Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovo K. G. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3728-377/2025 pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovui K. G. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šilutės rajone.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo.

2. Tuo pačiu ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko S. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje; 2) priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 350 Eur kas mėnesį, 3) įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir netrukdyti ieškovei naudotis gyvenamuoju būstu, esančiu (duomenys neskelbtini), bei jame esančiais daiktais; 4) areštuoti kilnojamąjį turtą: AUDI A3 VIN kodas (duomenys neskelbtini); BUICK Encore VIN kodas (duomenys neskelbtini); TOYOTA URBAN Cruizer VIN kodas (duomenys neskelbtini), priekabą V/N (duomenys neskelbtini).

3. Ieškovė prašymą grindė tuo, kad ieškovei, atsakovui ir vaikui gyventi vienoje patalpoje iki santuokos nutraukimo bylos pabaigos nėra jokių galimybių dėl atsakovo neleistino (neteisėto) elgesio. Prieš ieškovę atsakovas smurtavo tiek fizikai, tiek ir psichologiškai, ieškovė buvo priversta išsikelti iš? šeimos gyvenamųjų namų ir laikinai apsigyventi ieškovės tėvams priklausančiame bute. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų prieš? ieškovę yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį. Tuo tarpu sodo namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra šeimos gyvenamoji aplinka, kurioje nepilnametis vaikas turi savo gyvenamąją erdvę, kuria vaikas nori naudotis. Atsakovas siekia, kad ieškovė negalėtų naudotis jai priklausančia turto dalimi, o vertingus kilnojamuosius daiktus jis siekia paslėpti arba parduoti ir taip sumažinti dalintino turto balansą. Todėl, ieškovės nuomone, yra pagrindas įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir netrukdyti jai naudotis gyvenamuoju bustu, esančiu (duomenys neskelbtini), bei jame esančiais daiktais. Kadangi šiuo metu šeimoje situacija konfliktiška, ieškovė gyvena skyrium nuo atsakovo jos tėvų bute, siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą būtina nustatyti su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje. Atsakovas šiuo metu jokio materialinio išlaikymo dukrai neteikia, jai vienai išlaikyti dukrą sunku, todėl būtina priteisti laikiną išlaikymą po 350 Eur. Taip pat nurodo, kad turtas įgytas sutuoktinių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, tačiau atsakovas nevykdo pareigos ir sandorių transporto priemonių registruose neregistruoja. Todėl atsakovas gali siekti apsunkinti busimo teismo sprendimo įvykdymą ir turtą perleisti tretiesiems asmenims, todėl būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Tauragės apylinkės teismas 2025 m. balandžio 17 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su ieškove bei priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą periodinėmis išmokomis po 350 Eur kas mėnesį, nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Paskyrė ieškovę priteisto laikino materialinio išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisės pagrindu. Kitą prašymo dalį atmetė.

5. Teismas, spręsdamas dėl laikino išlaikymo priteisimo, atžvelgė į ieškovės nurodytą aplinkybę, kad atsakovas išlaikymo dukrai neteikia. Teismas nustatė, kad ieškovė dirbanti, jos gaunamos pajamos sudaro apie 1 000 Eur. Atsakovas gaunamas darbo užmokestis sudaro apie 2 000 Eur. Nėra duomenų apie kitus atsakovo turimus išlaikymo reikalingus asmenis. Atsižvelgdamas į tai, kad abu tėvai turi pareigą rūpintis vaikais ir juos išlaikyti, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas iš atsakovo priteisti laikiną išlaikymą. Teismas iš atsakovo dukros išlaikymui priteisė po 350 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2025 m. balandžio 14 d. iki teismo priimto sprendimo įsiteisėjimo dienos, ieškovę skiriant iš atsakovo priteistino laikino išlaikymo vaikui tvarkytoja uzufrukto teise.

6. Teismas, spręsdamas dėl laikinos šalių dukters gyvenamosios vietos nustatymo, nustatė, kad šalys gyvena skyrium, dukros faktinė gyvenamoji vieta nėra nustatyta, ieškinio duomenimis ji gyvena su ieškove. Teismų informacinės sistemos duomenimis, atsakovo atžvilgiu 2025 m. kovo 28 d. išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. e1-319-385/2025 ir atsakovas pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį. Byla baigta baudžiamuoju įsakymu. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad šalys konfliktuoja, yra naudojamas smurtas, tai atsiliepia ir nepilnametės dukros interesams. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas linkęs smurtauti, siekiant apsaugoti nepilnametės dukters teises ir interesus, teismas sprendė, jog yra pagrindas laikiną dukros gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove (mama).

