Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, išnagrinėjusi nuteistojo T. Ž. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 29 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau tekste - Komisija) 2014 m. liepos 9 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 29 d. nutartimi atmetė nuteistojo skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. liepos 9 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam T. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Žemesnės instancijos teismas, priimdamas tokio pobūdžio sprendimą, atsižvelgė į tai, kad T. Ž. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo ir, kad yra pagrindo manyti, jog ateityje nuteistasis nesilaikys įstatymų ir nusikals. Jo atžvilgiu yra išduoti vykdomieji raštai 2072,00 Lt sumai, tačiau nors ir gaudamas periodines perlaidas į savo sąskaitą, nuteistasis žalos nemoka, kas rodo, kad jis savo asmeninius poreikius yra iškėlęs aukščiau nei siekį atlyginti savo nusikaltimais padarytą žalą.

Nuteistojo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, cituodamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau tekste - BVK) 157 str. nuostatas, papildė įstatymo tekstą prasimanytais teiginiais, neva „teismas gali paleisti iš pataisos įstaigos nuteistąjį, jeigu jam atlikus įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, jo atžvilgiu padaroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti toliau taisant šį nuteistąjį neizoliavus nuo visuomenės, tačiau jį prižiūrint“. Nuteistojo įsitikinimu, ši tezė išeina už Lietuvos Respublikos BVK 157 str. ribų, taip įstatymas aiškinamas plečiamai. Apie jokį bausmės tikslų pasiekimą įstatyme, reglamentuojančiame lygtinį paleidimą, nekalbama. Minėta frazė yra ištraukta iš teisės vadovėlių ir baudžiamojo kodekso komentarų konteksto, kuriame kalbama apie bausmės skyrimą ir tai bandoma pritaikyti lygtiniam paleidimui. Baudžiamasis įstatymas jokiu būdu negali būti traktuojamas plečiamai, tuo sunkinant nuteistojo padėtį (Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau tekste - EŽTT) sprendimas byloje S. W. Prieš Jungtinę Karalystę). Apie bausmės tikslus yra kalbama vieninteliame įstatyme – Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir šis klausimas jau yra išspręstas teismui paskyrus bausmę. Revizuoti bausmės tikslus, pakartotinai kelti šį klausimą po nuosprendžio įsiteisėjimo nėra nei tikslo, nei įstatymu suteiktos kompetencijos. Esminė skundžiamos nutarties tezė prieštarauja EŽTT formuluojamai žmogaus teisių doktrinai, iškreipia įstatymo leidėjo įstatymuose išreikštą valią ir prieštarauja įstatymo nuostatoms, todėl skundžiama nutartis vertintina kaip pirmosios instancijos teismo veikimas ultra vires, o tai prieštarauja ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikai (2006 m. rugpjūčio 19 d., 2007 m. gegužės 23 d., 2013 m. balandžio 2 d. nutarimai).

Nuteistasis skunde atkreipia dėmesį, jog žemesnės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, atsižvelgė į tai, kad jis praeityje teistas šešis kartus. Nuteistojo įsitikinimu, toks argumentas yra tiesioginis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 5 d. pažeidimas, bendrojo non bis in idem principo pažeidimas. Praeities teistumai negali būti vertinamuoju kriterijumi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nes tai yra nekintanti aplinkybė, teistumai neišnyksta net ir kaltininkui atlikus bausmę, be to, įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos BVK 158 str. numatė sąrašą veikų, dėl kurių lygtinis paleidimas netaikomas.

Skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai rėmėsi ir ta aplinkybe, kad nuteistajam likusi atlikti bausmės dalis yra daugiau nei vieneri metai ir šeši mėnesiai. Įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 2 d. ir 3 d. labai aiškiai nustatė, kokią paskirtos bausmės dalį reikia atlikti, kad asmuo galėtų būti lygtinai paleistas. Be to akcentuotina, kad lygtinis paleidimas nelaikytinas atleidimu nuo bausmės, kadangi lygtinai paleistas asmuo bausmę atlieka toliau, tik švelnesnėmis sąlygomis, kas atitinka Lietuvos Respublikos BVK 9 str. įtvirtintą progresyvaus bausmių atlikimo principą. Todėl žemesnės instancijos teismas, kvestionavęs įstatymo leidėjo nustatytus formaliuosius lygtinio paleidimo pagrindus, veikė ultra vires.

