Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienės, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Juditos Sungailaitės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. L. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2025 m. gegužės 13 d. nuosprendžio, kuriuo D. L., pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis bei BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, laisvės atėmimo bausmė visiškai sudėta su Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. kovo 3 d. baudžiamuoju įsakymu skirta laisvės apribojimo bausme ir paskirta galutinė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityta laisvės apribojimo bausmė, atlikta pagal Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. kovo 3 d. baudžiamąjį įsakymą.

D. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje ir uždrausta įgyti specialią teisę – teisę vairuoti transporto priemones 5 (penkerius) metus, termino pradžią skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2025 m. kovo 6 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, nuspręsta konfiskuoti automobilį „VW PASSAT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

D. L. pripažintas recidyvistu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. L. Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių girtumas. Nustatyta, kad jis 2025 m. kovo 6 d., apie 00.05 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW PASSAT“, būdamas neblaivus, kai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai 2025 m. kovo 6 d., 00:11 val., alkoholio matavimo prietaisu jam nustatė 2,16 promilių neblaivumą.

2. Nuteistasis D. L., nesutikdamas su priimtu nuosprendžiu, skundžia jį apeliacinės instancijos teismui ir prašo Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. gegužės 13 d. nuosprendį pakeisti: 1) vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis jo atžvilgiu taikyti dalinį bausmių sudėjimo būdą; 2) taikyti jo atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo institutą - atidėti paskirtos bausmės vykdymą, paskiriant teismo nustatytas priežiūros sąlygas; 3) panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria apeliantas pripažintas recidyvistu.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas netinkamai taikė recidyvo institutą ir klausimą dėl apelianto pripažinimo recidyvistu išsprendė formaliai, nenurodydamas motyvų bei neatsižvelgdamas į tai, kad apelianto teistumas neišnykęs dėl nesunkaus nusikaltimo. Be to, apylinkės teismo sprendimas pripažinti apeliantą recidyvistu, kas pripažįstama sunkinančią aplinkybe, turėjo tiesioginę įtaką paskirtam bausmės dydžiui. Tai nulėmė, kad už įvykdytą nusikalstamą veiką apeliantui buvo paskirta per griežta laisvės atėmimo bausmė.

2.2. Teigiama, kad apylinkės teismas netinkamai parinko bausmių sudėjimo būdą – visiško sudėjimo, bei tokio pasirinkimo tinkamai nemotyvavo, tokiu būdu pažeidžiant teisingumo, proporcingumo ir bausmių individualizavimo principus.

2.3. Skunde nesutinkama su apylinkės teismo teiginiais, jog aplinkybių, dėl kurių būtų galima taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą, nėra nustatyta. Apelianto vertinimu, teismo teiginiai yra pernelyg bendro pobūdžio ir neatskleidžia ar apylinkės teismas išsamiai įvertino visas bylos aplinkybes. Apelianto nuomone, apylinkės teismas turėjo detaliau išanalizuoti, ar nėra kitų svarbių aplinkybių, kurios galėtų lemti bausmės vykdymo atidėjimo taikymą jo atžvilgiu.

2.4. Pažymima, kad apylinkės teismas nepagrįstai ignoravo faktą, jog nėra duomenų apie sistemingą nusikalstamą apelianto elgesį, jis neturi priklausomybių ar psichinės sveikatos sutrikimų, nėra duomenų apie tai, kad administraciniai pažeidimai būtų dažni ar piktybiniai, paskutinė bausmė skirta pagal baudžiamąjį įsakymą. Apelianto nuomone, visa tai rodo, kad jis turi realią galimybę keistis, jei jam būtų sudarytos sąlygos dalyvauti atitinkamose resocializacijos programose.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti. Prokurorė prašė skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. L. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde neginčijama D. L. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, tačiau teigiama, jog apylinkės teismas paskyrė per griežtą bausmę, todėl prašo ją sušvelninti pakeičiant bausmių sudėjimą, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, t. y. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti bei panaikinti teismo sprendimą pripažinti jį recidyvistu.

5. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

6. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vadovaujantis baudžiamosios teisės teorija, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

7. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turiniu bei baudžiamosios bylos medžiaga konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę D. L., laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje bei tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, o skirdamas bausmę nurodė pakankamus jos rūšies ir dydžio parinkimo motyvus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė yra proporcinga tiek jo padarytai nusikalstamai veikai, tiek jo asmenybei ir atitinka bausmės paskirtį, todėl paskirti jam švelnesnę bausmę ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

8. Skundžiamu nuosprendžiu D. L. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą yra baudžiama bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki 1 vienerių metų.

9. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad D. L. net keturis kartus teistas už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, iš jų du kartus už analogiškas nusikalstamas veikas transporto eismo saugumui (Marijampolės apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 2 dalį - 60 parų arešto bausme; Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį - 2100 Eur bauda). Taip pat D. L. teistas ir už nusikalstamos veikos padarymą pagal BK 243 straipsnį už tai, kad neblaivus vairavo automobilį ir tuo vengė atlikti Marijampolės apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą 2 (du) metus naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones (Marijampolės apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. nuosprendžiu jam paskirta 20 parų arešto bausmė). Tai parodo, kad asmuo nesistengia keisti gyvenimo būdo bei nepasimoko iš ankstesnio savo patyrimo.

10. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad D. L. iki nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos padarymo, t. y. iki 2025 m. kovo 6 d., buvo tris kartus baustas administracine tvarka už Kelių eisimo taisyklių pažeidimus (vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė atimta (informacijos apie paskirtos baudos sumokėjimą nėra); nepateikė automobilių įsigijimo dokumentų ir privalomojo SDK kodo; vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (informacijos apie paskirtos baudos sumokėjimą nėra). Šios aplinkybės rodo D. L. itin didelį piktybiškumą, neigiamą požiūrį į įstatymus, eismo saugumą bei kitus visuomenės narius.

11. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, jog D. L. padarė vieną tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą, suvokiant daromų veikų pavojingumą, ir norint taip veikti. Taip pat teismas įvertino, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė iš neatsakingo bei nepagarbaus požiūrio į eismo saugumą bei teismo nustatytus draudimus. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Apygardos teismo vertinimu, šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų, o padarytos nusikalstamos veikos yra jo netinkamo gyvenimo būdo pasekmė, todėl jam turi būti skiriama griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

12. Sprendžiant dėl bausmės dydžio, atsižvelgtina į tai, kad ankstesniais nuosprendžiais taikytos bausmės nuteistojo nuo pasirinkto nusikalstamo elgesio modelio bei nusikalstamų veikų darymo neatgrasė. Taigi darytina išvada, kad apylinkės teismas, nuteistajam už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarytą nusikaltimą, paskirdamas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (kai gali būti skiriama iki 1 metų laisvės atėmimo), iš esmės teisingai nustatė bausmės dydį.

13. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašė panaikinti teismo nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas recidyvistu. Pažymima, kad BK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.

14. Iš bylos duomenų nustatyta, kad D. L., būdamas pilnametis, anksčiau buvo teistas už tyčinių nusikaltimų įvykdymą ir neišnykus teistumui vėl padarė tyčinį nusikaltimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pripažino D. L. recidyvistu. Tuo pagrindu apylinkės teismas nustatė D. L. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

15. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad D. L. nusikalstamą veiką padarė 2025 m. kovo 6 d., t. y. jau priėmus Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. kovo 3 d. baudžiamąjį įsakymą, kuriuo jam buvo skirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, tačiau jam dar neįsiteisėjus (baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2025 m. kovo 28 d.), teisingai sprendė, jog bausmės turi būti bendrinamos BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę visiško sudėjimo būdu subendrino su Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. kovo 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme (vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, kad viena laisvės atėmimo diena prilyginama trims laisvės apribojimo dienoms, kas sudaro du mėnesius) ir paskyrė galutinę subendrintą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę bei įskaitė bausmę, atliktą pagal Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. kovo 3 d. baudžiamąjį įsakymą. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam paskirta galutinė bausmė yra adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai ir atitinka bausmės paskirtį. Nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir nuteistojo asmenybė nesudaro jokio pagrindo švelninti jam paskirtos bausmės.

16. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašė taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

17. Iš bylos duomenų nustatyta, kad nuteistojo recidyvinė asmenybė ir pasikartojantis nusikalstamas elgesys leidžia spręsti, jog nuteistasis nėra linkęs paisyti visuomenėje priimtų elgesio taisyklių ir jas nuolat pažeidinėja. Šie duomenys patvirtina, kad nuteistojo nusikalstamos veikos buvo padarytos ne atsitiktinai, o yra nulemtos susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų. Tai parodo, kad bausmės vykdymo atidėjimas D. L. jokio teigiamo poveikio nepadarys, nes jis nekeičia savo elgesio, toliau pažeidinėja įstatymus ir šiuo atveju vėl padarė naują analogišką nusikalstamą veiką, už kurią jau buvo teistas anksčiau ir teistumui neišnykus.

18. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus D. L. polinkius ir, kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Taigi nuteistojo prašymas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo atmetamas.

19. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nuteistojo D. L. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. L. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.