7. Teismas sprendė, jog šioje proceso stadijoje nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymo ir įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir netrukdyti ieškovei naudotis gyvenamuoju būstu, esančiu (duomenys neskelbtini), bei jame esančiais daiktais.

8. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės prašomo taikyti turto arešto, pažymėjo, kad ieškovė tik deklaratyviai nurodė, jog atsakovas gali šeimos turtą perleisti tretiesiems asmenims, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Nesant duomenų, jog per visą bylos nagrinėjimo laiką teisme atsakovas gali ieškovės nurodytą turtą perleisti tretiesiems asmenims, ir taip sumažinti dalintino turto balansą, ieškovės prašymo dėl arešto taikymo teismas netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Teismas be pagrindo pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Teismas klaidingai nustatė, kad dukra gyvena su motina. Pažymi, kad ieškovė išsikėlė iš bendrų su atsakovu namų 2024 m. spalio mėnesio pabaigoje (ieškinyje ji nurodė faktinę savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)), o nepilnametė duktė liko gyventi adresu (duomenys neskelbtini), su atsakovu, kuris ją pilnai iki šiol išlaiko, maitina, perka rūbus, avalynę ir kt. Tuo tarpu ieškovė tik pervesdavo dukrai jos gaunamus vaiko pinigus, dukters neišlaikė, išsikėlė iš namų, palikdama dukrą gyventi su atsakovu, kuri gyvena su juo iki šiol. Ieškovė tik 2025 m. balandžio 22 d. persikėlusi atgal į namus pradėjo prisidėti tik prie dukters maitinimo.

9.2. Atsakovas pažymi, kad vykdomoji byla, susijusi su laikino išlaikymo teikimu, jau yra pas antstolius, nors atsakovas nepažeidė šios laikinosios apsaugos priemonės. Realiai atsakovas teikia pilną išlaikymą kartu gyvenančiai dukrai, todėl tokia nutartis turėtų būti panaikinta.

9.3. Teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai priteisė iš atsakovo 350 Eur dukros išlaikymui. Atsakovas pažymi, kad pilnai išlaiko dukrą. Teismas nepagrįstai iš atsakovo dukros išlaikymui priteisė didesnę nei pusė minimalios mėnesinės algos, atskaičius gaunamus iš valstybės vaiko pinigus, dukters išlaikymui sumą, t. y. 350 Eur. Ieškovė nurodė, kad dukters išlaikymui yra reikalinga apie 700 Eur, tačiau ne tik, kad nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų, bet ir nedetalizavo vaiko poreikių.

9.4. Teismas, spręsdamas dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos, turėjo pareigą, pasitelkiant Vaikų apsaugos skyriaus specialistus, nustatyti faktinę šalių dukters gyvenamąją vietą, išsiaiškinti jos nuomonę, su kuriuo iš tėvų ji nori gyventi, nes šalių dukrai yra 15 metų ir ji turi aiškią savo nuomonę šiuo klausimų. Tačiau teismas to nepadarė. Atsakovas pažymi, kad šalių dukra išreiškė norą gyventi su tėčiu.

9.5. Atsakovas pažymi, kad nors ieškovė buvo išsikrausčiusi iš bendrų su atsakovu namų, tačiau 2025 m. balandžio 6 d. atvyko į juos ir vartojo psichologinį smurtą atsakovo atžvilgiu, dėl ko šis iškvietė policijos pareigūnus, kurie jai surašė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, kuriuo įpareigojo ją nesilankyti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), nesiartinti 100 m. atstumu prie atsakovo, nebendrauti ir neieškoti ryšių su juo. Ieškovei apskundus šį orderį, Tauragės apylinkės teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi jis buvo panaikintas, konstatavus, kad nesurinkta pakankamai duomenų dėl smurto ir nėra duomenų, kad smurtas gali būti panaudotas ateityje. Tačiau nutartyje konstatuota, kad sutuoktiniai gyvena skyrium bei tai, kad „iš vaizdo įrašų, padarytų policijos pareigūnų „Body“ kameromis, akivaizdu, kad pareiškėjos nepilnametė dukra gyvena kartu su K. G.“. Todėl, atsakovo nuomone, ši nutartis yra įrodymas, kad šalių dukra gyveno su atsakovu, dėl ko nebuvo pagrindo nustatyti laikiną jos gyvenamąją vietą su ieškove ir priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai, kuri gyvena su juo.

