- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-23
- Bylos Nr.
- e2-226-941/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00697-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaida Rimkienė
- Ieškovas
- UAB „D.i“
- Atsakovas
- M.K.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos
- Advokatai
- Virgilijus Kaupas, Saulius Tamošaitis, Rimantas Anusauskas
- Kategorijos
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Vaida Rimkienė, sekretoriaujant Jurgai Šideikienei, Karolinai Butkienei, dalyvaujant ieškovės UAB „D.i“ atstovams advokatui Rimantui Anusauskui ir advokatui Virgilijui Kaupui, atsakovo M.K. atstovui advokatui Sauliui Tamošaičiui, trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei R.S., trečiojo asmens Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovei A.A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą civilinę bylą pagal ieškovės UAB „D.i.“ ieškinį atsakovui M.K., tretieji asmenys Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, dėl servituto ir atlyginimo už servitutą nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „D.i.“ 2020-04-29 pateiktu ir 2020-05-08 priimtu bei 2021-10-04 patikslintu ieškiniu prašo atsakovui M.K. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daliai, kurios plotas 913 kv. m (iki patikslinimo 2 791 kv. m.), pagal UAB „G.“ 2021-09-21 parengtą servituto planą nustatyti kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis; servitutą – teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas; už servituto nustatymą nustatyti tarnaujančio daikto savininkui 531,97 Eur (iki patikslinimo 1 626,22 Eur) vienkartinę kompensaciją. Nurodo, kad ieškovė yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio prie magistralinio kelio A1, savininkė. Sklypas patenka į Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendruoju planu suplanuotas kitos paskirties žemės pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas. Dėl magistralinio kelio A1 kategorijos ir tuo pagrindu nustatytų ribojimų įrengti nuovažas, patekti į sklypą ir į kitus šalia esančius sklypus nuo magistralinio kelio A1 nėra galimybės. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2012-05-31 sprendimu Nr. T11-368 patvirtinto (duomenys neskelbtini) gyvenviečių aplinkos inžinerinės infrastruktūros ir susisiekimo sistemos vystymo specialiojo plano sprendiniai numato, kad patekimas į bendruoju planu suplanuotas inžinerinių komunikacijų aptarnavimo ir pramonės, sandėliavimo teritorijas numatomas iš jungiamojo kelio, naujos nuovažos nuo valstybinės reikšmės kelio A1 nenumatomos. Šis jungiamasis kelias užtikrina patekimą ne tik į ieškovės sklypą, bet ir kitus šalia magistralinio kelio A1 esančius sklypus 2 kilometrų ruože nuo valstybinės reikšmės kelio Nr. 2220 ((duomenys neskelbtini)) iki vietinės reikšmės kelio KL0222 ((duomenys neskelbtini)). Specialiuoju planu numatomas ne tik sprendinys dėl susisiekimo komunikacijos, bet ir sprendiniai dėl kitų jai eksploatuoti reikalingų inžinerinių tinklų. Atsižvelgiant į specialiojo plano sprendinius parengtas detalusis planas (duomenys neskelbtini): 1,6273 ha ploto kad. Nr. (duomenys neskelbtini); 1,8406 ha ploto kad. Nr. (duomenys neskelbtini); 2,3443 ha ploto kad. Nr. (duomenys neskelbtini); 2,2976 ha ploto kad. Nr. (duomenys neskelbtini); 1,7300 ha ploto kad. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris patvirtintas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2014-05-29 sprendimu Nr. T11-263. Detaliuoju planu ieškovės sklypui yra nustatyti 0,5613 ha kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, skirtas specialiajame plane numatytam jungiamajam keliui, taip pat 0,5613 ha servitutai – teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas, jas techniškai prižiūrėti ir jomis naudotis, skirti specialiajame plane numatytai inžinerinei infrastruktūrai įrengti. Detaliuoju planu ieškovei priklausančiame sklype yra numatyta pramonės ir sandėliavimo objekto statyba. Taip pat detaliuoju planu numatyta, kad patekimas į sklypą turi būti užtikrinamas specialiajame plane numatytu jungiamuoju keliu. Remiantis Specialiojo plano ir Detaliojo plano sprendiniais, ieškovo užsakymu UAB A.b. G. N. ir partneriai yra parengę Sandėliavimo paskirties pastato su prekybos ir paslaugų patalpomis (duomenys neskelbtini), statybos projektą, o UAB „K.“ yra parengę Nuovažos ir vietinės reikšmės kelio nuo valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 (duomenys neskelbtini)sankryžos su valstybinės reikšmės rajoniniu keliu Nr.2220 (duomenys neskelbtini) jungiamojo kelio į sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) statybos projektą. Specialusis planas numato, kad jungiamasis kelias (kelio atkarpa 2) prasideda nuo valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 sankryžos su valstybinės reikšmės rajoniniu keliu Nr. 2220 (duomenys neskelbtini). Tarp G. gatvės, nuo kurios turi prasidėti jungiamasis kelias (kelio atkarpa 2) ir ieškovės sklypo, kuriam jau nustatytas kelio servitutas, įsiterpęs (atsakovo) sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kuriame taip pat turės būti įrengtas viešo naudojimo jungiamasis kelias ir kiti specialiajame plane numatyti inžineriniai tinklai. Šiam sklypui atitinkami servitutai nėra nustatyti, nors specialiajame plane jie yra suplanuoti. Rengiant detalųjį planą tuometinė šio žemės sklypo savininkė R.R. davė sutikimą, kad jungiamojo kelio nuovaža būtų projektuojama pro jai priklausantį žemės sklypą, ir sutiko su sklype numatomu kelio servitutu. Pasikeitus sklypo savininkui, su naujuoju sklypo savininku dėl servitutų nustatymo susitarti nepavyko. 2019 m. balandžio mėnesį savininkei parduodant žemės sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ieškovė ketino jį pirkti ir buvo gavusi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus sutikimą. Tačiau ieškovei to padaryti nepavyko, nes, pasinaudodamas Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo numatyta pirmumo teise, šį žemės sklypą įsigijo atsakovas. Žemės sklypo pardavimo metu jau buvo patvirtinti ir viešai prieinami tiek specialusis planas, tiek detalusis planas, todėl atsakovas galėjo ir turėjo žinoti aplinkybes, kad perkamame sklype turės būti įrengtas viešo naudojimo jungiamasis kelias ir kiti specialiajame plane numatyti inžineriniai tinklai. Apie tai atsakovą informavo ir žemės sklypo pardavėja. Nežiūrint to, atsakovas pasinaudojo pirmumo teise ir nupirko žemės sklypą, tokiu būdu prisiimdamas riziką dėl servituto žemės sklype nustatymo. Aplinkybė, kad atsakovas atsisako nustatyti servitutus jam priklausančiame sklype, užkerta kelią galimybei realizuoti specialiojo plano sprendinius ir nutiesti jungiamąjį kelią (kelio atkarpą 2) ir kitus specialiajame plane numatytus inžinerinius tinklus. Nerealizavus specialiojo plano sprendinių dėl jungiamojo kelio (kelio atkarpos 2) įrengimo, ieškovė neturi galimybės patekti į jai priklausantį sklypą, nes Klaipėdos rajono savivaldybės sprendimais patvirtinti specialusis planas ir detalusis planas numato, kad į ieškovei priklausantį sklypą galima patekti tik iš jungiamojo kelio. Dėl apribojimų įrenginėti nuovažas nuo magistralinio kelio A1, kitų būdų patekti į ieškovės sklypą nėra.
