Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Virgina Pankauskienė, sekretoriaujant Gintei Vingytei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Ališauskaitei, kaltinamajam D. G., nukentėjusiajam S. P., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. G., gimęs (duomenys neskelbtini), Šilutės r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 str. 1d. 138 str. 1d.

Aprašomoji dalis

nustat ė:

D. G. 2012 m. sausio 13 d., apie 20 val. 10 min. Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Švėkšnos mstl., Liepų a., prie parduotuvės „Molupis“ esančioje aikštėje, iš asmeninių paskatų tyčia sudavė kumščiu S. P. vieną kartą į veido sritį, šiam nugriuvus sudavė du kartus į galvos sritį, tuo padarydamas dešinės akies vokų, akiduobės audinių kraujosruvą, dešinės akiduobės vidinės sienos įspaustinį lūžį su oro patekimu į užakinius audinius bei poodinę kraujosruvą galvos plaukuotosios dalies dešinėje pusėje ir taip nukentėjusiajam S. P. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, 2012 m. sausio 13 d., apie 20 val. 10 min., Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Švėkšnos mstl., Liepų aikštėje, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams – tyčia suduodamas S. P. kumščiu į veido sritį ir nugriuvusiam suduodamas du kartus į galvos sritį sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Dėl pareikšto kaltinimo D. G. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad su S. P. dirbo R. P. įmonėje, iš kurios jis buvo atleistas. Su S. P. jie konfliktavo, nes pastarasis jį kaltino įskundus darbdaviui dėl jo girtavimo. 2012-01-13, apie 21 val., jam svečiuojantis pas mamą, P. S. mobiliu telefonu paskambino S. P., kuris paprašė susitikti. Jis sutiko ir automobiliu atvažiavo į Švėkšnos miestelyje esančią Liepų aikštę. S. P. su keliais darbininkais atvažiavo automobiliu, išlipęs pradėjo ant jo šaukti, išvadino „skundiku“, matėsi, kad yra neblaivus. S. P. pirmas smogė jam į veidą, todėl jis gindamasis smogė atgal. Jie susikibo ir nugriuvo. Gulint ant žemės jie grūmėsi. Jis gindamasis iš viso galėjo suduoti vieną ar du smūgius S. P..

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis savo kaltę pripažįsta iš dalies, jo kaltumas įrodytas šiais duomenimis:

Nukentėjusysis S. P. parodė, kad jis dirbo R. P. įmonėje. Dirbo dideliame objekte Nidoje. D. G. bei keli Švėkšnos gyventojai buvo atleisti iš darbo, todėl buvo sugalvota jį „paauklėti“. Po darbų P. S. paprašė parvežti jį į Švėkšną. P. S. nurodė, kur Švėkšnoje sustoti. Jam išlipus iš automobilio iš karto buvo užpultas D. G. ir jo bendrų. D. G. rankoje turėjo kastetą ir juo jam smogė, po to jį mušė ir kiti asmenys, taip pat buvo užpultas ir sumuštas jo sūnus.

M. Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus specialisto išvada bei papildomomis išvadomis nustatyta, kad S. P. padaryti sužalojimai: dešinės akies vokų kraujosruva, akies obuolio sumušimas su vyzdžio sutraukiamojo raumens įtrūkimu, dešinės akiduobės vidinės sienos įspaustinis lūžis su oro patekimu į užakinius audinius bei poodinė kraujosruva galvos plaukuotosios dalies dešinėje pusėje. Sužalojimai gavosi sumušus galvą bukais daiktais, galimai smogiant kumščiu bei spiriant. S. P. patirti galvos sužalojimai nebūdingi griuvimui. Visi dešinės akiduobės srities sužalojimai galėjo gautis nuo vieno smūgio. Poodinė dešinio kelio sąnario kraujosruva atsirado nuo sumušimo arba atsitrenkimo, galėjo gautis griūnant. S. P. padarytas dešinės akiduobės sienos lūžis sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Poodinė galvos plaukuotosios dalies dešinės pusės kraujosruva, bei poodinė kraujosruva dešinio kelio sąnario srityje vertinami, kaip sužalojimai, sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 40-41, 51-52, 76-77).

Ekspertas D. V. teismo posėdyje parodė, kad savo išvadas tvirtina. Jas pateikė susipažinęs su pateiktais medicininiais dokumentais, neapžiūrėjęs nukentėjusiojo. S. P. sužalojimai paaiškinami dviems trauminiais poveikiais – į dešinę akiduobę ir į galvos dešinę pusę. Visi dešinės akies akiduobės sužalojimai galėjo gautis nuo vieno smūgio. Sužalojimai kitose kūno vietose, išskyrus galvą medicininiuose dokumentuose neužfiksuoti.

Liudytojas V. P. parodė, kad nuo Pėžaičių vežė tėvo bendradarbius į Švėkšną. Sustojus miestelio aikštėje iš kito automobilio išlipo keturi agresyviai nusiteikę asmenys. Pirmas tėvui smogė D. G. ir su kompanija parvertė ant žemės. Jis lenkėsi padėti tėvui, tada puolė ir jį mušti, kas jį mušė jis nematė. Pasibaigus muštynėms jis sniegu valėsi nuo veido kraują, tada kažkas dar kartą spyrė į galvą. Jam buvo padaryta kirstinė žaizda galvoje.

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų ir teismo posėdyje pagarsintų liudytojo R. P. parodymų nustatyta, kad S. P. dirba jo įmonėje, yra geras specialistas. Jo neigiamas bruožas, kad jis piktnaudžiauja alkoholiu. Jis jam sakė, kad darbuotojai skundžiasi dėl jo šios savybės, bet situacija nesikeičia. Jis leisdavo S. P. spręsti, kuris jam tinkamas darbininkas, o kuris ne. Jis žino, kad P. konfliktavo su G. ir kad buvo susimušę Švėkšnoje. Apie muštynes žino tik iš S. P. žodžių, jų nematė (1 t., b.l. 140-141).

