- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-23
- Bylos Nr.
- e2A-1553-553/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09191-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė (pran.), Henrichas Jaglinskis, Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- N. S., J. S.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus Minties vaikų socialinės
- Kategorijos
- 2.6.4.6Tėvų valdžios apribojimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio ir Eglės Surgailienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) N. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-30 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-16250-897/2015 pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams N. S. ir J. S. dėl tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės rūpybos, gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo Vilniaus Minties vaikų socialinės globos namai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas neterminuotai apriboti N. S. ir J. S. tėvų valdžią V. S. atžvilgiu; priteisti iš N. S. išlaikymą V. S. po 150 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės; priteisti iš J. S. išlaikymą V. S. po 150 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės; nustatyti nuolatinę globą V. S., jos globėju bei gaunamų lėšų administratoriumi paskirti Vilniaus Minties vaikų socialinės globos namus; V. S. globos vietą nustatyti Vilniaus Minties vaikų socialinės globos namuose; panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-04-15 įsakymą Nr. 30-860 dėl laikinosios globos V. S. nustatymo; teismo išlaidas priteisti iš atsakovų.
Nurodė, kad atsakovai turi nepilnametę dukrą V. S., kurios atžvilgiu tėvų valdžios neįgyvendina. Dėl atsakovų netinkamos vaiko priežiūros, antisanitarinių gyvenimo sąlygų, piktnaudžiavimo alkoholiu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-04-15 įsakymu Nr. 30-860 nepilnametei V. S. nustatyta laikinoji globa ir jos globėju paskirti Vilniaus Minties vaikų socialinės globos namai, kuriuose ji gyvena iki šiol. Nustačius vaikui globą, atsakovai įsipareigojo keisti gyvenimo būdą, įsidarbinti, stengtis apmokėti turimas skolas, gerinti buities gyvenimo sąlygas, lankyti Sėkmingos tėvystės ugdymo grupes, psichologų konsultacijas, skirtas asmenims, turintiems priklausomybę alkoholiui, lankyti dukrą globos namuose. Nustačius nepilnametei V. S. globą, didesnį aktyvumą siekiant pokyčių šeimoje rodė ir įsipareigojimus vykdyti daugiau stengėsi atsakovė. Vykdant V. S. laikinosios globos priežiūrą, skyriuje buvo organizuojamos kelios V. S. globos peržiūros. Siekiant, kad nepilnametė V. S. grįžtų į tėvų ar bent vieno iš jų šeimą, net trijų peržiūrų metu, atsižvelgiant į atsakovės palaikomą ryšį su dukra ir nuolatinį pažadą sudaryti vaikui tinkamas buitines gyvenimo sąlygas, buvo nuolat priimamas sprendimas tęsti V. S. laikinąją globą, tačiau nei atsakovas, nei atsakovė vis pratęsiant laikinosios globos laikotarpį, jo neišnaudojo savo šeimos ekonominės, socialinės būklės stabilizavimui, tinkamų gyvenimo sąlygų vaikui sudarymui. Pasibaigus atsakovės apgyvendinimo terminui Vilniaus miesto krizių centre, ji grįžo gyventi į atsakovo namus, kur nepalaikoma nei švara, nei tvarka. Paskutinės vaiko globos peržiūros metu nustatyta, kad atsakovai buities sąlygų taip ir nepagerino, priklausomybę alkoholiui abu neigia, todėl konsultacijų nelanko, išlaikymo dukrai neteikia, dėl netinkamų buitinių sąlygų neturi leidimo pasiimti dukrą pasisvečiuoti į namus. Laikinoji nepilnametės V. S. globa tęsiasi antrus metus ir ko gero tokia situacija atsakovus tenkina, kai jų nepilnametę dukrą pilnai išlaiko ir augina valstybė. Atsakovai dukros atžvilgiu tėvų valdžios neįgyvendina, išlaikymo neteikia, per dvejus vaiko laikinosios globos metus nesugebėjo sudaryti tinkamų, saugių buitinių gyvenimo sąlygų, duomenų, kad atsakovų situacija, požiūris į vaiko priežiūrą galėtų pasikeisti nėra, todėl jiems turi būti taikomas neterminuotas tėvų valdžios apribojimas V. S. atžvilgiu. Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir jiems apribojus tėvų valdžią, atsakovai yra darbingo amžiaus, turi tik vieną išlaikytinį, todėl iš kiekvieno jų priteistinas 150 EUR dydžio išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį dukrai V. S. nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės. Apribojus atsakovams tėvų valdžią, nepilnametei V. S. prašė nustatyti nuolatinę globą. Fizinių asmenų prašymų, norinčių ir galinčių globoti mergaitę, skyrius nėra gavęs, todėl jos nuolatiniu globėju prašė skirti Vilniaus Minties vaikų socialinės globos namus. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nepilnametė V. S. neturi nekilnojamojo turto, kuriam būtų reikalinga nuolatinė priežiūra.
