Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, sekretoriaujant Aistei Bareikei ir Valentinai Solovejienei, dalyvaujant Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atstovei Barbarai Jurgelevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs pareiškėjos

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. I. kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją (toliau – Inspekcija) su 2017-05-17 skundu, kuriame nurodoma, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš Artūro Driuko, Nijolės Piškinaitės, Antano Rudzinsko, 2016-05-18 civilinėje byloje Nr. eA2-2-381/2016 priimtoje nutartyje tyčia pateikė dirbtinai pagražintus A. B. asmens duomenis, nuslėpdama jo teistumus, kriminalinius įrašus, administracines nuobaudas, paveldėtą psichikos ligą šizofreniją. Tokiu būdu minėti teisėjai pažeidė sąžiningumo, protingumo, teisingumo, žmogiškumo principus, taip pat Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą.

Inspekcija 2017-05-25 sprendimu Nr. 3R-239 (2.13-1) (toliau – ir Sprendimas) atsisakė nagrinėti A. I. 2017-05-19 gautą skundą dalyje dėl asmens duomenų tvarkymo Lietuvos apeliaciniame teisme, kadangi nuo šioje skundo dalyje nurodyto galimo pažeidimo padarymo iki skundo padavimo Inspekcijai yra praėję daugiau kaip vieneri metai bei skundo dalyje dėl asmens duomenų tvarkymo Lietuvos apeliaciniame teisme nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso Inspekcijos kompetencijai.

A. I. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė 2017-06-15 skundą, kuriame prašoma Sprendimą panaikinti ir išnagrinėti jos 2017-05-17 skundą ir priimti naują sprendimą. Pagrįsdama skundo reikalavimą nurodo, kad Sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi skundą padavė nepraleidusi įstatyme numatyto termino. Pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas netikrino visų A. B. teistumų, visų administracinių nuobaudų, visų įspėjimų, netikrino jo gydymosi psichiatrinėse ligoninėse, neišsireikalavo būtinų Valstybinės teismo medicinos tarnybos išvadų, neapklausė jos ir sūnaus, nemotyvuotai pripažino negaliojančiu užsienio teismo sprendimą.

Inspekcija teismui pateiktame atsiliepime prašė A. I. skundo netenkinti ir Sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad skundas Inspekcijoje buvo gautas 2017-05-18 20.04 val., t. y. po darbo laiko pabaigos, todėl buvo registruotas 2017-05-19. Kadangi A. I. skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo nutartis buvo priimta 2016-05-18, todėl buvo praleistas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 45 str. 1 d. 6 p. nustatytas vienerių metų skundo padavimo terminas. Be to, net ir tuo atveju, jei terminas nebūtų praleistas, Inspekcija neturi teisės kontroliuoti asmens duomenų tvarkymo, kurį atlieka teismai.

Teismo posėdžio metu Inspekcijos atstovė prašė skundą atmesti.

Skundas atmestinas.

Inspekcijos vykdomos funkcijos apibrėžtos Įstatymo 40 str., kuriame, be kita ko nustatyta, kad ji nagrinėja asmenų prašymus Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka (1 d. 2 p.); šio įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja asmenų skundus ir pranešimus (toliau – skundai), pagal juos tikrina asmens duomenų tvarkymo teisėtumą ir priima sprendimus dėl asmens duomenų tvarkymo pažeidimų (1 d. 3 p.).

Pagal Įstatymo 2 str. 4 d. duomenų tvarkymas – bet kuris su asmens duomenimis atliekamas veiksmas: rinkimas, užrašymas, kaupimas, saugojimas, klasifikavimas, grupavimas, jungimas, keitimas (papildymas ar taisymas), teikimas, paskelbimas, naudojimas, loginės ir (arba) aritmetinės operacijos, paieška, skleidimas, naikinimas ar kitoks veiksmas arba veiksmų rinkinys.

Įstatymo 50 str. 1 d. nurodoma, kokius sprendimus gali priimti Inspekcija, atlikusi tyrimą pagal pareiškėjo pateiktą skundą: 1) pripažinti skundą pagrįstu; 2) atmesti skundą; 3) nutraukti skundo tyrimą. Minėto straipsnio 3 d. nustatyta, kad Inspekcijos sprendimai įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami teismui.

Taigi Inspekcija, nagrinėdama asmenų pateiktus skundus, vykdo jai priskirtas viešojo administravimo funkcijas, t. y. veikia kaip Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 4 d. nurodytas viešojo administravimo subjektas, kurio sprendimai gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Be to, vadovaudamasi Įstatymo 41 str. 1 d. 6 p., Inspekcija turi teisę įstatymų nustatyta tvarka surašyti administracinių nusižengimų protokolus. Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 589 str. 29 d., Inspekcija nagrinėja dėl šio kodekso 82, 83 str., 224 str. 1 d. , 479 str. 2, 6 d., 505, 507 str. numatytas administracinių nusižengimų bylas.

Iš 589 str. 29 d. nurodytų nusižengimų sudėties analizės matyti, kad tik ANK 82 str. numatytas nusižengimas yra susijęs su Įstatymo pažeidimu.

Vilniaus apygardos teismo 2017-08-31 nutartyje, konstatuota, jog iš A. I. 2017-05-17 Inspekcijai pateikto skundo esmės matyti, kad pareiškėja siekia inicijuoti administracinio teisės nusižengimo teiseną dėl jos teigimu Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos padarytų Įstatymo pažeidimų, minėtam teismui priimant 2016-05-18 nutartį, t. y. pačioje nutartyje nurodant neteisingus duomenis.

Nors A. I. teismui pateiktame skunde nenurodo konkrečių ANK numatytų nusižengimų, kurie galėtų būti inkriminuoti 2017-05-17 skunde nurodytos teismo kolegijos teisėjams, šis skundo netikslumas, atsižvelgus į pačiame skunde išdėstytus motyvus bei argumentus, taip pat aptartas ir ginčo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintas nuostatas, nelaikytinas esminiu, t. y. tokio pobūdžio dėl kurio teismui skundas objektyviai negalėtų būti išnagrinėtas.

Vertinant A. I. keliamo ginčo pobūdį ir byloje esančius įrodymus, pažymėtina, kad iš Įstatymo 2 str. 4 d., 40 str. 1 d. 3 p. įtvirtintų nuostatų analizės, akivaizdu, kad teismų priimamuose procesiniuose sprendimuose duomenų nurodymas nelaikytinas Įstatymo 2 str. 4 d. apibrėžiamu duomenų tvarkymu, todėl teismų procesiniuose sprendimuose nurodytų duomenų vertinimas Įstatymo nuostatų pažeidimų prasme nepriskirtinas Inspekcijos kompetencijai.

Viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas – ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais.

Taigi, Inspekcija, negali nepaisyti savo kompetencijos ribų, nes priešingi teisei veiksmai būtų neteisėti.

Teismui konstatavus, kad į Inspekcijos kompetenciją nepatenka teismų procesiniuose sprendimuose nurodytų duomenų vertinimas Įstatyme įtvirtintų nuostatų pažeidimo prasme, nėra teisiškai reikšminga ta aplinkybė, ar A. I. skundą Inspekcijai pateikė nepažeisdama Įstatymo 45 str. 1 d. 6 p. nustatyto vienerių metų skundo padavimo termino.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamas Inspekcijos Sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, todėl A. I. skundo reikalavimai atmestini.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Palikti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2017-05-25 sprendimą Nr. 3R-239 (2.13-1) nepakeistą ir A. I. skundo netenkinti.

Ši nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašų išsiuntimo ar įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.