Atsiliepimas
Atsakovas M.K. 2020-05-21 ir 2021-10-15 atsiliepimais su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad ieškovė nenurodo, kada įsigijo žemės sklypą ir ar be privažiavimo. Iš NTR Nr. 44/2051146 išrašo 4 p. matyti, kad žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savininke ieškovė tapo tik (duomenys neskelbtini) ir kad į šį sklypą yra nustatytas servitutinis privažiavimas (išrašo 6.12 p.) per suprojektuotas (duomenys neskelbtini) gatves. (duomenys neskelbtini) gyvenviečių aplinkos inžinerinės infrastruktūros ir susisiekimo sistemos vystymo specialiojo plano sprendiniuose numatyta, kad <... patekimas į Bendruoju planu suplanuotas inžinerinių komunikacijų aptarnavimo ir pramonės, sandėliavimo teritorijas numatomas iš jungiamojo kelio (naujos nuovažos nuo valstybinės reikšmės kelio A1 nenumatomos...> (žr. Specialiojo plano grafinių sprendinių „Susisiekimo infrastruktūra“ pastaba Nr. 4). Todėl yra logiška, kad į A1 automagistralę ir jos atšakose nuovažos nenumatytos, išskyrus rekonstruojamose skirtingų lygių sankryžose. Iš Specialiojo plano matyti, kad kelyje Nr. 2220 (G. g.) jokia skirtingų lygių sankryža neplanuojama, t. y. lieka esama, o skirtingų lygių sankryža planuojama kelyje KL0222 (E. g.) (žr. Specialiojo plano grafinių sprendinių „Susisiekimo infrastruktūra“ esamų ir planuojamų sankryžų žymėjimą geltonais ir raudonais apskritimais). Kadangi kelio Nr. 2220 (G. g.) sankryža paliekama esama, todėl akivaizdu, kad jungiamasis kelias prasideda nuo naujai planuojamos sankryžos kelyje KL0222 (E. g.) ir baigiasi atsakovo sklypo ribose. Tokiu sprendiniu yra numatyta galimybė jungiamuoju keliu patekti į atsakovo žemės sklypą, o galimybė toliau įvažiuoti į kelią Nr. 2220 (G. g.) nenumatyta, t. y. iš plano medžiagos matyti, kad jungiamojo kelio koridorius baigiasi ties A1 atšaka, kuria patenkama iš A1 į kelią Nr. 2220 (G. g.). Specialiajame plane nėra suplanuota sankryža šio papildomo kelio įjungimui į kelių tinklą kelyje Nr. 2220 (G. g.). Teritorijų planavimo dokumentai tik gali numatyti galimybes servitutui nustatyti, tačiau tokie dokumentai niekaip nesaisto teismo spręsti dėl servituto nustatymo apskritai, jo būtinybės ir kt., nes ginčo atveju servitutas nustatomas teismo, o ne teritorijų planavimo dokumentu, kuris nėra nei sandoriu, nei servituto nustatymo aktu. Ieškovės motyvas, kad atsižvelgiant į specialiojo plano sprendinius yra parengtas detalusis planas, teisinės reikšmės neturi, nes į minimo detaliojo plano ribas nepatenka atsakovo žemės sklypas ir nurodomu detaliuoju planu nebuvo planuojamas atsakovui priklausantis žemės sklypas. Iš VĮ Registrų centro NTR Nr. 44/2051146 išrašo 6 p. matyti, kad ieškovo sklype yra įregistruotas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) ir kelio servitutas (viešpataujantis daiktas). Taigi, Ieškovo sklypas tarnauja kitiems sklypams ir kartu yra viešpataujantis dėl patekimo į jį, tačiau ne per atsakovo žemės sklypą, o Š., S. ir kt. gatvėmis bei plane nurodytu servitutiniu keliu, pažymėtu indeksu S3. Detaliuoju planu nėra vienareikšmiškai numatyta, kad patekimas į ieškovės sklypą turi būti užtikrinamas specialiajame plane numatytu jungiamuoju keliu, t. y. detaliajame plane tik yra numatoma alternatyvi patekimo į planuojamą teritoriją galimybė. Ieškovė rizikavo pasirengdama projektą nuovažai ir sankryžos įrengimui kelyje Nr. 2220 (G. g.), nes tokia galimybė nenumatyta specialiuoju planu. Ieškovės galimybė naudotis jungiamuoju keliu numatyta ne iš kelio Nr. 2220 (G. g.), o iš specialiuoju planu suplanuotos skirtingų lygių sankryžos kelyje KL0222 (E. g.). Ieškovės nurodytas UAB „K“ ruoštas projektas yra iš esmės neteisėtas, nes jo sprendiniai buvo rengiami savo rizika žemės sklype, kuris ieškovei nuosavybės teise nepriklauso ir ieškovė nėra gavusi žemės sklypo savininko leidimo (sutikimo) tokiems projektavimo darbams pradėti ar vykdyti. Specialiajame plane numatyta, kad jungiamąjį kelią numatoma prijungti prie esamų nuovažų, šalutinių valstybinės ir vietinės reikšmės kelių. Įrengus jungiamuosius kelius, esamas nuovažas prie A1 kelio rekomenduojama naikinti. Jei esamų nuovažų nebus galimybės panaikinti, tai siūloma alternatyvi jungtis jungiamajam keliui įrengti (kelio atkarpa Nr. 3). Tokiu atveju jungiamasis kelias formuojamas įvažiuojant iš kelio KL1406, planuojama gatve Nr. 5, planuojama alternatyvia kelio jungtimi Nr. 3 ir toliau likusia planuojamo jungiamojo kelio Nr. 1 trasa. Tai yra akivaizdi alternatyva. Kelyje Nr. 2220 (G. g.) nuovažos į jungiamąjį kelią nėra, ji nenumatyta ir specialiajame plane. Sankryžos rekonstrukcija numatyta kitame kelyje. Specialusis planas ne tik, kad nenumato naujų nuovažų įrengimo, bet ir rekomenduoja esamų nuovažų prie A1 kelio naikinimą. Lentelėje Nr. 1.5 numatyti parametrai – ruožo pradžia ir pabaiga – jokiu būdu neparodo, su kuria sankryža ir nuovaža numatoma ruožą prijungti, t. y. reikalinga žiūrėti į ruožo grafinę dalį dėl sankryžų rekonstrukcijos (esamos ir rekonstruojamos sankryžos). Specialiajame plane nėra nurodyta, kad tarp G. gatvės ir ieškovės sklypo turės būti įrengtas jungiamasis kelias, yra numatyta tik jo įrengimo galimybė. Ieškovė nenurodo, kokioje specialiojo plano vietoje yra suplanuoti servitutai ir ar jie yra atsakovo sklype. Specialiojo plano aiškinamajame rašte tik yra nurodyta, kad turi būti įteisinti susitarimai su žemės savininkais ar naudotojais dėl žemės sklypuose atsirasiančių servitutų, kitų specialiųjų sąlygų pagal Žemės įstatymo 22 str. reikalavimus. R.R. sutikimą davė (duomenys neskelbtini). Ieškovė ginčo žemės sklypo savininke tapo nuo (duomenys neskelbtini). Ieškovės žemės sklypo kadastrinis numeris sutikime net neįvardintas. Sutikimo metu toks sklypas, kurį ieškovė valdo, dar neegzistavo. Detalusis planas, dėl kurio buvo duotas sutikimas, buvo pradėtas rengti tik 2013 m. Tai reiškia, kad R.R. sutikimas yra tiesiog niekinis, nes tuo metu nebuvo jokio rengiamo detaliojo plano. Specialusis planas buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini). Atsakovo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo notarinėje sutartyje nėra jokių deklaracijų apie tariamai esančius ar būsiančius žemės sklypo valdymo apribojimus. Atsakovas, įsigydamas sklypą, jokios ieškovės nurodomos rizikos neprisiėmė. Ieškovės sklype yra įregistruotas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (Viešpataujantis daiktas), kuris nustatytas 2008-12-29 Apskrities viršininko įsakymu Nr.4-9347-(1.3) ir 2016-03-03 NŽT teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 12SK-336-(14.12.110). Be to, iš planinės medžiagos matyti, kad ieškovė turi bent du patekimus į savo sklypą esamais keliais (Š. g., S. g. ir kelias iš A1 nuovažos be pavadinimo). Ieškovė pareikštu ieškiniu iš esmės siekia padidinti sau patogumus, o ne įgyti patekimo į savo žemės sklypą teisę. Aiškiai matyti, kad ieškovės ieškinys pareikštas siekiant sumažinti būsimos komercinės veiklos sąnaudas, sutrumpinant patekimo kelią į sklypą. UAB „G“ parengtame žemės sklypo servituto plane nėra jokių sprendinių apskritai apie nuovažą į kelią Nr. 2220 (G. g.). Ieškovės prie (pradinio) ieškinio pridėtame servituto plane ieškovės nurodomas servitutinis kelias neatitinka CK 4.119 str. 2 d. nuostatų, visiškai nepagrįstas servituto plotas bei pati servituto būtinybė. Plane nėra jokių nuovažų, apie kurias ieškovė teigia savo ieškinyje. Plane nurodyta G. g. A nėra kelias 2220 (G. g.). Iš plano matyti, kad G. g. yra nuovaža, kuri keliu (be pavadinimo) jungia ieškovės sklypą su šia gatve. Todėl nesuprantamas ieškovės noras įrengti dar vieną nuovažą ir varžyti kito asmens nuosavybės teises. Ieškovės nurodoma kompensacija yra ne tik, kad nesąžininga, nes ieškovė vykdys veiklą ir generuos didesnes pajamas atsakovo nuosavybės teisės nuolatinio varžymo sąskaita, bet kompensacija yra ir nepagrįsta, nes ieškovė gaus didesnę naudą nei atsakovas patirs nuostolius dėl nuosavybės teisės apribojimo. Atsiliepime į patikslintą ieškinį papildomai nurodo, kad servituto plane nurodyta faktiškai neegzistuojanti nuovaža, o servitutinis kelias įbrėžtas tiesiog per Atsakovo sklypo vidurį, kuriame formuojama dar viena faktiškai neegzistuojanti nuovaža. Tokio susisiekimo tinklo formavimas prieštarauja Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2012-05-31 sprendimu Nr.T11-368 patvirtinto (duomenys neskelbtini) gyvenvietės aplinkos susisiekimo sistemos ir inžinerinės infrastruktūros vystymo specialiojo plano sprendiniams, kuriuose servituto plane nurodomas kelias su nuovažomis nenumatytas. Ginčo kelių sistema nėra ginčo teritorijoje faktiškai egzistuojanti, t. y. ji tik suprojektuota teritorijų planavimo dokumente – specialiajame plane. Nepriklausomai, kurioje vietoje būtų patekimas į ieškovo žemės sklypą, jį vis tiek reikėtų įsirengti. Ieškovo teikiamu servituto planu paprasčiausia siekiama kelio servitutu sujungti esamą G. gatvę su faktiškai neegzistuojančiu, o tik planuojamu jungiamuoju keliu, tokiu būdu numatant papildomą – ketvirtą patekimo į ieškovo žemės sklypą galimybę, tik šiuo atveju suvaržant kito privataus žemės sklypo savininko teises. Specialiuoju planu už ieškovo žemės sklypo ribos yra suprojektuota gatvė (žymima pilka spalva), kuri ribojasi su atsakovo žemės sklypu ir jungia atsakovo žemės sklypą su G. gatve (kelias 2220). Nurodomai gatvei įrengti yra išskirtas laisvos valstybinės žemės plotas ir jis negali būti skirtas kitam tikslui. Specialiuoju planu ieškovas turi numatytus net tris patekimus į savo žemės sklypą: 1) iš G. gatvės (kelias 2220) per specialiuoju planu valstybinėje žemėje suplanuotą gatvę, kuri ribojasi su atsakovo žemės sklypu; 2) iš G. gatvės (kelias 2220) per suprojektuotas Š. ir S. gatves, naudojantis ieškovo žemės sklype nustatytu ir įregistruotu kelio servitutu S3 (viešpataujantis daiktas); 3) iš E. gatvės (kelias KL0222) per planuojamą skirtingų lygių sankryžą planuojamu jungiamuoju keliu. Prašo ieškinį atmesti.
