti tik juridinių asmenų vadovai ar kiti atsakingi asmenys.

Susipažinus su pareiškimu ir Pareiškėjo pateiktais dokumentais nustatyta, kad Pareiškėjas prašo iškelti administracinio nusižengimo bylą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvusiai vadovei. Pažymėtina, kad pareiškėjas kaip juridinio asmens vadovo asmenį nurodo skirtingai – vienur jis įvardijamas kaip J. K., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini) kitur kaip J. K., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Teismui savo iniciatyva išaiškinus ir patikrinus duomenų bazes nustatyta, kad tikrasis asmuo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2012 m. rugsėjo 19 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. (išrašas apie asmens darbovietę, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos). Direktorės pareigas ėjo nuo 2015 m. vasario 9 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. (teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys iš teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2-589-798/2018, kurioje minėtas asmuo teismui pateikė įstaigos vienintelio akcininko sprendimą dėl atleidimo iš pareigų).

VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla buvo iškelta 2017 m. spalio 26 d., t. y tuo metu kai J. K. nebuvo šios įstaigos vadove daugiau nei 2 metų laikotarpį. Tokiu būdu teismas nustatė, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prašymas dėl J. K. administracinės bylos iškėlimo pagal administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį ir jos nubaudimo – yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas tiek įvertinus teikiamą netinkamą pažeidimo subjekto asmenį, tiek įstatymo numatytus teisenos 2 metų senaties terminus. Teismas susipažinęs su pateikta medžiaga ir įvertinęs savo iniciatyva surinktus duomenis daro išvadą, kad yra aplinkybės, kurios daro administracinio nusižengimo bylos teiseną negalimą (ANK 591 straipsnis) – nėra administracinio nusižengimo sudėties (dėl subjekto požymių) ir yra pasibaigę administracinių nusižengimų kodekso 39 straipsnyje nurodyti terminai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 39 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 590 straipsnio 4 dalimi, 614 straipsniu teismas

nutarė:

atsisakyti iškelti administracinio nusižengimo bylą J. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.