Be visa ko, nuteistasis savo skundą grindžia ir Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Rec (2003) 22 principais 18 ir 20. Nuteistasis teigia, kad iš skundžiamos nutarties ir Komisijos nutarimo nėra aišku, kokius kriterijus jis turi atitikti, kad būtų lygtinai paleistas. Tiek konstitucinis aiškumo principas, tiek Lietuvos Respublikos BVK 164 str. reikalauja, kad sprendimai dėl lygtinio paleidimo būtų motyvuoti. Be to, lygtinis paleidimas Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijoje Rec (2003) nurodomas kaip elgesio su nuteistaisiais norma, o ne išimtimi. Tai suponuoja reikalavimus sprendimams, kad lygtinio paleidimo taikymas gali būti grindžiamas minimaliais motyvais, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai ir detaliai motyvuotas. Lietuvos respublikos BVK 164 str. 5 d. imperatyviai reikalauja, kad sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo būtų lydimas motyvuotų rekomendacijų pataisos įstaigai ir (ar) nuteistajam dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo. Skundžiamuose sprendimuose jokios rekomendacijos nepateiktos, jau nekalbant apie motyvuotas rekomendacijas. Taigi, skundžiama žemesnės instancijos teismo nutartis laikytina nemotyvuota, o baigiamojo teismo akto argumentavimo trūkumas yra esminiu piliečio teisės į teisingą teismą pažeidimu, deliktu, aplinkybe, dėl kurios teismo aktas privalo būti panaikintas. Be to, Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad nei anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas, nei jų kiekis nėra veiksniais, įtakojančiais lygtinio paleidimo taikymą (Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 23 d. nutartis byloje Nr. 1S-1006-478/2012, Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis byloje Nr. 1S-806-175/2012, Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutartis byloje Nr. 1S-796-658/2012, Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis byloje Nr. 1S-854-133/2012, Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 30 d. nutartis byloje Nr. 1S-709-133/2012). Nuteistojo vertinimu, žemesnės instancijos teismas nesivadovavo galiojančiais teismų precedentais ir tai pažeidė Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str., diskriminavo nuteistąjį kitų asmenų, kuriems lygtinis paleidimas buvo taikomas atžvilgiu, taip pat pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str.

Nuteistasis savo skunde akcentuoja EŽTT sprendimą byloje Orchowski prieš Lenkiją, kurioje akcentuojama, jog valstybės privalo atsisakyti savo griežtos baudžiamosios politikos tam, kad sumažintų įkalintų asmenų skaičių arba įdiegtų alternatyvių bausmės priemonių sistemą, kuriai ir priskirtinas lygtinis paleidimas. Be to, kalinimo sąlygos visose be išimties įkalinimo įstaigose Lietuvoje yra nepriimtinos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 str. nuostatų prasme.

Nuteistojo įsitikinimu, žemesnės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai sureikšmino aplinkybes, kurios nėra susijusios su jam paskirtos bausmės atlikimu, be to į jas tinkamai neįsigilino. Skundžiamoje nutartyje nurodytas teiginys, neva nuteistasis savo asmeninius poreikius yra iškėlęs aukščiau už siekį atlyginti savo nusikaltimais padarytą žalą yra laikytinas šmeižikišku. Akivaizdu, jog žemesnės instancijos teismas neįsigilino, kokiais pagrindais nuteistajam yra pateikti vykdomieji raštai 2072,00 Lt sumai. Nutartyje taip pat nepagrįstai nurodyta, kad nuteistasis pataisos įstaigoje nedirbo ir taip pabloginta jo padėtis, kadangi teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog jis tris kartus nuo atvykimo į pataisos įstaigą, kreipėsi į jos administraciją, kad jam būtų suteiktas darbas. Nuteistasis prašo išreikalauti šiuos jo teiginius pagrindžiančius dokumentus iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

T. Ž. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dvejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 2 d., prie Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 30 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos trejų metų dviejų mėnesių devynių dienų laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė T. Ž. paskirta penkeri metai trys mėnesiai laisvės atėmimo. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., 1/3 sumažinta Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė, paskiriant galutinę subendrintą ketverių metų septynių mėnesių devynių dienų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžia: 2011 m. liepos 8 d.