Trečiasis asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos 2020-05-26 pateiktu atsiliepimu su ieškinio dalimi dėl servituto nustatymo sutinka, dėl atlyginimo už servitutą nustatymo privačiame žemės sklype palieka spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad Valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Valstybinės reikšmės keliai nėra skirti patekti į aplinkines teritorijas ir tuo labiau į kiekvieną greta valstybinės reikšmės kelio suformuotą žemės sklypą ar objektą. Sankryžų ir nuovažų kiekis valstybinės reikšmės keliuose dėl eismo saugos reikalavimų yra reglamentuotas ir griežtai ribojamas norminių teisės aktų. Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ (toliau – KTR) 162 punkte nurodyta, kad nuovažos nuo valstybinės reikšmės automobilių kelių gali būti rengiamos tik tada, kai nėra kitų techninių ir teisinių patekimo (įvažiavimo ir išvažiavimo) būdų į šalia kelio esančius ar planuojamus objektus. KTR 163–166 punktuose nurodyta, kad magistraliniuose AM ir I kategorijos keliuose sankryžos ir nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 5 000 metrų, kituose magistraliniuose keliuose sankryžos ir nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 1 000 metrų, krašto keliuose sankryžos ir nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 500 metrų, rajoniniuose keliuose nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 100 metrų. KTR 169 punkte nurodyta, kad, kai nėra galimybės įvykdyti 163–166 punktų reikalavimų, nuovažos įjungiamos į pagrindiniam keliui lygiagrečius kelius, kurie prijungiami prie pagrindinio kelio sankryžų ir nuovažų, atitinkančių saugaus eismo reikalavimus. Taigi, teisės aktuose visuomenės interesui per prevencinių priemonių (šiuo atveju – nuovažų kiekio ribojimą) taikymą yra suteikiamas prioritetas prieš privataus asmens interesą išvengti nepatogumų (šiuo atveju – kelio servituto nustatymą). Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2012-05-31 sprendimu Nr. T11-368 patvirtinto (duomenys neskelbtini) gyvenviečių aplinkos inžinerinės infrastruktūros ir susisiekimo sistemos vystymo specialiojo plano sprendiniuose yra nurodyta, kad patekimas į bendruoju planu suplanuotas inžinerinių komunikacijų aptarnavimo ir pramonės, sandėliavimo teritorijas numatomas iš jungiamojo kelio, o naujos nuovažos nuo valstybinės reikšmės kelio A1 nenumatomos. Jungiamojo kelio pradžia – nuo valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 sankryžos su valstybinės reikšmės rajoniniu keliu Nr. 2220 (duomenys neskelbtini).
Trečiasis asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2020-05-29 pateiktu atsiliepimu (be motyvų) su ieškiniu sutinka.
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2020-06-01 ir 2021-10-20 pateiktais atsiliepimais su ieškiniu sutinka. Nurodo, kad atsakovas M.Kr., (duomenys neskelbtini) sudarydamas žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, perėmė visus R.R. iki žemės sklypo pardavimo sutarties sudarymo suteiktus sutikimus, įsipareigojimus. Buvusi žemės sklypo savininkė R.R. (duomenys neskelbtini) davė sutikimą žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) savininkams UAB „D.a.“, E.V., E.S., UAB „R.“ „Dėl žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinių“, kuriuo sutiko, kad planuojamiems žemės sklypams (Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) suprojektuota ir suderinta nuovaža patekti į planuojamą žemės sklypą (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), kad žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatomas kelio servitutas. Šis sutikimas ir apsprendė parengto, patvirtinto, teritorijų planavimo dokumentų registre registruoto detaliojo plano sprendinius, kurie privalo būti įgyvendinti. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės Žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame 20014-08-12 Apskrities viršininko įsakymu Nr. 13.6-2644, tarp žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (suformuotas atliekant preliminarius matavimus) ir žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (kitos paskirties gyvenamosios teritorijos) yra suprojektuotas privažiavimas (gatvė). Privažiavimui (gatvei) įrengti yra palikta apie 4,5 m. Neturi galimybės įvertinti galimybės patekti šiuo pravažiavimu iki ieškovės UAB „D.i.“ kitos paskirties, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) iki bus atlikti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai. Dėl atlyginimo už kelio servitutą palieka spręsti teismo nuožiūra.
Ieškovės UAB „D.i.“ atstovai ieškinį palaiko jame išdėstytais argumentais ir motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovo M.K. atstovas su ieškiniu nesutinka atsiliepimuose išdėstytais argumentais ir motyvais.
Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė dėl ieškinio palieka spręsti teismo nuožiūra.
Trečiojo asmens Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos dėl ieškinio palieka spręsti teismo nuožiūra.