Atsiliepimas
Atsakovė pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko.
Paaiškino, kad dabar namuose viskas yra sutvarkyta, vyras ir ji šiuo metu nebegeria, savo dukrai perka viską, ko reikia, įsipareigojimus keisti gyvenimo sąlygas, įsidarbinti, lankyti psichologų konsultacijas, lankyti dukrą vykdo, nuo 2014-12-12 oficialiai pradėjo dirbti UAB „Vitaresta“, iš gaunamo darbo užmokesčio dalimis dengia skolas, stengiasi keisti savo gyvenimo būdą.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-12-30 sprendimu ieškinį tenkino visiškai: neterminuotai apribojo N. S. motinos valdžią į nepilnametę dukrą V. S.. Neterminuotai apribooj J. S. tėvo valdžią į nepilnametę dukrą V. S.. Nustatė nepilnametei V. S. nuolatinę globą, paskiriant jos globėju ir gaunamų lėšų administratoriumi Vilniaus Minties vaikų socialinės globos namus. Nustatė nepilnametės V. S. gyvenamąją (globos) vietą Vilniaus Minties vaikų socialinės globos namuose. Priteisė iš atsakovės N. S. išlaikymą V. S. po 150 EUR nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2015-03-18 iki jos pilnametystės, indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nustatė, kad V. S. lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriami Vilniaus Minties vaikų socialinės globos namai. Priteisė iš atsakovo J. S. išlaikymą V. S. po 150 EUR nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2015-03-18 iki jos pilnametystės, indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nustatė, kad V. S. lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriami Vilniaus Minties vaikų socialinės globos namai. Panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-04-15 įsakymą Nr. 30-860 dėl laikinosios globos V. S. nustatymo. Priteisė iš atsakovo J. S. 71 EUR bylinėjimosi išlaidų valstybei. Priteisė iš atsakovės N. S. 71 EUR bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Teismas nurodė, kad atsakovas visiškai nusišalino nuo vaiko auginimo ir priežiūros. Teismas nenustatė duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, nes atsakovas dukra visiškai nesirūpina ir nepasiteirauja, kaip gyvena jo dukra. Kadangi atsakovas nesuvokia tėvų valdžios turinio, teisės ir pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, rūpintis jos sveikata, išlaikyti ją, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad mergaitė būtų parengta savarankiškam gyvenimui visuomenėje, todėl ieškovo reikalavimą tenkino - neterminuotai apribojo atsakovo J. S. tėvo valdžią į nepilnametę dukrą V. S.. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus sprendė, kad atsakovė N. S. neturi pakankamai socialinių įgūdžių. Teismas nustatė, kad atsakovė ir toliau gyvena su atsakovu elementarių higienos reikalavimų neatitinkančiuose namuose, į kuriuos net laikinai negali grįžti jų nepilnametė dukra, nes iš tokių namų vien po savaitgalinių apsilankymų ji grįždavo užsikrėtusi nešvaros ligomis. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė neigia priklausomybę alkoholiui, nelanko psichologo konsultacijų, nepagerino buities sąlygų, neteikia mergaitei išlaikymo. Kadangi atsakovė nesuvokia tėvų valdžios turinio, teisės ir pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametę dukrą, rūpintis jos sveikata, išlaikyti ją, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje, todėl ieškovo reikalavimą tenkino - neterminuotai apribojo atsakovės motinos valdžią į nepilnametę V. S..
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė N. S. apeliaciniu skundu prašo: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-30 sprendimo dalį jo atžvilgiu panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį jos atžvilgiu atmesti.