Liudytojas P. S. parodė, kad 2012-01-13 kartu su bendradarbiais iš Nidos važiavo namo. Nuo Pėžaičių iki Švėkšnos automobilį vairavo S. P. sūnus. Važiuodami gėrė degtinę. S. P. prašė paskolinti telefoną, skambino D. G., sakė kad išmuš jam „priekinį tiltą“. S. P. pyko ant D. G., nes jį išmetė iš darbo. Atvykę į Švėkšną sustojo Liepų aikštėje prie „Molupio” parduotuvės. Iš automobilio išlipęs S. P. trenkė D. G. per veidą ir jie susigrūmė, jis nesikišo, įsisėdo į O. automobilį ir parvažiavo namo.

Liudytojas D. G. parodė, kad iš Nidos jis su P. S. ir S. P. išvyko jau būdami girti, nes buvo išgėrę du butelius degtinės. Kelyje dar gėrė. Girdėjo kaip S. P. kažkam skambino. Sakė, kad D. išmuš „priekinį tiltą“. Kai atvažiavo į Švėkšną, jis pasiėmė savo daiktus ir išėjo namo. Muštynių nematė.

Liudytojas M. M. parodė, kad P. S. turėjo iš Nidos parvežti jo daiktus. Pažiūrėjęs per langą pamatė, pargriuvusius ant žemės ir besigrumiančius D. G. su S. P..

Liudytojas V. O. parodė, kad S. P. paskambino ir paprašė susitikti Švėkšnoje. Iš kalbos jis suprato, kad S. P. yra neblaivus. Važiuojant prie parduotuvės iš tolo pamatė, kad P. mušasi su G., abu buvo pargriuvę ant žemės.

Liudytojas D. B. parodė, kad 2012 m. sausio mėn. vyko kartu su P., G. ir S. iš Nidos į Švėkšną. Kelionės metu jis miegojo. Švėkšnoje jis išlipo pirmas ir kas ten vyko Liepų aikštėje jis nematė.

Liudytoja A. V. parodė, kad dviračiu iš darbo važiavo namo. Aikštėje nulipusi nuo dviračio pamatė muštynes. Buvo šeši ar septyni vyrai. Vienas gulėjo ant žemės. Buvo šurmulys, kas su kuo mušėsi ji negali pasakyti, nes buvo tamsu, ji arti nėjo. Pamačiusi iš automobilio išlipantį sūnų parsivedė jį namo.

Liudytojas T. K. parodė, kad 2012-01-13 jis vairavo S. P. automobilį iš Nidos į Pėžaičius. Kelionės metu vyrai gėrė degtinę. Nuo Piežaičių automobilį vairavo S. P. sūnus.

Liudytoja Teresė S. G. parodė, kad 2012-01-13 buvo jos gimtadienis. Sūnus Donatas buvo atvykęs vakare ją pasveikinti.

Liudytojai J. Š., G. G., S. P., J. G., N. G., M. V., M. Š. parodė, kad 2012-01-13 muštynių nematė, apie jas žino tik iš kalbų.

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešojoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Tokiu būdu teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Nors kaltinamasis tvirtina, kad nukentėjusysis jį puolė, o jis tik gynėsi, tačiau šių jo teiginių nepatvirtina kiti byloje esantys duomenys. Byloje nėra duomenų apie D. G. padarytą kūno sužalojimą. Nors teisiamajame posėdyje liudytojas P. S. teigė, jog matė, kaip S. P. pirmas trenkė kaltinamajam, tačiau jo parodymai nėra nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu P. S. šios aplinkybės nepatvirtino, teigė, kad S. P. jis matė iš nugaros ir negali pasakyti ar nukentėjusysis sudavė, ar sugriebė už rūbų kaltinamajam (b.l. t.1. 115-116). Tokiu būdu, nesant objektyviems duomenims, nėra pagrindo konstatuoti, kad kaltinamasis veikė būtinosios ginties ribose.

Įvertinus visas šias aplinkybes, daroma išvada, kad D. G. viešoje vietoje sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir dėl asmeninių paskatų, suduodamas smūgius S. P. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Todėl tokia nuteistojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 1 dalį.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 955,01 Lt ieškinį, kurį sudaro S. P. gydymo išlaidos (917,54) ir V. P. gydymo išlaidos (37,47 lt) (1 t., b.l. 56-59). Kaltinamasis ieškinio nepripažįsta. Prokurorė prašo civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Iš kaltinamojo priteistina 917,54 Lt už S. P. gydymą, kitoje dalyje atmestinas, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad V. P. kūno sužalojimus padarė kaltinamasis D. G..

D. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad padarytos nesunkios nusikalstamos veikos, kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, neigiamai jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra, todėl teismas mano, kad bausmės tikslus bus galima pasiekti paskyrus prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-307 str., teismas

n usprendžia:

D. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1d., 138 str. 1d., ir nuteisti:

-pagal BK 284 str. 1d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

-pagal BK 138 str. 1d. laisvės apribojimu vieneriems metams;

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1d. 2d. 5d. 1p. šias bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant jį per vieną mėnesį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirtos kardomosios priemonės rašytinio pasižadėjimo neišvykti nekeisti.

Priteisti iš D. G. 917,54 Lt Klaipėdos teritorinei ligonių kasai už nukentėjusiojo S. P. gydymą. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.