Liudytoja V.B. parodė, kad visos statybos vykdomos pagal teritorijų planavimo dokumentus. Šioje (ginčo) teritorijoje pagrindiniai dokumentai yra Klaipėdos rajono savivaldybės bendrasis planas ir (duomenys neskelbtini) inžinerinės infrastruktūros plėtros specialusis planas. Iš teritorijų planavimo dokumentų matyti, kad palei kelią yra planuojamos tik komercinės ir pramoninės paskirties teritorijos. Toliau nuo kelio yra gyvenamosios paskirties teritorijos. (duomenys neskelbtini) specialusis planas yra rengtas būtent tam, kad aptarnautų šituos sklypus, kurie eina palei magistralinį kelią. Teritorijų planavimo dokumentai, sprendiniai yra privalomi tiek planuotojams, tiek gyventojams. Ten, kur yra specialiajame plane numatyti infrastruktūros koridoriai, yra reikalaujama rezervuoti inžinerinės infrastruktūros sklypus, numatant juose servitutą. Įgyvendinant specialųjį planą tie sklypai ar jų dalys gali būti paimami visuomenės reikmėms. Pagal teritorijų planavimo dokumentus per atsakovo sklypą eina infrastruktūros koridorius. Į jį patenka beveik visas atsakovo sklypas. Per gyvenamuosius kvartalus patekti į komercines pramonines teritorijas yra neleidžiama, tokio sprendinio nėra. Duomenų, kada gali būti įrengimas jungiamasis kelias, neturi. Neaišku, ar jis visai bus įrenginėjamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Faktinės aplinkybės
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad įmonių grupė D. vykdo žemės ūkio, vejų ir komunalinės, kelių priežiūros, miškų technikos pardavimą, jos techninę priežiūrą, žemės ūkio technikos nuomą. 2017 m. atskyrimo metu įsteigta UAB „D.i.” valdo ir vysto įmonių grupės D. nekilnojamąjį turtą Lietuvoje.
Atsakovas M.K. yra Klaipėdos rajono ūkininkas.
Ieškovei UAB „D.i.“ nuosavybės teise priklauso 4,9165 ha kitos paskirties žemės sklypas (naudojimo būdas: pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos) (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris gautas padalijus 5 žemės sklypus (projektinis Nr. 26), pagal 2017-10-31 priėmimo–perdavimo aktą, po atskyrimo iš UAB „D.a.“. Žemės sklype (be kitų daiktinių teisių tarnaujančių ir viešpataujančių servitutų) pagal Apskrities viršininko 2008-12-29 įsakymą Nr. 4-9347-(1.3) ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus 2016-03-03 vedėjo sprendimą Nr. 12SK-336-(14.12.110.) įregistruotas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (viešpataujantis), plane pažymėtas indeksu S3 (VĮ Registrų centro išrašai 6.12. p.).
Atitinkamai žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame byloje nedalyvaujantiems asmenims, kurio paskirtis kita, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių, įregistruotas 0,7429 ha kelio servitutas (tarnaujantis) pagal Apskrities viršininko 2008-12-29 įsakymą Nr. 4-9347-(1.3), šios teisės naudotoju yra ir ieškovė UAB „D.i.“ (VĮ Registrų centro 2021-10-12 išrašas 6.6. p.). Šiame žemės sklype pagal teritorijų planavimo dokumentus suplanuota S. gatvė.
Ieškovės žemės sklypas suformuotas vykdant detalųjį planavimą, kurio vienu iš organizatorių buvo UAB „D.a.“, iš kurios atskyrimo būdu įsteigta ieškovė UAB „D.i.“. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2014-05-29 sprendimu Nr. T11-263 patvirtintas 5 žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detalusis planas (UAB „R“, UAB „D.a“ žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), 2,2976 ha), UAB „D.a.“, E.V. žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), 1,8406 ha), UAB „D.a.“ žemės žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), 1,7300 ha, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), 1,6273 ha), UAB „D.a.“, E.S. žemės sklypo (kad Nr. (duomenys neskelbtini), 2,3443 ha). Detaliuoju planu suplanuotos teritorijos plotas 9,8398 ha. Detaliojo planavimo tikslas: sujungti sklypus, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, naudojimo būdus – gyvenamosios teritorijos, inžinerinės infrastruktūros teritorijos, atskirų želdynų teritorijos bei pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, bei padalyti sklypus. Pietinėje planuojamos teritorijos dalyje numatyta vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statyba. Šiaurinėje planuojamos teritorijos dalyje numatyta pramonės ir sandėliavimo objektų statyba.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2016-03-03 sprendimu šie 5 žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) pertvarkyti padalinimo būdu į 26 sklypus (projektiniai Nr. 1 – Nr. 26, iš jų 20 gyvenamosios teritorijos, 4 inžinerinės infrastruktūros, 1 pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, kurioje numatytas žemės ūkio technikos bei jos atsarginių dalių sandėliavimas, mažmeninė ir didmeninė prekyba) ir patvirtinti šių sklypų nustatyti kadastro duomenys pagal UAB „G.” 2015-08-14 parengtas žemės sklypų kadastro bylas. Klaipėdos apskrities viršininko 2008-12-29 įsakymu Nr. 4-9347-(1.3) nustatytas kelio servitutas, pertvarkius žemės sklypus, išliko žemės sklypui, kurio projektinis Nr. 26 – kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (viešpataujantis daiktas, kodas 103, plotas 0,7429 ha. Šis žemės sklypas (projektinis Nr. 26) ir yra ieškovei UAB „D.i.“ priklausantis 49 165 kv. m ploto pramonės ir sandėliavimo objektų žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žr. detaliojo plano aiškinamojo rašto 3 dalį).