Nurodo, kad:
Teismas netinkamai aiškino ir taikė įstatymus, taip pat nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos sprendžiant nuolatinės globos nustatymo klausimus. Teismo sprendime išdėstyti teiginiai yra deklaratyvūs, o byloje nėra jokių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad atsakovė daro ypatingą žalą savo nepilnamečiui vaikui arba juo visiškai nesirūpina, išskyrus netvarkingas gyvenimo sąlygas;Iš pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovė nepiktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis ar narkotinėmis medžiagomis, ji dirba, rūpinasi vaiku, nedaro vaikui jokios neigiamos įtakos. Aplinkybė, kad neturėdama pakankamai pajamų gyveno su atsakovu K. S. negali būti pagrindas apriboti motinos valdžią. Pagal byloje pateiktus globojamo vaiko aplankymo aktus aiškiai matyti, kad tarp vaiko ir atsakovės yra glaudus ryšys. Darbovietė ir kaimynai ją charakterizuoja teigiamai. Atsakovė nors ir laikinai gyvendama su J. S. viename name, geba apsaugoti save ir savo vaiką nuo J. S. galimai daromos neigiamos įtakos;Aplinkybė, kad motina neturi galimybės teikti didesnį išlaikymą, negali būti pagrindas pripažinti, jog dėl šito galima apriboti jai motinos valdžią, o ta aplinkybė, kad atsakovė perka daiktus vaikui- pripažintina išlaikymo teikimu. Byloje nėra duomenų, kad dėl atsakovės sunkios materialinės padėties vaiko būtiniausiai poreikiai – pavalgyti, apsirengti būtų nepatenkinti;Teismas nepilnai ir nevisapusiškai ištyrė įrodymus, tuo pažeisdamas CPK 185 str. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles bei kasacinio teismo formuojamą praktiką. Atsakovai yra nutraukę santuoka, neveda bendro ūkio. Teismas nevertino atsakovę charakterizuojančių dokumentų, jos ryšio su vaiku, elgesio, dalyvavimo vaiko auklėjime;Atsakovė pripažįsta savo pareigą teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, tačiau mano, kad bet koks teikiamo išlaikymo dydis turi priklausyti nuo tėvų turtinės padėties. Atsakovės turtinė padėtis nėra lengva. Atkreipia dėmesį, kad visą laiką, kai vaikas buvo globos namuose, atsakovė juo rūpinosi, pirko įvairius reikalingus daiktus, skyrė pinigų laisvalaikiui, apmokėdavo už Globos namų organizuojamus renginius, todėl nėra pagrindo priteisti išlaikymą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, toks išlaikymas gali būti priteistas tik nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Be to, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė teikia išlaikymą yra pagrindas sumažinti priteisto išlaikymo dydį iki 90 EUR.
Atsiliepimas
Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-30 sprendimą.
Nurodo, kad per laikotarpį nuo nustatytos laikinosios apsaugos priemonės apeliantė nesudarė galimybių dukrai grįžti į šeimą, motinos valdžios dukters atžvilgiu įgyvendinti nepradėjo ir duomenų, kad šeimos situacija būtų pagerėjusi ir ji pati savarankiškai galėtų visapusiškai pasirūpinti nepilnamete, nėra. Nors apeliantė nuo 2015-12-29 pakeitė gyvenamąją vietą, tačiau būsto savininkas paaiškino, kad apeliantė planuoja nuomoti kambarį iki vasaros, ar net trumpiau. Apeliantė dukrą Vilniaus Minties vaikų socialinės globos namuose lanko, tačiau daugiau jokių pareigų dukros atžvilgiu neįgyvendina, nesiekia ir nesistengia susigrąžinti dukters į šeimą. Laikinoji nepilnametės V. S. globa tęsiasi trejus metus. Apeliantė yra darbingo amžiaus, turi tik vieną išlaikytinę, todėl iš jos priteistinas 150 EUR išlaikymas dukrai. Priteisto išlaikymo sumažinimas neatitiktų nepilnametės interesų. Nuo laikinosios globos nustatymo apeliantė neteikė reguliaraus ir pastovaus išlaikymo dukrai, todėl teismas pagrįstai priteisė išlaikymą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos.
Trečiasis asmuo Vilniaus minties vaikų socialinės globos namai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-30 sprendimą.