Bausmės pabaiga: 2016 m. vasario 17 d.

Nuteistasis šiuo metu yra atlikęs daugiau nei 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nes 1/2 bausmės faktiškai atliko 2013 m. spalio 28 d. Taigi konstatuotina, jog nuteistasis atitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau tekste – BVK) 157 str. 2 d. 2 p. numatytą formaliojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, tačiau vien to nepakanka nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Turi būti nustatytas ir materialusis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindas, kuris yra vertinamojo pobūdžio. Pažymėtina ir tai, kad skundžiama žemesnės instancijos teismo nutartis turi visas įstatymo numatytas dalis, tarp jų ir motyvuojamąją, ir tai, kad nuteistasis nesutinka su skundžiamos nutarties motyvais, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ji surašyta pažeidžiant įstatymo reikalavimus.

Skirtingai nei teigiama nuteistojo skunde, Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 1 d. (straipsnio redakcija nuo 2012 m. liepos 1 d.) numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Šio straipsnio antroje dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas yra tik formalus pagrindas teismui svarstyti tokio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau šis pagrindas pats savaime neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą dėl lygtinio paleidimo. Teismas gali paleisti iš pataisos įstaigos nuteistąjį, jeigu, jam atlikus įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, jo atžvilgiu padaroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti, toliau taisant šį nuteistąjį neizoliavus nuo visuomenės, tačiau jį prižiūrint. Pažymėtina, kad toks Lietuvos Respublikos BVK 157 str. nuostatų aiškinimas yra nusistovėjęs ne tik teisės doktrinoje, bet ir teismų praktikoje.

Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (Lietuvos Respublikos BVK 164 str. 2 d.). Teismas sprendžia, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, nusikalstamo elgesio riziką, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. Nesutiktina su nuteistojo skundo argumentais, jog į minėtą aplinkybę neturi būti atsižvelgiama, kadangi teismas, nuosprendžiu skirdamas bausmę nuteistajam, sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti jam pataisos įstaigoje atlikus būtent nuosprendyje numatytą bausmę. Dėl to, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, svarstant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą teismas turi teisę įvertinti, ar asmeniui parodžius pasitikėjimą ir jį paleidus iš pataisos įstaigos lygtinai, bus pasiekti bausmės tikslai.

Iš teismui pateiktos nuteistojo T. Ž. asmens bylos matyti, kad 1/2 dalį laisvės atėmimo bausmės jis faktiškai atliko 2013 m. spalio 28 d., laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu dalyvavo adaptacijos, integracijos į visuomenę programose, projekte „Mano kelias-2“, nuo 2013 m. vasario 20 d. iki 2013 m. balandžio 17 d. dalyvavo „Įžanginėje grupėje“, kurios tikslas sustiprinti motyvaciją gydytis nuo priklausomybės, po pirmojo Komisijos svarstymo, vykusio 2014 m. sausio 30 d., nuteistasis atliko gerbūvio darbus, nuo 2014 m. sausio 20 d. iki 2014 m. kovo 24 d. dalyvavo asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti lygtinai iš laisvės atėmimo vietų, teisinio švietimo programoje, nuo 2014 m. birželio 25 d. pradėjo lankyti priklausomų asmenų įžanginę grupę ir AA susirinkimus. Taigi, T. Ž. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą.