Atsakovui M.K. nuosavybės teise priklauso 0,7500 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (suformuotas atliekant preliminarius matavimus), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį Nr. NB2-1277, pasinaudojus pirmumo teise pagal LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo 5 str. 1 d. 4 p. bei pagal Nacionalinės žemės tarnybos 2019-04-18 pažymą-nurodymą. Jokių kitų daiktinių teisių į žemės sklypą nėra įregistruota. Žemės sklypo vertė: pagal pirkimo–pardavimo sutartį 3 500 Eur, nustatyta 2019-04-29 masinio vertinimo būdu 4 370 Eur, pagal atsakovo užsakymu 2021-08-19 atliktą turto vertinimą 108 000 Eur (ieškovė su šia verte nesutinka), pagal ieškovės užsakymu 2021-11-11 atliktą turto vertinimą 12 500 Eur (atsakovas su šia verte nesutinka). Atsakovo žemės sklypui detalusis planas ar žemėtvarkos projektas nėra rengti. Atsakovas ketina keisti žemės sklypo paskirtį, 2019-05-30 kreipėsi Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją dėl žemės sklypo paskirties pakeitimo, prašymas 2019-06-10 netenkintas dėl formalių prašymo trūkumų. Atsakovo užsakymu 2020 m. parengtas projektinis pasiūlymas dėl sklypo vystymo – degalinės su plovykla statybos, atsakovas 2020-09-15 yra sudaręs projektavimo darbų rangos sutartį dėl degalinės su pagalbiniais pastatais statybos projekto parengimo, 2021-11-25 pateiktas prašymas pakeisti žemės sklypo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties, būdą – komercinės paskirties objektų teritorijos.
Ieškovės ir atsakovo žemės sklypai (šiaurine puse) yra išsidėstę prie magistralinio kelio A1 (duomenys neskelbtini) ir patenka į kelio apsaugos zoną. Ieškovės žemės sklypas vakarų pusėje ribojasi su atsakovo žemės sklypu. Atsakovo žemės sklypas rytų pusėje ribojasi ieškovės žemės sklypu. Abu žemės sklypai pagal Klaipėdos rajono Bendrąjį planą patenka į komercinės pramoninės paskirties teritoriją.
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2012-05-31 sprendimu Nr. T11-368 patvirtintas (duomenys neskelbtini) gyvenviečių aplinkos inžinerinės infrastruktūros ir susisiekimo sistemos vystymo specialusis planas. Pagal Specialųjį planą numatyta lygiagrečiai magistraliniam keliui A1 įrengti vietinės reikšmės 1,98 km jungiamąjį kelią (kelio atkarpa Nr. 2) nuo G. gatvės iki E. g., einantį per ieškovės ir atsakovo žemės sklypų šiaurines dalis. Jungiamasis kelias turėtų būti įrengtas infrastruktūros koridoriuje, numatytame valstybinio kelio A1 apsaugos zonos ribose. Jungiamąjį kelią numatoma prijungti prie esamų nuovažų, šalutinių ir vietinės reikšmės kelių. Atsakovo žemės sklypas beveik visas patenka į infrastruktūros koridoriaus teritoriją.
Specialiuoju planu į ieškovo žemės sklypą palei atsakovo sklypo pietinę pusę numatyta gatvė iš G. g. kelio Nr. 2220, plane žymima pilka spalva. Taip pat D. kadastro vietovės Žemės reformos žemėtvarkos projektais, patvirtintais Klaipėdos apskrities viršininko 2004-08-12 įsakymu Nr. 13.6-2644 (nurodytas NŽT atsiliepime) bei 2006-05-17 įsakymu Nr. 13.6-2338 (nurodytas NŽT pateiktame plane), tarp atsakovo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir byloje nedalyvaujančiam asmeniui priklausančio žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (kitos paskirties gyvenamosios teritorijos) yra suprojektuotas privažiavimas (gatvė). Atitinkamai atsakovo žemės sklypas pietinėje pusėje ribojasi su laisvos valstybinės žemės sklypu apie 5 m pločio, apie 122 m ilgio.
Minėtu detaliuoju planu suplanuota gyvenamosios paskirties teritorija ir rytų pusėje esanti gyvenamosios paskirties teritorija, per kurią eina kelio servitutas S3, neišvystytos.
Faktiškai jokie privažiavimo keliai į ieškovės žemės sklypą neįrengti.
Ieškovė prašo nustatyti kelio servitutą (tarnaujantį) atsakovo žemės sklype.
Atsakovas su ieškiniu nesutinka.
Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Tai yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas. Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (LR CK 4.111 str. 1 d., 4.124 str. 1 d., 4.126 str. 1 d.). Servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais (LR CK 1.2 str.), kurie, be kito, reiškia, kad nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra. Ji pasiekiama, be kita ko, atlygintinumu. Servitutui, kaip kiekvienai išvestinei daiktinei teisei, būdinga ir tai, kad servituto turėtojo teisės naudotis svetimu daiktu neturi paneigti tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisių. Servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo; servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį. Sprendžiant dėl servitutu suteikiamų ar atimamų teisių apimties būtina įvertinti viešpataujančiojo daikto tikslinę paskirtį, nes tai lemia faktinius daikto naudojimo poreikius. Servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas. Turi būti įvertinta, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau. Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę. Teismo sprendimu nustatant servitutą būtina siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita. Vienas proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą. Sprendžiant dėl servituto nustatymo yra svarbūs galiojantys teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-82/2007, Nr. 3K-3-157/2009, Nr. 3K-3-527/2009, Nr. 3K-3-118/2012, Nr. 3K-3-210/2012, Nr. 3K-3-63-701/2016, Nr. 3K-3-94-248/2016, Nr. 3K-3-347-695/2017, Nr. e3K-3-200-916/2018 ir kt.).
Dėl ieškinio
Ieškovė nurodo, kad neturi patekimo į savo žemės sklypą ir prašo nustatyti atsakovo žemės sklype kelio servitutą pagal 2021-09-21 UAB „G“ parengtą planą. Servituto plane nurodyta faktiškai neegzistuojanti nuovaža, o servitutinis kelias numatytas per atsakovo sklypo vidurį, kuriame formuojama dar viena faktiškai neegzistuojanti nuovaža, o vėliau servitutinis kelias eina atsakovo sklypo šiaurine dalimi, kurioje specialiuoju planu numatytas vietinės reikšmės jungiamasis kelias.
Detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad privažiavimui prie planuojamos pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, t. y. šiuo metu ieškovei priklausančio žemės sklypo, numatoma nuovaža iš rajoninio kelio Nr. 2220 (duomenys neskelbtini) į planuojamą jungiamąjį kelią pagal Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2012-05-31 sprendimu Nr. T11-368 patvirtintą (duomenys neskelbtini) gyvenviečių aplinkos inžinerinės infrastruktūros ir susisiekimo sistemos vystymo specialųjį planą. Pateikiama informacija apie planuojamą privažiavimą prie pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos nuo Klaipėdos miesto pusės: važiuojama magistraliniu keliu Nr. A1 (duomenys neskelbtini) nuo J. žiedo apie 5,50 km, tada pasukama į kairėje pusėje esantį krašto kelią Nr. 228 (duomenys neskelbtini); šiuo keliu pavažiavus apie 1,7 km pasukama į kairėje pusėje esantį rajoninį kelią Nr. 2220(duomenys neskelbtini); šiuo keliu pavažiavus apie 0,4 km pasukama į dešinę pusę – projektuojamą nuovažą, kuri veda į planuojamą jungiamąjį kelią; pavažiavus šiuo keliu apie 0,3 km patenkama į pramonės ir sandėliavimo objektų teritoriją. Detalaus planavimo procese tuometinė šiuo metu atsakovui priklausančio žemė sklypo savininkė 2011-12-15 raštu patvirtino, kad sutinka, jog planuojamiems žemės sklypams nuovaža, patekimui į planuojamą komercinės paskirties teritoriją, būtų projektuojama per jai priklausantį žemės sklypą, ir kad sutinka su jos žemės sklype nustatomu kelio servitutu. Darytina išvada, kad ieškovės prašomas nustatyti kelio servitutas atitinka detaliojo plano, patvirtinto ir galiojančio ieškovės žemės sklypui, sprendinius. Tačiau pažymėtina, kad šie sprendiniai nėra privalomi atsakovo žemės sklype, nes atsakovo žemės sklypui detalusis planas nebuvo rengiamas. Ankstesnės sklypo savininkės 2011 m. sutikimas notarine forma nepatvirtintas, buvo duotas, kai dar nebuvo parengti detaliojo plano sprendiniai, nebuvo suformuotas šiuo metu ieškovei priklausantis žemės sklypas. Atsakovo žemės sklypui Nekilnojamojo turto registre jokių nuosavybės teisės apribojimų ir / ar suvaržymų neįregistruota. Prieš daugiau kaip 10 m. detalaus planavimo organizatoriams duotas, tačiau nerealizuotas, sutikimas negali sukelti ir nesukelia jokių teisinių pasekmių atsakovui.
Specialiojo plano, kuris yra aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentas (Teritorijų planavimo įstatymo 50 str.), sprendiniuose servituto plane nurodytas kelias su nuovažomis nenumatytas. Specialiojo plano sprendinių pastaboje Nr. 4 nurodyta, kad patekimas į Bendruoju planu suplanuotas inžinerinių komunikacijų aptarnavimo ir pramonės, sandėliavimo teritorijas numatomas iš jungiamojo kelio (naujos nuovažos nuo valstybinės reikšmės kelio A1 nenumatomos). Specialiajame plane sprendinių „Susisiekimo infrastruktūra“ žymėjimas skirstomas į dvi dalis: 1) Esama ir 2) Planuojama. Dalyje Esama nurodyta, kad G. gatvės (kelias 2220) ir kelio A1 sankirta žymima geltonu apskritimu ir šiame sprendinyje nurodyta, kad tai esama dviejų lygių sankryža. Specialiajame plane nėra numatytas šios sankryžos rekonstravimas, jungiant G. gatvę (kelias 2220) su planuojamu jungiamuoju keliu. Dalyje Planuojama nurodyta, kad jungiamasis kelias yra numatomas kaip planuojamas (žymimas raudonu punktyru) ir su šiuo planuojamu infrastruktūros objektu visi susiję sprendiniai yra numatyti būtent šioje dalyje. Raudonu apskritimu pažymėta numatoma skirtingų lygių sankryža (pagal Klaipėdos rajono Bendrąjį planą) – planuojama jungiamojo kelio sankryža su E. gatve (kelias KL0222). Ji yra ieškovės žemės sklypo rytinėje pusėje, o ne atsakovo žemės sklypo vakarinėje pusėje. Specialiojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad naujos nuovažos neįrengiamos, o esamos gali būti neatlygintinai panaikinamos. Specialiuoju planu numatyti kompleksiniai sprendiniai, t. y. be skirtingų lygių sankryžos įrengimo E. gatvėje jungiamasis kelias negali būti įrengiamas. Teismas sutinka su atsakovo atstovo pozicija, kad šis Specialiojo plano sprendinys aiškiai rodo, kad patekimas į planuojamą jungiamąjį kelią numatytas iš planuojamos įrengti skirtingų lygių sankryžos (jungiamojo kelio ir E. gatvės bei kelio A1 sankirtos), o ne iš G. gatvės (kelias 2220), kurioje nenumatytos jokios nuovažos ir kurios rekonstrukcija nėra planuojama.
Ieškovė, prašydama nustatyti kelio servitutą, iš esmės prašo nustatyti patekimą į planuojamą jungiamąjį kelią per kitą vietą, nei numatyta Specialiajame plane. Servituto planu siekiama kelio servitutu sujungti esamą G. gatvę su faktiškai neegzistuojančiu, o tik planuojamu jungiamuoju keliu, kuris neaišku kada bus įrengtas ir ar apskritai kada nors bus įrengtas. Pažymėtina, kad specialusis planas patvirtintas 2012 m., o 2021 m. pabaigoje, t. y. praėjus beveik 10 m., ką patvirtina ir specialių žinių turinčios liudytojos parodymai, jokių objektyvių ketinimų ir / ar iniciatyvų dėl jungiamojo kelio įrengimo nėra.
Ieškovės žemės sklype yra nustatytas ir įregistruotas kelio servitutas (viešpataujantis) S3. Ieškovė turi patekimą į savo žemės sklypą iš G. gatvės (kelias 2220) per suprojektuotas Š. bei S. gatves. Pažymėtina, kad su ieškovės žemės sklypu besiribojančios pagal teritorijų planavimo dokumentus gyvenamosios paskirties teritorijos nėra išvystytos ir net nėra pradėtos vystyti. Faktiškai, kaip matyti iš orto-fotonuotraukų iš „Google Earth“ bei „Regia“ tinklalapių, ten yra pievos. Todėl argumentai, kad sunkiasvore žemės ūkio technika negalima važiuoti per gyvenamąjį kvartalą, yra nepagrįsti. Ieškovė neįrodė, kad ji, naudodamasi teisiškai įregistruotu kelio servitutu, negalėtų patekti į savo žemės sklypą. Objektyviai jokių kliūčių ieškovei šiandien naudotis nustatytu ir viešame registre įregistruotu kelio servitutu nėra.