Nurodo, kad per visą V. S. gyvenimo laikotarpį Vilniaus Minties vaikų socialinės globos namuose atsakovė nesudarė tinkamų sąlygų dukrai saugiai ir deramai gyventi savo namuose. Atsakovė lanko dukrą Minties vaikų socialinės globos namuose. Motina bendrauja su mergaite, atneša saldumynų ir smulkmenų, tačiau nepalaiko ryšių su mergaitės ugdymo ir gydymo įstaigomis. Taip pat neteikia teismo nustatyto išlaikymo ir daugiau jokių pareigų neįgyvendina dukros atžvilgiu. Atsakovė informavo, kad nuo 2015-12-29 savarankiškai pradėjo nuomotis būstą, tačiau pati pripažino, kad nežinanti kiek laiko. Atsakovė ne kartą yra bandžiusi savarankiškai gyventi, tačiau dėl negebėjimo spręsti problemų, sugrįždavo pas buvusį sutuoktinį. Atsakovė yra darbingo amžiaus, todėl nežinomos priežastys, kurios trukdytų jai gauti pakankamas pajamas. Atsakovė turi visas galimybes prisidėti prie dukters būtiniausių poreikių tenkinimo tiek, kad būtų užtikrintos reikalingos sąlygos vaikui augti ir vystytis.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantei neterminuotai apribojo motinos valdžią į nepilnametę dukrą ir priteisė nepilnametės dukros išlaikymui iš apeliantės 150 EUR dydžio išlaikymą.
Dėl motinos valdžios apribojimo.
Apeliantė apeliaciniu skundu nesutinka su motinos valdžios apribojimu dukters atžvilgiu. Apeliantės įsitikinimu teismas nevisapusiškai ir netinkamai vertino įrodymus, kurie leidžia spręsti, jog motina nedaro ypatingos žalos vaikui ir juo rūpinasi, teikia išlaikymą, tarp dukters ir motinos yra glaudus ryšys.
CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.
Esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Tėvų valdžia apribojama dėl neteisėtos tėvo (motinos) veikos (veikimo ar neveikimo) vaiko atžvilgiu – konkrečių veiksmų paties vaiko ar kitų asmenų (motinos, brolio, sesers ir kt.) atžvilgiu, kai tai daro įtaką vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2008). Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti vieną iš tėvų valdžios ribojimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013. Teismų praktika. 2013, 39, p. 32–61).
Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, o peržiūrint priimtą teismo procesinį sprendimą instancine tvarka, yra analizuojama, ar bylą nagrinėjęs teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir ar jų pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, šalių paaiškinimus, padarė išvadą, kad atsakovė N. S. nesuvokia tėvų valdžios turinio, teisės ir pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametę dukrą, rūpintis jos sveikata, išlaikyti ją, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada.
Nors, apeliantės įsitikinimu, byloje nėra duomenų, jog dukrai ji darytų ypatingą žalą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina, kad apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės apie tai, kad apeliantė lanko dukrą globos namuose, atneša jai vaišių, nuperka rūbų ir daiktų, nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas sprendime išdėstė motyvus, kodėl kontekste nustatytų aplinkybių apie motinos epizodinį bendravimą su dukra, vaišių atnešimą ir tam tikrų vaiko poreikių tenkinimą pripažino, jog N. S. neturi pakankamai socialinių įgūdžių, nesuvokia motinos pareigų turinio ir negeba užtikrinti mergaitei saugių, tinkamų buities ir socialinių sąlygų. Byloje yra pakankamai įrodymų, kurie patvirtina teismo išvadas, kad apeliantė neturi tinkamų ir pakankamų socialinių įgūdžių ir kad nėra pagrindo vertinti, jog padėtis gali pasikeisti. S. šeima į socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą įrašyta dar 2010-03-16, laikinoji nepilnametės V. S. globa tęsiasi nuo 2013-04-15, vyresnioji S. dukra A. iš globos namų išvyko tik sulaukusi pilnametystės. Šeimos buities sąlygos buvo nuolat tiriamos ir iš esmės visuomet buvo fiksuotos antisanitarinės buities sąlygos, visiškai netinkančios nepilnametės gyvenimui, kenkiančios jos sveikatai. Be to, tinkamas tėvų pareigų vykdymas neapsiriboja tik buitinių sąlygų užtikrinimu, tėvai privalo dorai auklėti savo vaikus, juos prižiūrėti, rūpintis vaikų sveikata ir gerove, ugdyti socialinį elgesį ir paruošti vaikus savarankiškam gyvenimui. Tokių pareigų nevykdymą patvirtina fiksuotas nepilnametės mergaitės skurdus žodynas ir apsunkintas bendravimas su aplinkiniais, nuolatinis santykių