9.6. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu teikia 2025 m. balandžio 11 d. vaiko situacijos vertinimo sprendimą, iš kurio matyti, kad dukra gyvena (duomenys neskelbtini), jame taip pat nurodyta, kad „ji dabartinėje savo gyvenamojoje vietoje ir aplinkoje jaučiasi saugi, viskuo aprūpinta bei nieko šiuo metu nenorėtų keisti“. Todėl priimta nutartis prieštarauja faktinėms aplinkybėms ir šalių dukters teisėms ir teisėtiems interesams.

9.7. Nepagrįstai teismas konstatavo, kad atsakovas yra linkęs smurtauti, todėl siekiant apsaugoti nepilnametės dukters ir interesus dukros laikiną gyvenamąją vietą nustatė su ieškove. Pažymi, kad atsakovas niekada nesmurtavo dukters atžvilgiu, o smurto, kurį atsakovas, jau vykstant skyrybų procesui, pavartojo ieškovės atžvilgiu ir buvo už tai nuteistas baudžiamuoju įsakymu, duktė nematė ir negirdėjo.

10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

10.1. Priešingai nei teigia atsakovas, ieškovė nieko nenuslėpė. Gyvenant santuokoje iš esmės visi šeimos poreikiai būdavo tenkinami iš ieškovės gaunamų pajamų, t. y. ieškovė visiškai išlaikydavo ir užtikrindavo nepilnamečio vaiko poreikius. Tuo tarpu atsakovas jokių piniginių lėšų neskirdavo nepilnamečio vaiko išlaikymui, bei vaiko poreikių tenkinimui, nes jis nedirbdavo ir pajamų negaudavo. Atsakovas, kartu su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad išlaiko dukrą.

10.2. Ieškovė pažymi, kad Tauragės apylinkės teismui išsprendus atsakovo baudžiamosios atsakomybės klausimą, bei teismui išsprendus ieškinio priėmimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, ieškovė gyvena šeimos būste kartu su nepilnamečiu vaiku, rūpinasi vaiku ir užtikrina nepilnamečio vaiko poreikius.

10.3. Teismas, priešingai nei teigia atsakovas, laikino išlaikymo dydį nustatė atsižvelgęs ir įvertinęs šalių gaunamas pajamas ir prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, taip pat teisingumo, protingumo principus, teismų praktikoje suformuotą orientacinį kriterijų dėl priteistino išlaikymo vaikui dydžio. Ieškovė pažymi, kad šeimos bylose teismas nėra saistomas šalių pareikštų reikalavimų, bei išnagrinėjęs bylą gali priteisti didesnį išlaikymą nepilnamečiui vaikui, nei vaiko motina, su kuriuo gyvena vaikas ir kurio interesus užtikrina ieškovė, prašo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ((toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų ir nuomonių pridėjimo prie bylos

12. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu prašo prijungti prie civilinės bylos naujus įrodymus – Tauragės apylinkės teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartį, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo 2025 m. balandžio 11 d. sprendimą.

13. 2025 m. rugpjūčio 20 d. atsakovas byloje pateikė papildomus įrodymus – 2025 m. rugpjūčio 11 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus raštą dėl dokumentų pateikimo ir prašymo dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu ir 2025 m. gegužės 15 d. vaiko nuomonės išklausymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuos prašė prijungti prie bylos ir įvertinti. Nurodo, kad įrodymai buvo gauti jau po atsakovo 2025 m. balandžio 28 d. atskirojo skundo pateikimo teismui dienos, tačiau juose yra užfiksuotos atskirojo skundo išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės. Minėti įrodymai patvirtina, kad atsakovas didžiąja dalimi prisideda prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, t. y. rūbai, maistas, avalynė ir panašios išlaidos yra apmokamos atsakovo. Pateikti įrodymai patvirtina, kad nepilnametė šalių dukra išreiškė norą gyventi su tėčiu.