Be to, pirminiu planavimo dokumentu žemėtvarkos projektu ir 2012 m. Specialiuoju planu yra suprojektuota gatvė, kuri ribojasi su atsakovo žemės sklypu (pietinėje pusėje) ir jungia ieškovės žemės sklypą su G. gatve (kelias 2220) (Specialiajame plane žymima pilka spalva). Šiai gatvei įrengti yra paliktas laisvos valstybinės žemės plotas, kurio tikslūs duomenys nenustatyti, tačiau galimai yra apie 5 pločio ir 122 m ilgio, t. y. pakankamas privažiavimo keliui įrengti. Šis valstybinės žemės sklypas pagal teritorijų planavimo dokumentus negali būti skirtas kitam tikslui. Ieškovė taip pat neįrodė, kad ji negali patekti į savo žemės sklypą specialiajame plane ir žemėtvarkos projekte numatytu keliu. Ieškovas turi patekimą į savo žemės sklypą ir per valstybinę žemę, kurioje teritorijų planavimo dokumentuose numatyta gatvė.
Taigi ieškovė pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus turi numatytus net tris patekimus į savo žemės sklypą: 1) iš G. gatvės (kelias 2220) per Specialiuoju planu valstybinėje žemėje suplanuotą gatvę, kuri ribojasi su atsakovo žemės sklypu; 2) iš G. gatvės (kelias 2220) per suprojektuotas Š. ir S. gatves, naudojantis ieškovės žemės sklype nustatytu ir įregistruotu kelio servitutu S3 (viešpataujantis daiktas); 3) iš E. gatvės (kelias KL0222) per planuojamą skirtingų lygių sankryžą planuojamu jungiamuoju keliu. Du iš jų (1 ir 2 p.) yra realios alternatyvios galimybės ieškovei patekti į savo žemės sklypą iš G. gatvės (kelias 2220).
Pažymėtina, kad kelių / gatvių sistema tik suprojektuota teritorijų planavimo dokumentuose ir faktiškai realiai nėra egzistuojanti. Todėl nepriklausomai, kurioje vietoje būtų patekimas į ieškovės žemės sklypą, jį vis tiek reikėtų įsirengti, nes jis faktiškai neegzistuoja ir jokios ieškovės teisės nėra realiai suvaržytos.
Taigi nėra pagrindinės sąlygos – objektyvaus būtinumo nustatyti kelio servitutą per atsakovo žemės sklypą, nes ieškovė turi kitas aptartas galimybes patekti į savo valdomą žemės sklypą. Servitutas negali būti nustatomas ieškovės komerciniais tikslais tik todėl, kad ieškovei naudotis servitutu būtų pigiau ir patogiau. Tai reikštų, kad vieno asmens komercinė veikla plėtojama ir sprendžiama kito asmens sąskaita, nepagrįstai suvaržant šio nuosavybės teisę. Neįrodžius objektyvaus ir konkretaus poreikio teismo sprendimu nustatyti prašomą servitutą, neaktualus tampa servituto atlygintinumą reglamentuojančių teisės normų taikymas.
Tik paminėtina, kad atsakovo žemės sklypas pagal Bendrojo plano sprendinius turi galimybę būti naudojamas pagal analogišką paskirtį, kaip ir ieškovės žemės sklypas. Atsakovas teismui pateikė įrodymus apie realias komercines sklypo išvystymo perspektyvas ir apie realius ketinimus vystyti veiklą savo sklype – statyti ir vystyti degalinę. Dėl prašomo nustatyti servituto to įgyvendinti būtų nebeįmanoma. Tai reiškia, kad atsakovas patirtų didelių nuostolių, kurių nepadengtų ieškovės siūlomas atlyginimas už servitutą ir galimai nepadengtų atlyginimas, nustatytas pagal atsakovo pateiktą žemės sklypo vertę. Nenustačius būtinybės nustatyti servitutą, servituto atlygintinumo klausimas nespręstinas, o atsakovo žemės sklypo vertės klausimas, dėl kurio šalys esmingai nesutaria, nėra aktualus, todėl dėl jo vertės nepasisakytina.
Tai, kad ieškovė buvo gavusi NŽT sutikimą ir ketino pirkti žemės sklypą, kurį, pasinaudodamas pirmumo teise, įgijo atsakovas, jokios reikšmės sprendžiant dėl servituto nustatymo neturi.
Įstatymas, numatantis pirmumo teisę ūkininkui įgyti žemės ūkio paskirties žemę, nenumato jokių draudimų keisti pasinaudojus pirmumo teise įgytos žemės ūkio paskirties žemės naudojimo paskirtį. Todėl ieškovės atstovų paaiškinimai, kad atsakovas yra nesąžiningas, yra labiau moralinio, bet ne teisinio pobūdžio, ir taip pat jokios reikšmės sprendžiant dėl servituto nustatymo neturi.
Esant tokioms aplinkybėms ir įrodymams byloje, ieškinys yra neįrodytas, todėl atmestinas.
Ieškovė už ieškinį sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį ir patyrė 1 815 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atmetus ieškinį ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Atsakovas patyrė 2 000 Eur teisinės pagalbos išlaidų (800 Eur atsiliepimo parengimas, 100 konsultacija, 100 Eur pasirengimas bylos nagrinėjimui, 500 Eur atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimas, 500 Eur atstovavimas teismo posėdžiuose). Teisinės pagalbos išlaidos neviršija maksimalių rekomenduojamų priteisti dydžių, yra protingos ir proporcingos. Atmetus ieškinį atsakovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės.
Išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 5 Eur. Atmetus ieškinį, šios išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 270 str.,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės UAB „D.i.“ 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui M.K.
Priteisti iš ieškovės UAB „D.i.“ 5 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismą Klaipėdos rajono rūmus.