su J. S. atsinaujinimas ir toleravimas jo elgesio. Teisėjų kolegijos vertinimu, visuma byloje esančių įrodymų patvirtina, kad apeliantė pati stokoja socialinių įgūdžių, nepaisant savo amžiaus ir patirties auginant vaikus. Nors nepilnametei V. laikinoji globa buvo nustatyta 2013-04-15, o ieškinys dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo teismui pateiktas 2015-03-17, apeliantė N. S., turėdama oficialų pagrindą suprasti savo motinos pareigų nevykdymo pasekmes, į bylą įrodymų, kad ji pasikeitė iš esmės ir įgijo socialinių įgūdžių, būtinų vaiko priežiūrai ir auginimui, nepateikė. Nepaisant nustatytų aplinkybių, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-13 sprendimu N. S. ir J. S. santuoka buvo nutraukta, kad 2014-12-12 ji įsidarbino (duomenys neskelbtini), kad jai buvo teikiamos psichologo konsultacijos, kurias vėliau ji lankyti atsisakė, ir soc. darbuotojų ji nuolat buvo motyvuojama palaikyti švarą ir tvarką, 2015-07-23 socialiniai darbuotojai nustatė, kad buvę sutuoktiniai vėl gyvena tame pačiame sodo namelyje, kuriame situacija nepakitusi – mėtėsi rūbai, šiukšlės, statybiniai įrankiai ir nereikalingi daiktai, daug nešvarių indų, maisto likučių, musių, krūvos nenaudojamų skudurų, namo aplinka nesutvarkyta. Todėl ir į bylą pateikta 2015-12-29 nuomos sutartis taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad apeliantės gyvenimo būdas, ypač esant nepaneigtiems duomenims, kad pati apeliantė išreiškė abejones dėl nuomos trukmės, iš esmės pasikeitė ir kad ji yra pasirengusi ir pajėgi tinkamai vykdyti motinos pareigas. Aplinkybė, kad apeliantė nurodo negalinti teikti dukrai 150 EUR išlaikymo, taip pat sudaro pagrindą spręsti, kad ji pilnai nesuvokia tėvų valdžios turinio ir nėra atsakingai pasirengusi tokią valdžią įgyvendinti. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Jonavos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius v. S. K., V. K., bylos Nr. 3K-3-92/2014). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai dėl tėvų valdžios apribojimo pagrindų nebuvimo ir netinkamo įrodymų vertinimo yra nepagrįsti.
Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad atsakovė nėra pajėgi tinkamai bei visapusiškai rūpintis dukra, sudaryti jai normalias auklėjimo bei saugias gyvenimo sąlygas, todėl teismui buvo pakankamas pagrindas neterminuotai apriboti atsakovės valdžią jos dukros atžvilgiu (CK 3.180 str. 1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmiausia būtina atsižvelgti į nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinant darnią ir psichologiškai saugią vaiko raidą, o šiuo konkrečiu atveju atsakovė neįrodė, kad gali tinkamai pasirūpinti vaiku ir byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad vaiko interesus atitinka jo gyvenimas Vilniaus Minties vaikų socialinės globos namuose.
Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio.
Apeliantė taip pat nesutinka su priteisto išlaikymo dydžiu. Apeliaciniame skunde nurodo, kad išlaikymas nepilnamečiui vaikui turi būti proporcingas tėvų turtinę padėčiai. Kadangi apeliantės turtinė padėtis yra sunki, ji sutinka teikti nepilnamečiui vaikui 90 EUR dydžio išlaikymą.
Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi ypatingai svarbus vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas.
Nustatant priteistino išlaikymo dydį, taikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė nurodytą teisinį reglamentavimą ir, atsižvelgęs į bylos faktines aplinkybes, priteisė apeliantės dukrai ieškovo prašomą nepilnamečio vaiko minimalius poreikius atitinkantį, išlaikymą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas pateisinami tik išimtiniais atvejais, nepriklausančiais nuo jų valios, taigi tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Todėl, nustatant apeliantės turtinę padėtį, vertintinas ne tik jos turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių ji ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesinės galimybės pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų spręsti apie apeliantės negalėjimą uždirbti tokias pajamas, kurios tinkamai patenkintų nepilnamečio vaiko poreikius. Apeliantė yra jauna, darbinga, neturinti jokių sveikatos problemų, todėl turi dėti maksimalias pastangas dukros poreikių tenkinimui.
Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.