14. 2025 m. spalio 1 d. ieškovė pateikė naujus įrodymus – Tauragės apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties nuorašą, kuria atsakovui paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios S. G., taip pat įpareigojimas nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja, nesilankyti nukentėjusiosios S. G. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat pateikė Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 17 d. nutartį, kuria netenkinus atsakovo pateikto skundo, Tauragės apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis palikta nepakeista. Ieškovės teigimu, pateikti įrodymai patvirtina, kad priešingai nei nurodė atsakovas, ji su dukra negyvena kartu, su ja nebendrauja, o jo agresyvus ir nusikalstamas elgesys neatitinka geriausių vaikų interesų, o esant iš esmės pasikeitusioms aplinkybėms vaiko teisių apsaugos skyriaus tarnyba turės atlikti vaiko situacijos vertinimą.

15. 2025 m. spalio 16 d. atsakovas pateikė nuomonę, kuria prašė nesivadovauti ieškovės su 2025 m. spalio 1 d. prašymu pateiktais rašytiniais įrodymais ir pateikė papildomus įrodymus – atsakovo su dukra susirašinėjimą žinutėmis. Jo nuomone, pateiktas susirašinėjimas patvirtina, kad ieškovė negamina dukrai maisto, nebūna namuose, nepadeda dukrai tvarkyti namų ruošos darbų (skalbti, tvarkyti namų ir kt.). Tą pačią dieną atsakovas pateikė ir mokėjimo pavedimų bankinį išrašą už dukrai skirtas prekes laikotarpiu nuo 2025 m. gegužės 1 d. iki šiol.

16. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Jeigu nauji įrodymai būtini svarbioms bylos aplinkybėms nustatyti, tai jie gali būti priimti apeliacinės instancijos teisme, ir tai nelaikoma CPK 314 straipsnio pažeidimu.

17. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjau atveju sprendžiamas klausimas dėl šalių dukters laikinos gyvenamosios vietos nustatymo ir laikino išlaikymo priteisimo, įvertindamas tai, kad šalių nauji įrodymai pateikti dėl skundžiamoje nutartyje bei šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių vertinimo, apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus naujus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais.

18. 2025 m. spalio 21 d. ieškovė pateikė nuomonę dėl byloje 2025 m. spalio 21 d. pateiktos Tarnybos išvados.

19. Pagal CPK nuostatas visi šalių prašymai ir atsikirtimai turi būti pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 42, 251, 260, 302, 338 straipsniai). Tai reiškia, kad, teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, dalyvaujančių byloje asmenų prašymai ir papildymai negali būti teikiami ir priimami.

20. Nagrinėjamu atveju teismui 2025 m. spalio 21 d. paskirto teismo posėdžio metu išnagrinėjus bylą iš esmės ir tos pačios dienos nutartimi atidėjus procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą 2025 m. spalio 23 d. 11 val. 30 min., ieškovės po minėtos nutarties priėmimo pateikta nuomonė negali būti priimama. Todėl teismas atsisako ją priimti.

Dėl ginčo esmės

21. Tauragės apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo. Ieškovė ieškiniu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje; 2) priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 350 Eur kas mėnesį, 3) įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir netrukdyti ieškovei naudotis gyvenamuoju būstu, esančiu Šilutė, Rožių takas 29, bei jame esančiais daiktais; 4) areštuoti kilnojamąjį turtą.

22. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ieškove bei priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui, mokamą periodinėmis išmokomis po 350 Eur kas mėnesį, nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Paskyrė ieškovę priteisto laikino materialinio išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisės pagrindu. Likusią prašymo dalį atmetė. Atsakovas dėl šios nutarties pateikė atskirąjį skundą.

23. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos dukters gyvenamosios vietos nustatymo ir laikino išlaikymo nepilnametei dukrai iš atsakovo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

24. Atsakovas atskiruoju skundu kvestionuoja skundžiamą nutartį, nesutikdamas su teismo nustatyta laikina dukros gyvenamąją vieta ir laikinu išlaikymu, kuris priteistas iš atsakovo nepilnametei dukrai. Kadangi kitos nutarties dalies nei ieškovė, nei atsakovas neginčija, apeliacinės instancijos teismas dėl jos plačiau ir nepasisako.

25. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečio vaiko asmeninių neturtinių interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų. Esant tam tikroms aplinkybėms, įrodančioms, kad nepagrįstai nukentės pirmiausia vaiko, taip pat ir vaiko tėvų ar vieno iš jų interesai ar iškils reali grėsmė jų teisėms ir teisėtiems interesams, teismas imasi laikinųjų apsaugos priemonių.

Dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su motina

26. Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Laikinas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų iki teismo sprendimo byloje priėmimo gali būti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

28. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikiną šalių nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su motina, įvertino tai, kad šalys gyvena skyrium, dukros faktinė gyvenamoji vieta nėra nustatyta, ieškinio duomenimis ji gyvena su ieškove. Iš byloje pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos teismas nustatė, kad šalys konfliktuoja, yra naudojamas smurtas, kas atsiliepia ir nepilnametės dukros interesams. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas linkęs smurtauti, siekiant apsaugoti nepilnametės dukters teises ir interesus, pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog yra pagrindas laikiną dukros gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove (mama).

29. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė, jog dukra gyvena su motina. Nurodė, kad ieškovė išsikėlė iš bendrų su atsakovu namų 2024 m. spalio mėnesio pabaigoje (ieškinyje ji nurodė faktinę savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)), o nepilnametė duktė liko gyventi adresu: (duomenys neskelbtini), su atsakovu, kuris ją pilnai iki šiol išlaiko, maitina, perka rūbus, avalynę ir kt. Tuo tarpu ieškovė tik pervesdavo dukrai jos gaunamus vaiko pinigus. Ieškovė tik 2025 m. balandžio 22 d. persikėlusi atgal į namus pradėjo prisidėti tik prie dukters maitinimo.

30. Priešingai apelianto teiginiams, ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad Tauragės apylinkės teismui išsprendus atsakovo baudžiamosios atsakomybės klausimą, bei teismui išsprendus ieškinio priėmimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, ieškovė gyvena šeimos būste (duomenys neskelbtini), kartu su nepilnamečiu vaiku, rūpinasi vaiku ir užtikrina nepilnamečio vaiko poreikius.

31. Pažymėtina, jog sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kiekvienu atveju, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikino pobūdžio, taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti apsvarstytą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas, nes įprastos aplinkos keitimas gali vaikui padaryti tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukelti emocinių išgyvenimų. Vis tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, todėl tik nagrinėdamas bylą iš esmės teismas įvertina aplinką, kurioje vaikas gyvena, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustato, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę, tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje, susijusioje su šeimos bylomis, pripažįstama vaiko nuomonės svarba – kuo vaikas vyresnis, brandesnis, tuo didesnė reikšmė priimant sprendimą dėl su vaiku susijusių klausimų teikiama jo pareikštam norui.

33. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į skundžiamos nutarties priėmimo datą (2025 m. balandžio 17 d.), taip pat naujai šalių pateiktus įrodymus, bei galimai pasikeitusias faktines aplinkybes, 2025 m. spalio 2 d. nutartimi atskirojo skundo nagrinėjimą atidėjo 2025 m. spalio 21 d. 15.00 val., ir įpareigojo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių Šilutės rajone (toliau – ir Tarnyba) iki 2025 m. spalio 15 d. (imtinai) pateikti išvadą dėl atsakovo pateikto atskirojo skundo dėl Tauragės apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nurodant su kuriuo iš tėvų šiuo metu šalių nepilnametė dukra faktiškai gyvena ir pakartotinai išklausant šalių dukros nuomonę dėl santykio su abiem tėvais ir su kuriuo iš tėvų ji norėtų gyventi.

34. Tarnyba 2025 m. spalio 20 d. pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad specialistė išklausė nepilnametės nuomonę. Paauglė nuosekliai ir užtikrintai išreiškė norą gyventi su tėvu. Nurodė, kad su mama neturi artimo emocinio ryšio. Merginos teigimu, mama dažniau būna savo bute, o ne name, kuriame gyvena nepilnametė, todėl jų bendravimas yra ribotas. Mergina nurodė palaikanti nuolatinį ryšį su tėvu – jie bendrauja, susitinka beveik kasdien. Iš pateiktų procesinių dokumentų Tarnybos specialistė išvadoje nurodė, kad atsakovas šiuo metu gyvena pas savo tėvus, adresu (duomenys neskelbtini). Tarnybos vertinimu, vaiko interesai yra ne tik tinkamas jo būtinųjų fizinių poreikių patenkinimas, bet ir emocinis bei psichologinis saugumas. Vaikui svarbu dėmesys, domėjimasis juo ir pastovus ryšys su artimaisiais. Nors paauglė geba pasirūpinti savimi, tačiau ji neturėtų augti viena. Tarnybos nuomone, nepilnametės interesus atitiktų laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu, kadangi vaiko tėvas geba atliepti ir būtinuosius fizinius vaiko poreikius ir vaikas jaučia artimą emocinį ryšį tėvui.

35. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad bylos šalių santykiai yra itin konfliktiški, kad ne kartą šalių konfliktų metu buvo kviečiami policijos pareigūnai. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Veiklos skyriuje atliekamo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1- 17280-25, dėl fizinio skausmo sukėlimo, Tauragės apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutartimi K. G. buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios S. G., taip pat vyras įpareigotas nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja, nesilankyti nukentėjusiosios S. G. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Kaip nurodyta Tarnybos 2025 m. spalio 20 d. išvadoje, po įvykusio pastarojo įvykio nepilnametė šalių dukra ir toliau gyvena adresu (duomenys neskelbtini), su mama. Šioje vietoje nustatytos tinkamos sąlygos gyventi šalių dukrai. Byloje nėra duomenų, kad šiuo metu atsakovui taikyta kardomoji priemonė būtų panaikinta ar jos galiojimo laikas būtų pasibaigęs. Tiek pats atsakovas nurodė, tiek Tarnybos duomenimis, atsakovas šiuo metu gyvena pas jo tėvus adresu (duomenys neskelbtini).

36. Nors 2025 m. spalio 20 d. išvadoje Tarnyba nurodė, kad šalių dukra išreiškė norą gyventi su tėčiu bei padarė išvadą, kad šalių dukters interesai būtų geriau užtikrinti šalių dukrai gyvenant su tėčiu, kuris geba atliepti būtinuosius fizinius vaiko poreikius ir vaikas jaučia artimą emocinį ryšį tėvui, tačiau nepateikė jokių duomenų, kad būtų atlikta atsakovo gyvenamosios vietos apžiūra, siekiant nustatyti, ar atsakovo dabartinėje gyvenamojoje vietoje yra tinkamos aplinkos sąlygos šalių dukrai gyventi. Tuo tarpu iš pastarosios Tarnybos išvados nustačius, kad šalių dukters teigimu mamos dažnai nebūna namuose, dukra pati dažnai turi gamintis maistą, kad mama kelias dienas būna bute, su dukra mažai bendrauja, mamos ir dukros emocinis ryšys silpnas, negalima vienareikšmiškai spręsti, ar nustačius šalių dukters laikiną gyvenamąją vietą su mama yra pakankamai užtikrinti vaiko interesai ir poreikiai.

37. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas dėl šalių dukters laikinos gyvenamosios vietos nustatymo sprendė neišklausius šalių dukters nuomonės bei nepareikalavus Tarnybos išvados dėl sprendžiamo klausimo, bei nustačius šios nutarties 34–36 punktuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju, siekiant tinkamai išspręsti laikinos šalių dukros gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, byloje esančių įrodymų nepakanka.

38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju būtina papildomai įpareigoti Tarnybą atlikti atsakovo gyvenamosios vietos apžiūrą, siekiant įvertinti, ar atsakovo dabartinėje gyvenamojoje vietoje yra tinkamos aplinkos sąlygos šalių dukrai gyventi. Be to, nuo skundžiamos teismo nutarties priėmimo pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tikslinga sprendžiamą klausimą išnagrinėti žodiniame teismo posėdyje, pranešant apie tai šalims ir taip užtikrinant asmens teisę būti išklausytoms teisme. Pirmosios instancijos teismui neišsiaiškinus nurodytų esminių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių, konstatuotina, kad teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Anksčiau nurodytų aplinkybių nustatinėjimas apeliacinės instancijos teisme faktiškai reikštų naują bylos nagrinėjimą.

39. Nustačius paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutarties dalį ir klausimą dėl šalių dukros laikinos gyvenamosios vietos nustatymo grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Dėl laikino išlaikymo priteisimo

40. Atsižvelgiant į tai, kad klausimas dėl laikino išlaikymo nepilnametei šalių dukrai priteisimo yra neatsiejamai susijęs su laikinos šalių dukters gyvenamosios vietos nustatytu, panaikinus nutarties dalį dėl šalių dukters laikinos gyvenamosios vietos nustatyto, naikintina ir nutarties dalis dėl laikino išlaikymo priteisimo.

Dėl bylos baigties

41. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas skundžiamos nutarties dalis dėl šalių dukters laikinos gyvenamosios vietos nustatymo ir laikino išlaikymo priteisimo panaikinama ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kita nutarties dalis paliktina nepakeista.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutarties dalį dėl laikinos gyvenamosios vietos nustatymo ir laikino išlaikymo priteisimo panaikinti ir šią bylos dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.