Vis dėlto, nuteistasis, be paskutinio nuosprendžio, praeityje už analogiškas nusikalstamas veikas teistas net šešis kartus, nusikaltimui, už kurį šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę būdingas modelis. Nuteistojo atžvilgiu du kartus taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, bei vieną kartą buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos. Nuteistasis parodyto jam pasitikėjimo neįvertino, kadangi būdamas lygtinai paleistas, įvykdė nusikaltimą, už kurį šiuo metu ir atlieka laisvės atėmimo bausmę. Įvertintina jo nusikalstamo elgesio rizika. Pagal OASys metodiką nustatyta, kad jis priklauso vidutinės rizikos grupei – 58 balai, po paskutinio svarstymo dėl lygtinio paleidimo taikymo, pakartotinio nusikalstamumo rizika išliko ta pati, todėl nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Paminėtina ir tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis drausmine nuobauda buvo baustas vieną kartą, nuobauda šiuo metu nebegalioja, per visą šį laikotarpį skatintas nebuvo, pataisos įstaigoje nesimoko. Pažymėtina, kad kiekvienas pataisos įstaigos režimo pažeidimas rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nėra linkęs paklusti privalomoms pataisos namų taisyklėms, rodo jo polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, yra svarbi ir pataisos namų komisijos nuomonė, o šiuo atveju, Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija siūlė netaikyti lygtinio paleidimo. Be to, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, teismas vertina visą nuteistojo asmens byloje surinktą medžiagą apie jo elgesį pataisos namuose, o ne vien atskirus laikotarpius. Nors nuteistasis, skirtingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, pataisos įstaigoje nedirba dėl darbo vietų stokos, kas ir trukdo jam vykdyti jo atžvilgiu išduotus vykdomuosius raštus, aukščiau nurodytos neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia pritarti žemesnės instancijos teismo išvadai, kad dar nėra pagrindo manyti, kad paleistas iš pataisos įstaigos lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Aukštesnės instancijos teismas teigiamai vertina aplinkybę, kad nuteistasis palaiko artimus ryšius su šeima, ketina apsigyventi paveldėtame iš motinos name, Vilniaus pataisos namų psichologinės tarnybos yra charakterizuojamas teigiamai, kaip prisiimantis atsakomybę už rizikos veiksnių valdymą, kuriantis optimistiškus, su darbine veikla, rūpinimusi šeima bei gyvenimo stiliaus keitimu susijusius ateities planus. Tačiau vien šių aplinkybių nepakanka sprendimui, kad T. Ž. Ž. yra padaręs reikiamas išvadas ir ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų.

Europos Žmogaus Teisių Tesimas savo praktikoje yra konstatavęs, jog Europos Žmogaus Teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje nėra užtikrinta teisė į lygtinį paleidimą ar atleidimą nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą. Laisvės atėmimo bausmė, paskirta kompetentingo teismo nuosprendžiu, pirmiausia yra pagrįsta procesais pirmoje ir apeliacinėje instancijose. Be to, 6 str. netaikomas procesui, kurio metu sprendžiamas lygtinio paleidimo klausimas, nes čia nėra sprendžiamas baudžiamojo kaltinimo ar civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimas (Ganusauskas v. Lithuania (dec.), no. 47922/99, 1999-09-07). Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad apylinkės teismas nesivadovavo galiojančiais teismų precedentais, todėl pažeidė Teismų įstatymo 33 str. bei diskriminavo jį kitų asmenų, kuriems lygtinis paleidimas buvo taikomas, atžvilgiu, taip pažeisdamas Konstitucijos 29 str. Atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atvejis yra individualus, todėl teismas kiekvienu atveju įvertina reikšmingų aplinkybių visumą ir sprendžia, ar yra pagrindas nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Nuteistojo skunde nurodytose teismų nutartyse aplinkybių visuma, į kurias atsižvelgiama sprendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimą, nėra tapati nagrinėjamam atvejui, todėl nėra pagrindo teigti, kad apylinkės teismas pažeidė Teismų įstatymo 33 str., Konstitucijos 29 str. bei diskriminavo T. Ž. kitų asmenų, kuriems lygtinis paleidimas buvo taikomas, atžvilgiu.

Atsižvelgiant į nuteistąjį teigiamai ir neigiamai charakterizuojančių aplinkybių visumą, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje bei pataisos namų administracijos požiūrį į nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybę, konstatuotina, kad žemesnės instancijos teismas pagrįstai paliko nepakeistą Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. liepos 9 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam T. Ž.. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos (Nr. (2003) 22) dėl lygtinio paleidimo (parolio) reikalavimų, joje pagrįstai konstatuota, jog dar negalima daryti išvados, kad nuteistasis yra padaręs reikiamas išvadas ir ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo T. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 29 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.