- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-11
- Bylos Nr.
- 2A-1163-538/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-12178-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Bronius Valius, Alona Romanovienė
- Atsakovas
- D. B., R. B.
- Ieškovas
- VĮ „Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras“
- Trečiasis asmuo
- UADB „PZU Lietuva“
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-1163-538/2013
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2013 m. liepos 11 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Broniaus Valiaus, Alonos Romanovienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo D. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės VĮ „Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras“ ieškinį atsakovams D. B., R. B., trečiajam asmeniui UADB „PZU Lietuva“ dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš bendraatsakovų 4814,53 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) 2010-12-21 13.59 val. dėl D. B., vairavusio R. B. priklausančią transporto priemonę VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta V. G. priklausanti transporto priemonė Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėto eismo įvykio metu transporto priemonė VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl, vadovaujantis įstatymais, dėl minėto eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo buvo kreiptąsi į ieškovę. AB „Lietuvos draudimas“ nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį dėl Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimo ir atlygino V. G. transporto priemone VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytą žalą, išmokėdama 4814,53 Lt dydžio draudimo išmoką. Ieškovė kompensavo AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtą 4814,53 Lt draudimo išmoką. Ieškovė kaip asmuo, atlyginusi žalą, padarytą kito asmens, pretenzijomis kreipėsi į bendraatsakovus dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka. Bendraatsakovai ieškovei padarytų nuostolių neatlygino, ieškovei solidariai yra skolingi 4814,53 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-03-14 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė solidariai iš D. B., R. B. 4814,53 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos 4814,53 Lt nuo bylos iškėlimo teisme 2012-10-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 144 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui. Nurodė, kad žala atsirado dėl atsakovo D. B., vairavusio R. B. priklausančią transporto priemonę, kaltės. Atsakovai leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė specialistų nustatytų žalos dydžių. Kadangi, įvykus eismo įvykiui 2010-12-21 13.59 val. transporto priemonė civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausta nebuvo (draudimo sutartis galiojo nuo 2010-12-21 14 val. 00 min iki 2011-03-20 24 val. 00 min.), ieškovė kompensavo išmokėtą 4814,53 Lt draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui, todėl ieškovė turi išmokėtų draudimo išmokų dydžio atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas D. B. prašo Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-14 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės VĮ „Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras“ ieškinį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šioje byloje tinkamais atsakovais pripažino D. B. ir R. B., nes tinkama atsakovė šioje byloje turėjo būti UADB „PZU Lietuva“. Fakto, kad eismo įvykis įvyko dėl D. B. kaltės jis neneigė, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad transporto priemonė civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausta nebuvo. Teismui buvo pateikti įrodymai, kad transporto priemonės savininkas R. B. 2012- 12-21 buvo sudaręs įprastinę transporto priemonės VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinės atsakomybės privalomąją draudimo sutartį (duomenys neskelbtini) (draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir, kuri, apelianto nuomone, turėjo galioti nuo pirmosios įmokos sumokėjimo momento. Pirmoji įmoka buvo sumokėta 2010-12-21, 13.05 val. ir nuo šio momento ir turėjo galioti minėta Transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomoji draudimo sutartis. Fakto, kad pirmoji įmoka buvo sumokėta iš karto pasirašius sutartį neneigė ir trečiasis asmuo UADB „PZU Lietuva“. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad draudimo sutartis įsigalioja nuo sutartyje nurodytos datos bei šiame straipsnyje nenurodyta, kad draudimo sutartyje turi būti fiksuotas laikas. LR Civilinio kodekso 6.996 str. 1 d. draudimo sutarties įsigaliojimo momentą nurodo, kai draudėjas sumoka visą ar pirmą draudimo įmoką (premiją). R. B. 2010-12-21 pasirašytoje valdytojų civilinės atsakomybės privalomojoje draudimo sutartyje įsigaliojimo data yra 2010-12-21. Kadangi draudimo įmoka buvo sumokėta, draudimo polisas buvo išduotas iki įvykio, įvykio metu turėjo galioti ir draudimo sutartis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė VĮ „Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad TPVCAPDĮ 9 straipsnyje vienareikšmiškai nurodyta, kad draudimo sutartis įsigalioja nuo sutartyje nurodytos datos, o ne, kaip teigia apeliantas, nuo įmokos sumokėjimo momento. Šiuo atveju, minėtoje draudimo sutartyje yra aiškiai nurodytas jos įsigaliojimo momentas – 2010-12-21 14.00 val. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime turėjo įvertinti eismo įvykio laiko fiksavimo paklaidą, kadangi eismo įvykis užfiksuotas 13.59 val., t. y. likus minutei iki draudimo sutarties įsigaliojimo laiko, kurį UADB „PZU Lietuva“ atstovė nurodė draudimo sutartyje tinkamai neinformavusi atsakovo R. B.. Pažymėjo, kad oficialiame rašytiniame įrodyme (policijos pažymoje) nurodytas eismo įvykio laikas 13.59 val. yra pranešimo apie eismo įvykį policijai laikas. Akivaizdu, jog eismo įvykis negali įvykti vėliau, nei apie jį yra pranešama policijai, t. y. jei ir taikytina eismo įvykio tikslaus laiko paklaida, jis galėjo įvykti tik anksčiau nei 13.59 val. Dėl šios priežasties, vadovaujantis apelianto nurodomais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, galima pagrįstai teigti, jog eismo įvykis bet kokiu atveju įvyko anksčiau nei 14.00 val., t.y. iki draudimo sutarties įsigaliojimo.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UADB „PZU Lietuva“ prašo atsakovo D. B. apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-14 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad TPVCAPDĮ 9 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, jog draudimo sutartis įsigalioja nuo sutartyje nurodytos datos. Vadovaujantis TPVCAPDĮ draudimo sutarčių sudarymo metodika – draudimo sutartis įsigalioja kitą dieną po draudimo sutarties sudarymo dienos; jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kita draudimo sutarties įsigaliojimo data, bet ne anksčiau nei sumokama draudimo įmoka. Tuo atveju, jeigu draudimo sutarties šalys susitaria, kad draudimo sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo momento, draudimo sutartyje turi būti nurodytas draudimo sutarties sudarymo laikas (valandos, minutės) (metodikos 11.6. p.). Trečiasis asmuo nurodo, kad atsakovui R. B. pageidaujant buvo susitarta, jog TPVCAP draudimo sutartis įsigalios jos sudarymo dieną. Paaiškina, kad tą pačią minutę, kai yra sumokama pirmoji ar už visą draudimo sutarties galiojimą mokėtina draudimo įmoka, TPVCAP draudimo sutartis įsigalioti negali, kadangi techninių veiksmų atlikimui (sutarties parengimui, duomenų įvedimui bei patvirtinimui draudimo bendrovės sistemoje kt.) yra reikalingas papildomas laikas. Tuo tikslu draudiko UAB DK „PZU Lietuva“ atstovė 2010- 12-21 su atsakovu sudarytos draudimo sutarties įsigaliojimo laiką nurodė vėlesnį (14 val. 00 min.) nei pats faktinis atsakovo pinigų, skirtų pirmajai draudimo įmokai, UAB DK „PZU Lietuva“ sumokėjimas (atsakovo duomenimis 13 val. 05 min.) bei draudimo apsauga taikoma tik po sutarties įsigaliojimo įvykusiems eismo įvykiams. Todėl ir atsakovai šioje byloje nustatyti tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla nagrinėtina neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Apeliantas pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgdama į šį prašymą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalies nuostatą apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 str.). Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija šiuo atveju nenustatė pagrindų pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, todėl byla pagal apelianto skundą nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.
Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) 2010-12-21, 13.59 val., dėl D. B., vairavusio R. B. priklausančią transporto priemonę VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis (t. 1, b. l. 49-50, 52). Ieškovė kompensavo išmokėtą 4814,53 Lt draudimo išmoką AB „Lietuvos draudimas“ (t. 1, b. l. 68-69,70). Tarp atsakovo R. B. ir trečiojo asmens UADB „PZU Lietuva“ 2012-12-21 sudaryta draudimo sutartis (duomenys neskelbtini) (draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri galiojo nuo 2010-12-21 14 val. 00 min iki 2011-03-20 24 val. 00 min (t, 1t, b. l. 96-98).
Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai šioje civilinėje byloje atsakovais pripažino D. B. ir R. B., nes tinkama atsakovė šioje byloje turėjo būti UADB „PZU Lietuva“, kadangi automobilio draudimo sutartis buvo sudaryta 2010-12-21, t. y. tą pačią dieną kai buvo draudiminis įvykis bei įmoka buvo sumokėta prieš draudiminį įvykį. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais.
LR CK 1.3 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad jeigu yra CK ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos CK normos, išskyrus atvejus, kai CK pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms. Pažymėtina, jog CK 6.988 str. 3 d. įtvirtinta nuostata, kad privalomojo draudimo rūšis ir sąlygas bei draudimo šakas ir draudimo interesus reglamentuoja kiti įstatymai. Taigi Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau - TPVCAPDĮ), numatantis TPVCAP draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus, yra laikytinas specialiu, kuris detaliai reglamentuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo klausimus, tame tarpe tokių draudimo sutarčių sudarymo, jų įsigaliojimo bei nutraukimo tvarką, Biuro atgręžtinio reikalavimo teisę. TPVCAPDĮ 9 straipsnyje nurodyta, kad draudimo sutartis įsigalioja nuo sutartyje nurodytos datos, o ne, kaip teigia apeliantas, nuo įmokos sumokėjimo momento. Pažymėtina, kad TPVCAPDĮ nuostatos nedraudžia draudimo sutartyje nurodyti tikslaus jos įsigaliojimo laiko. Vadovaujantis TPVCAPDĮ draudimo sutarčių sudarymo metodika – draudimo sutartis įsigalioja kitą dieną po draudimo sutarties sudarymo dienos; jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kita draudimo sutarties įsigaliojimo data, bet ne anksčiau nei sumokama draudimo įmoka. Tuo atveju, jeigu draudimo sutarties šalys susitaria, kad draudimo sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo momento, draudimo sutartyje turi būti nurodytas draudimo sutarties sudarymo laikas (valandos, minutės) (metodikos 11.6. p.). Šiuo atveju, minėtoje draudimo sutartyje yra nurodytas jos įsigaliojimo momentas – 2010-12-21 14.00 val., todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas R. B., sudarydamas minėtą sutartį ir ją pasirašydamas, išreiškė savo valią dėl sutarties įsigaliojimo momento bei teigti, jog ji įsigaliojo anksčiau, nėra jokio teisinio pagrindo (CPK 178 str., 185 str.).
Pagal LR CK 6.270 str. 1 d. asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Atsakovas D. B. šiuo atveju yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.) (LR CK 6.270 str. 2 d.).
Transporto priemonių, skirtų važiuoti žeme, valdytojų civilinės atsakomybės draudimas reglamentuojamas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme. Pagal jame įtvirtintą teisinį reglamentavimą tuo atveju, kai žala padaroma neapdrausta transporto priemone, draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmoka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras bei atlyginęs žalą įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusius asmenis (Įstatymo 17 str. 1 d. 1 p.). Vienas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo bruožų yra jo privalomumas. Sudaryti draudimo sutartį yra transporto priemonės savininko pareiga, priešingu atveju kilusių neigiamų pasekmių padariniai tenka sutarties nesudariusiai šaliai. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. 3 d., šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. LR CK 6.270 str. 3 d. įtvirtinta, kad didesnio pavojaus šaltinio savininkas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti transporto priemonę prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas R. B. automobilį prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų, todėl už padarytą žalą atsakomybė tenka ir jam. Pagal įstatymo 23 str. 1 d. Biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas šią įstatymo nuostatą taip pat yra konstatavęs, kad Įstatyme suteikta Biurui teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimas dėl išmokėtų išmokų grąžinimo, kurį draudikas reiškia draudėjui (valdytojui) ar kaltininkui Įstatymo 22 straipsnio pagrindu arba kurį Draudikų biuras reiškia kaltininkui ar transporto priemonės valdytojui Įstatymo 23 straipsnio pagrindu, yra regresinis. Kadangi autoįvykio metu atsakovas R. B. buvo teisėtas automobilio valdytojas ir nebuvo apdraudęs transporto priemonės privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nors autoįvykio metu automobilį vairavo ir žalą padarė atsakovas D. B., pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju už padarytą žalą turi atsakyti abu atsakovai solidariai, yra pagrįsta (CPK 178 str., 185 str.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimą apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.